|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Diskriminime ballkanike. Ide, fakte dhe dokumente

 
 

Ēka dinė shqiptarėt pėr sivėllezėrit e tyre tejmatanė Moravės?

 
 

 
9 janar 2004 / TN
 
( Edhe NATO duhet ta dijė se Serbia pėrdori metoda djallėzore, pėr diskriminimin e rumunėve tė Timokut )
  
Shkruan: Baki YMERI (doktorant i Universitetit tė Bukureshtit - Rumani)
 
Pas admirimit ndaj Amerikės, kemi krijuar njė admirim tė veēantė edhe ndaj heronjve tė biografisė sonė, qė nga ata qė rrėshqasin nga atdhetarizmi nė islamizėm, e deri te ata qė i kėrkojnė rrėnjėt e lashta tė shqiptarizmit nė krishtėrim. Me turqit, grekėt e sllavėt, vetėm feja na bashkon, e asgjė tjetėr (e kemi fjalėn pėr shqiptarėt ortodoksė dhe laramanėt e islamizuar), ndėrsa me rumunėt, punėt qėndrojnė mė ndryshe.
 
Vetėm nė kuadrin e dy faqeve tė “Listės zyrtare tė tė abonuarve telefonikė tė Bukureshtit dhe rrethit tė Ilfovit” (2002), figurojnė 1.222 emra tė ndėrlidhur me mbiemrin Bukur, dhe 360 emra, qė ta pėrkujtojnė mbiemrin shqiptar Kodra, edhepse kėta s’janė shqiptarė, por janė ish-fqinjėt tanė rumunė (Kodru, Kodrea, Kodruc, Kodresku, Kodreanu). Pokėshtu ngjet edhe me do mbiemra tjerė (Buza, Arnėutu, Ēobanu, Dika, Daka, Luka, Tufa, Rushani, etj). Siē diket pra, ky ėshtė njė subjekt shkencor qė ende askush s’e ka prekur. Kujt t’u besojmė mė parė: atyre qė na kėshillojnė mos t’i konsiderojmė vllehėt si vėllezėr, apo zonjushes Mirie Rushani, qė na porosit t’i hulumtojmė lidhjet e lashta farefisnore, rumuno-shqiptare? Na duket se kjo e fundit ka tė drejtė, ngase edhe vetė e ka parė, se ēfarė ngjashmėrishė fantastike, ekzistojnė pothuajse nė tė gjitha pikėshikimet, madje edhe nė pikpamje tė diskriminimit, ndėrmjet rumunėve dhe shqiptarėve.
 
Metodat qė ka pėrdorur intoleranca pansllaviste kundėr sivėllezėrve tanė nė Kosovė, janė tė ngjashme me ato qė kanė pėrdorur rusėt kundėr rumunėve tė Moldavisė, dhe serbėt kundėr atyre tė Timokut. Historianėt dhe linguistėt e mirėfilltė, e dinė se Shqipėria kufizohej dikurė me Rumaninė, pėrmes lumit Morava. Sot e kėsaj dite, figurojnė dhjetra toponime, qė ta pėrkujtojnė kėtė fqinjėsi tė lashtė. Ndėr to, shndrit toponimi Bukurovc, njė fshat shqiptar, qė shtrihet nė rrjedhė tė Luginės sė Preshevės. Dardania antike, Kosova e sotme, Lugina e Timokut dhe Morava.
 
