|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

  Koment

 
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

 
 

  SHQIPTARĖT E MALĖSISĖ  MIDIS NEOKOLONIALIZMIT MALAZEZ  DHE RAJONIZIMIT EVRODEMOKRATIK

 
 

 
26 janar 2004 / TN
 
Pof. Dr. Mehdi HYSENI
  
Kohėve tė fundit, si rrjedhim i rikatualizimit tė statusit tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, propaganda dhe politika zyrtare e Podgoricės dhe e Beogradit nė mėnyrė tė bashkėrenduar dhe intensive kanė filluar agjitacionin dhe anatemat kundėr qenies autoktone  shqiptare, me qėllim tė fundit qė  edhe mė tej nė fillimshekullin XXI (sipas hieroglifeve tė falsifikuara tė historiografisė serbomalazeze dhe tė kishės bizantine serbomadhe) ēėshten e pazgjidhur koloniale tė Malėsisė shqiptare, ta konisderojė  si “pronė tė ligjshme tė paprekur” tė shtetit serbomalazez. Mirėpo, pavarėsisht nga  metastaza dhe vampirizimi i  neokolonializmit dhe i apartedit  malazez nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Malėsisė sė tyre stėrgjyshore, fati i shqiptarėve dhe i trojeve tė tyre etnike tė Malėsisė, nuk kanė mė asnjė gjasė reale, qė tė ngelin si “mallra konsumi” tė “mėnysė” sė politikės ditore serbomalazeze sepse kjo tanimė nuk ėshtė vetėm ēėshtje e brendshme e Malit tė Zi, pėrkatėsisht e Unionit tė SMZ-sė, por edhe ēėshtje e jashme ndėrkombėtare mbase kombit shqiptar nė Mal tė Zi nė vazhdimėsinė historike (1878-2004) i janė mohuar, dhe po i mohohen edhe sot tė drejtat dhe liritė elementare tė ekzistencės sė tij, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim flagrant jo vetėm me tė drejtėn natyrore e historike tė shqiptarėve, tė ngulitur me shekuj nė trojet e tyre etnike tė Malėsisė, por edhe me konventat dhe me  traktatet e sė drejtės dhe tė sistemit pozitiv juridik ndėrkombėtar, tė cilat e pėrbėjnė bazėn e ligjeve dhe tė ligjshmėrive tė proceseve dhe tė vlerave bashkėkohore mbi lirinė, demokracinė dhe civilizimin botėror.
 
Prandaj, duke marrė pėr bazė Deklaratėn universale pėr liritė dhe tė drejtat e njeriut (10.XII.1948), si dhe tė gjitha aktet e tjera themelore ndėrkombėtare tė mėpastajme, tė cilat janė ndėrtuar dhe miratuar nė frymėn e kėsaj deklarate (konventat, protokollet, deklaratat dhe rezolucionet e Asamblesė sė Pėrgjishme tė Kombeve tė Bashkuara, tė Kėshillit tė Evropės(qė nga miratimi i Statutit tė tij mė 1949), si dhe tė KSBE-sė, pėrkatėsisht tė OSBE-sė qė nga Akti pėrfundimtar i Konferencės sė Helsinkit mė 1975 e deri mė sot) provojnė se tė drejtat dhe liritė e njeriut nuk janė mė vetėm objekt-ēėshtje e brendshme e sė drejtės vendore tė nodnjė shteti, por janė subjekt i sė drejtės ndėrkombėtare. Kėto argumente tė pakontestueshme ligjore dhe shkencore tė sė drejtės ndėrkombėtare, pa tjetėr duhet t’i marrė nė konsideratė regjimi aktual neokolonialist malazez i Podgoricės, pėrkatėsisht i Unionit tė SMZ-sė, kur ėshtė fjala pėr realizimin dhe njohjen e tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve si nė Mal tė Zi, ashtu edhe dhe tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, tė cilėt sipas sė drejtės ndėrkombėtare gėzojnė tė drejtėn e plotė ligjore dhe demokratike pėr rajonizimin e tyre nė kuptimin territorial, etnik,  ekonomik, kulturor dhe shoqėror. 
 
