|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E enjte, 15 janar 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova: Njė ekonomi e mirė kombėtare ėshtė element pėr njohjen mė tė shpejtė tė pavarėsisė

  • Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s nesėr do tė vizitojė Kosovėn

  • Bėhet verifikimi i anėtarėsisė sė degės sė LDK-sė nė Gjilan

  • Holkeri: Kėshilli i Sigurimit vendos pėr Kosovėn

  • Qeveria shprehet e pakėnaqur me rrjedhėn e privatizimit dhe punėn e AKM-sė

  • Bordi i AKM-sė edhe nė takimin e djeshėm nuk ka diskutuar fare pėr procesin e privatizimit

  • Nė Prishtinė u bė promovimi i librit "Masakara e Reēakut - krim kundėr njerėzimit"

  • Dy persona qė vuanin dėnimin nė burgun e Prizrenit janė arritisur

  • Nė Korishė tė Prizrenit u varros ish-ushtari i UĒK-sė Avddyl Dakaj

  • Forcat e KFOR-it rumun nė Pejė kanė konfiskuar katėr armė dhe kanė arrestuar disa persona

  • Ekstremistėt serbė dhe shqiptarė bashkėpunojnė nė bizneset e paligjshme nė Luginėn e Preshevės, thotė Xhems Lajon

  • Nė Podgoricė mbahet takimit trepalėsh i kryeministrave tė Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi

  • Qeveria maqedonase ka rikthyer nė procedurė parlamentare projektligjin pėr universitetin e Tetovės

  • NATO-ja ka zvogėluar nė minimum praninė e saj nė Maqedoni

  • Bush shpalos planet pėr hapėsirėn

  • Nė Meksiko samiti pėrfundon me marrėveshje

  • Pėrpjekje pėr zhdukjen e virusit tė polios

  • Njė valė sulmesh ka shkaktuar vdekjen e 14 vetave brenda 48 orėve nė Irak

 
  
Presidenti Rugova: Njė ekonomi e mirė kombėtare ėshtė element pėr njohjen mė tė shpejtė tė pavarėsisė
 
   
Podujevė, 15 janar 2004 (TN) –  Pėrurimi i Fabrikės pėr prodhimin e shtyllave “Poliarm” ėshtė ngjarje me rėndėsi pėr ekonominė e Podujevės dhe pėr ekonominė e Kosovės. Prodhimet e fabrikės Tuaj do tė pasurojnė tregun kombėtar kosovar me prodhime moderne e cilėsore.
 
 
Dėshiroj qė prodhimet tuaja tė dalin edhe nė tregjet e jashtme pėrmes eksportit, tha nė fjalėn pėrshėndetėse Presidenti i Kosovės dr. Ibrahim Rugova me rastin e pėrurimit tė sotėm tė Fabrikės “Poliarm” nė Podujevė.
 
Presidenti Rugova tha s shembulli i fabrikės qė po pėrurojmė tregon se komercializimi apo privatizimi ėshtė produktiv nė Kosovė dhe se kjo tregon se kosovarėt kanė shpirt ndėrmarrės dhe dinė tė punojnė e tė bėjnė ekonomi.
 
”Ne do tė bėjmė ekonomi tė fortė e tė qėndrueshme” tha dr. Rugova duke potencuar se do tė bėhet ēmos qė lidhjet e biznesit kosovar tė forcohen e tė hapen me biznesin perėndimor europian e amerikan.
 
Duke iu drejtuar Kryetarit tė komunės z. Agim Veliu, stafit udhėheqės dhe punėtorėve tė CRK-sė, pėrfaqėsuesve tė institucioneve qendrore e lokale si dhe gjithė pjesėmarrėsve tjerė  Kryetari i Kosovės dr. Ibrahim Rugova tha:
 
Edhe nė kėtė rast pėrurimi e gėzimi tė fabrikės tuaj, dua ta rikthesoj se njė ekonomi e mirė kombėtare, ėshtė element pėr njohjen mė tė shpejtė tė pavarėsisė formale tė vendit tonė. Kryetari Rugova u dėshiroi punė tė mbarė fabrikės sė re dhe CRK-sė duke premtuar se do ta kenė pėrkrahjen e Presidentit.
 
