|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

JO MILAZIM KRASNIQI, MĖ E RĖNDĖ ĖSHTĖ VRASJA SE SA SHPIFJA

 
 

 
10 janar 2004 / TN
Valmir KOSOVA
 
Ta zėmė se tė gjithė publicistėt duke e pėrfshirė edhe Rexhep Kastratin vetėm kanė shpifur pėr Milazim Krasniqin, Astrit Salihun, Baton Haxhiun, Veton Surroin, Blerim Shalėn etj.etj. por tė gjithė janė gjallė pa iu munguar asnjė qime floku, bile kanė zėnė postė tė lakmueshme, secili mė mirė se tjetri,  por miqt dhe bashkėpunėtorėt e afėrt tė Milazim Krasniqit siē ishin Enver Maloku dhe Xhemail Mustafa sot po hajn dhé, kurse pėr ta nuk ėshtė shpifur o Milazim Krasniqi, ata janė likuiduar, prandaj ju pyes cilėn pozitė e kishit dėshiruar: Tė Milazimit apo tė atyre dy kolegėve qė sot ti nuk ua pėrmend as emrin?

Nuk e kisha ndėrmend tė futem nė polimikat qė u zhvilluan pėrkitazi me debatin publik nė Prizren sepse nga storjet filmike qė i dha vet RTK u nėnkuptua si paska vajtur puna. Me tė thėnė tė drejten as nuk mė ka vajtur mendja se nė atė debat publik ka debatuar edhe pblicisti Rexhep Kastrati, porse zjarrmia e Milazim Krasniqit dhe ajo e Astrit Salihut i sqaroi tė gjitha. Pas dy-tri dite u botua raporti i Rexhep Kastratit i cili pėrveē ndonjė tė interesuari pėr secilėn cikėrrim nuk u shqua pėr diēka qė duhej mbajtur mend. Dorėheqja e Adem Demaēit qė pasoi menjėherė pas debatit publik dhe reagimi i Milazim Krasniqit e fuqizoi mendimin publik tė Rexhep Kastratit i cili edhe nese nuk ia ka qėlluar ngjarjet rrodhėn nė favorin e tij.
 
Njė gjė shqetsuese nė kėto polimika ėshtė disproporcioni i niveleve shkruese. Shiqoni si ka reaguar, dhe si ėshtė arsyetuar shkrimtari i njė dyzine librash dhe ish sekretari i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės pėr nja 15 vjet rrjesht qė  kishte poste tė besueshme edhe nė LDK dhe nė tė njeten kohė bashkėpunėtori mė i afėrt i Kumarės sė Rrahman Morinės. Servilizmi i hershėm dhe i tashmi i Krasniqit ėshtė i tejdukshėm dhe me pasoja pėr gjithė Kosovėn.
 
Por befasia mė e madhe e reagimit tė tij ėshtė se Ai bėhet edhe mjek pėr ta kėshilluar Rexhep Kastratin se ēfarė duhet bėrė dhe kjo dihet se Milazimi nuk ka lidhje nė kėtė fushė por as nuk duhet injoruar. Ai ėshtė miku i Kumbarės sė Rrahman Morinės, mjekut "profesionist" qė shpjegonte masturbimet publike nėpėr gazetat shqiptare dhe pėr tė treguar se Milazimi ėshtė edhe Burri I "Daktorricės" e cila sigurisht ia ka preferuar ato barna pikėrisht Milazimit kurse ai tashti ia sygjeron njė personi mė tutje. Po kjo gjė ėshtė me tė vėrtetė tamam njė ēmendi intelektualee z.Krasniqi.

Po ashtu, ky debat polimizues nxorri njė tė vėrtetė qė pėr mua nuk ka qen aq e panjohur se si Milazim Krasniqi emėruar shef i besueshėm dhe nga kush nė revistėn "Fjala". Pėrpjekja e tij ėshtė e ulėt dhe cinike. Milazim Krasniqi ėshtė autor i librit "Horrat nė krye tė detyrės" nė tė cilin ka shprehur mllefin kundėr Baton Haxhiut dhe disa tė tjerėve, kurse nė bordin e RTK-sė pikėrisht ėshtė dėrguar nga Baton Haxhiu nė emėr tė njė asociacioni inegzistent.

Tani shtrohen pyetjet: A ka mundėsi Milazim tė shpjegoj si u rreshtua me gjithė atė kategori qė ai i ka atakuar nė librin e vet. Dhe a ka mundėsi tė flet pse me kaq shpėrfillje ėshtė sjellur me emrat e Enver Malokut dhe tė Xhemail Mustafės tė cilėt i kishte koleg dhe me tė cilėt ka bashkėpunuar dhe madje ėshtė ngritur nė LDK nė saje tė pėrkrahjes sė tyre.
 
Po ashtu duhet pyetur Milazim Krasniqin nese mund tė tėrhiqet njė paralele e vrasjes sė pėrshpejtuar tė Bajram Krasniqit dhe vrasjeve tė inskenuara kundėr Enver Malokut dhe Xhemail Mustafės dhe pse Krasniqi nuk ka bėrė mė shumė sė paku pėr tė qenė emrat e tyre mė prezent nė "fytyrėn e RTK-sė publike dhe tė 100% tė Kasovės", kur dihet se aty mund tė flitet pėr gjithfarė "komisari e koperativisti" por shumė pak pėr prof.dr.Fehmi Aganin, prof.dr.Latif Berishen, Enver Malokun e Xhemail Mustafėn me tė cilėt ka qen mik e veprimtar i "shquar" nė LDK, pa ia pėrmendur me dhjetėra personalitete tė vrara qė emrat e tyre nuk pėrmenden kurrė nė RTK e as nė programet ku ai mund tė ushtroj ndikimin e tij.
 
Duke uruar Milazim Krasniqin pėr mirėqenje shėndetsore (para se tė bėjė njė pėrgjigje publike) si akt moral ai duhet tė bėjė atė qė e bėri Demaēi, dhe s'ka gajle nese edhe ai deklaron se e paska bėrė pėr interesa mė tė larta.

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.