                         
Ndėrrimi i tezave historike dhe juridike-politike ndėrkombėtare  nė disfavor tė  shqiptarėve, dhe tė  vetė demokratizimit dhe  tė stabilizimit  tė Malit tė Zi
 
S’ka dilemė se tanimė  ka filluar tė demistifikohet  “tema tabu” e shqiptarėve tė Malėsisė, statusi i sė cilės ėshtė i pandyrshuar qė nga vitet 1878( sipas vendimeve tė njėanshme dhe tė padrejta tė Kongresit tė Berlinit territoret e Malėsisė sė madhe tė Mbishkodrės i  dhurohen Malit tė Zi, kurse territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike:Kosova, Anamorava dhe Ilirida i dhurohen Serbisė) dhe  1912, kur nė saje tė gjenocidit dhe tė politikės sė forcės serbomalazeze shkėputet nga trungu i Shqipėrisė Etnike, dhe bėhet pronė koloniale e Mbretėrisė sė Malit tė Zi,  mėpastaj e Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene(1918) dhe, definitivisht mė 1943 pėrfundon nė pronėsinė koloniale tė ish-RSFJ-sė sė Titos. Pothuajse, brenda kėsaj periudhe njėqindvjeēare nėn sundimin e mbretėrėve, tė “vojvodėve”, tė fashistėve, tė ēetnikėve tė ashtuqujatur socialisto-komunistė serbomalazezė etj., qenia shqiptare e Malėsisė iu nėnshtrua formave mė drastike tė pastrimit etnik (ca nė heshtje, ca botėrisht) dhe tė  shkretėrimit ekonomik, kulturor dhe shoqėror, nė pėrgjithėsi.  Si rrjedhim grafiku i pėriqndjes  mbi 7% i popullatės  sotme shqiptare nė Mal tė Zi, e provon mė se besnikėrisht kėtė gjendje tragjike  tė shqiptarėve nė shekuj.
 
Duke mos u pajtuar assesi me njė gjendje tė kėtillė katastrofike tė shqiptarėve tė diskriminuar dhe tė kolonizuar nga ana e Malit tė Zi, Lidhja Shqiptare-Amerikane me nė krye Xhozef Diagardin, si dhe Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan nėn drejtimin e Martin Vulajt, kryetar (natyrisht, nė saje tė iniciativės dhe tė kontributit tė madh tė gjithmbatrshėm, tė pareshtur kombėtar patriotik shumėvjeēar tė diaspores sė Malėsisė shqiptare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės) kėtė  status tė papranueshėm  pėr shqiptarėt nė Mal tė Zi, nė formė tė argumentuar dokumentuese, e kanė parashtruar edhe nė qarqet politike tė Kongresit amerikan, me ē’rast ėshtė konstatuar se “shqiptarėt nė Mal tė Zi janė  ndėr popujt mė tė diskriminuar nė Evropė nga aparteidi i egėr sundues malazias”. Edhe kjo ēasje problemit serioz tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, ėshtė edhe njė argument mė shumė pėr zbatimin e sė drejtės ndėrkombėtare nė favor tė zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare nė Mal tė Zi, gjė qė vė nė dukje faktin se, ky tanimė ka hyrė nė “binarėt” e ndėrkombėtarizimit si i tillė, pavarėsisht se  kėtė, nė mėnyrė  shpėrfillėse dhe arrogante, qeveria e Malit tė Zi me pushtetarėt e saj, dhe me kryeministrin Milo Gjukanoviq, janė duke i ndėrruar tezat historike, juridike dhe politike nė disfavor jo vetėm tė shqiptarėve dhe tė Malėsisė sė Shqipėrisė Etnike, por edhe tė vetė demokratizimit, tė stabilizimit dhe tė integrimit rajonal dhe evropian tė Malit tė Zi.
 
“Ridallgėzimin” euforik dhe  emocioanl antishqiptar tė disa udhėheqėsve tė subjekteve politike dhe tė qarqeve zyrtare tė Malit tė Zi, e nxori nė sipėrfaqe iniciativa e shqiptarėve tė Malėsisė pėr rajonizimin e tyre nė kuadrin e kėtij shteti malazias. Edhe pse kjo kėrkesė e shqiptarėve pėr rajonizimin e Malėsisė ėshtė e ligjshme dhe nė frymėn e standardeve tė integrimeve, tė rajonizimit dhe tė demokratizimit tė Evropės Juglindore, nė kuadrin e sė cilės ėshtė pėrfshirė edhe Ballkani Perėndimor(domethėnė edhe Mali i Zi dhe Serbia krahas Shqipėrisė, Kroacisė, Bosnjės dhe IRJM-sė) si nocion politik pėrbrenda rrethit tė katėrt koncentrik tė zgjerimit tė Bashkimit Evropian sipas “Agjendės sė vitit 2000”, kryetari i qeverisė malazeze, Milo Gjukanoviq (pas dėshtimit tė Slobodan Milosheviqit nė rikrijimin e Serbisė sė Madhe, i ekspozuar “me pikėpamje mė demokratike proevropiane”, dikur aleat besnik i “ballvanrevolucije” dhe i “jogurt revolucije” tė Slobodan Milosheviqit me ndihmėn dhe me bashkėpunim  direkt dhe indirekt  tė makinerisė sė tij tė totalitarizmit komunisto-scilaist, tė drejtuar nga qendra komanduese e Beogradit, erdhi nė krye tė pushteit malazias sė bashku me prototipin e tij, Momir Bulatoviq, kėtu e 14 vjet mė parė) kategorikisht e ka hudhur poshtė atė si tė papranueshme, duke nėnvizuar se “definitivisht Mali i Zi nuk ka nevojė pėr diē tė tillė ngase ky nė periudhėn e kaluar e ka dhėnė provimin e pjekurisė nė aspektin e multietnikes, prandaj edhe duhet tė mbetet si i tillė”(Vijesti,21.1.2004).
 