Kryetari KK tė Podujevės Agim Veliu nė fjalėn e tij  tha se nė saje tė njeriut tonė, sensit dhe shpirtit ndėrmarrės tė tij, investimit tė miqėve, shkalla e zhvillimit tė biznesit privat dhe progresit pėrgjithėsisht po ecėn mirė.
 
“Konsorciumi pėr Rindėrtimin e Kosovės sot po vė nė jetė njė projekt zhvillimor dhe ate prodhues, POLIARM pėr prodhimin e shtyllave tė poliesterit, e vetmja e kėtij lloji dhe me teknologjinė mė tė pėrparuar”, tha kryetari Veliu pohuar se Komuna e Podujevės do tė pėrfitojė nga ky investim. z. Veliu tha se pėrurimi qė po bėn Presidenti Rugova do ti sjellė tė mira  dhe mbarėsi  Fabrikės, CRK-sė e me k’tė edhe Podujevės, njerėzve tė saj.
 
Ndėrkaq qė njė fjalė pėrshėndetėse e mbajti edhe Kryetari i Bordit tė CRK-sė z. Skėnder Blakēori i cili tha se Konsorciumi pėr Rindėrtimin e Kosovės nė bashkėpunim me partnerėt afaristė nga Kosova dhe nė mbėshtetje financiare tė Bankės Private tė Biznesit – BPB pas periudhės pėrgatitore 2 vjeēare arriti qė tė riaktivizojė dhe ristartojė Fabrikėn pėr prodhimin e shtyllave “Poliester”.
 
Kryetari Rugova pastaj i bėri njė vizitė fabrikės pėr tu njoftuar nga drejtori Rrahim Sejdiu me procesin e prodhimit kurse nė oborrin e fabrikės pėruroi shtyllėn e parė “Poliester”.
 
Nė ceremoninė e pėrurimit tė fabrikės “Poliarm” morėn pjesė edhe ministrat tė Qeverisė sė Kosovės: Ali Sadriu, Behxhet Brajshori, Ali Jakupi, kėshilltari i Kuvendit tė Kosovės dhe kryetar i Grupit parlamentar tė LDK-sė Sabri Hamiti, pėrfaqėsues tė zyrave diplomatike tė SHBA-ve, Anglisė, Gjermanisė, Shqipėrisė, Italisė, Greqisė, pėrfaqėsues tė USAID-it, KFOR-it, TMK-sė, SHPK-sė, KEK-ut, PTK-sė, etj. CRK me kėtė rast organizoi koktej rasti nė hotelin “Besiana”.
 
 
Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s nesėr do tė vizitojė Kosovėn
 
Bruksel, 15 janar 2004 - Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap Hop de Shefer nesėr do tė vizitojė Kosovėn. Gjatė qėndrimit nė Kosovė Shefer do tė takohet me komandantin e KFOR-t gjeneralin Holger Kamerhof, shefin e UNMIK-ut Hari Holkeri, Presidentin e Kosovės Ibrahim Rugova, me kryeparlamentarin Nexhat Daci dhe me kryeministrin Bajram Rexhepi, si dhe me koordinatorin pėr tė kthyerit Milorad Todoroviq, thuhet nė njė njoftim nga selia e NAT0-s nė Bruksel.

Ndėrkaq, sot sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s po viziton Bosnjėn e Hercegovinėn.
 
 
Bėhet verifikimi i anėtarėsisė sė degės sė LDK-sė nė Gjilan
 
Gjilan, 15 janar 2004 - Veprimtaria e Degės sė LDK tė Gjilanit pėr vitin 2004 fillon me verifikimin e anėtarėsisė dhe regjistrimin e anėtarėve tė rinj. Pėr kėtė qėllim Kryesia e degės ka mobilizuar gjithė mekanizmin e saj, pėrfshirė nėndegėt, aktivet si dhe Forumin e Rinisė dhe tė gruas.
 
