|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 23 shkurt 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova dėnon atentatin ndaj ministrit Ēeku

  • Hari Holkeri dėnoi sulmin nė Pejė

  • Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi fillon sot vizitėn disa ditėshe nė Itali

  • Ministri Ēeku dhe tre tė lėnduar janė liruar nga spitali

  • Delegacioni i grave tė senatorėve amerikanė ėshtė pritur nga kryekuvendari Daci dhe kryeministri Rexhepi

  • Nė takimin e sotėm tė 15 ministrave tė jashtėm tė BE pritet qė pėr Kosovėn tė raportojė edhe Havier Solana

  • LDK-ja denon ashpėr aktin kriminal nė Pejė

  • Nė Pejė ėshtė plagosur ministri Ethem Ēeku sė bashku me katėr persona tė tjerė

  • Gjilan: Drejtorėve tė drejtorive u vazhdohet mandati deri mė 31 mars

  • Gjilani ėshtė zgjedhur nė mesin e pesė komunave pėrfituese nė projektin "Delta II"

  • Podujevė: Pėrgjysmohet numri i familjeve qė jetojnė nė fshatrat kufitare

  • Nė Gjakovė interesim i shtuar pėr anėtarėsim nė LDK

  • Njė delegacion i Prishtinės vizitoi Mariborin

  • Kosova gjatė dhjetė vjetėve tė fundit ka humbur rreth 20 mjė hektarė tokė bujqėsore

  • Nė Klinikėn e Infektologjisė nė Prishtinė ėshtė evidentuar edhe njė pacient me virusin e sidės

  • Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar nuk do tė jetė ndėrmjetėsues ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Prokurori i Tribunalit tė Hagės do tė pėrfundojė tė mėrkurėn paraqitjen e akuzave kundėr Millosheviqit

  • Limaj, Balaj dhe Musliu mė 27 shkurt do tė paraqiten nė njė konferencė statusore nė Tribunalin e Hagės

  • Gjykatėsi Mej nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit dha dorėheqje pėr arsye shėndetėsore

  • Tre shqiptarė janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nė Reēicė tė Madhe tė Tetovės

  • Gjashtė tė vdekur nga gazi nė njė minierė afėr Vlorės

  • Izraelitėt kanė arrestuar 8 palestinezė

  • Zjarr nė qendrėn e gjithėsisė nė Indi, disa tė vdekur

  • Gjashtė tė vrarė nė njė sulm vetėvrasės nė Kirkuk

  • Njoftohet pėr 37 minatorė tė vdekur nga shpėrthimi i gazit

  • Bin Ladeni ėshtė gjallė nė Afganistan

  • Arrin nė 13 numri i viktimave nga sulmi vetėvrasės nė Kirkuk

  • Nga njė sėmundje misterioze kanė vdekur mbi 300 fėmijė afganė

  • Dhjetė tė vrarė nė Kirkuk, Ramsfeld nė Bagdad

  • Dy persona kanė humbur jetėn nga pėrplasja e dy helikopterėve japonezė

  • Gjykata botėrore pėr barrierėn izraelite

  • Rebelėt marrin qytetin e dytė nė Haiti

  • Britania kufizon vendet e reja tė BE-sė

  • Ushtria ugandeze nė ndjekje tė autorėve tė masakrės

 
  
Presidenti Rugova dėnon atentatin ndaj ministrit Ēeku
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, dėnon ashpėr atentatin ndaj ministrit pėr Ambient dhe Planifikim Hapėsinor, z. Ethem Ēeku, dhe shoqėruesve tė tij.

Presidenti kėrkon qė rasti tė hetohet urgjentisht dhe autorėt e kėtij sulmi tė nxirren para drejtėsisė sė Kosovės.

Ky akt kriminal ėshtė i drejtuar kundėr institucioneve demokratike tė Kosovės dhe dėmton procesin e konsolidimit tė institucioneve tė vendit tonė.

Presidenti Rugova u dėshiron shėrim tė shpejtė ministrit Ēeku dhe tė lėnduarve tė tjerė nė kėtė sulm.
 
 
Hari Holkeri dėnoi sulmin nė Pejė
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri dėnoi sulmin nė Pejė ndaj ministrit Ēeku dhe katėr personave tė tjerė.
 
Holkeri thekson se ishte tronditur thellė nga shpėrthimi i parėmbrėmshėm dhe se e dėnon kėtė sulm i cili siē tha minon ligjin dhe rregullin dhe ėshtė kundėr procesit demokratik nė Kosovė.
 
 
Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi fillon sot vizitėn disa ditėshe nė Itali
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi ka udhėtuar dje pėr njė vizitė zyrtare nė Itali, ku do tė ketė takime me zyrtarė tė lartė tė Qeverisė italiane me tė cilėt do tė bisedojė pėr ēėshtjet e inkurajimit tė investimeve tė bizneseve italiane nė Kosovė.