Sipas kėsaj deklarate zyrtare tė premierit Milo Gjukanoviq, dhėnė Televizionit MBC tė Podgoricės, pozita e shqiptarėve dhe statusi i tyre territorial, politik, ekonomik dhe kombėtar, duhet tė ngelė edhe mė tej i pandryshueshėm, nė varėsinė e apartedit dhe tė neokolonializmit tė sundimit tė deritashėm tė regjimit tė Malit tė Zi. Lind pyetja, cilat ishin “njėsitė e tėrėsisė mėsimore” tė “provimit tė pjekurisė politike dhe multietnike” tė Qeverisė sė Milo Gjukanoviqit nė lidhje me realzimin e tė drejtave dhe lirive mė elementare (sipas kritereve dhe standardeve evropiane dhe ndėrkombėtare) tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, kur dihet se edhe gjatė qeverisjes sė pushtetit tė tij tė deritashėm (1990-2004) janė diskriminuar si nė aspektin politik, kushtetues, ekonomik, arsimor, ashtu edhe nė atė nacional. Si rrjedhojė e njė gjendjeje  tė kėtillė tė sundimit tė egėr kolonial malazias, shumica dėrrmuese e popullsisė shqiptare ka qenė e detyruar t’i nėnshtrohet ekzodit permanent, duke kėrkuar strehim nė vende tė ndryshme tė Evropės, dhe kryeshisht nė Amerikė pėr t’i shpėtuar asimilimit dhe shfarosjes biologjike tė tij. – Mos vallė, sipas M.Gjukanoviqit, ky ėshtė “promovimi” i “pjekurisė politike dhe multietnike”  i shtetit tė tij centralist antishqiptar?! –Jo, assesi, kjo nuk ka kurrfarė lidhjeje me teorinė, as me praktikėn e realizimit tė drejtave dhe lirive elementare tė shqiptarėve nė trojet e tyre etnike tė Malėsisė.
 
Pėr mė tepėr, tė gjitha format dhe praktika e deritashme shfrytėzuese kolonialiste e regjimit tė vetėproklamuar “demokratik+pluralist” tė Malit tė Zi ndaj etnikumit shqiptar tė Malėsisė, tė drejtuar nga Milo Gjukanoviq dhe garanitura e tij udhėheqėse politike, nė esencė pėrbėjnė shkelje flagrante tė tė gjitha akteve ndėrkombėtare, qė kanė tė bėjnė me tė drejtat dhe liritė e njeriut. Sa ėshtė i “qėndrueshėm” konstatimi politik i kryeministrit Milo Gjukanoviq, se qeveria e tij malaziase e ka “kaluar provimin e pjekurisė politiko-multietnike” nė favor tė jetėsimit tė lirive dhe tė drejtave tė ekzistencės sė shqiptarėve, flet edhe ky konstatim i Tahir Gjonbalajt (kryetar i Kėshillit Komunal tė Plavės, i cili me plot tė drejtė ka pohuar se :”Republika e Malit tė Zi qėmoti i ka harruar shqiptarėt, kėshtu qė gjatė 50 viteve tė shkuara asgjė nuk ka investuar nė viset e banuara me shqiptarė. Ne, definitivisht jemi qytetarė tė rendit tė dytė ose tė tretė nė krahasim me qytetarėt e tjerė tė Malit tė Zi”(Glas Javnosti,12.01.2004).
 