Janė formuar komisionet pėrkatėse nė tė gjitha nivelet e shtrirjes partiake nė komunė dhe, deri mė tash, nė terren janė shpėrndarė 20000 aplikacione me tė gjitha shėnimet e duhura.

Pėr tė qenė verifikimi po dhe anėtarėsimi i tė rinjve sa mė pėrfshirės, Dega e LDK-sė sė Gjilanit ka mbajtur takime informuese me pėrfaqėsues tė nėndegėve dhe aktiveve nga tė cilėt ėshtė kėrkuar njė veprimtari mė kėmbėngulėse pėr ta dėshmuar fuqinė, shtrirjen dhe ndikimin e kėsaj dege partiake nė komunė.

Tė dhėnat e para flasin pėr njė interesim tė shtuar tė anėtarėsisė.

Siē dihet, kjo degė e LDK-sė deri mė tash nė tri palė zgjedhje bindshėm ka qenė mė e mirė se partitė tjera. Numri i elektoratit qė ka votuar pėr tė deri mė tash ka lėvizur shumė pak dhe vazhdimisht e ka karakterizuar numri i 25 mijė anėtarėve.

Kjo shifėr pritet tė rritet me rastin e kėtij verifikimi tė anėtarėsisė dhe regjistrimit tė anėtarėve tė rinj, nga do tė nxirret pastaj edhe struktura e kuadrove e kėsaj Dege si dhe do tė hartohen listat e prioriteteve pėr kuadrot qė kanė vepruar kohė tė gjatė brenda strukturave tė saj, varėsisht prej fushave profesionale, thuhet nė njė njoftim tė kėsaj dege.
 
 
Holkeri: Kėshilli i Sigurimit vendos pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 15 janar 2004 - Shefi i misionit tė OKB-sė nė Kosovė nė njė intervistė pėr BBC-nė tha se pėr largimin e UNMIK-ut nga Kosova vendos Kėshilli i Sigurimit dhe jo Prishtina e Beogradi.

Holkeri u ka bėrė thirrje tė gjithė udhėheqėsve tė komuniteteve nė Kosovė qė tė ecin mė shpejt nė drejtim tė hartimit tė planit pėr zbatimin e standardeve pėr Kosovėn dhe nė veēanti ka kėrkuar nga pala serbe qė tė pėrfshihet nė punėn e pėrbashkėt.

Duke folur pėr pėrmbushjen e standardeve, Holkeri tha se "kemi ftuar tė gjitha palėt e pėrfshira dhe do tė pėrpiqemi qė sė bashku tė hartojmė sa mė shpejt planin e zbatimit, sepse nuk na ka mbetur shumė kohė".

Ndėrkaq, nė lidhje me refuzimin e serbėve qė tė marrin pjesė nė grupet pėr implementimin e standarteve, Holkeri tha se nuk mund tė pėrgjigjet nė emėr tė tyre, por tha se ėshtė nė interes tė tyre qė tė pėrfshihen nė kėtė proces. "Treni nuk do tė presė pėr askėnd, sepse koha jonė ėshtė shumė e kufizuar", theksoi Holkeri pėr BBC-nė.
 
 
Qeveria shprehet e pakėnaqur me rrjedhėn e privatizimit dhe punėn e AKM-sė
 
Prishtinė, 15 janar 2004 - Anėtarėt e Qeverisė sė Kosovės njoftuan se sė shpejti do tė hapen disa zyra konsultative nė kuadėr tė kryeministrisė, tė cilat do tė kenė qasje edhe nė kompetencat e rezervuara pėr kryeadministratorin e Kosovės, me synim qė ndonjera nga ato tė shndėrrohet nė ministri.
 