Para nisjes kryeministri Rexhepi ka dėnuar ashpėr atentatin ndaj ministrit Ēeku, duke kėrkuar efikasitet mė tė madh tė organeve pėrgjegjėse. Atentati kishte pėr qėllim vrasjen, por fatmirėsisht ministri nuk ėshtė nė rrezik, ka thėnė kryeministri Rexhepi.
 
 
Ministri Ēeku dhe tre tė lėnduar janė liruar nga spitali
 
Pejė, 23 shkurt 2004 - Nė lidhje me shpėrthimin e sė shtunės nė Pejė, zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Xhon Singėlton tha se ende nuk dihet sasia dhe lloji i eksplozivit qė shkaktoi shpėrthimin sepse hetimet janė duke u zhvilluar nga njė njėsit pėr krime serioze nga Prishtina.

Bėhet e ditur se ministri Ethem Ēeku dhe tre tė lėnduarit e tjerė kanė dalė sot nga spitali dhe ata do tė mjekohen nė shtėpi. Nė spital ka mbetur vetėm Erzen Bytyēi, ka thėnė burimet spitalore.
 
 
Delegacioni i grave tė senatorėve amerikanė ėshtė pritur nga kryekuvendari Daci dhe kryeministri Rexhepi
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Delegacioni i grave tė senatorėve amerikan, organizator tė "Lutjes amerikane tė mėngjesit", i cili po qėndron nė njė vizitė nė Kosovė, dje ėshtė pritur nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci dhe kryeministri Bajram Rexhepi.
 
Me kėtė rast ėshtė biseduar pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė dhe pėr thellimin e miqėsisė ndėrmjet Kosovės dhe Shteteve tė Bashkuara tė Kosovės. Ky delegacion e ka vizituar edhe Qendrėn e Rehabilitimit tė Nėnės dhe Fėmijės nė Prishtinė.

"Ndodhemi nė Kosovė pėr t'i vizituar miqtė tanė tė rinj kėtu, me tė cilėt javė mė parė u takuam nė Amerikė nga tė cilėt u informuam pėr pėrpjekjet e njerėzve kėtu pėr njė jetė mė tė mirė", tha Grejs Nelson, bashkėshortja e senatorit Bill Nelson nga Florida.
 
 
Nė takimin e sotėm tė 15 ministrave tė jashtėm tė BE pritet qė pėr Kosovėn tė raportojė edhe Havier Solana
 
Bruksel, 23 shkurt 2004 - Nė takimin e sotėm tė 15 ministrave tė jashtėm tė Bashkimit Evropian nė Bruksel pritet qė pėr Kosovėn tė raportojė edhe shefi i diplomacisė tė BE-sė Havier Solana. Ai do tė paraqesė idetė e reja se si BE mund tė ndihmojė nė zbatimin e standardeve pėr Kosovėn.
 
Merret vesh se nė kėtė raport Solana do tė kėrkojė rol mė tė madh nė Kosovė dhe do tė kėrkojė qė tė ndihmohet vendi drejt realizimit tė politikės evropiane atje. Sips kėtij dokumenti i cili bėhet publik sot Solana konsideron se ėshtė i nevojshėm bashkėpunimi mė i ngushtė ndėrmjet UNMIK-ut dhe pėrfaqėsuesve tė Bashkimit Evropian.

Solana e sheh Kosovėn si element kyē tė politikės sė BE-sė nė rajon. Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė sugjeron edhe zgjėrimin e aktiviteteve nė Kosovė si dhe mbėshtetjen e Evropės pėr arritjen e standardeve.

Havier Solana nesėr do tė vizitojė Prishtinėn ku do tė takohet me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė UNMIK-ut dhe tė institucioneve tė Kosovės.
 
 
LDK-ja denon ashpėr aktin kriminal nė Pejė
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - LDK-ja denon ashpėr aktin kriminal nė Pejė mė 22 shkurt, ku u plagos ministri i Mjedisit dhe i Planifikimit Hapėsinor Ethem Ēeku dhe katėr persona tė tjerė.

Pėr LDK-nė aktet e tilla kriminale janė tė drejtuara kundėr rendit stabilitetit dhe progresit nė Kosovė.

LDK-ja kėrkon nga organet kompetente, qė tė marrin masa adekuate nė zbardhjen sa mė tė shpejtė tė rastit, thuhet nė njė komunikatė tė Kryesisė sė LDK-sė.
 
 
Nė Pejė ėshtė plagosur ministri Ethem Ēeku sė bashku me katėr persona tė tjerė
 
Pejė, 23 shkurt 2004 - Tė shtunėn nė orėt e mbrėmjes nė afėrsi tė Palestrės sė Sportit nė Pejė nė njė shpėrthim qė ka ndodhur nė automobilin e tij ėshtė plagosur ministri i Planifikimit Hapėsinor tė Kosovės Ethem Ēeku sė bashku me katėr persona tė tjerė.
 
Autoritetet e policisė thanė se nė mesin e tė plagosurve ishin edhe dr. Ali Berisha, kryetar i Degės sė AAK-sė nė Pejė, Erzen Bytyēi shoqėrues i tyre si dhe eprorėt e TMK-sė nga Zona e Tretė Asllan Krasniqi dhe Istref Berisha.
 