Kėtė deklaratė zyrtare, Tahir Gjon Balaj, e ka ilustruar edhe me kėto fakte, tė cilat sheshit e pėrgėnjeshtrojnė deklaratėn  e theksuar tė kryeministrit Milo Gjukanoviq, duke nėvizuar se: “ mbi 200 policė tė punėsuar prej tyre vetėm njė (1) ėshtė shqiptar. Duke qenė se tani nga ushtria e dikurshme “jugosllave”, rripin e kufirit tė Malit tė Zi, qė kufizohet me Shqipėrinė e ka marrė pėr sipėr policia malazeze, mirėpo nė strukturėn e saj nuk bėn pjesė asnjė shqiptar. Gjithashtu, Sektorin e Sigurimit e pėrbėjnė 70% tė malazezėve (17%  nė komunėn e Plavės), kurse nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi 30%  janė tė zėnė me punė pjesėtarėt e pėrkatėsisė boshnjake. Po ashtu edhe nė sistemin e gjyqėsisė nga 50 tė punėsuar, nė Plavė, nė mesin e tyre nuk ka asnjė shqiptar.”(Po aty).
 
Krahas kėtij observimi objektiv dhe kritik, tė argumentuar tė Tahir Gjonbalajt nga Plava e Malėsisė lidhur me realitetin e hidhur tė qenies shqiptare nė Mal tė Zi dikur dhe sot,  kryeministrit malazias Milo Gjukanoviq,  i shtrohen edhe kėto pyetje relevante nga materia e sė drejtės ndėrkombėtare, pse pikėsėapri qeveria e Malit tė Zi i ka cenuar pa precedencė tė gjitha nenet e Deklaratės sė pėrgjithshme mbi tė drejtat e njeriut (qytetare, politike, ekonomike, sociale, arsimore, kulturore, shkencore dhe nacionale), kur dihet se nėnshkruese e kėsaj Rezolute historike mbi tė drejtat e njeriut ishte edhe Jugosllavia socialiste e Titos?
 
Pse instancat e caktuara politike tė Malit tė Zi, kėrkesėn e ligjshme pėr rajonizimin e Malėsisė e kanė kualifikuar si “material epidemik”, kur dihet se kjo ka bazėn e saj historike dhe ligjore, qė pėrputhet me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe evropiane?! Me njė fjalė tė gjitha reagimet e kėtilla tė papeshuara as politikisht, as historikisht e as juridikisht tė politikės zyrtare tė Malit tė Zi ndaj ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare, nė mėnyrė imediate dhe permanente imponojnė mobilizimin e pėrgjitshėm politik kombėtar tė tė gjitha subjekteve politike shqiptare, jo vetėm nė Mal tė Zi, por edhe mė gjerė, nė mėnyrė qė me kohė tė pezullohen tė gjitha shpifjet, gėnjeshtrat, anatemat dhe i tėrė fallsiteti i strategjisė dhe i  taktikės sė politikės zyrtare kolonialiste tė Malit tė Zi ndaj sė vėrtetės sė dhimbshme shekullore tė shqiptarėve nė Mal tė Zi.
 
Ndryshe, si pasojė e indiferentizmit dhe e dispersionit tė faktorit tė pėrgjithshėm politik shqiptar, do tė ringjallet fantazma e “topuzit poetik” tė politikės antishqiptare tė Petar P.Njegoshit, e cila do tė pretendojė, jo vetėm qė tė mohojė identitetin kombėtar dhe territorial tė shqiptarėve nė Malėsi, por do tė tentojė ta rikthejė “rrotėn historike” prapa, duke ushqyer ambicie, qė ta pushtojė sėrish vilajetin e Shkodrės sikurse nė vitin 1913(!) Kėtė rrezik eventual e paralajmėron edhe propaganda e fshehtė e nėndheshme serbomalazeze, e lansuar pėrmes tė ashuquajturės Shoqata e luftėtarėve dhe e vullnetarėve tė viteve 1912-1918 e Andrijevicės sė Malit tė Zi, e cila nė mėnyrė indirekte, nė shenjė tė solidarizimit unanim me subjketet politike dhe institucionet zyrtare shtetėrore tė Malit tė Zi, jo vetėm se nė heshtje  e hudhė poshtė, si tė dėmshme dhe tė pavlerėshme kėrkesėn e shqiptarėve pėr formimin e Rajonit tė Malėsisė, por nė mėnyrė tė rafinuar hidhet edhe nė njė absurd tjetėr, duke kėrkuar qė kjo qytezė tė fitojė statusin e njė repubike tė pavarur, tė cilin e paska pasur dikur nė kohėn “e artė” tė sundimit tė Petar P.Njegoshit(!?)
 