Kėshtu ka njoftuar dje zėdhėnėsja e kryeministrit tė Kosovės Mimoza Kusari pas mbledhjes sė Qeverisė nė tė cilėn ėshtė diskutuar ky proces.

Sipas saj, do tė hapet zyra pėr energjetikė, zyra e kėshillėdhėnėse pėr siguri publike dhe koordinim mė tė mirė tė informatave, zyra pėr integrim evropian, zyra pėr bashkėpunim ndėrkombėtar dhe dialog rajonal, zyra pėr hulumtim tė politikave strategjike, zyra pėr ēėshtje juridike dhe zyra pėr koordinimin e donacioneve.

Administrata ndėrkombėtare ende nuk ėshė pėrgjigjur pėr kėtė ēėshtje, por zyrtarė tė UNMIK-ut thonė se kėrkesėn e Qeverisė pėr hapjen e zyrave kėshilldhėnėse nė kuadėr tė kryeministrisė janė duke e shqyrtuar me seriozitet.

Ndėr ēėshtje e tjera prioritare ndėrkaq Qeveria e Kosovės kėrkoi nga shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri qė tė organizojė njė takim me kabinetin qeveritar pėr tė definuar qartė rolin e AKM-sė dhe Qeverisė sė Kosovės nė procesin e privatizimit.
 
Qevria e Kosovės ėshtė e pakėnaqur me punėn e AKM-sė, agjenci kjo pėrgjegjėse pėr privatizimin dhe qė nga udhėheqėsit kosovarė cilėsohet pengesė pėr kėtė proces.
 
 
Bordi i AKM-sė edhe nė takimin e djeshėm nuk ka diskutuar fare pėr procesin e privatizimit
 
Prishtinė, 15 janar 2004 - Nė mbledhjen e djeshme tė Bordit tė AKM-sė nuk ėshtė diskutuar fare pėr procesin e privatizimit nė Kosovė. Anėtarėt vendorė tė Bordit tė AKM-sė ishin tė pakėnaqur me rrjedhėn e kėtij takimi. Ministri Ali Sadriu theksoi se nuk ishte i disponuar pėr deklaratė, ndėrkaq ministri Ali Jakupi ka thėnė se nuk ėshtė debatuar asgjė pėr privatizimin.

Ndėrkaq kryesuesi i Bordit tė AKM-sė, Nikolaus Lamsdorf ka thėnė se nė kėtė takim ėshtė dėgjuar raporti nga AKM-ja pėr KEK-un. Sipas kėtij raporti, tha ai, Bordi ka vendosur qė t'i japė mbėshtetje transformimit tė KEK-ut.
 
Bordi ka vendosur tė mbėshtesė tė gjiha masat drejt certifikimit tė Aeroportit tė Prishtinės dhe tė inkorporojė atė, nė mėnyrė qė ai tė shndėrrohet nė ndėrmarrje moderne dhe t'i kryejė ēėshtjet e kontrollit nė fjalė.

Lamsdorf tha se mbledhjen e radhės do ta mbajė tė mėrkurėn e ardhshme dhe ndonėse nuk ėshtė caktuar rendi i ditės, ai pret qė tė diskutohet pėr privatizim.
 
 
Nė Prishtinė u bė promovimi i librit "Masakara e Reēakut - krim kundėr njerėzimit"
 
Prishtinė, 15 janar 2004 - Nė pesėvjetorin e masakrės sė Reēakut dje filloi manifestimi pėrkujtimor "Ditėt e Reēakut", i cili sivjet mbahet nėn patronatin e Kuvendit komunal tė Shtimės. Me kėtė rats u pėrurua projekti ideor pėr kompleksin memorial nė kėtė fshat.
 
Manifestimi vazhdoi dje pasdite nė sallėn e kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve nė Prishtinė, ku u bė promovimi i librit faktografik "Masakara e Reēakut - krim kundėr njerėzimit" i shkruar nga njė grup autorėsh. Ky libėr prezenton rrėfimet e dėshmitarėve ish-diplomatėve tė huaj dhe dėshmi nga mediat e atėhershme.