Morava sipas gjuhėtarit rumun Ioan I. Russu (1811-1985), pėrgjatė periudhės parasllave, konsiderohej si “kufiri etnik ndėrmjet trakasve dhe ilirėve, pėrkatėsisht, ndėrmjet rumunėve dhe shqiptarėve”. De facto, ky ishte subjekti elementar, jo vetėm i tezės sė tij tė doktoratės (“Granita Etnica intre Traci si Iliri”, Sibiu, 1943), por edhe i preokupimeve shkencore tė njė varg dijetarėsh tė tjerė (B.P. Hashdeu, I.A. Kandrea, N. Jorga, Th. Kapidan, Gr. Brėnkush...). Po qe se sllavėt zhdukėn qindra vendbanime shqiptare e rumune, kėndej e tejmatanė Moravės, ata nuk mundėn t’i zhdukin dot, fjalėt mė tė vjetra e mė tė bukura, qė i kanė shqipja e rumanishtja, e tė cilat burojnė nga njė substrat i pėrbashkėt, i simbiozės trako-ilire, i shtrirė, sipas linguistit Russu “nė veri-lindje tė kufinjve tė Shqipėrisė aktuale”.
 
 
U ntrash Serbia dhe Greqia me troje shqiptare, si pasojė e rekomandimeve ekspansioniste tė Rusisė
 
Sė pari duhet ta dimė faktin se Amerika do tė na ndihmojė pėr ta bėrė Shqipėrinė zonjė me katėr vilajete, po qe se do tė angazhohemi pėr demaskimin e korrupcionit, pėr flakjen e fanatizmit, pėr pėrvetsimin e disiplinės amerikane pėr punė, sinqeritet dhe atdhedashuri. Ndoshta s’kemi tė drejtė “diplomatike” pėr afirmime tė kėtilla, por si ėndėrrimtar, na jepet e drejta ta bėjmė publike tė vėrtetėn, se Amerika ėshtė e gatshme t’i rektifikojė lajthitjet e Konferencės sė Ambasadorėve (1913), kur si pasojė e intervenimeve diplomatike tė Rusisė, u ntrashėn Serbia dhe Greqia, me troje shqiptare.
 
Sa u pėrket “sivėllezėrve” tanė tejmatanė Moravės, nga njėqind artikujt, po i citojmė vetėm tri. I pari na vjen nga revista “E vėrteta” e Shkupit (nr.4/1997): “Serbia terrorizoi edhe rumunėt e Luginės sė Timokut” (f.28). I dyti na vjen nga qyteti ku pat jetuar “Luani i Sharrit”, shkrimtari dhe atdhetari Lazim Rexhepi (1920-1983), shqiptari qė i drejtonte letra Kurt Wald Heimit, mbi dhunėn qė pėrdornin udbashėt, kundėr Rafi Halilit dhe Gafur Lokut me shokė. Nė bazė tė gazetės qė del nė qytetin e tij, Piatra Neamc (“Ceahlăul”, 6 korrik 1998), kuptojmė se “nė Jugosllavi ekziston njė minoritet i fuqishėm rumunėsh, njėri nė Vojvodinė, qė ėshtė i njohur dhe pėrkrahur nga autoritetet serbe”, dhe njė minoritet “rumuno-vllah” nė Luginėn e Timokut, qė nuk njihet si minoritet dhe nuk gėzon kurrfarė tė drejtash nacionale (f.8). Dokumenti i tretė ndėrlidhet me 5 vjetorin e ērobėrimit tė Kosovės.
 
Fjala ėshtė pėr njė letėr tė hapur e Shoqatės “Astra Romana” nga Timishoara, qė ia drejtojnė Prezidencės rumune, Mitropoliti i Banatit Nicolae Corneanu dhe atdhetari i shquar Cristea Sandu-Timoc. Edhe njėri edhe tjetri, pėr qėndrimet e tyre patriotike, kanė qenė nė shėnjestėr tė UDB-es jugosllave, dhe Sekuritates sė Ēausheskut. Autorėt distancohen nga politika barbare e Beogradit, qė i dėrgonte me dhunė edhe rumunėt e Timokut, nė frontet e luftės nė Kosovė. Dokumenti mban datėn e 21 prillit 1999, ėshtė botuar nė gazetėn “Vremea Dreptei” (21 maj-17 qershor 1999), dhe i drejtohet Kryetarit tė Rumanisė (Emil Konstantinesku), Kryeministrit (Radu Vasile), Ministrit tė Jashtėm (Andrej Pleshu), Kryetarit tė Senatit (Petre Roman) dhe Kryetarit tė Dhomės sė Deputetėve (Jon Diakonesku). Ėshtė fjala pra, pėr njė dėshmi konkrete, tė solidaritetit tė intelektualėve rumunė, me shqiptarėt e Kosovės.
 
