|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Dreka paralajmėruese dhe fushatat parazgjedhore

 
 

Qosja kishte dy autobusė elektorat, Demaēi do ti mbledhė padyshim sė paku dy minibusė, Surroi ėndėrron tė bėhet President ! 

 
 

 
 
17 shkurt 2004 / TN
 
Shkruan: Jahir DEMAJ
 
Duhėt tė jemi tė sinqertė se nė kuptimin kohorė, zgjedhjet Parlamentare dhe Presidenciale tė kėtij viti, (tė dytat nė Kosovėn e pasluftės) janė ende larg. Mirėpo, kryesisht tė vegjlit dhe humbėsit e tė gjitha zgjedhjeve nė Kosovė, i kanė shaluar atėllartė e tyre tė zi dhe i kanė mbrehur shpatat pėr situatat duke ēarė frontet nė tė gjitha anėt. Kush nė mėnyrė spektakulare e kush pak sa mė tinėzisht. Ca duke sharė e duke mallkuar, ca duke fyer e duke kėrcnuar. Ka njė kryetar Partie, Hashimi i PDK-sė, i cili jo qė nuk priton ti vizitojė Komunat ku partia e tij qeverisė, por ai viziton edhe ato komuna nė Kosovė ku tė pakėt janė ata qė sė paku e njofin si person, si nė Gjilan p.sh. Larg asaj qė t’ia ndalojė kush Hashimit vizitat e tilla, ruana Zot, por ka shumė qė mendojnė se do tė lodhet shumė deri sa tė vijnė zgjedhjet.
  
Dhe kjo nuk i mjafton Hashimit, por e thėrret edhe Kryeministrin e Kosovės Dr.B. Rexhepin qė tė drekojnė sė bashku, aty ku  nuk mungojnė edhe kamerat e RTK-sė, tė cilat sė paku harruan tė paraqesin nė ekran dy politikanėt tanė, (tė sė njejtės parti siq na e bėri tė ditur vet Hashimi) duke pastruar dhėmbėt pas drekės sė majme. Kjo do tė ishte shumė mė spektakulare. Pėrndryshe, Hashimi po tė donte mund ta thėrriste Kryeministrin kur tė dojė qė ti raportoi edhe nė selinė e partisė. Dorėn nė zemėr mė erdhi pak keq qė nė kėtė takim dreke nuk ishte ftuar edhe Qosja, ( i ashtuqujturi Akademik) kolumnisti i Epokės sė Re, zėdhėndėses sė PDK-sė. I cili nė mos mė shumė, sėpaku do ti kishte sjellė tė pėrmbledhura tė gjitha kolumnet e tij, tė botuara nė kėtė ( tė ashtuquajtur gazetė), tė titulluara “Tė rivdekurit e penduar”.
 
   
Sa pėr sqarim, i kam pėrdorur kllapat nė kėto dy raste duke e imituar vetė Qosjen. Kur ky, si Akademik qė i thot vedit ka tė frejtė tė thotė i ashtuquajturi president, pse tė mos ta kem unė tė drejtėn time qė njė gazetė tė njė formati tė kėtillė ta quaj tė ashtuquajtur, sė bashku me kolumnistin e saj. Pėr Qosjen ėshtė thėnė dhe ėshtė shkruar shumė. Edhe padyshim se ka pėr tu thėnė e pėr pėr tu shkraur akoma. Mirėpo, ai nuk po i lė kujt rend, pra po i thot vetė, pa e pyetur kush. Nuk ka lėnė gjė pa pėrfolur e pa fyer. Nuk ka lėnė kė pa e sharė e pa pėrlyer. Qė nga Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova e deri te Akademik Nexhat Daci. Edhe derėn e Akademisė sė Shkencave, anėtar i sė cilės ishte nuk e la pa pėshtyrė dhe jargisur. Marrja nuk hahėt me bukė o “Akademiku ynė”.
 