Nė kėtė promovim u tha se ėshtė bėrė pėrpjekje qė nė kėtė libėr tė paraqitet sa mė gjithanshėm rrėfimet dhe episodet, intervistat dhe tė dhėna tė tjera, qė tregojnė pėr masakrėn e Reēakut.
Nė promovimin e kėtij libri morėn pjesė pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės si dhe veprimtarė tė shumtė.
 
 
Dy persona qė vuanin dėnimin nė burgun e Prizrenit janė arritisur
 
Prizren, 15 janar 2004 - Dy persona qė vuanin dėnimin nė Burgun e Qarkut nė Prizren kanė arritur qė tė arratisen. Kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prizren ka thėnė se tė arratisurit janė nga Gjilani dhe kanė qenė tė dėnuar pėr vrasje dhe tentim-vrasje me 15, pėrkatėsisht 4 vjet heqje lirie. Identiteti i tė arratisurve nuk ėshtė bėrė i njohur pėr shkak se njėsitet speciale tė policisė janė nė ndjekje tė tyre.
 
 
Nė Korishė tė Prizrenit u varros ish-ushtari i UĒK-sė Avddyl Dakaj
 
Prizren, 15 janar 2004 - Nė fshatin Korishė tė Prizrenit dje u varros ish-ushtari i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Avddyl Dakaj, i cili ishte plagosur nė shtėpinė e tij ditė mė parė nga persona ende tė panjohur.

Para masės sė tubuar pėr jetėn dhe veprėn e bashkluftėtarit tė tij foli ish-komandanti i UĒK-sė Zona Operative tė Kabashit nga Brigada 129, Batalioni i Dytė, Lulzim Kabashi.
 
 
Forcat e KFOR-it rumun nė Pejė kanė konfiskuar katėr armė dhe kanė arrestuar disa persona
 
Pejė, 15 janar 2004 - Pjesėtarėt e KFOR-it rumun tash tri ditė me radhė kanė bėrė bastisjen e disa shtėpive nė lagjen "Xhemail Kada" nė Pejė. Pretekst i kėtyre bastisjeve ishte kėrkimi i armėve pa leje. Gjatė bastisjeve tė shtėpive KFOR-i rumun ka konfiskuar katėr armė si dhe kanė arrestuar disa persona. Kėtė lajm e konfirmoi edhe zėdhėnėsi i SHPK-sė.
 
 
Ekstremistėt serbė dhe shqiptarė bashkėpunojnė nė bizneset e paligjshme nė Luginėn e Preshevės, thotė Xhems Lajon
 
Pragė, 15 janar 2004 - Xhems Lajon, shef i zyrės sė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (GNK) nė Beograd, duke folur pėr nevojėn e procesit tė denazifikimit tė Serbisė, thotė se rasti mė i mirė u humb menjėherė pas rėnies sė Millosheviqit.
 
"Ajo ēfarė ne kuptojmė zakonisht me denazifikim ėshtė dhėnia fund e trashėgimisė sė lėnė nga Millosheviqi", tha Lajon pėr radion Evropa e lirė. "Fatkeqėsisht ky proces asnjėherė nuk filloi ashtu si duhet, gjatė qeverisė sė mėparshme, ndaj do tė jetė mirė nėse shohim qė do tė ndodhė pas krijimit tė qeverisė sė re", duke shtuar se gjithēka varet nga pėrbėrja e qeverisė sė re.

Ndėrkaq, duke komentuar njė raport tė GNK pėr Luginėn e Preshevės, ku thuhet se ka raste tė trafiqeve nė kufirin mes Luginės sė Preshevės dhe Kosovės, Lajon tha se nė disa pika kufitare kishte parė personalisht tė kalonin kamionė me mallra pa dokumentacion tė nevojshėm, ndėrkaq zyrtarėt e policisė dhe shėrbimit doganor lejojnė tė ndodhin gjėra tė tilla.