Ja, se ē’thotė deklarata e tyre decidive: “ Ne vasojeviqėt kėrkojmė mėvetėsinė e plotė pėr ish-qarkun e Andrijevicės, pėrkatėsisht statusin e republikės, tė cilin  e ka pasur gjatė kohės sė sundimit tė Njegoshit. Ne, sė bashku me pasardhėsit  dhe adhuruesit e Andrijevicės planifikojmė, qė t’i rikthejmė pjesėt e territorit tė Malit tė Zi: Pejėn dhe Gjakovėn, tė cilat i janė grabitur pa tė drejtė.”(Vesti,18.01.2004). Ja, kjo ėshtė sėmundja e pashėrueshme e politikės dhe e historisė malazeze sllave, se sado qė shtiren para Evropės dhe Amerikės, pėrkatėsisht bashkėsisė ndėrkombėtare si “demokratė paqėsorė” dhe “aleatė tė tyre me prirje evroperėndimore”, malazezėt, as serbėt, kurrė nuk mund tė tjetėrsohen nė demokratė tė njėmendtė as evropianė e as amerikanė ngase me shekuj  janė tė “stėrvitur”, qė nė Ballkan t’i pushtojnė dhe kolonizojnė territoret etnike tė shteteve fqinje, pikėspari tė Shqipėrisė, tė Kroacisė, tė Bosnjės, tė Hungarisė dhe tė Bullgarisė.
 
Kėshtu, tė paktėn flet historia dhe politika e marrėdhėnieve tė vendeve dhe popujve tė Gadishullit Ballkanik, tė cilėn histori, natyrisht, qė nga koha e Bizantit e deri mė sot nuk e njeh, as nuk e pranon as logjika sllave serbomalazeze, as shkenca, as politika, e as Kisha Ortodokėse Serbe, pėr kėtė arsye, edhe nė fillim tė dekadės sė fundme tė shekullit XX (1990-1999) u ripėrsėrit historia grabitēare dhe gjenocidi serbomalazez ndaj ricopėtimit dhe pushtimit tė territorit tė Kroacisė, tė Bosnjės dhe tė Kosovės. Mirėpo, si rezultat i luftėrave ēlirimtare kombėtare mbrojtėse tė kėtyre tre vendeve, si dhe nga mbėshtetja e drejtpėrdrejtė e NATO-s, sė prirė nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe aleatėve tė saj mė besėnikė nė kuadrin e Aleancės sė Atlantikut Verior, pėrnjėherėsh, dhe pse mos tė thuhet pėrgjithmonė u pre nė embrion tradita historiko-politike, militare dhe paramilitare e sėmundjes kolektive paranoide serbomalazeze pėr tė pushtuar dhe sunduar territore tė huaja tė vendeve fqinje ballkanike.
 
Kėtė ridefinim tė politikės dhe tė diplomacisė evroperėndimore nė Ballkan, qarqet politike zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė, duhet ta vlerėsojnė realisht si nė sfondin e sė drejtės historike, ashtu edhe tė asaj evropiane dhe ndėrkombėtare, pėrndryshe as Serbia e as Mali i zi, nuk do tė kenė asnjė gjasė reale, qė si partnerė me tė drejta tė barabarta tė integrohen nė Bashkimin Evropian, as nė asociacionet  intgeruese me karakter rajonal. Mė thejsht, me bagazhin e tanishėm kolonial tė shqiptarėve as Mali i Zi, as Serbia nuk mund tė llogarisin nė normalizimin e marrėdhėnieve me shqiptarėt nė Ballkan, pavarėsisht se nominativisht Unioni i SMZ-sė ka marrėdhėnie (goxha tė mira, tė ngrohta dhe miqėsore) diplomatike me politikėn e jashtme tė regjimit tė Fatos Nanos.
 
Megjithatė, s’ka dyshim se njė “idil romantik” i diplomacisė bilaterale (joreciproke, pėr shkak se  asnjė problem i shqiptarėve tė kolonizuar nėn Serbi, Mal tė Zi dhe IRJM nuk ėshtė zgjidhur deri tani nė pėrputhje me tė drejtėn historike tė shqiptarėve dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare) ndėrmjet Shqipėrisė dhe Unionit tė SMZ-sė, realisht nuk mund tė ketė karakter afatgjatė sepse  ėshtė i “mbarėsuar” nga recidivi kolonial serbomalazez, i cili ende ėshtė i pashėrueshėm ngase zgjedhja e terapisė sė zhdukjes sė tij efikase dhe pėrfundimtare ende ėshtė stereotipe, dhe plotėsisht e gabuar sepse ėshtė e pėrshkruar nga “recetat bizantine” tė  “mjekėsisė popullore” serbomalazeze, relikte kėto, qė u pėrkasin shekujve XVIII, XIX dhe XX tė formimit tė shteteve njėnacionale nė Evropė, nė saje tė rreshtimit tė aleancave tė ndryshme tė mbretėrėve dhe tė carėve tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, qė kishin pėr qėllim pėr tė pushtuar dhe pėrthithur popuj dhe vende tė vegjėl, natyrisht me dhunė dhe me luftėra e agresione tė pėrgjakshme  gjenocidale.
 