I mjeri ti pėr vedi ku ke rėnė. Nga “baba i kombit” tė pėrfundosh nė njė kolumnist tė tė ashtuquajturės gazetė “Epoka e Re”, mozomakeq. Unė nuk do tė merrem sot me analizėn e shkrimeve tė Qosjes, sepse nuk ėshtė kjo temė e kėtij shkrimi.
  
Do tė mjaftonte vetėm sa pėr kujtesė tė cekėn vetėm disa nga titujt dhe nėntitujt e kolumnave tė tij, si: “Komprementimi i idesė sė shtetit” me disa nga nėntitujt “Korrupsioni dhe nepotizmi”, “Krimi i organizuar”, “Uzurpimi i simboleve tė shtetit”, “Daci dje ka degraduar Akademinė...sot Kuvendin” , “Lėreni aman Akademinė tė bėjė gjumin” e tė tjera marifete si kėto, pa e lėnė anash Kryeveprėn e tij “I ringjalluri i penduar”.
 
 
Demaēi pėr njė politikė tjetėrfare
 
Nuk dua t’a pėrdorė krejt pa qėllim titullin e intervistės sė “Bacės” dhėnė BBC-sė nė shqip e cila doli nė faqet e  internetit. Prandaj ma thot mendja se Adem Demaēi i magjepsur nga njė lėvizje studentore e para pak kohėsh nė Univerzitetin e Kosovės e cila doli me emrin “Pėr njė Univerzitet tjetėrqysh”, u frymėzua kaq shumė sa qė i polli ideja qė t’a lė rehatinė e Bordit tė RTK-sė, ku edhe zbathė mund tė kontribonte ( i kishte lėnė opangat te dera, si nėpėr odat Llapiane), dhe thirri me kumbim; e gjeta formulėn. Nga njė Univerzitet tjetėrqysh, njė “Politikė tjetėrfare”.
 
Vėrtetė nuk do tė kishte kuptim qė “Baca” ( kėshtu jemi mėsuar ta thrrasim qė kur ishte me pushime nė burgjet e Serbisė , ishalla nuk na i zė pėr tė keq ), t’a kopjonte pikė pėr pikė kėtė inisiativė dhe t’a pėrvetsonte si emėr pėr Parinė tij tė dytė. Partinė e parė nuk po ia pėrmandi sepsemund qė i hidhėrohet Bajram Kosumi i AAK-sė. Siē edhe mund ta marrin me mend lexesit, “Baca” nuk ka ēka thotė tjetėr pėrpos asaj qė e ka pėrsėritė e stėrpėrsėritė tashmė vend e paven, poshtė e lartė, andej e kėndej , etjerė etjerė. (Edhe kėto janė pikė pėrpikė fjalėt e “Bacės”). Pėr hirė tė sė vėrtetes unė jam pėrpjekur qė t’a nxjerr thelbin e asaj qė “Baca” ka thėnė nė kėtė intervistė, por nuk po ia dal dot. Jo pse edhe ėshtė krejt bosh, por vėrtetė nuk ia vlenė. Pėrgjegjet e tij mund tė vlerėsohen kryekėput “shukarije-mapirundi-parllamande”.
 
Ja pėr shembull se si pėrgjigjet “Baca” nė pyetjen e Arbėr Vllahiut (BBC) se ēfarė nėnkupton institucioni i dorėheqjes qė ai po e vendos: Unė mendoj, thotė “Baca”, se duhėt qė shqiparėt tė mėsohen qė tė dijnė edhe kur largohen nga institucioni dhe qė tė dijnė tė marrin edhe detyra pak mė tė vėshtira dhe jo tė ‘rutinohėn’. Dhe vazhdon: “Ėshtė fjala kėtu qė kėtė kohė, energji dhe jetė qė e kemi, unė mendoj se ėshtė e menēur qė tė pėrdoret mė mirė dhe tė investohet aty ku ka rezultate sa mė shumė....” Hajt dreq e mere vesh se ku po na e qet Falltori “Baca Adem”.
 
