|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Rugova, njeriu i paqes

 
 

 
   
13 shkurt 2004 / TN
  
Rita Loloēi* (Tiranė)
 
Nuk ka asnjė dyshim se figura mė e konsiderueshme politike nė hapėsirėn e natyrshme shqiptare ėshtė zoti Ibrahim Rugova, president i Kosovės, fitues i disa Honoris Causa nė universitete perėndimore, posedues i ēmimit Saharov, senator nderi i Europės dhe njė prej figurave mė tė rėndėsishme rajonale qė kontribuonte nė mėnyrė kostante pėr paqen.
 
Jo thjesht pėr arsye studimore, por edhe pse ēprej njė periudhė relativisht tė gjatė, Rugova ka qenė dhe ėshtė ideator dhe drejtues i lėvizjes paqėsore nė Kosovė (president i padiskutueshėm nė njė votim plebishitar tė paradokohshėm dhe kryetar shteti nė njė proces demokratik), ky personalitet mė ka bėrė pėrshtypje pėr orientimin konstant properėndimor dhe pėr njė pėrpjekje maksimale pėr tė pasur marrėdhėnie sa mė tė ngushta veēanėrisht me SHBA, me selinė e Shenjtė tė Vatikanit dhe me kancelaritė perėndimore nė Bon (mė vonė Berlin), Paris, Bruksel etj.
 
Shkrimtar dhe sidomos studiues i klasit tė parė, Ibrahim Rugova do tė organizonte tė parėn lėvizje moderne politike nė Prishtinė nė 1989, Lidhjen Demokratike tė Kosovės, e cila u bė e vetmja zėdhėnėse  e aspiratave kosovare dhe qė do tė kulmonte nė evenimente tė rėndėsishme me organizimin e shpalljes sė Deklaratės Kushtetuese 1990, me pėrgatitjen e Kushtetutės sė Kaēanikut 1990, me organizimin e Referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės 1991, me zgjedhjet parlamentare e presidenciale tė Republikės sė Kosovės 1992 e 1998.
 
I ardhur nga njė familje nacionaliste (komunistėt jugosllavė i kanė pushkatuar njėheri gjyshin dhe babanė), Rugova do tė studionte pėr albanologji nė fakultetin e Prishtinės, ndėrsa do tė kryente nė Francė edhe njė vit studime pasuniversitare nė fushėn e kritikės letrare. Pas 1994-ės vėrehet njė veprimtari e dendur e zotit Rugova: nė po kėtė vit ėshtė doktor i letėrsisė nė Prishtinė, autor i dhjetra librave dhe shkrimeve publicistike, anėtar i akademisė sė shkencave nė Kosovė, redaktor nė “Bota e re” dhe “Dituria”, kryeredaktor nė revistėn shkencore “Gjurmime albanologjike”, kryetar i Lidhjes sė shkrimtarėve dhe shumė veprimtari tė tjera tė sferės intelektuale.
 
LDK, herė si lėvizje dhe herė si front, falė Rugovės arriti tė shndėrrohej nė njė parti moderne europiane duke qenė forca kryesore mė e votuar nė Kosovė dhe qė analistėt e shohin si favoriten kryesore edhe pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare. Natyrė koniciane nė vėshtrimin e historisė sė hershme dhe tė re tė shqiptarėve, jo shumė entuziast, me njė dukje indiferente deri nė mėrzi por pėrherė i vėmendshėm, Rugova ėshtė edhe njė prej personazheve politikė mė tė kėrkuar tė shtypit mė tė zėshėm perėndimor.
 
Siē ngjet rėndom nė mjediset shqiptare pėr “tė hedhur gurin marran nė pus”, pavarėsisht se ėshtė politikani mė i votuar nė strukturat e LDK-sė dhe nė popullin e Kosovės, Rugova jo pak herė ka qenė nė qendėr tė trillimeve dhe tė fakteve tė pavėrteta, tė cilat po vetė dhe me indiferencė i ka flakur tutje. Kam parasysh kėtu takimin e pėrfolur me Millosheviēin nė kohėn e bombardimeve tė NATO-s mbi Beograd, kur ai spjegoi nė njė takim me shqiptaro-amerikanėt se gjithēka sa ishin thėnė justifikoheshin me gėnjeshtėrsinė e njė prillit, pra se njė datė dhe njė takim i kryer nėn pushtimishte shumė pak pėrballė pėrcaktimit tė tij disavjecar anti-pushtim dhe anti-Milosheviē.
 
Nė njė dimension tė besueshėm dhe substancial doli pėrsėri Rugova nė pėrballjen e drejtpėrdrejtė me Milosheviēin nė gjyqin e Hagės, siē ishte edhe tepėr befasues nė njė intervistė tė para pak kohe nė Korriere dela Sera ku rrėzoi besueshėm njė propagandė qė e cilėsonte Kosovėn si djep tė ekstremistėve islamikė.
 
(*Autorja ėshtė Kryetare e Unionit Rinor pėr tė Drejtat e Njeriut - Tiranė)


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.