Mjetet dhe tė gjitha instrumentet e njė “mjekėsie” tė tillė tė startegjisė sė ndyshkur tė Evropės sė vjetėr si Serbia, ashtu edhe Mali i Zi, e sė kėndejmi, tė gjitha vendet ballkanike, duhet ta eliminojnė nga pėrvoja e tyre e deritashme dokrinare dhe praktike, sepse ėshtė plotėsisht me pėrmbajtje toksikologjike, dhe nė asnjė segment nuk pėrputhet me projektet e rajonizimit, tė integrimit dhe tė globalizimit tė strategjisė sė Evropės sė re. Ėshtė i pakrahasueshėm dallimi i Evropės sė re dhe i Evropės sė vjetėr ngaqė  e sotmja pėr objekt ka ndėrtimin e tashėm dhe tė ardhmėrisė sė saj pa luftėra dhe nė mėnyrė paqėsore. Kėshtu, duhet kuptuar thelbin e Evropės sė re, e cila zuri tė hapėrojė qė nga rrėzimi i Murit tė Berlinit (1989), pėrkatėsisht nga  pėrfundimi i luftės sė ftohtė dhe i politikės bipolare tė dy superfuqive botėrore(SHBA-sė dhe ish-BRSS-sė), me ē’rast pėrfundimisht pėrmbyset pėrgjithmonė “pernadoria e kuqe” sovjetike, e cila ishte barriera kryesore e ndėrtimit tė njė Evrope tė lirė, demokratike dhe pluraliste, sepse pjesa e saj lindore ishte nėn tutelėn e  kampit socialist tė ish-Bashkimit Sovjetik.
 
 
Jo “urbanizim stereotip komunal” malazias, por rajonizim integrues-demokratik evropian tė Malėsisė shqiptare!
 
Problematizimi i nėnshkrimit tė Peticionit tė shqiptarėve pėr  formimin e rajonit tė Malėsisė (Tuz, Plavė, Guci, Ulqin dhe Krajė) shqiptare nga ana autoriteve tė qeverisė sė Malit tė Zi, politikisht ėshtė i dėmshėm dhe juridikisht i papranueshėm, sepse para sė gjithash ėshtė nė kundėrshtim me konceptet  dhe me standardet  strategjike tė intergimit dhe tė rajonizimit tė Evropės Qendrore  dhe tė asaj Juglindore.
 
Pavarėsisht nga shfaqja e panikut dhe e intrigave tė politikės propagandistike tė Podgoricės, se iniciativa e shqiptarėve pėr rajonizimin e  Malit tė Zi “ėshtė akt anticivilizues joligjor” ( kjo akuzė, duhet kuptuar vetėm si ndryshim i tezave historike-politike dhe si floskulė propagandistike e strategjisė sė frikėsimit tė regjimit aktual kolonialist  malazez ndaj ekzistencės dhe veprimit demokratik  tė faktorit politik shqiptar nė Mal tė Zi), tė gjitha subjektet politike shqiptare, si dhe  e tėrė popullata vendore  e Malėsisė, sė bashku me diasporėn shqiptare nė mbarė botėn, nuk duhet tė heqin dorė nga kėrkesa e tyre  e parashtruar pėr rajonizimin e territorit shqiptar si nė  kuptimin ekonomik, politik, kulturor dhe territorial, sepse kjo nė esencė ėshtė kėrkesė demokratike, e drejtė, dhe e ligjshme si nga aspekti  i sė drejtės historike, ashtu edhe nga aspekti i  sė drejtės evropiane sipas sė cilės janė ndėrtuar dhe funksionojnė nė praktikė mekanizmat e integrimit dhe tė rajonizimit tė teritoreve  tė ndryshme tė Evropės, qė sot i pėrkasin Bashkimit Evropian(BE).
 
Natyrisht, ėshtė “e kuptueshme” pse qarqet e pushtetit  malazez e kontestojnė  njėsimin e territoreve shqiptare nė kuadrin e rajonoit tė Malėsisė, sepse edhe mė tej duan t’i mbajnė shqiptarėt si “pengjė” tė rendit tė dytė, pa  status tė pėrcaktuar politik, ekonomik, kombėtar dhe territorial, qė nga ankesimi i tyre mė 1878, 1912, 1913 dhe 1943. Mirėpo, partitė politike shqiptare nė Mal tė Zi, nė asnjė mėnyrė nuk kanė arsye, qė tė mos e mbėshtesin iniciativėn pėr formimin e rajonit tė Malėsisė  ngase nė kėtė mėnyrė, do tė vepronin nė kundėrshtim me tė drejtėn natyrore historike tė identitetit tė tyre autokton kombėtar dhe territorial, si dhe me tė drejtėn ndėrkombėtare, tė cilat janė nė favor tė rajonizimit dhe tė integrimit tė shqiptarėve nė kuadrin e Malėsisė sė tyre.
 
