|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Njeriu ėshtė njė krijesė qė e formon shtetin

 
 

 
16 janar 2004 / TN
 
Shkruan: Januz KRASNIQI

Njerėzit duhet tė kenė tė ndėrtuar personalitetin e vet moral dhe tė drejtė. "Njeriu nė bashkėsi me njerėzit do tė jetė njė njeri" dhe "nėse duan njerėz tė jenė, atėherė patjetėr se duhet shumė njerėz tė jenė". Tė krijojnė sa tė jetė e mundur raporte tė mira dhe tė shėndosha mes vete.

Nuk mund tė bisedohet pėr njerėzit pa njė krahasim nė formėn e pėrgjithshme tė tyre dhe marrėdhėniet ndėrmjet tyre. Forma e pėrgjithshme do tė thotė se njerėz mund tė ketė tė formave tė ndryshme duke filluar nga krijmi fizik e gjer te format mentale. Dhe kėtu krahasimi ėshtė mėse i domosdoshem.
 
Ta zėmė kur dy njerėz, kacafyten mes vete, patjeter se duhet tė krahasohet forma e krijimit fizik tė tyre; ose kur dy veta bėjnė polemika, e pashmangshme ėshtė krahasimi i formės mentale dhe e pėrgatitjes intelektuale tė tyre. Ndryshe nuk do tė mund tė shpjegohej kur njė i sėmurė mental don ta mėsojė tjetrin me kapacitet normal. Ndėrsa marrėdhėniet mund tė jenė sociologjike dhe kulturore
 
Pra janė shumė me rėndėsi aspektet sociologjike dhe nivelet e kulturės duke u nisur nga ato familjare, tė rrethit e gjer nė pėrmasa mė tė mėdha shoqėrore. Ta marrim shembull njeriun qė rrjedh nga rrethe me tradita akoma feudale dhe me kulturė poashtu feudale, jeton me familjen e tij nė shoqėri tė zhvilluara dhe tė pėrparuara tė perendimit.
 
Ai jo vetėm qė nuk di dhe nuk do, por shpeshherė edhe pa dėshirėn e tij bėhet pengesė pėr integrimin dhe zhvillimin e saj. Kjo i ngjet gjithė gjerė sa ai nuk don vetė tė ecė me tė tjeret. Ose edhe mė keq, kur po i njejti kėmbgul se vetem karakteret e tij duhet t'i imponohen rrethit ku ai sillet.
 
Ose marrin shembullin e disa njerėzve tė angazhuar nepėr partit tona nė Kosovė qė janė jo mjaft tė avancuar nė aspektin kulturor e sociologjik pėr shkak tė prejardhjes nga familjet me tradita tė ulta kulturo-arėsimore dhe i japin vetit guximin, pėr tė avancuar ēėshtjet madhore siē edhe po ndodh qė njė analfabet tė diskutojė pėr ligjet apo edhe mė keq siē ėshtė, ta zėmė, pjesėmarrja e disa njerėzve nė biseda pėr ēuarjen e Kosovės drejt pavarėsisė.
 
Pra ndoshta edhe pa hile, nė tė shumtėn e herave, kėta njerėz janė vetė pengesa pėr ecje pėrpara. Ndaj edhe jo pa hiri edhe ne familjet mė patriarkale pėr zot tė familjes ėshtė zgjedhur njeriu mė i menēur dhe mė i zoti pėr ta udhėhequr familjen. Dhe nuk ėshtė e guximshme qė sikur ne monarkitė mbretėrore ku pushteti trashėgohet prej prindit nė tė birin ose prej vėllait nė vėlla, edhe te ne pėrdoren metodat e bartjes sė pushtetit dhe tė pėrgjegjėsive nė bazė tė meritave, edhe atėherė kur personi pėr tė cilin bėhet fjalė nuk di mė shumė se tė tėrheqė qerren me qe etj. Nga kjo, nėse shohim se vetė njeriu krijon familjen, atėherė varet se ēfarė do tė jetė vetė njeriu ashtu do tė jetė edhe familja e tij.
 
Pra njeriu ėshtė njė krijesė qė krijon familjen. Analog kėsaj krijohet edhe rrethi mė i gjėrė e gjėrė tė shoqėritė e caktuara.