"Ne pamė se ka njerėz nė Luginėn e Preshevės qė bashkėpunojnė nė kėto fusha dhe ata janė serbė e shqiptarė, tė cilėt e kanė kuptuar se mund tė bėjnė para duke pėrfituar dhe duke ruajtur kėtė gjendje paqėndrueshmėrie... Shumė prej tyre janė ish anėtarė tė njėsive policore e paraushtarake serbe, apo kanė qenė pjesėtarė tė grupeve guerrile, ose tė tjerė qė kanė lidhje me kėto grupe", tha Lajon pėr Evropėn e lirė.
 
 
Nė Podgoricė mbahet takimit trepalėsh i kryeministrave tė Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi
 
Podgoricė, 15 janar 2004 - Nesėr nė Podgoricė do tė mbahet takimi trepalėsh ndėrmjet kryeministrit tė Shqipėrisė, Fatos Nano, atij tė Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski dhe kryeministrit tė Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq.
 
Ky takim do tė paraqesė mundėsinė e vazhdimit tė bashkėpunimit rajonal dhe tė pėrparimit tė fqinjėsisė sė mirė nė Evropėn Juglindore.
 
Nė kėtė takim do tė bisedohet pėr intensifikimin e bashkėpunimit rajonal nė fushėn e transportit dhe infrastrukturės, luftės kundėr krimit tė organizuar dhe tregtisė ilegale. Nė fund tė kėtij takimi njėditor tė tre kryeministrat do tė nėnshkruajnė edhe njė deklaratė tė pėrbashkėt.
 
 
Qeveria maqedonase ka rikthyer nė procedurė parlamentare projektligjin pėr universitetin e Tetovės
 
Shkup, 15 janar 2004 - Qeveria e Maqedonisė e ka rikthyer pėrsėri nė procesidurė parlamentare projektligjin pėr themelimin e universitetit e Tetovės. Ky propozimligj nuk ka pasur kurrėfarė ndryshimi dhe pritet qė nė seancėn e sotme tė Parlamentit tė miratohet.
 
Nė kėto kontekst edhe nėnkryetari i Parlamentit maqedonas, Hysni Shaqiri pohon se pėr kėtė ligj janė siguruar shumica e votave dhe se pėrfundimisht do miratohet.

Ndėrkohė, propozimligji pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės ėshtė mbėshtetur nėpėr tė gjitha komisionet pėrkatėse parlamentare.

Nėnkryetari i Parlamentit Hysni Shaqiri u ka deklaruar mediave sė Maqedonia ėshtė e detyruar para faktorit ndėrkombėtar qė gjatė kėtij viti t'i miratojė tė gjitha ligjet qė burojnė nga Marrėveshja e Ohrit.
 
 
NATO-ja ka zvogėluar nė minimum praninė e saj nė Maqedoni
 
Shkup, 15 janar 2004 - Aleanca Veriatlantike ka zvogėluar dukshėm praninė e saj ushtarake nė Maqedoni. Kjo ėshtė bėrė e ditur gjatė njė ceremonie tė zhvilluar dje nė Shkup. Tri vjet pas konfliktit nė Maqedoni ky vend vlerėsohet si stabil derisa NATO-aj do tė lė atje njė ekip prej 129 ushtarėsh dhe eskpertėsh, tė cilėt do tė kenė rol kėshillues.
 
 
Bush shpalos planet pėr hapėsirėn
 
Uashington, 15 janar 2004 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka bėrė publik njė plan tė ri 12 miliard-dollarėsh pėr kthimin e njeriut nė Hėnė brenda vitit 2020.

Duke folur nga selia e agjencisė amerikane tė hapėsirės, NASA, nė Uashington, zoti Bush tha se ai dėshironte ngritjen e njė baze hėnore qė tė mund tė pėrdoret si vend nisjeje pėr dėrgimin e astronautėve nė Mars dhe mė tej.

