|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Shqipėria veneciane (1392-1470)

 
 

 
3 shkurt 2004 / TN
 
- Dr. Oliver Jens Schmitt, Das venezianische Albanien, Südost-Institut,  München 2001, fq. 701.
 
Nga: Zef AHMETI
                       
Gjatė njė bisede me autorin nė qytetin St. Gallen tė Zvicrės tė ndėrmjetsuar nga studiusi Albert Ramaj, nė kohėn kurė ai po priste lidhjen e trenit pėr München, ku ligjerusi tė nesėrmen i duhej pėr tė vazhduar seminarin pėr figurėn e Skėnderbeut qė po mbante nė univerzitetin e Mynihut.
 
Njė burrė i ri, qė veq i kishte kaluar tė tridhjetat, megjithė sukseseve tė tija qė kishte arritur nė profesionin e tij e qė kishte doktoruar nė moshė shumė tė re, edhe atė pėr shqiptarėt, ishte shumė modest.
 
Oliver Schmitt ėshtė zviceran dhe i takon gjeneratės sė re tė historianėve tė huaj qė merret me historinė e Shqipėrisė dhe popullit shqiptar. Vetė volumi i doktoraturės, tė cilėn e ka bėrė pėr Shqipėrinė veneciane, tregon seriozitetin e tij shkencor dhe pėrkushtimin e tij qė tė nxjerrė nė dritė nė njė vepėr tė vetme jo vetėm ato qė janė njohur deri mė tani nė mėnyrė parciale, me punime tė shkurtėra pėr kėtė periudhė, por duke pėrdorur njė literurė dhe burime tė reja me vlerė tė madhe historike.
 
Gjatė bisedės qė u zhvillua nė St. Gallen,  sė bashku edhe me shokė tjerė qė ishim aty, i shtrova pyetjen shkencėtarit tė ri, se ēka e kishte shtyrė atė tė merret me shqiptarėt dhe Shqipėrinė, pasi kėto raste janė tė rralla. Ai duke buzėqeshur tergon, se ai kishte qenė pėr pushime nė Greqi dhe se gjatė kėtij pushimi kishte qėndruar edhe nė kufirin me Shqipėri. I fascinuar me bukuritė natyrore qė i shef nė teritorin e Shqipėrisė, ai pyet njėrin nė teritorin Grek, se kushė ishte matanė. Oliver Jens merr pėrgjigjen: po atje ėshtė vend shumė i bukur, por njerzit atje tė vrasin po shkoi kush andej! Dhe mu kjo pėrgjigje e kishte shtyrė atė tė thellohet mė shumė dhe tė mėsoj mė tepėr pėr kulturėn, historinė e kėtij populli tė „egėr“.
 
Ky interesim i tij shpien Oliver Jens tė bėj doktoraturėn e tij me vėllim prej 700 faqesh pėr historinė e Shqipėrisė, periudhėn 1392-1479, apo si e quan autori veprėn e tij, Shqipėria veneciane.  Libri pėrpos vėllimit tė tij, ėshtė njė punė e shkelqyeshme, njė vepėr me njė ēasje pa emocione por shkencore qė i bėn kėsaj periudhe me njė strategji pune moderne dhe profesionale. Autori ėshtė i ndikuar edhe nga dy autorėt e vjetėr qė janė marrė me shqiptarėt si Konstatin Jireēekut dhe Milan von Shuflaj qė tė futet, si thotė edhe ai vetė, nė errėsirėn e mesjetės shqiptare. Ky disertacion i Oliver Jens  ėshtė bėrė te autori i njohur gjerman, udhėheqės i institutit shqiptar nė Univerzitetin Ludwig-Maximilians-Universität tė Münchenit, prof. dr. Peter Bartl.
 
Autori nė kėtė vepėr trajton kryesiht kėto ēėshtjė: Si ishte e organizuar administrata nė kėt periudhė? Si ishte ndėrhyrja e shtetit nė ekonomi? Cilat ishin interesat e tregtarėve veneciaon nė Shqipėri? Cilat ishin metodat e stabilizimit tė kėsaj province? Si ishte pėrfituar simpatia popullsisė vendore? Si mbroheshin teritoret qė administroheshin nga Venediku, si dhe pos shumė gjėrave tjera interessante historike qė i rrehė autori, ai trajton edhe atė se sa ishte ndikimi, apo sa ka ndikuar pushteti venecian nė kulturėn vendore shqiptare?
 
Studiusi Oliver Jens Schmitt dallon edhe pėr faktin e ēasjes sė tij nė studim. Libri ka njė vlerė tė veēantė. Autori librin e pėrfundon me historinė e luftėrave veneziane-turke pėr Shqipėrinė (1463-1479). Libri ka njė pasuri tė dhėnash qė do tė ishin shumė shumė tė dobishme edhe pėr juristėt qė merren me historinė e sė drejtės shqiptare. Por, njėkohėsisht vepra e Oliverit do tė plotėsoj dhe demantoj shkencėtar shqipar, se e drejta shqiptare, ēoftė ajo publike, ēoftė ajo private a penale, rrėnjėt i ka shumė mė herėt se sa vlersojnė disa autorė.
 
Sipas bisedės qė kemi pasė me shkencėtarin e ri zviceran projekti pėr pėrktthimin e librit nė gjuhėn shqipe ėshtė nė realizim e sipėr. Sa i pėrket vetė studiuesit Oliver Jens Schmitt lexuesi shqiptarė do tė ketė mundėsi nė tė ardhmėn tė lexoj punime e vepra tjera tė rėndėsishme dhe interesante, qė ndoshta do tė ndikojė edhe te historianėt e rinjė shqiptarė, nė qasjen e tyrė ndaj historisė sė popullit shqiptar.
 
/ Shkurt 2003 /


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>