Fundja, pėr rrumbullakėsimin e kėsaj kėrkese racionale nė dobi tė formimit tė rajonit tė njėsuar tė Malėsisė nė  kuadrin e Malit tė Zi, do tė ishte e udhės, qė popullatės shqiptare tė kėsaj krahine t’i jepej mundėsia e ligjshme dhe demokratike, qė pėr kėtė ēėshtje vitale tė tyre, tė deklarohen me referendum, i cili do tė organizohej dhe monitorohej  drejtpėrdrejt nga pėrfaqėsuesit pėrkatės tė OKB-sė dhe tė OSBE-sė, duke pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
 
Shtruarja e kėrkesės sė shqiptarėve tė kolonizuar tė Malit tė Zi pėr formimin e rajonit tė Malėsisė sė Madhe, ėshtė njė nga format mė oportune dhe mė racionale pėr tė ruajtur ekuilibrin ndėretnik dhe, ėshtė  nė funksion tė stabilizmit dhe tė demokratizimit tė shtetit tė Malit tė Zi, dhe jo tė shthurjes sė tij si shtet, ashtu siē po trumbeton politika propagandistike e Malit tė Zi.
 
Pėrkundėr faktit se, si Mali i Zi, ashtu edhe Serbia tradicionalisht janė  tė zhveshura nga prirjet dhe praktika e rajonizimit ndėretnik, nėse kėto, vėrtet prtendojnė tė jenė shtete demokratike tė “familjes” evroperėndimore, ashtu siē janė deklaruar botėrisht para institucioneve dhe mekanizmave tė Bashkimit Evropian(BE) dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, atėherė nuk iu mbetet rrugė tjetėr veēse tė instruktohen dhe tė mėsojnė nga shembujt e shteteve evropiane, tė cilat qėmoti  e kanė tejkaluar kėtė “sėmundje tė fruthit”, kur ėshtė fjala pėr rajonizimin dhe integrimin e tyre rajonal.
 
Prandaj, nė vend tė zbatimit tė “formulave tė vjetra” tė politikės kolonizatore dhe gjenocidale(vazhdimisht duke i ndėrruar tezat historike tė autoktonisė shqiptare nė Ballkan nė favorin e politikės ekspansioniste serbomalazeze, qeveria e Malit tė Zi nė krye me Milo Gjukanoviqin, duhet tė ndjekė pėrvojėn e derisotme tė rajonizimit tė Evropės Perėndimore, nė mėnyrė qė,  nė tė ardhmen tė mund tė identifikohet si pjesė pėrbėrėse e “evorajoneve”, tė cilat nė esencė janė njėsi rajonale tė Bashkimit Evropian.
 
Nė rastin konkret tė parashtrimit tė kėrkesės sė shqiptarėve pėr rajonizimin e Malėsisė nė kuadrin e shtetit tė Malit tė Zi, qeveria dhe politika malazeze nuk kanė asnjė arsye qoftė morale, politike a ligjore, qė ta bllokojnė atė (ashtu siē kanė filluar tani me propagandėn e tyre fyese antishqiptare, por nėse vėrtet janė tė interesuara, qė edhe mė tej tė kanė marrėdhėnie tė mira me shqiptarėt dhe me Evropėn dhe Amerikėn demokratike, atėherė nė mėnyrė imediate, duhet ta pėrqafojnė inciativėn e shqiptarėve pėr krijimin e rajonit tė Malėsisė, sepse kjo ėshtė formula mė e kapshme politike, demokratike dhe ligjore, qė shpie nė rrugėn e zbutjes sė problemit ekzistues shqiptar nė Mal tė Zi, pėrkatėsisht tė decentralizimit,  tė sigurisė  dhe tė stabilitetit tė shtetit pluralist tė Malit tė Zi.
  
 
Rajonizimi i Malėsisė shqiptare-vizė” garantuese e Malit  tė Zi  pėr tė hyrė nė Bashkimin Evropian (BE)
 
Vėrtet, po qe se politika e qeverisė sė Milo Gjukanoviqit e kupton drejt shtruarjen e kėrkesės sė shqiptarėve pėr rajonizimin e Malit tė Zi, atėherė s’ka asnjė fije dyshimi se do tė davariten tė gjitha pėrpjekjet  tendencioze, tė njėanshme, subjektive dhe antishqiptare tė pėrfaqėsuesve tė partive politike dhe parlamentare tė Malit tė Zi, tė cilat nė mėnyrėn mė perfide dhe intriguese po tentojnė ta “bindin” opinion malazez dhe atė ndėrkombėtar se formimi i rajonit tė Malėsisė shqiptare ėshtė nė kolizion me dispozitat e Kushtetutės dhe tė sovranitetit tė Republikės sė Malit tė Zi ngase sipas Velizar Kalugjeroviqit(pėrfaqėsues i Partisė Popullore Socialiste “iniciativa e theksuar shqiptare ėshtė jo vetėm absurde, por edhe antidemokratike, anticivilizuese dhe e rrezikshme”. (“MINA”, 10.01.2004).
 