"Anthropos zoon politikon", tashmė Aristoteli e ka theksuar e fjalė pėr fjalė do tė thotė "Njeriu ėshtė njė krijesė qė e krijon shtetin" ose "Ajo qė i dallon njerėzit, ėshtė se ata e krijojnė bashkėsinė e njerėzve. Ndaj edhe varet se si e kemi njeriun e krijuar dhe nga cili mjedis vjen ai. Kjo, sepse varet sė ēfarė shoqėrie apo shteti do tė krijojmė. Prej kėtu edhe gjithė kjo rėndėsi i kushtohet personit apo individit, ngritjes dhe arsimit tė tij dhe nė fund vlerėsimit dhe ruajtjes sė vlerave tė tij.

Pėrvoja e njerėzve pėr tė qenė njerėz dhe pėr t'u bėrė njerėz nga fillimi, nga prejardhja dhe zhvillimi i njeriut, tregon se njeriu qė nga lindja, e gjen tė thėnė - edhe para se vetė tė mund tė fliste; si ti, edhe para se ai tė mund tė donte, e gjen veten te dashur. Ecuria e tij pėson ndryshime varėsisht se nė ēfarė familje dhe nė ēfarė rrethi ėshtė rritur. Andaj edhe rėndėsia aq e madhe e familjes dhe e rrethit. Pėr kėtė arsye perendimi sot investon aq shumė pėr tė ngritur infrasturkturėn e nivelit tė lartė kurdo qė ka tė bėjė me dhe rreth njeriut.

Ose fjala latine `communioA qė nė kuptimin kishtar qė nga Konzili ka patur njė kuptim tė madh si `Com-munisA do tė thotė: "njeriu mund ta ndėrtojė njė shtėpi" dhe ne tė tė banojė me familje, shumė njerėz shumė shtėpi, pra krijohet njė qytet. Pra krijohet njė hapėsirė ku njerėzit jetojnė dhe janė tė lidhur me njėri tjetrin dhe nuk munden pa njeri tjetrin. Tė gjithė sė bashku krijojnė shtetin qė mė vonė do ta udhėheqin individėt mė tė shquar tė shoqėrisė.

E para duhet tė dimė dhe t'i pėrgjigjemi pyetjes se ēfarė ėshtė njeriu qė do tė jetė pjesė e shoqėrisė sė formuar?

Pra te njeriu gjithmonė duhet tė gjejmė pėrgjigje me KUSH? e jo sikur te sendet me ĒKA? Pra nėse pyesim: korrekt ėshtė tė pyesim Kush je ti? e jo Ēka mund tė jenė njerėzit? Njerėzit nuk duhet konsideruar sikur tė jenė sende. Kjo po ngjet dhe veēmas nga individė tė papėrgjegjshėm pėr tė cilėt njeriu gati se nuk ka fare vlerė. Ndaj edhe shpesh pėrmes keqpėrdorimit qė po u mundėsojnė disa media ata edhe po pėrgatisin krimin po kundėr njerėzve, e nė rastin konkret kundėr atyre qė kanė vlera.

Si veprohet sot me njerėzit nė Kosovė?
 
Sot jemi dėshmitarė qė njeriu ynė atje vidhet, plaēkitet, rrahet, dhunohet e herė pas herė edhe nė mėnyren mė barbare edhe vritet. Pse? Kemi pikėrisht tė bėjmė me grupin e parė tė njerėzve tė rretheve dhe tė familjeve me karakterin mė tė ulėt tė mundshėm e tė cilat kanė arritur tė hynė dhe tė llogariten nė familjen e madhe kosovare. Ndonjėherė tė gjitha kėto tė kėqija familjes kosovre i vijnė edhe nga plane tė agjenturave tė huaja e qė nuk ia duan tė mirėn Kosovės e tė prira nga shqiptarė duke u nisur qė nga huliganė tė paguar e gjer nė akademikė tė shitur e qė poashtu rrjedhin nga grupi i parė.

