|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

IKJA NGA IDENTITETI

 
 

 
15 janar 2004 / TN
 
Mr. Qemajl MORINA*
 
“Shqiptarėt me shekuj kanė pasur shumė besimtarė tė pėrkushtuar, muslimanė dhe tė krishterė, dhe do tė ishte absurditet tė mendosh qė kėta njerėz ishin mė pak shqiptarė pėr shkak tė pėrkushtimit ndaj njė besimi tė fortė fetar”. / Noel Malcolm “Rilindja”, 9 qershor 2001
 
Kėto ditė kemi qenė dėshmitarė tė njė debati tė zhvilluar nė mediet tona rreth shamisė sė njė pėrkthyeseje tė OSBE-sė, e cila ishte caktuar qė nė kuadėr tė njė delegacioni tė zėdhėnėsve kosovarė kishte dymbėdhjetė tė vizitonte Berlinin. Pas arritjes nė Berlin, katėr zėdhėnės kishin kėrkuar nga organizatori qė pėrkthyesja me shami tė mos pėrkthente pėr ta, me pretekstin se veshja e saj prish imazhin e Kosovės. Kėshtu, pra, ky grup prej katėr vetave, nga shamia e pėrkthyeses krijoi njė incident pėr tė cilin nuk kishte nevojė askush. Me njė veprim tė kėtillė, tė pėrmendurit dėmtuan institucionet ku punojnė ata, partitė politike, tė cilave ata u pėrkasin, dhe imazhin e Kosovės nė pėrgjithėsi.
 
Nikoqirėt nga OSBE-ja, por edhe ndėrkombėtarėt e tjerė, tė cilėt veprojnė nė Kosovė, mund tė konkludojnė se nėse kosovarėt janė aq jotolerant ndaj shamisė sė njė femre shqiptare, e cila punon pėr OSBE-nė, nė kohėn kur Kosova ende ėshtė nėn administrimin ndėrkombėtar, si do tė sillen ata ndaj pėrfaqėsuesve tė pakicave tė tjera nesėr kur Kosova do tė qeveriset nga vetė kosovarėt?!
 
اėshtje tjetėr me rėndėsi, qė mund tė nxjerrim nga incidenti i Berlinit, ėshtė frika nga identiteti, e cila u shpreh nga katėr zėdhėnėsit disidentė. Pėr fat tė keq, kjo frikė ėshtė e pranishme pothuajse nga njė pjesė e madhe e prijėsve tanė politik si dhe njė pjesė e intelektualėve. Fjala ėshtė pėr njė lloj inferioriteti ndaj identetit tonė fetar islam.
 
Prijėsit tanė nuk janė tė vetėdijshėm pėr problemet me tė cilat mund tė ballafaqohet shoqėria jonė pėr shkak tė kėsaj papėrgjegjėsie nga ana e tyre.
 
Diskriminimi i hapur dhe pa precedent qė udhėheqja jonė politike nė mėnyrė “vullnetare” po i bėn njėrit prej besimeve tona fetare, tė cilit i takojnė shumica dėrrmuese e popullit shqiptar, nėse edhe mė tutje vazhdon, nuk mund tė kalojė po konsekuenca sė pari pėr vetė ata dhe partitė e tyre politike, por edhe pėr shoqėrinė tonė nė tėrėsi.
 
Ne si komb duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr rėndėsinė e madhe qė ka identiteti ynė fetar, cilido qoftė ai, nė jetėn tonė, e sidomos nė kėtė fazė kritike qė po kalojmė. Prandaj “ikja”, “frika” apo “turpi” nga identiteti ynė fetar, pėr shkak tė disa rrethanave aktuale tė krijuara ndaj njė grupi ekstremistėsh muslimanė, nuk duhet tė lejojmė qė tė krijojė tek ne kurrfarė kompleksi a inferioriteti ndaj cilitdo qoftė besimi. Sepse njė gjė e tillė do ta dėmtojė jo vetėm identitetin tonė fetar, por edhe atė kombėtar dhe shtetėror. Prandaj, nėse dėshirojnė tė jenė pėrfaqėsues tė denjė tė kėtij populli, pėrfaqėsuesit tanė politikė duhet tė jenė autentikė nė paraqitjet e tyre, qoftė brenda nė Kosovė apo jashtė saj.
 
Kjo vlen pėr tė gjithė pėrfaqėsuesit tanė duke filluar prej instancave mė tė ulėta e deri tek ato mė tė lartat. Ėshtė e pakapshme dhe e pashpjegueshme se pėr festat islame mė shumė respekt tregojnė diplomatėt dhe pėrfaqėsuesit e huaj sesa pėrfaqėsuesit e zgjedhur me votėn e popullit, qė pėrbėn 95% tė elektoratit.
 
Presidenti i Kosovės duhet ta dijė se ai po iriton ndjenjat islame edhe tė njerėzve mė tė rėndomtė tė Kosovės, me deklaratat dhe sjelljet e tij, sikur tė jetė kryetar i njė shteti teokratik tė krishterė e jo i njė shteti me pjesėn shumėfish dėrrmuese tė popullatės me pėrkatėsi fetare islame. Kėto sjellje tė pamatura dhe denigruese nga presidenti i Kosovės, mund tė kenė pėr pasojė paraqitjen e dukurive ekstreme nė Kosovė si rezultat i pėrbuzjes dhe pėrēmimit tė ndjenjave tė popullatės shumicė tė Kosovės. Atėherė, ku do tė na ēojė tėrė kjo dhe a ka nevojė Kosova pėr gjėra tė tilla?!
 