"Ne mund ta pėrdorim kohėn tonė nė hėnė pėr tė zhvilluar dhe provuar qasje, teknologji dhe sisteme tė reja qė do tė na lejojnė tė funksionojmė nė mjedise tė tjera mė sfiduese," tha Presidenti amerikan.

"Hėna ėshtė njė hap logjik drejt pėrparimit dhe arritjeve tė mėtejshme; me eksperiencėn dhe njohuritė e fituara nė hėnė pastaj ne do tė jemi gati tė ndėrmarrim hapat e tjerė nė eksplorimin e hapėsirės, misione njerėzore nė Mars dhe botėt pėrtej," tha zoti Bush.
 
 
Nė Meksiko samiti pėrfundon me marrėveshje
 
Meksiko, 15 janar 2004 - Takimi dyditor i nivelit tė lartė i mė shumė se tridhjetė vendeve tė kontinentit amerikan pėrfundoi nė Meksikė me miratimin e njė deklarate pėrfundimtare pėr tė ardhmen e kontinentit.

Megjithė kundėrshtimet nga disa udhėheqės tė majtė, si ata tė Brazilit e Venezuelės, dokumenti konfirmoi afatin e 1 janarit 2005 pėr krijimin e Marrėveshjes sė Tregtisė sė Lirė tė Amerikave.

Nė deklaratė u pėrfshinė paragrafė pėr luftėn kundėr korrupsionit e terrorizmit, tė kėrkuara nga Shtetet e Bashkuara, ndėrsa kritikėt e presidentit amerikan Bush shtuan angazhime pėr goditjen e varfėrisė.

Fjalia mė e debatueshme premton mbėshtetje pėr krijimin e njė zone tė tregtisė sė lirė nė tė gjithė kontinentin. Gjatė takimit shumė udhėheqės kishin folur fuqishėm kundėr pėrfshirjes sė kėtij premtimi.
 
 
Pėrpjekje pėr zhdukjen e virusit tė polios
 
Gjenevė, 15 janar 2004 - Ministrat e shėndetėsisė nga vendet ku ende ka raste tė pėrhapura tė sėmundjes sė polios janė mbledhur nė Gjenevė pėr tė diskutuar planet pėr ta shfarosur virusin vitin e ardhshėm. Edhe pse fushata e OBSH-sė e ka zhdukur virusin nė 119 vende gjatė 15 viteve tė kaluara, nga polio mbeten tė prekura gjashtė vende nė Azi dhe Afrikė.

Fushata globale pėr shfarosjen e polios deri nė vitin 2005 kėrcėnohet nga rishfaqja e sėmundjes nė skajin verior tė Nigerisė ku fushata e imunizimit ėshtė pezulluar pėr shkak tė pretendimeve tė klerikėve myslimanė se vaksina ėshtė ndotur qėllimisht si pjesė e njė komploti perėndimor.
 
 
Njė valė sulmesh ka shkaktuar vdekjen e 14 vetave brenda 48 orėve nė Irak
 
Bagdad, 15 janar 2004 - Autorititet nė Irak thanė se njė valė sulmesh ka shkaktuar vdekjen e 14 vetave dhe plagosjen e shumė tė tjerėve gjatė 48 orėve tė fundit. Zyrtarė ushtarė amerikanė thanė se njė makinė bombė shpėrtheu pėrjashta njė stacioni policie nė qytetin Bakuba tė Irakut qėndror. Por u dhanė njoftime kontradiktore nė se shpėrthimi ishte njė sulm vetėvrasės apo u aktivizua nga distanca.

Nė qytetin tjetėr tė Irakut qėndror, Tikrit, policia irakiane tha se persona tė armatosur hapėn zjarr dhe vranė 2 pakistanezė dhe njė turk, tė cilėt punonin pėr njė kontraktor amerikan nė Irakun qėndror.
 
Nė veri tė Bagdadit, zyrtarė amerikanė thanė se tė martėn ushtarėt vranė 8 irakianė nė njė betejė nė Samarra.

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>