Sot jemi dėshmitarė qė njeriu ynė atje nėnēmohet nganjėherė tejmase nga qarqe tė caktuara qoftė kur ai duhet tė zgjidhet nė nivelet e ulta partiake tė bashkive e gjer tek ato tė niveleve tė larta shtetėrore. Ai pėrbuzet dhe pėrqeshet nė tė shumtėn e rasteve nga analfabetėt qė kanė uzurpuar vende dhe pozita sikur tė ishin tė ato tė lėna trashėgim nga prindėrit e tyre. Ai shfrytėzohet gjer nė palcė nga sharlatanėt e bizneseve vetėm pėr pak para.

Personi ėshtė njė substancė e pandarė e njė krijese tė arsyshme. Krejt kjo ka pėr qėllim lirinė e vetvetes dhe pastaj aftėsimin e vetvetes pėr veprimin e vetėdijshėm. E veēanta e individualitetit tė kėtij dimensioni nė filozofinė existenciale: Heidegger, Jaspers dhe Kierkengaard theksojnė "pėrgjegjėsinė e individit dhe tė njerzėve, pėr atė qė ata donė tė ekzistojnė aty, nė llojn e vet tė individualitetit nė mundėsinė e vetėzgjedhjeve, dhe tė lirisė qė ata e ndėrtojnė dhe pėr kėtė ata ecin, pėr tė qenė vet dhe pėr tė mundur mė thanė sė kjo ėshtė e vėrtet". Kjo do tė na ndihmonte shumė tė gjithė neve, pa pėrjashtim.

Personi mund tė jetė edhe jo si substancė por si ekzistencė: marrėdhėniet e fėmijės me prindėrit.
Kjo do tė thotė kur njeriut i duhet njė kujdestar pėr shkak sė ai vetė nuk ėshtė i aftė pėr vetėkujdesje. Nė rastin konkret do tė thotė se ne nė Kosovė nuk jemi tė aftė vetė tė kujdesim pėr shtėpinė tonė dhe pėr tė gjithė dhe duhet ose tė rrijė UMNIK-u ose Kosova t'i jipet dikujt nėn mbikqyrje pasi qė vendėsit nuk mund tė sigurojnė qetėsinė dhe rehatinė pėr vetveten.

Kėtė duhet ta bėjnė tė tjeret. Ngjashėm sikurse te fėmijėt me tė meta kur u caktohet kujdestari nga organet sociale pėr pėrkujdesje. Analog kjo do tė duhej tė aplikohet tek ata qė janė tė prirė vetėm pėr tė keq. Po ashtu duhet vėnė masa kujdestarie edhe pėr sharlatanėt e rinj qė po mendojnė se gjithė tė tjerėt duhet ikur duke e lėshuar rrugėn se pėrndryshe vaj halli.

Njerėzit duhet tė jenė dhe tė ndiehen tė lirė edhe nė veprime edhe nė shfaqjen e mendimit ndryshe. Me njė fjalė duhet bėrė ēmos qė njeriun tonė ta arsimojmė pėrmes tė gjitha fomave tė mundshme, ta bėjmė tė aftė qė ai pastaj tė mund tė luajė rol pozitiv, pa marrė parasysh angazhimet e tij dhe kėshtu tė kuptojė pėr sė afėrmi realitetin tė pakten.

Kėtė njeri mė pastaj do e karakterizojnė: individualiteti dhe kolektiviteti; jeta private dhe ajo e hapur; do tė kuptojė shumė mė mirė obligimet nė raporte me tė tjerėt, pra obligimet e tė drejtat dhe pėrgjegjėsitė nė bashkėsinė shoqėroe.

Kėshtu do e kemi personin e pėrgatitur pėr ecje tė hovshme pėrpara. Nė kėtė rrugė sot Kosova po pengohet si shumė nga grupe tė ndryshme tė hendikepuara dhe qė nuk kanė as njė perkujdesje e qė vetėn e quajnė diku diku edhe udhėheqės kinse tė partive. Po pengesa ka edhe nga segmente ndėrkombėtare. Ndėrkombėtaret sukur e lėnė me qėllim qė mu kjo zbraztėsi tė luajė edhe rol nė zhvillimet e Kosovės. Ajo edhe po u duhet.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.