 
Nė kėto ditė pranverore, Zoti na ndihmon tė shkruhet njė faqe e re, nė historinė e kombit tonė
 
Tė entuziasmuar nga fuqia hyjnore e NATO-s pėr bombardimin e forcave terroriste tė Millosheviqit, qė nė fillim, autorėt theksojnė faktin se “Nė kėto ditė pranverore, Zoti na ndihmon tė shkruhet njė faqe e re nė historinė e kombit rumun”, gjė pėr tė cilėn, “Ju lusim tė pranoni mesazhin qė pason: 
 
1. Rumunėt e Luginės sė Timokut pranė Moravės, nė Serbinė lindore, sipas periodikut Srpska Reē, maj, 1996, llogariten nė 1.100.000 vllehė. Kjo ėshtė popullata e dytė pas serbėve, e pėrmendur qė nga Mesjeta (...), kur rumuno-vllehėt banonin nė 11 provinca, qė mbanin emrin Vllahia apo Rumania, e tė cilėt tani janė pothuajse komplet tė asimiluar, me pėrjashtim tė atyre tė Timokut. 2. Nė Perandorinė turke, nė sanxhakun e Vidinit, rumunėt timokas numėronin 498 fshatra, njė qytet, dhe 21 manastire. Ndėrmjet vitit 1833, kur bien nėn robėrinė serbe si pasoje e proteksionit tė Rusisė, kishin statut tė krahinės autonome, me princėr apo knjezė rumuno-vllehė. 3. Nė kėt moment, rumunėt timokas tė Serbisė, nėpėrmjet zėrit tė zotit kryetar Dimitrie Krėēun(oviē), na komunikojnė brengėn se mass-media rumune, nė vend qė tė merret me fatin e ardhshėm tė tyre, ėshtė preokupuar nė mėnyrė paradoksale, mė shumė pėr kauzėn serbe se sa me atė rumune. Ndaj, si pasojė e kėsaj, Ju lusim tė na lejoni tė Ju propozojmė sa vijon:
 
Kryetari i Rumanisė, Qeveria Rumune, Parlamenti i Rumanisė, dhe sidomos zoti ministėr i jashtėm, Andrej Pleshu, ta bėjnė publik nė vend dhe jashtė tij, nė OSBE, OKB, Qeverinė e SHBA, Qeverinė e Anglisė, Gjermanisė, Francės dhe Italisė, etj., kėtė ēėshtje tė fshehur tė kėtyre vėllezėrve rumunė, tė ndėshkuar nga fati, tė trajtuar si qytetarė tė padėshirueshėm, ngase i rezistojnė procesit tė asimilimit. Madje edhe NATO duhet tė informohet se rumunėt e Timokut nė Serbi, qe 166 vjet se u janė nėnshtruar njė procesi tė dirizhuar nga shteti nė mėnyrė tė paramenduar, pėr shkombėtarizimin e tyre tė dhunshėm. Trajtimi i pamoralshėm dhe i panjerėzishėm i ushtruar ndaj tyre, ėshtė mė i rėndė te rumunėt e Timokut se sa te shqiptarėt e Kosovės (?), po qe se marrim parasysh faktin se praktikohet njė urrejtje dhe alergji e paparė nė faqe tė planetit, qe njė shekull e gjysmė.
 