Ata menjėherė janė dėrguar nė qendrėn spitalore tė Pejės pėr shėrim dhe gjendja shėndetėsore e tyre ėshtė nė pėrmirėsim e sipėr dhe jashtė rrezikut pėr jetė. Tash pėr tash nuk dihen motivet e kėtij sulmi as edhe autorėt e tij.

Policia tha se ende nuk dihet sasia dhe lloji i eksplozivit tė pėrdorur. Hetimet rreth kėtij akti mė tė ri nė Komunėn e Pejės po i bėn policia e UNMIK-ut dhe SHPK-ja.

Kėtė sulm e ka dėnuar Qeveria e Kosovės, e cila tha se njė akt i tillė kriminel paraqet sulm kundėr institucioneve tė Kosovės dhe bie ndesh me proceset demokratike nė Kosovė.

Nė njė komunikatė tė AAK-sė thuhet se akti ka prapavijė tė qartė politike dhe ėshtė kryer nga shėrbėtorėt e Millosheviqit dhe tė regjimeve tė Beogradit.

Ndėrkaq, Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor thotė se barra kryesore pėr kėtė atentat bie nė policinė e UNMIK-ut e cila nuk ka dėshmuar seriozitet nė parandalimin e akteve tė tilla kriminale.
 
 
Gjilan: Drejtorėve tė drejtorive u vazhdohet mandati deri mė 31 mars
 
Gjilan, 23 shkurt 2004 - Kuvendi Komunal i Gjilanit, nė seancėn e pesėmbėdhjetė tė radhės, ka marrė vendim pėr vazhdimin e kontratave pėr drejtorėt e drejtorive deri mė 31 mars 2004.
 
Lutfi Haziri, kryetar i Kuvendit, duke e arsyetuar kėtė propozim para kėshilltarėve tha se drejtorėve tė tashėm u ka kaluar mandati nė fund tė vitit 2003, ndėrsa nuk mund tė lejohet qė Bordi i Drejtorėve tė punojė me kapacitet tė reduktuar deri nė riorganizimin e shėrbimit civil, projekt ky qė tashmė ėshtė miratuar edhe nga Kuvendi, ndėrsa komisioni po punon nė ndryshimin e statutit tė komunės, pėr tė krijuar mundėsi pėr zbatimin e tij.

Mirėpo, njė numėr i anėtarėve tė asamblesė nuk janė dakorduar qė drejtorėve t`iu vazhdohet mandati. Izmi Zekaj ka kėrkuar qė tė mos iu vazhdohet mandanti kėtyre drejtorėve, pasi qė ata nuk kanė raportuar asnjėherė pėr punėn e tyre, por ka propozuar qė Kuvendi tė marrė vendim pėr shpalljen e konkursit pėr drejtorė tė rinj.

Xhemail Hyseni, zėvendėskryetar i komunės tha se Dega e LDK-sė ėshtė e kėnaqur nė pėrgjithėsi me punėn e shėrbimit civil komunal dhe nė veēanti me Bordin e drejtorėve, prandaj nuk u pajtua qė drejtorėt e deritashėm duhet tė flaken si lecka, pas njė pune trevjeēare qė kanė bėrė deri tani.

Sipas Qemajl Mustafės, drejtorėt qė nuk kanė sjellė raport asnjėherė, nuk kanė tė drejtė morale tė kėrkojnė t'iu vazhdohet kontrata. Nazmi Musa ishte i mendimit se duhet t`u vazhdohet mandati vetėm shtatė drejtorėve, ndėrsa duhet tė emėrohen katėr ushtrues tė rinj tė drejtorėve, derisa tė shpallet konkursi. I pakėnaqur qė propozimi i tij nuk u nxor nė votim, Musa e lėshoi mbledhjen.

Kuvendi ka miratuar edhe buxhetin e specifikuar pėr vitin 2004, tė cilin e ka prezentuar para kėshilltarėve drejtori i financave, Zijadin Maliqi si dhe rregulloren pėr vendosjen e tatimit nė pronė, ndėrsa propozim rregulloren pėr organizimin e transportit brenda territorit tė komunės sė Gjilanit e ka kthyer nė Komitetin pėrkatės pėr strukturim.
 
 
Gjilani ėshtė zgjedhur nė mesin e pesė komunave pėrfituese nė projektin "Delta II"
 
Gjilan, 23 shkurt 2004 - Gjilani ėshtė njėra nga pesė komunat e Kosovės, e cila nė njė konkurrencė jashtėzakonisht tė madhe, ėshtė pėrzgjedhur nga Instituti pėr Hulumtime Zhvillimore (Riinvest) si dhe Instituti pėr Shoqėri tė Hapur (OSI) nė projektin pėr zhvillimin e ndėrmarrjeve lokale nėpėrmet aksioneve dhe aleancave "Delta II".