Ky “vlerėsim politik” i kėtij funksionari “socialist” tė Malit tė Zi nuk ka tė bėjė fare me pėrmbajtjen e kėrkesės  sė theksuar shqiptare pėr formimin e rajonit tė Malėsisė, sepse ajo nė asnjė pargraf tė saj nuk e rrezikon ligjshmėrinė, kushtetushmėrinė, e as sovranitetin e Malit tė Zi. Pėrkundrazi, nė kuptimin e ngushtė ėshtė nė favor tė demokratizimit dhe tė artikulimit tė  interesave tė pėrbashkėta si tė qytetarėve, ashtu edhe tė shtetėsisė sė Malit tė Zi, kurse nė kuptimin e gjerė pėrbėn bazėn themelore tė politikės integruese dhe  globale evropiane.
 
Sipas vlerėsimeve shkencore tė ekspertėve tė sė drejtės evropiane dhe tė politikės ndėrkombėtare, krijimi i evorajoneve dhe i nėnrajoneve nuk janė kategori tė reja administrativo-politike, tė cilat i absorbojnė  funksionet dhe atributet shtetėrore dhe parashtetėrore. Pėrkundrazi rajonizimet e tilla janė nė funksion tė drejtpėrdrejtė tė integrimit, tė respektimit tė kufijve ekzistues shtetėrorė, por orvaten qė kėta kufijė  t’i liberalizojnė dhe t’i bėjnė tė kalueshėm dhe papengesa si pėr lėvizjen e njerėzve, ashtu edhe tė qarkullimit tė mallrave nė tė gjitha fushat me interes tė pėrgjithshėm tė qytetarėve, qė aspirojnė tė integrohen nė rajone tė caktuara, sepse nė kėtė mėnyrė arrihet zbutja e trysnive tė jetės sė pėrditshme dhe e fėrkimeve  ndėrmjet etnive tė ndryshme si nė planin politik, ashtu edhe nė atė tė zhvillimit dhe tė prosperitetit ekonomik e shoqėror.
 
Si paradigmė karakteristike pozitive e procesit tė rajonizimit, nė tė shumtėn e rasteve merret Tiroli, ( edhe pse ėshtė shtet konstituiv i Federatės Austriake, dhe, gjithashtu, edhe pjesė e Italisė Veriore me popullėsi tė pėrzier etnike, e cila  flet  gjuhėn italiane dhe gjermane) i cili ka arritur prosperitet tė konsiderueshėm ekonomik, si rrjedhim i decentralzimit dhe i rajonizimit.
 
Sa mė sipėr, qeveria e Malit tė Zi nevojitet, qė nė sistemin e saj kushtetues dhe politik, sa mė parė ta sanksionojė kėrkesėn e palės shqiptare pėr rajonizimin e Malit tė Zi, sepse kjo ėshtė e drejtė e patjetėrsueshme e saj dhe, nuk mund tė injorohet  as tė hudhet poshtė si “ nonsens” i sovranitetit shtetėror tė malit tė Zi, kur dihet se ky nocion ka pėsuar transformim evolutiv gjatė historisė sė tij, e sidomos me tė pėrfunduar lufta e ftohtė(1990), kur  respektimi dhe mbrojtja e tė drejtave dhe lirive tė njeriut fitojnė epėrsinė ndaj tij, si kategori juridike ndėrkombėtare, e cila si e tillė mė nuk ėshtė vetėm ēėshtje e brendshme e shteteve, por edhe e bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
Ēdo qasje tjetėr e iniciativės paqėsore dhe demokratike tė shqiptarėve tė Malėsisė pėr rajonizimin e Malit tė Zi, do tė minonin stabilitetin dhe sigurinė e kėtij shteti multietnik, duke ēuar kėshtu nė konfrontime tė paparashikuara ndėretnike, tė cilat, pa dyshim, do t’ia mbyllnin dyert kėsaj republike, qė tė aderojė (sipas parashikimeve) nė Bashkimin Evropian, si dhe nė integrimet rajonale tė Ballkanit Perėndimor.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.