|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

FJALA E RASTIT NĖ AKADEMINĖ PĖRKUJTIMORE TĖ KOLONEL TAHIR ZEMĖS TĖ BIRIT ENISIT DHE KUSHERIRIT HASANIT

 
 

 
30 janar 2004 / TN
   
Me rastin e kėsaj akademie pėrkujtimore pėr kolonel Tahir Zemajn, tė birin Enisin dhe kusheririn Hasanin tė cilėn e mbanė dega/nėndega e LDK-sė kėtu nė Gjermani gjegjėsisht Bayern u jamė mirėnjohės duke ju inkurajuar se jeni duke e kryer borgjin dhe obligimin ndaj legjendės sė luftės dhe heroit tė Kosovės kol. Tahir Zemajt.
 
Sa herė qė tubohemi mendja mė thotė dhe zemra e ndien se jemi duke e kryer njė lloj obligimi qė kemi pėr ta sepse ai/ ata ėshtė/janė njė nder ta i cili mundėsoi qė tė marim frymė lirshėm dhe kėte liri qė tash e gėzojmė ėshtė rezultat i sakrificės sublime tė tij dhe tė gjithė dėshmorėve tė rėnė nė luftė pėr liri demokraci dhe mėvetėsi.
 
Ne bashkėluftėtarėt e tij kemi njė obligim moral, njerėzor dhe atdhetar qė ti pėrkujtojmė dhe ti jemi mirėnjohės veprės sė tyre duke i pasur nė mendje dhe zemėr, kurse nderimi i ynė pėr te tė jetė burim i pashterrshėm jo vetėm pėr shoqėrinė e sotme, por edhe pėr ata sy qė do tė shiqojnė dhe shoqėrojnė vendin tonė edhe shumė gjenerata pėrpara.
 
Kriminel u thonė atyre qė vranė kėtė personalitet aq tė shquar dhe burrė tė madh duke mos menduar fare se ēfarė humbje ju kanė shkaktuar vajzave, bashkėshortes, familjes Zemaj, kolegėve, miqve, dashamirėve dhe tėrė popullit tė Kosovės dhe mė gjėrė. Kujtimi pėr ta ėshtė borgj dhe obligim ndaj viktimave, familjeve dhe tė afėrmve tė tyre.
 
Ata nuk kanė menduar fare pėr pasojat apo truri i tyre s'ka qenė nė gjendje tė vlerėsoj peshėn e krimit tė bėrė i cili tru mund tė matet me kantarin e farmacisė dhe kjo vlen personalisht pėr urdhėrdhėnėsit ndėrsa pėr vrasėsit me pagesė s“ėshtė ēudi fare se paraja ėshtė mė me rėndėsi se sa jeta e njė njeriu.
 
U vra njeriu i cili hyri nė luftė duke e dhėnė betimin para zotit dhe Flamurit Kombėtar, si ushtarak profesionist komandant nacional, e jo revolucionar, i cili punoi dhe veproi nė kuadėr tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės duke e njoftur si Komandant suprem Presidentin Dr. Ibrahim Rugovėn dhe tė gjitha strukturat tjera shtetrore: Qeverinė e nė kuadėr tė saj Ministrinė e Mbrojtjes dhe Parlamentin.
 
U vra legjenda e luftės sė Loxhės, njeriu, ushtaraku dhe heroi i Kosovės i cili nėpėrmes lidhjeve dhe marėveshjes me zyrėn e OSB-sė nė Pejė dhe jo me askėnd tjetėr siq pretendojnė tė ua mveshin "magjupat", "intrigasht" dhe diletantat e artit dhe doktrinės ushtarake dhe nė lidhje me OKB-nė nėpėrmes kontribuesit dhe personalitetit tė shquar tė ēėshtjes kombėtare Hajdar (Hari) Bajrakterit shpėtoi nga masakra nė rrafshin e Dukagjinit mė se 60.000 (gjashtėdhjet mijė) civilė. Kjo ėshtė e vėrteta disa e shohin sepse ajo ėshtė prezente dhe ekziston nė mesin e tyre, disa i nxenė ndėrsa tė tjerėt i djegė.
 
U vra njeriu mbi tė cilin u bėn mė se tetė tentim atentatesh ku ky i teti ishte i kobshėm pėr te, djalin Enisin dhe kusheririn Hasanin dhe tė gjithė ata tė cilėt e kishin njoftur figurėn e kėtij vizionari dhe strategu ushtarak.
 
Nė kėtė pėrvjetor pikėllimi, por me ndjenjė krenarie pėr tė madhin Kolonel Tahir Zemajn punėn e tij, aktivitetin, solidaritetin, urtėsinė dhe menqurinė qė la me sinqeritetin e tij, pėr dallim nga ata tė cilėt mbollėn farėn e urrejtjes dhe lincit, ky mbolli farėn e tolerancės, dashurisė nė mes njerėzve dhe protagonistėve tė drejpėrdrejtė tė luftės duke deklaruar se: citat "unė nuk kam plumba pėr shqiptar dhe civil kundėrshtar" me kėtė tregoi profesionalizmin e lartė nė parandalimin e luftės vėlla-vrasėse, por dhe zbatimin e ligjeve tė luftės sipas konventės ndėrkombėtare.
 
Nėse kėto vyrtyte tė tija do tė jenė udhėrrėfyes pėr ne fėmijėt tanė dhe gjeneratat e ardhshme tė cilat do tė mėsojnė shumė nga vepra e tij, atėherė neve na obligon edhe mė tepėr pėr ta larė borgjin qė emrin e tij mos tė lejojmė qė ta mbuloj pluhuri i historisė dhe kjo histori asesi tė mos jetė e shkruar nga njerzė diletantė, jokompetentė dhe tė papėrgjegjshėm pėr kėtė duhet angazhuar i tėrė potenciali njerėzor nė radhė tė parė ai intelektual, protagonistėt e luftės pėr ēlirim, liri dhe pavarėsi dhe i tėrė materiali arkivor.
 
Organet kompetente duhet tė kryejnė pjesėn e punės sė tyre tė lanė anash dhe ti zbulojnė aktorėt e krimit nė tė kundėrtėn ne kurrėn e kurrės s“do tė pajtohemi me konstatimet e shėndrrimit tė njerėzve nė cifra nėpėrmes informatave se edhe sot ndodhi njė krim, policia doli nė vend ngjarje, ndėrsa kriminelėt u larguan nė drejtim tė pa njohur, i lutemi tė gjithė kalorėsve tė rastit dhe qytetarėt qė din diēka pėr kėt rast tė na lajmėrojnė nė telefonat kujdestarė, identiteti do tė jetė i mbrojtur.
 
Ėshtė koha e fundit tė ndėrpriten lutjet e organeve pėrgjegjėse tė sigurisė sė qytetarėve dhe nė vend tė lutjeve ti hetojnė dhe zbulojnė aktorėt e krimit duke ua shqiptuar denimin e merituar. Dhe mė nė fund ja vlen tė thuhet dhe konstatohet se i madhi Kolonel Tahir Zemal kishte vetėm njė datė, ate tė lindjes mė 28 dhjetor 1951.
 
Tė pėrjetshėm qofshin heronjtė dhe veprat e tyre.
Shpėtimi dhe paqja qofshin mbi ne.
Zoti e bekoftė dhe ruajt Kosovėn nga krimi dhe kriminelėt.
 
Bashkėluftėtari mė i afėrt dhe kreyeshefi i ZORRD, 
 
Major NAZIF RAMABAJA

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.