Programi parasheh organizimin e katėr punėtorive, hartimin dhe aprovimin e strategjive tė zhvillimit ekonomik lokal, hartimin e projekteve dhe implmentimin e tyre, organizimin e njė konference tė donatorėve si dhe udhėtimet studiuese tė zyrtarėve nė botėn e jashtme, thotė Fadil Osmani, zyrtar pėr projekte i Kuvendit tė Komunės nė Gjilan.

Komuna e Gjilanit edhe deri tani ėshtė dėshmuar e suksesshme nė projektet e kėtilla dhe ajo i vlerėson si shumė tė nevojshme bashkėpunimin reciprok dhe krijimin e lidhjeve midis institucioneve tė ndryshme, tė cilat po japin kontribut nė nxitjen dhe stimulimin e zhvillimit ekonomik nė Kosovė.

Nė kushtet bashkėkohore ėshtė shumė i rėndėsishėm shkėmbimi i pėrvojave me institucionet e kėtilla serioze siē janė "Riinvest" dhe "OSI" dhe me vendet nė tranzicion, sepse kjo ndihmon zhvillimin strategjik.

Pėrzgjedhja e Gjilanit nė kėtė projekt do tė thotė se kjo komunė ėshtė e aftė tė koordinojė faktorėt e ndryshėm lokalė dhe tė shfrytėzojė potencialin e tyre pėr aktivitete frytdhėnėse.
 
 
Podujevė: Pėrgjysmohet numri i familjeve qė jetojnė nė fshatrat kufitare
 
Podujevė, 23 shkurt 2004 - Komunėn e Podujevės aktualisht e pėrbėjnė 76 fshatra dhe tri lagje tė qytetit derisa me Statutin e komunės ėshtė parapara qė qyteti tė ketė pesė lagje. Nė vijėn kufitare me Serbinė janė pėrfshirė 24 fshatra nė hapėsirėn prej 94 km.

"Regjistrimi i familjeve nė kėto fshatra ėshtė kah pėrfundimi dhe nga evidencat e mbledhura konstatohet se migrimi i popullatės nė fshatrat pranė kufirit, por edhe nė disa fshatra tė tjera ėshtė i madh dhe pothuaj qė disa fshatra kanė mbetur pa asnjė banorė", tha koordinatori i Komiteteve tė fshatrave Latif Mehmeti.
 
Nė bazė tė raportit tė publikuar njoftohet se fshati Reēicė me 1.218 ha sipėrfaqe ka mbetur pa asnjė banor, kurse para luftės sė fundit ka pasur 15 familje. Asnjė banor nuk jeton edhe nė fshatin Pėrpellac ku para luftės kanė jetuar 7 familje, sikurse ėshtė zbrazur edhe fshati Muhazob ku kanė jetuar 12 familje.

Sipas evidencės sė pėrgatitur nga korrdinatori pėr komitetet e fshatrave, njė familje e vetme jeton nė Rakinicė ku ka pasur nėntė familje, fshati Bllatė tashmė ka 3 familje nga tė cilat dy me nga vetėm njė anėtar derisa para luftės aty kanė jetuar 11 familje.

Ndėr arsyet kryesore qė pėrmenden nga banorėt e kėtyre vendbanimeve janė siguria jo e mjaftueshme pranė kufirit, infrastruktura e dobėt dhe rrugėt qė nuk mundėsojnė qarkullim tė lirė.
 
 
Nė Gjakovė interesim i shtuar pėr anėtarėsim nė LDK
 
Gjakovė, 23 shkurt 2004 - Nė njė takim tė Degės sė LDK-sė nė Gjakovė, nė tė cilėn morėn pjesė edhe Alush Gashi, anėtar i Kryesisė qendrore tė LDK-sė dhe Jakup Kastrati e Tomė Hajdari, anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė dhe zyrtarė lokalė, u theksua se ekziston interesim i shtuar pėr anėtarėsim nė LDK.

Nė kėtė takim Afrim Sylejmani, nėnkryetar i degės sė LDK-sė nė Gjakovė, foli lidhur me angazhimin e pėrditshėm tė kėsaj Dege nė zbatim tė vendimeve dhe tė Programit tė dalė nga Kuvendi IV i LDK-sė, duke theksuar se nė tėrė strukturėn organizative tė LDK-sė nė komunėn e Gjakovės ekziston njė entuziazėm i shtuar pėr veprim, andaj edhe kėrkoi zbatimin e plotė tė premtimeve nė fushatėn elektorale tė zgjedhjeve vendore dhe nacionale tė shkuara.

Poashtu diskutuan edhe pjesėmarrėsit e tjerė tė cilėt kontribuan nė rrumbullakėsimin e raportit pėr gjendjen aktuale nė kėtė Degė, duke dhėnė propozime konkrete pėr pėrmirėsim tė punės, si nė nivel tė Degės, ashtu edhe tė pushtetit komunal.