Pra, se u largua Adem Demaēi nga RTK-ja qė ai e quan institucion, e muarėm vesh edhe pse jo krejt tė vėrtetėn e largimit. Por kjo nuk ka edhe aq rėndėsi, sepse ai nuk na e ka zbuluar ende pėrmes kėsaj inerviste se cilat detyra pak mė tė vėshtira do tė dijė ai ti marrė, dhe nga kush ka pėr ti marrė..., nė mėnyrė qė tė mos ‘rutinohet’ siq thotė “Baca”. Se ēka ka dashtė me thėnė ai me fjalėn ‘rutinohėt’, unė nuk e gjejė dot. Pyeteni Falltorin.
 
Ndėrsa sa i pėrket vazhdimit tė pėrgjigjjes sė tij se ku do ta investoj “Baca” atė kohė, energji dhe jetė qė i ka mbetur atij (edhe pse ai ėshtė shprehur nė shumės:...kur thotė: kohė, energji dhe jetė qė e kemi), duhėt tė kemi edhe ne pakėz durim dhe tė presim e tė shohim. Unė dua shkurtimisht tė ndalem vetėm edhe nė njė pyetje qė gazetari i BBC-sė ia shtron “Bacės”:...se ju ishit mė herėt udhėheqės i njė partije politike, bile-bile edhe pėrfaqėsues politik i UĒK-sė, se jeni shprehur nė njė periudhė tė caktuar kohore se jeni tė dėshpruar me politikėn. Ēka e shtynė Adem Demaēin qė sėrishė tė hyjė nė politikė, nė kohėn kur ne kemi aq shumė parti politike. Pse edhe njė? Vėni re; para se “Baca”Adem tė pėrgjigjet, unė do tė ju kėshilloja, kush nuk e ka lexuar ta bėjė kėtė.
  
Nėse jo pėr tjetėr gjė sė paku pėr ta mbajtė barkun sė qeshuri. Kam pėrshtypjen qė baca Adem duke qenė se ishte kohė tė gjatė nė Brodin ( mė falni nė Bordin e RTK-sė) do ti ketė frymėzuar me ide dhe materiale tė shumta edhe Shtupcat, edhe Quzat edhe Meseleshat, padyshim, se ka ide njeriu. Ja se si pėrgjigjet ai: Ashtu ėshtė. Por unė e kam tezėn ndoshta pak tė tepruar. Kėto parti pėr kuptimin tim nuk janė parti. Sepse njė parti, ose njė udhėheqės a mė shumė syresh, qė i humbin zgjedhjet ose nuk kanė sukses apo pėsojnė fiasko nė politikė, sikur tė ishte parti ajo nuk do t’i duronte ata njerėz nė krye. Kėsaj nuk i vije era parti dhe pėr hesapin tim nuk ėshtė nė rregull. Ja kėshtu pėrgjigjet “Baca Adem”
 
Pėr tė mos vazhduar mė shumė t’a komentoj atė qė thotė “Baca” unė mund tė them sinqerisht se jo vetėm qė gjėrat tė tilla tė shkaktojnė tė qeshura dhe dhimbje barku, por ato edhe t’a turbullojnė barkun aq keq sa qė......! Prandaj, mua mė mbetėt qė sė paku tė uroj sinqerisht qė Partia e “Bacės” sido qė ta quaj ai, tė jetė parti e vėrtetė, me taza (apo teze ) tė tepruara, qė i vie era (sepse ai thotė qė kėtyre partive qė i kemi nuk po u vie era parti), dhe qė tė mos pėsojė fiasko, sikur partia e Qosjes nė zgjedhjet e para. Por ky ėshtė vetėm njė urim dhe hiq mė shumė se kaq. Bindja ime ma thot se Partia alla Shukarie e “Bacės” ka pėsuar fiasko mė shpejt se edhe e Qosjes, pa lindur akoma.
 
