|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Vėshtrim

 
 

Lufta e koncepteve tė vjetra me konceptet e reja nė fushėn e informimit

 
 

 
26 janar 2004 / TN
   
Pėrveē sygjerimeve orale qė t'i kthehet asaj klasike, gazetarėt e vjetėr bėjnė edhe shkrime se si duhet bėrė ajo. Nė kėtė tentim shkojnė edhe mė larg: kėrkojnė qė gazetaria tė jetė e hapėt si pėr lindjen, ashtu edhe pėr perėndimin. Ky koncept bazėn e ka tė vetė tė menduarit klasik tė gazetarisė.
 
Shkruan: Nazmi LUKAJ
 
  Pas viteve tė 90-ta, njė pjesė gazetarėsh u shkėputėn nga stili i vjetėr i tė shkruarit, kurse njė pjesė tjetėr vazhdojnė akoma ta kultivojnė atė frymė. Tė parėt pėrbėjnė njė kontigjent mė tė madh, ndėrsa tė dytėt janė shumė mė pak. Nė mes kėtyre dy palėve, lindi edhe njė gazetari e re, qė qėndron mbi gazetarinė e kaluar dhe mbi kėtė tė pasnėntėdhjetave.
 
Kjo dukshėm dallon prej tyre, sepse temat qė i trajtojnė pėrfaqėsuesit e saj janė shumė mė tė guximshme dhe kanė shumė stil mė tė lartė se pėrfaqėsuesit e  rrymimeve tė lartcekura. Gazetaria e re, kjo modernja, ėshtė nė luftė tė vazhdueshme me to, sepse pėr gazetarėt e tė dy rrymimeve nė fjalė, ėshtė e papranueshme. Madje gazetaria e vjetėr dėshiron me ēdokusht ta kontrollojė gazetarinė moderne.
 
Pėrveē sygjerimeve orale qė t'i kthehet asaj klasike, gazetarėt e vjetėr bėjnė edhe shkrime se si duhet bėrė ajo. Nė kėtė tentim shkojnė edhe mė larg: kėrkojnė qė gazetaria tė jetė e hapėt si pėr lindjen, ashtu edhe pėr perėndimin. Ky koncept bazėn e ka tė vetė tė menduarit klasik tė gazetarisė.  Njė koncept i tillė e hellon edhe mė ashpėrsinė e konfliktit mes gazetarisė moderne dhe asaj klasike, ose thėnė mė sakt -tė asaj qė askund nė botė nuk kultivohet sot pos Kosovės.
 
Lufta e ashpėr mes kėsaj gazetarie vėrehet nga lloji mė i thjeshtė, lajmi, e deri tek eseji. Gazetarėt e rinj me pak fjalė kapin mė shumė elemente pėrmbajtėsore, qė e bėjnė lajmin tejet interesant dhe tė kapshėm pėr lexuesin. Siē i bėjnė edhe zhanret e tjera tė saj. Pėrfaqėsuesit e klasikės, pos qė gjuhėn e kanė tė vjetėruar, qė nuk shkon mė larg se ajo e viteve tė 70-ta, zhanret e gazetarisė i realizojnė me njė kallabėllėk fjalėsh, tė cilat e ngatėrrojnė shumė pėrmbajtjen e tyre.
 
T'i krahasosh tė dy kėto stile ( nuk po ndalem mė nė atė tė ndėrmjetmin), janė si nata me ditė. Kjo ashpėrsi e konfliktit mes kėtyre dy stileve nė vija tė trasha, ndėrsa nė nuanca mė tė holla, tė kėtyre tri stileve, po merr njė dimension edhe mė tė gjerė.  Duke qenė se klasikja ėshtė tepėr mė e pozicionuar nė gazetarinė tonė, modernja po ngulfatet prej saj, sodo qė kjo nuk po e ndal luftėn e vet pėr tė dalė nė sipėrfaqe. Ende, pėr kėtė shkak, nuk po mund tė ecėn hapave tė gazetarisė moderne, qė tashmė ėshtė nė zenitin e saj nė Evropė.
 
Nga kjo ngulfatje mund ta shpėtojnė vetėm botuesit e gazetave, tė cilėt mbajnė edhe njė pjesė tė fajit qė i kanė pozicionuar kaq fuqishėm. Jo duke i eliminuar ata, por duke e pėrkrahur modernen nė raport me tė. Nė kėtė mėnyrė, botuesit do tė ndikojnė qė gazetaria e vjetėr dalėngadalė ta marrė rrugėn kah edhe duhet tė shkojė shumė shpejt-nė muzen e gazetarisė. Dhe sa mė parė qė tė ndėrmarrin hapa tė tillė, do t'i hapin rrugė zhvillimit tė gazetarisė te ne, po e patėn kėtė synim.
 
Nė tė kundėrtėn, gazetaria moderne do tė  vazhdojė tė pėrplaset me frymėn e re, dhe ka rrezik qė tė ngadhėnjejė mbi tė. Kjo do tė ishte fatkeqėsia mė e madhe  pėr gazetarinė tonė, sepse edhe gjeneratat qė do t'i rreken kėsaj fushe do tė detyrohen tė shkollohen nė frymėn e vjetėr edhe pėr shumė kohė. Njė kthesė pozitive do tė mund tė ndodhte edhe me vetėdijėsimin e gazetarisė klasike se koha e saj mė nuk ėshtė.
 
Pėrfaqėsuesit e saj jam qė tė mbesin nė mediume deri sa tė dalin nė pension, por jo tė jenė katalizatori i gazetarisė. Aq mė pak tė insistojnė tek tė rinjtė qė me ēdokusht tė bėhen viktima tė koncepteve tė tyre, si ka ndodhur shpeherė deri mė sot tė jenė. Kjo ka bėrė qė sot shumė gazetarė qė u shpėrfaqėn si shumė tė talentuar nė kėtė fushė, tė mos jenė mė.
 
E njė gjė e tillė i pret edhe shumė sish, pasi ata janė tė pozicionuar lart nėpėr mediume dhe pėrkrahėn fuqishėm nga botuesit. Nėse dėshirojmė qė tė mos ndodh kjo, vetė botuesit janė faktori kyq qė gazetarisė sė re jo vetėm t'i besojnė, por t'ia hapin rrugėn qė synon: ngritjen e saj nė piedestalin mė tė lartė, ku ajo tashmė nė Evropė ėshtė ngjitur. Kėshtu ēfarė ėshtė gjendja e saj sot, mund tė lėshojmė vetėm psherėtima.

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.