Alush Gashi nė emėr tė Kryesisė qendrore tė LDK-sė, paraqiti tė dhėna lidhur me Programin e LDK-sė pėr kėtė vit, si dhe domosdonė e mbėshtetjes sė pushtetit demokratik nė nivel lokal dhe qendror, duke shprehur optimizėm se organizimi i LDK-sė nė kėtė komunė, si edhe nė tėrė Kosovėn, ėshtė garancė i vazhdimit tė zhvillimit tė institucioneve demokratike nė Kosovė.

Nga kjo mbledhje iu dha mbėshtetje e fuqishme strukturave demokratike tė nivelit vendor dhe mbi tė gjitha Presidentit Rugova dhe institucioneve tė tjera.

Dega e LDK-sė nė Gjakovė u zotua pėr angazhim tė shtuar nė ndihmė familjarėve qė kanė humbur tė dashurit e tyre nė luftėn e fundit, si edhe zhvillimit tė rrjetit humanitar nė tėrė komunėn.
 
 
Njė delegacion i Prishtinės vizitoi Mariborin
 
Prishtine, 23 shkurt 2004 - Kryeshefi i Ekezekutivit tė KK tė Prishtinės Sami Hamiti, i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt, mė 20 dhe 21 shkurt tė kėtij muaji ka qėndruar nė Maribor tė Sllovenisė nė njė vizitė pune, ku ėshtė pritur nga kryebashkiaku i kėtij qyteti Boris Saviq.

Qėllimi i vizitės ka qenė njohja nga afėr me arritjet nė qeverisjen lokale, pėrvojat, planifikimin hapėsinor, denacionalizimin, infrastrukturėn dhe ēėshtje tė tjera me interes tė dyanshėm. Nė qender tė kėsaj vizite pune ka qenė sidomos pėrvoja e arritur e kėtij qyteti nė fushėn e planifikimit hapėinor, nė kohėn kur edhe Prishtina, pėrkatesisht Drejtorati pėr Planifikim dhe Urbanizem i Prishtinės po bėn pėrpjekje maksimale tė hartojė njė strategji adekuate pėr planifikim hapėinor.
 
Tashmė dihet se Prishtina ka ngecje nė kėtė plan karshi simotarve tė saja nė Evropė. Nga ana tjeter dihet se Maribori ka fituar edhe ēmimin e parė nė Evrope nė fushėn e planifikimit hapsinor, prandaj pėrvojat e marra atje do tė shėrbejnė shumė pėr projektet e reja nė kryeqytetin tonė. Delegacioni nga Prishtina ka vizituar edhe Entin pėr Planifikim Hapėsinor tė Mariborit dhe janė kėmbyer pėrvojat nė kėtė fushe.

Kryebashkiaku i Mariborit sė bashku me ekspertė tė fushave tė ndryshme pritet tė vizitojė Prishtinėn gjatė muajit prill tė kėtij viti ku do tė qėndrojė edhe nė Kuvendin Komunal tė Prishtinės.
 
 
Kosova gjatė dhjetė vjetėve tė fundit ka humbur rreth 20 mjė hektarė tokė bujqėsore
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Zyrtarėt e Ministrisė sė Bujqėsisė nė Kosovė thanė se gjatė dhjetė vjetėve tė fundit Kosova ka humbur rreth 20 mijė hektarė tokė bujqėsore tė kualitetit tė lartė me ndėrtime tė banesave tė shtėpive, objekteve ekonomike, moteleve, hoteleve, pompave tė benzinės e tė tjerė.
 
 
Nė Klinikėn e Infektologjisė nė Prishtinė ėshtė evidentuar edhe njė pacient me virusin e sidės
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Burimet nga Klinika e Infektologjisė bėjnė tė ditur se kohė mė parė numrit prej 54 rasteve tė tė infektuarėve me virusin HIV dhe sėmundjes vdekjeprurėse sida, tė cilėt sipas statistikave tė Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė qė nga viti 1986 deri nė fund tė vitit tė kaluar janė evidencuar nė Kosovė, si vjet iu shtua edhe njė rast i ri.
 
Kėtė fakt e pohon shefi i repartit pėr HIV dhe sida nė Klinikėn e sėmundjeve infektive nė Prishtinė dr. Ilir Tolaj. Ai thotė se rasti i ri me kėtė sėmundje ėshtė kthyer nga Gjermania dhe i cili pacient kishte filluar trajtimin atje dhe pėr fat tė keq ėshtė ndėrprerė trajtimi kėtu pėr shkak tė mungesės edhe tė diagnostikimit adekuat tė gjendjes sė tij tė sistemit mbrojtės, por edhe mungesės sė barėve qė aplikohen pėr kėtė qėllim.
 
 
Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar nuk do tė jetė ndėrmjetėsues ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Prishtinė, 23 shkurt 2004 - Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar nuk do tė jetė ndėrmjetėsues ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, por do ta ketė rolin e lehtėsuesit tė bisedimeve, ka thėnė drejtoresha e Departamentit pėr Informim nė Misionin e UNMIK-ut nė Prishtinė Hua Xhiang. Ajo thotė se dialogu do tė ndodhė ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit dhe Kryq i Kuq Ndėrkombėtar nuk do tė udhėheqė e as ndėrmjetėsoi dialogun.
 