Do tė ishte mėkatė mos tė pėrfitohet nga kėto rrethana historike tė veēanta, qė nė Parlament, Qeveri, Presidencėn e Rumanisė dhe Ministrinė e Jashtme, po qe se nuk shprehet nė mėnyrė energjike, pėrmes njė deklarate publike, njė intencė e qartė pėr mbrojtjen morale, tė vėllezėrve tanė rumunė nė Serbinė lindore, tė mosnjohur si minoritet, dhe tė nėnshtruar njė procesi tė gjenocidit dhe etnocidit djallėzor, pėr momentin, tė dėrguar nė linjėn e parė tė frontit.
 
   
Shpresojmė poashtu, se do tė kemi mirėkuptim, sa tė Zotėrinjve Tuaj, po aq tė televizionit, radios, shtypit, saqė zėri i trembur i vėllezėrve tanė tė bėhet i dėgjuar, o tani o kurrė mė. Sėpaku Atdheu-Nėnė tė na e zgjasė njė dorė vėllazėrore, qė tė mos ndjehemi tė vetmuar, tė harruar, dhe ende nė ngatėrrime me ata qė na e duan zhdukjen. Nė tė gjitha vendet ku lulėzon ekonomia, lulėzon edhe drejtėsia, barazia, paqa sociale. Po qe se nuk implikohemi nė mėnyrė konstante, serioze dhe energjike, nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje me interes tė lartė kombėtar, nga e cila varet drejtėsia dhe ekzistenca e rumunėve, do tė arrijmė tė vdesim nė skllavėri, dhe tė kalojmė nga periudha e drejtėsisė, nė periudhėn e drejtėsisė sė shkelur, dhe tė ligjeve tė shkelura. Thuhet se nuk ėshtė fajtor ai qė na ka prurė nė robėri, por ai qė mund tė na shpėtojė dhe refuzon ta bėjė kėtė.
 
Pranoni Ju lutemi, sigurimin e konsideratave tona tė veēanta,  dhe falėnderimeve tė respektuara. KRYETAR NDERI, Nicolae Corneanu, Mitropolit i Banatit, SEKRETAR GJENERAL, Cristea Sandu Timoc, Kryetar-nderi  ekzekutiv i rumunėve tė Timokut-Serbi”.
 
 
Njė thesar i shtrenjtė, i vlerave europiane tė demokracisė
 
Kjo ishte, pra, letra e hapur e sivėllezėrve tanė tė persekutuar, nė adresė tė Bukureshtit zyrtar. Po shtojmė me kėtė rast faktin se oficerin rumun tė armatės jugosllave, zotin Dimitrie Krėēunoviē (mbiemėr qė ndėrlidhet me Kėrshėndellat (rum. Crăciun, qė vjen nga shqipja “kėrcunė”), autoritetet serbe e ndėshkaun me disa vjet burg tė rėndė, vetėm e vetėm pse qe deklaruar se ėshtė rumun, pėrgjatė njė regjistrimi nė Serbi. Pas daljes nga burgu, zotėria e tij (nė fotografi me poeteshėn vllahe Vangja Sterju), e themeloi shoqatėn e parė: “Lėvizja e Rumuno-vllehėve tė Serbisė”.
 
Nuk e dimė nė e kanė shpėnė deri nė veshėt e zyrtarėve amerikanė, zėrin e e sivėllezėrve tė tyre tė persekutuar, nga ana e po asaj administrate barbare, qė i persekutoi shekuj me rradhė, edhe shqiptarėt e Kosovės. Po qe se s’e kanė bėrė ata, kėtė e bėn tani, nė prag tė pesėvjetorit tė ērobėrimit tė Kosovės, mass-media shqiptare. Pse? Ngase nė krahasim me intolerancėn pansllaviste, qė toleronte vetėm botimin e “Albanisė” sė Jashar Erebarės nė Beograd, Bukureshti zyrtar nė periudhėn e Mbretėrisė, toleronte botimin e 30 revistave dhe gazetave nė gjuhėn shqipe (1887-1938), dėshmi konkrete e lidhjeve tė lashta farefisnore (rumunos-shqiptare), njė thesar i shtrenjtė, i vlerave europiane tė demokracisė.

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>