 
Prijesit i shtrohen qilimat e kuq, kurse Surroit i mbetėt vetėm lėkura e murroit
 
Koha Ditore, Surronjane dhe botuesi i saj poashtu Sorroist, jo rrallė na sjell sihariqe, sikur shkrimin “Kthimi i prijesit nė qilim tė kuq”. Mirėpo, unė nuk dua me kėtė rast qė tė bėjė komente tė shumėta rreth shkrimit nė fjalė, sepse pėrgjigje tė merituar edhe ka marrė ai nė lidhje mė kėtė shkrim. Dhe sa bukur ia thanė, si Luan me lėkurė tė Gomarit. Mua personalisht nuk ma ka bėrė as mė tė voglen pėrshtypje kjo shkarravinė e tillė, pėrpos faktit qė unė kėtė shkrim e gjeta te “Korrieri” nė internet, sepse Gazetėn e Surroit nuk e pėlqej dhe nuk e blej shpesh.
 
Aq shumė artikuj tė pėrkėthyer nga Serbishtja, dhe jo rrallė ėshtė e  “zbukuruar” me  fotgarfi kriminelėsh kjo gazetė, saqė nuk e meriton, sado indiferent qė tė provish tė jesh. Por edhe diē tė vėrtetė ka nė kėtė shkrim. Qė ju shtrua qilimi i kuq Presidentit tė  Kosovės Dr.Ibrahim Rugova nė aeroportin e Prishtinės, vėrtetė ju shtrua. Sikur pėr inatė tė disave. Dhe se ēka thot, se si e thot dhe pėr ēfar interesash e thot Surroi kjo ėshtė krejt njė gjė tjetėr. E kam bindjen se ka bėrė shumė mirė Surroi qė ka shkruar bash kėsisoi.
 
Pse e them kėtė? Krejt e natyrėshme ėshtė pėrgjegjja. Po sikur tė mos e kishte thėnė ashtu siq e tha, si do ta kishim kuptuar na tė tjerėt qė nuk na ka penguar, pėrkundrazi na ka gėzuar fakti qė elita mė prestigjioze e politikės, shkencės, kulturės etj. qė  e pamė nė aeroprt e cila po organizaonte njė pritje kaq madhėshtore dhe shumė tė merituar pėr tė zotin e shtėpisė sė vet. Atėherė , ndoshta do tė mendonim se edhe Surroi dhe Surratet e tjerė si ai do tė jenė lumturuar pėr pritjen madhėshtore qė iu bė Presidentit. Prandaj pra mendoj unė, qė ėshtė shumė gjest i mirė kur ai tjetri ta thotė vet se sa poshtė mund tė bien dhe sa thellė mund tė zhytėn nė urrejtjet e tyre tipat e tillė si ky. Bėjnė shumė mirė qė na e thonė vetė.
 
Veton Surroi, si dhe disa tipa si ky, mendimtar dhe ideator tė njė kallėpi tė njetė, tejet dinak dhe shumė dredharak, dhe jo tė padijtur dhe tė pashėtitur, mjerisht, nuk kanė lėnė gurė pa luajtur dhe pa e provuar imponimin dhe imponencėn deri edhe nė politikė, qoftė nė atė kombėtare si dhe nė atė ndėrkombėtare, por fatmirėsisht pa ndonjė sukses qė ia vlenė tė cekėt me kėtė rast. Mua mė ka rėnė rasti tė dėgjoi me veshėt e mijė se Vetoni do ishte mirė qė  tė kandidonte edhe pėr postin e Presidentit. Dhe pse jo. Le ta matė guximin burri i dheut dhe tė dalė nė mejdan. Atėherė, nėse fiton kuptohėt, edhe kėtij do ia shtrojmė qilimat e kuq (tė cilėt siq dukėt nuk rreshtė sė ėndėrruari), por deri atėherė Surroit vetėm lėkurėn e murroit. 


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.