 
Prokurori i Tribunalit tė Hagės do tė pėrfundojė tė mėrkurėn paraqitjen e akuzave kundėr Millosheviqit
 
Hagė, 23 shkurt 2004 - Prokurori i Gjykatės Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė do tė pėrfundojė tė mėrkurėn paraqitjen e akuzave tė tij kundėr ish-diktatorit Sllobodan Millosheviq pasi procesi gjyqėsore ishte shtyrė pėr shkak tė gjendjes shėndetėsore tė tė pandehurit i cili po pėrgjigjet para Tribunalit tė Hagės pėr krime lufte ndaj njerėzimit dhe gjenocid nė Bosnje, Kroaci dhe nė Kosovė.
 
 
Limaj, Balaj dhe Musliu mė 27 shkurt do tė paraqiten nė njė konferencė statusore nė Tribunalin e Hagės
 
Hagė, 23 shkurt 2004 - Ish-luftėtarėt e UĒK-sė Fatmir Limaj, Haradin Balaj dhe Isak Musliu mė 27 shkurt do tė paraqiten nė njė konferencė statusore nė Tribunalin e Hagės, kanė bėrė tė ditur burime e Tribunalit tė Hagės.
 
 
Gjykatėsi Mej nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit dha dorėheqje pėr arsye shėndetėsore
 
Hagė, 23 shkurt 2004 - Gjykatėsi Riēard Mej nė procesin gjyqėsor kundėr Millosheviqit dha dorėheqje pėr arsye shėndetėsore. Kryesuesi i Tribunalit tė Hagės Theodor Meron tha se dorėheqja do tė hyjė nė fuqi prej 31 marsit. Njė zėdhėnėsi i gjykatės tha se ky hap nuk do tė ndikojė nė seancat e planifikuara nė rastin e Milosheviqit nė tė cilin prokuroria duhet tė rrumbullakėsojė punėn e vetė tė mėrkurėn.
 
 
Tre shqiptarė janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nė Reēicė tė Madhe tė Tetovės
 
Tetovė, 23 shkurt 2004 - Nė fshatin Reēicė tė Madhe tė Tetovės ka ndodhur njė incident i rėndė ku nga tė shtėnat me armė zjarri janė vrarė tre shqiptarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur.
 
Kanė humbur jetėn Nergim Hazbiu (1975), Milaim Tahiri (1976) dhe Shefki Hasani i lindur nė vitin 1973. Njėri nga katėr tė plagosurit, Besim Ramadani ndodhet nė rrezik jete, ndėrkaq lėndime mė tė lehta kanė marrė Selman Rexhepi, Fatmir Rexhepi dhe Besim Arifi.

Sipas policisė incidenti ka ndodhur kur njė person i panjohur nė afėrsi tė njė kafiterie nė Tetovė ka urdhrėruar vozitėsin e taksi-veturės tė drejtojė drejt fshatit Reēicė, ku tė njėjtėve u janė bashkangjitur edhe dy persona tė tjerė tė armatosur me autamatik.
 
Dy personat e panjohur e kanė urdhėruar vozitėsin qė t'i dėrgojė nė lokalin "Sharri" ku kanė thyer xhamat e veturės dhe kanė shtėnė breshėri plumbash nė personat e pranishėm nė lokalin e lartėpėrmendur.

Ministria e Brendshme e Maqedonisė nuk ka dhėnė njoftime tė hollėsishme, por ka thėnė se bėhet fjalė pėr qėrim hesapėsh midis grupeve kriminele.
 
 
Gjashtė tė vdekur nga gazi nė njė minierė afėr Vlorės
 
Vlorė, 23 shkurt 2004 - Tė paktėn gjashtė minatorė kanė gjetur vdekjen pas njė shpėrthimi nė mėngjes nė minierėn e bitumit pranė Vlorės. Njoftohet se 18 minatorė tė tjerė janė plagosur pas njė shpėrthimi tė gazit nė minerėn e bitumit nė Selenicė, rreth 160 kilometra nė jug tė Tiranės.

Shtatė prej tė plagosurve ndodhen nė gjendje shumė tė rėndė nė spitalin rajonal tė Vlorės dhe pritet qė tė transportohen pėr nė spitalin e Brindizit, Itali, dhe atė tė Tiranės.

Nė vendngjarje kanė shkuar grupet e posaēme tė shpėtimit si dhe forca tė policisė.

Helikopterė tė NATO-s janė angazhuar nė transportimin e tė plagosurve nė drejtim tė Brindizit dhe Tiranės.
Miniera e bitumit nė Selenicė ėshtė mė e madhja e kėtij lloji nė Shqipėri e ēelur tė paktėn 70 vjet mė parė nga italianėt.
 
 
Izraelitėt kanė arrestuar 8 palestinezė
 
Betlehem, 23 shkurt 2004 - Forcat izraelite kanė shkatėrruar shtėpinė e palestinezi nė njė fshat afėr Betlehemit, ndėrkohė qė kanė arrestuar tetė palestinezė nė territoret e pushtuara palestineze, duke pėrfshirė edhe njė punonjės shėndetėsor, njoftojnė burimet palestineze (IPC e wAFA).
 