Pėrpjekjet e njė pjese tė intelektualėve tanė qė tėrė kulturėn tonė ta lidhin me Perėndimin dhe tė na paraqesin ashtu siē ne nuk jemi, nuk na bėn nder neve si popull dhe bėhemi qesharakė nė sy tė tė tjerėve. Tė tjerėt dinė pėr ne mė shumė sesa dijmė ne pėr veten. Shumica e diplomatėve dhe pėrfaqėsuesve tė huaj qė shėrbejnė nė Kosovė, janė njohės tė mirė tė kulturės islame dhe shumė prej tyre kanė shėrbyer nė vende ku zotėron kultura islame.
 
Prandaj, deshėm ne apo jo, ata si tė tillė e trajtojnė edhe Kosovėn. Ky ėshtė realiteti ynė. Prandaj, ikje nga ky realitet nuk na bėn nder as neve e as kulturės sonė. Tekefundit, edhe intervenimi i NATO-s nė mars 1999 kishte pėr qėllim mbrojtjen tonė (edhe) si muslimanė nga agresioni serb i Milosheviēit. Kėtė e kanė pohuar disa herė pėrgjegjėsit mė tė lartė qoftė tė NATO-s ose ata amerikanė.
 
Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, lordi Xhorxh Robertson, nė njė intervistė tė emetuar nga televizioni arab “El Xhazira”, me seli nė Katar, ua ka kujtuar arabėve se “NATO-ja intervenoi nė Bosnjė dhe nė Kosovė pėr t’i mbrojtur myslimanėt”. Tė njejtėn gjė e ka pėrsėritur edhe ish-presidenti amerikan Bill Klinton. Edhe Qeveria Amerikane, nė njė koment tė saj nė “Zėrin e Amerikės” me titull “SHBA-ja, mike e myslimanėve” pėrveē tė tjerash theksonte: “Kur sunduesi autoritar jugosllav, Slobodan Milosheviē filloi terrorin nė Kosovė, shqiptarėt me shumicė muslimanė, SHBA-ja dhe aleatėt nga NATO-ja janė pėrgjigjur me goditje ajrore kundėr regjimit tė Milosheviēit – regjim qė qysh atėherė ėshtė shembur”.
 
Edhe senatorja amerikane, zonja Hillari Klinton, nė njė deklaratė tė saj se Amerika nuk ėshtė armike e Botės Islame, pati pėrmendur, ndėrmjet tė tjerash, faktin e ndėrhyrjes nė Kosovė, edhe pse shumica dėrrmuese e popullatės janė me pėrkatėsi fetare islame. Lidhur me kėtė deklaratė tė saj, ka pasė reaguar Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan se “nė Kosovė dhe mė gjerė ka shqiptarė qė janė katolikė, ortodoksė, hebrenj dhe myslimanė”.
 
Kjo edhe njė herė argumenton mė sė miri se sindromi i identitetit fetar islam shqiptarėt i shqetėson edhe nė vendin mė demokratik tė rruzullit tokėsor, tė cilėt janė nė gjendje t’i shohin edhe hebrenjtė dhe ortodoksėt shqiptarė qė nuk ekzistojnė fare nė Kosovė, por assesi tė mos pranojnė realitetin-ekzistencėn e shumicės dėrrmuese tė shqiptarėve nė Kosovė, por edhe mė gjerė nė trojet shqiptare.
 
Ndoshta pėr kėtė shkak, pėrfaqėsuesit e huaj shpeshherė pohojnė se i vetmi burim i besueshėm pėr njohjen e realitetit fetar nė Kosovė, janė tė dhėnat, nė kontaktet e tyre direkte me pėrfaqėsuesit e Bashkėsisė Islame tė Kosovės.
 
Ne duhet tė jemi tė vetėdijshėm se integrimi ynė nė familjen evropiane nuk do tė ndodhė duke mohuar identitetin tonė, pjesė e tė cilit ėshtė Islami, por duke respektuar vlerat tona etnokulturore, duke respektuar tolerancėn aq tė mirėnjohur ndėrfetare tė popullit tonė.
 
Nėse cilindo prej besimeve tona do t’i shiknim si diēka tė huaj, tė imponuar, pa perspektivė, do tė mohonin vlerat tona kombėtare, pjesė e tė cilit ėshtė edhe feja. Shkrirja jonė e plotė kulturore nė atė evropiane, pa njė trajtim serioz dhe kritik tė vlerave qė ofrohen, do tė shpinte nė fund nė krijimin e individėve mutantė dhe tė tjetėrsuar kombėtarisht, qė do tė jetonin nė vakuum identiteti dhe nuk do tė ishin kundėr nėnshtrimit tė sėrishėm ndaj armiqve tė jashtėm tė kombit tonė.
 
* Autori ėshtė pėrgjegjės pėr veprimtari botuese pranė Kryesisė sė Bashkėsisė Islame tė Kosovės.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.