 
Zjarr nė qendrėn e gjithėsisė nė Indi, disa tė vdekur
 
Nju Delhi, 23 shkurt 2004 - Njė zjarr ka pėrfshirė tėrė linjėn e qendrės indiane tė gjithėsisė nė Sriharikota nė shtetin Andra Pradesh, duke vrarė disa njerėz.

Shkaku i zjarrit nuk dihet por disa kanale televizive spekulojnė tė hėnėn se kanė qenė shkėndijat qė shkaktuan shpėrthimin nė njė motor, njofton Frans Press.
 
 
Gjashtė tė vrarė nė njė sulm vetėvrasės nė Kirkuk
 
Kirkuk, 23 shkurt 2004 - Njė sulmues vetėvrasės ka vrarė veten dhe tė paktėn pesė persona nė njė stacion policor nė qytetin verior tė Irakut Kirkuk, ka thėnė njė zyrtar i policisė dhe punjosėsit shėndetėsorė, njofton Rojter.

"Pėr momentin kemi gjashtė tė vdekur dhe gjashtė tė plagosur", ka deklaruar Ihsan Hasan dhe njė punonjės i emergjencės pėr Rojterin.

Zyrtarėt e policisė thanė se sulmin e ka kryer njė sulmues vetėvrasės me automobil.
 
 
Njoftohet pėr 37 minatorė tė vdekur nga shpėrthimi i gazit
 
Shangaj, 23 shkurt 2004 - Njoftohet pėr 37 minatorė tė vdekur pas njė shpėrthimi tė gazit nė minierėn e thėngjillit te qyteti Xhisi nė verlindje tė Kinės.

Gazi helmues, i akumuluar pėr shkak tė ventilimit tė dobėt tė minierės, pamundėson ekipet e shpėtimit tė hyjnė nė galeri.
 
 
Bin Ladeni ėshtė gjallė nė Afganistan
 
Kabul, 23 shkurt 2004 - Udhėheqėsit e rrjetit terrorist Al Kaida, Osama bin Laden dhe Ajman al Zavahiri jetojnė nė Afganistan, ka bėrė tė ditur njė qendėr informative talibane.

"Liderėt e lėvizjes talibane, komandantėt tanė ushtarakė dhe posaēėrisht mysafirėt Osama bin Laden dhe Ajman al Zavahiri janė gjallė dhe aktualisht ndodhen nė Afganistan, tė angazhuar me planifikimin e operacioneve kundėr amerikanėve", theksohet nė njė komunikatė qė e ka nėnshkruar "Qendra pėr informim e mulla Omarit", e cila i ėshtė dėrguar agjencisė sė lajmeve Frans Press.
 
 
Arrin nė 13 numri i viktimave nga sulmi vetėvrasės nė Kirkuk
 
Kirkuk, 23 shkurt 2004 - Njė zyrtar i policisė ka thėnė se njė sulmues vetėvrasės me autobombė ka vrarė 13 veta dhe ka plagosur 51 tė tjerė nė njė sulm ndaj stacionit policor nė Kirkuk, nė fushatėn e fundit kundėr irakianėve qė bashkėpunojnė me trupat amerikane.

"Pjesėt e sulmuesit vetėvrasės, kėmbėt dhe duart e tij, janė shpėrndarė jashtė stacionit policor", ka thėnė Amxhad Reda, njė polic gjithashtu i plagosur nė kėtė sulm, njofton Rojter.

Guerilėt kanė vrarė mbi 300 policė qė kanė bashkėpunuar me trupat amerikane.
 
 
Nga njė sėmundje misterioze kanė vdekur mbi 300 fėmijė afganė
 
Kabul, 23 shkurt 2004 - Mbi 300 fėmijė afganė kanė vdekur nga pasojat e njė sėmundjeje misterioze nė provincėn veriore afgane.

Zv.guvernatori i provincės Badakshan Shamsur Rehman ka deklaruar se bėhet fjalė pėr sėmundjen e sistemit tė frymėmarrjes e cila fillon me simptomet e ngjashme me ato te gripi, por mė vonė shkaktohet bllokimi i frymėmarrjes nga e cila fėmijėt ngulfaten.

Rehman gjithashtu ka thėnė se numri i fėmijėve tė vdekur mund tė jetė mė i madh, meqenėse vėshtirė mund tė arrihet deri te rajonet e largėta tė vendit. Ai i ka bėrė thirrje Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė qė tė dėrgojė pajisje mjekėsore pėr t'u shmangur katastrofa me pėrmasa tė gjera.
 
 
Dhjetė tė vrarė nė Kirkuk, Ramsfeld nė Bagdad
 
Kirkuk, 23 shkurt 2004 - Bilanci mė i ri i sulmit vetėvrasės nė stacionin policor nė Kirkuk ėshtė 10 tė vrarė dhe 42 tė plagosur.

Sipas Rojterit nė morgun e spitalit ndodhen dhjetė tė vrarė nga automobili bombė i cili shpėrtheu nė njė sulm mbi stacionin policor qė ndodhet nė pjesėn kurde tė qytetit tė Kirkukut.
 

Ndėrkohė, nė Bagdad ka arritur sekretari amerikan i Mbrojtjes Dolad Ramsfeld dhe kjo ėshtė vizita e tij e katėrt nė Irak gjatė njė viti. Atė nė aeroportin e Bagdadit e priti administratori amerikian Pol Bremer.
 
 
Dy persona kanė humbur jetėn nga pėrplasja e dy helikopterėve japonezė
 
Tokio, 23 shkurt 2004 - Dy persona kanė humbur jetėn, ndėrkaq njė tjetėr ėshtė lėnduar rėndė tė hėnėn kur dy helikopterė japonezė janė pėrplasur gjatė stėrvitjeve dhe me atė rast janė rrėzuar nė njė rajon malor, kanė bėrė tė ditur autoritetet.

Ekipet e shpėtimit kanė gjetur copat e fluturakeve nė njė lartėsi 336 metra nė majet e malit Aoime ndhe kanė shpėtuar katėr anėtarė tė ekuipazhit.
 
 
Gjykata botėrore pėr barrierėn izraelite
 
Hagė, 23 shkurt 2004 - Konflikti i hidhur ndėrmjet Izraelit dhe palestinezėve do tė kalojė nė Hagė ku Gjykata Botėrore pėrgatitet pėr tė dėgjuar argumentet rreth ligjshmėrisė sė barrierės sė sigurisė qė Izraeli po e ndėrton nė Bregun Perėndimor.

Mijėra protuestues janė mbledhur nė Hagė pėr tė protestuar kundėr murit ndarės.

Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė ka kėrkuar nga Gjykata qė tė jap njė opinion kėshillues dhe jo detyrues rreth ligjshmėrisė sė murit. Ky ėshtė njė nga rastet mė tė ngarkuara politikisht qė sillet para Gjykatės. Do tė fillojė me tri orė paraqitje tė fjalės nga ana e palestinezėve.

Ka shumė gjasa qė tė pėrfshihet edhe prezantimi vizuel i ndikimit tė barrierės mbi jetėrat e njerėzve nė Bregun Perėndimor.
 
 
Rebelėt marrin qytetin e dytė nė Haiti
 
Port o Prins, 23 shkurt 2004 - Rebelėt nė Haiti i kanė ndjekur forcat e policisė jashtė qytetit tė dytė tė vendit, Kep Haitien qė ėshtė fortesa e fundit e presidentit Aristide nė veri tė vendit.

Korrespondentėt thanė se ndėrsa rebelėt hynė nė kėtė qytet, banorėt vendas festuan nėpėr rrugė dhe filluan vjedhjen e ndėrtesave.

Sulmi i rebelėve nė aeroportin e qytetit, Kep Haitien, pasi hasi nė njė rezistencė tė vogėl, ēoi nė djegjen e njė stacioni policie nė qendėr tė qytetit.

Njoftimet thonė se mė shumė 200 tė burgosur u liruan nga qelitė e tyre, kur policėt braktisėn pozicionet.
Njoftimet mė tė fundit, bėjnė tė ditur se rebelėt janė larguar tashmė nga ky qytet.
 
 
Britania kufizon vendet e reja tė BE-sė
 
Londėr, 23 shkurt 2004 - Qeveria britanike pritet qė tė paralajmėrojė kufizime tė reja tė imigracionit. Ndryshimet vijnė nė prak tė njė fluksi tė mundshėm tė imigrantėve nga dhjetė vendet qė do t'i bashkohen BE-sė nė muajin maj.

Deri tani, Britania sė bashku me Irlandėn kanė mbajtur njė politikė tė derės sė hapur para zgjerimit tė BE-sė nė Maj.

Qasja origjinale ishte qė t'u mundėsohet qytetarėve tė dhjetė vendeve tė reja, pėrfshirė edhe Poloninė dhe Republikėn Ēeke, qė tė hyjnė nė Britani dhe tė punojnė pa probleme.
 
 
Ushtria ugandeze nė ndjekje tė autorėve tė masakrės
 
Kampala, 23 shkurt 2004 - Ministri i Mbrojtjes sė Ugandės thotė se personat pėrgjegjės pėr masakrėn mė tė fundit nė veri tė vendit do tė marrin tė njėjtin trajtim.

Ministri, Amama Mbabazi, tha se ushtria e vendit tė tij ėshtė vėnė nė ndjekje tė rebelėve, tė cilėt dyshohet se janė anėtarė tė grupit tė quajtur "Ushtria e Qėndresės sė Zotit".

Ky grup, besohet se ka vrarė mė shumė 190 persona nė veri tė vendit pranė qytetit Lira.

Njė deputet nė atė zonė tha se shumica e viktimave - ku pėrfshiheshin edhe gra edhe fėmijė - ishin djegur tė gjallė nė kasollet e tyre.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>