|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

ESE POLITIKE

 
 

SISTEMI PROLINDOR I DEKRETUAR SOCIALIST I FATOS NANOS ĖSHTĖ ANTITEZĖ E DEMOKRACIVE EVROPERĖNDIMORE

 
 

 
2 janar 2004 / TN
   
   
Prof. Dr. Mehdi HYSENI
 
Historikisht ėshtė provuar se nė tė gjitha sistemet socialiste, tė instaluara me dekret,  burokracia dhe ushtrimi i mjeteve tė dhunės mbi vlerat e njėmendta tė demokracisė pasqyrojnė me vėrtetėsi ndėrlidhurinė e sistemit  dhe tė sundimit tė njė kryefigure arbitrare shtetėrore, tė cilit  nė mėnyrė jodemokratike dhe joligjore i nėnshtrohen interesi dhe  vullneti i shumicės dėrrmuese tė popullit. Kėshtu ka ndodhur me sistemet  e pushtetit tė  personalizuar “socialist” tė Stalinit, tė Mao Ce Dunit dhe tė Titos etj.
 
Dhe,  ja, fatkeqėsisht,  kėshtu po ndodhė tani, edhe me pasardhėsin e tyre “xhugashvilin” socialist, Fatos Nano, politika e tė cilit ėshtė larg parimeve dhe frymės sė sistemeve demokratike tė Evropės Perėndimore.
 
Pėrkundrazi elementet burokratike dhe burokracia e fetishizuar e kreut tė Partisė Socialiste (me gjithė tė metat e deritashme tė drejtimit dhe qeverisjes sė pushtetit demokratik nė Shqipėri)edhe nė Kongresin e Gjashtė tė kėsaj Partie, e ngritėn nė piedestal tė “drejtėsisė” dhe tė “demokracisė” sistemin socialist tė dekretuar nga Fatos Nano, duke u pėrpjekur qė nė kėtė mėnyrė t’i mbrojnė “parimet” dhe “vlerat” e kėtij sistemi, dhe tė krijojnė kėshtu mitin mbi kultin e pazevendėsueshėm dhe tė pagabauar tė kryesocialistit tė restauruar Fatos Nano, pėrkatėsisht tė shtrirjes sė mėtjeme tė  politokracisė dhe tė burokracisė sė tij tė pakontrolluar nga forcat politike  demokratike tė opozitės nė marrėdhėniet e pėrgjithshme shoqėrore nė Shqipėri.
   
Vėrtet, elementet dogmatikė, oportunistė dhe konformistė, tė identifikuar me “rekuizitat socialiste” nė bashkėpunim tė ngushtė me pushtetin politik tė Fatos Nanos, deri tani kanė arritur tė tregohen tė pathyeshėm nė vendosjen e kontrollit tė sistemit tė dekretuar socilaist mbi demokracinė, mbi shtetin dhe mbi jetėn e pėrgjithshme politike dhe ekonomike nė Shqipėri, duke pėrjashtuar ēdo kufizim dhe kundėrshtim tė sundimit tė tyre.
 
Nė shpėrputhje me kriteret e pėrmbajtes sė sistemit demokratik pluralist, dhe me interesin e pėrgjithshėm kombėtar shtetėror, makineria e  sistemit socialist  politik, e dekretuar nga Fatos Nano (nė pėrpjekje qė t’i fshehė veēoritė themelore tė sistemit totalitar nėn konceptin e demokracisė dhe tė reformave ekonomike tė vendit sipas standardeve mė tė reja evropiane dhe ndėrkombėtare) ka arritur t’i eliminojė nga “gara demokratike” e zhvillimit dhe e udhėheqjes sė vendit, tė gjitha ato forca nacional-demokratike kombėtare, tė cilat nuk pėrbėjnė rrethin koncentrik, dhe nuk janė nė shėrbim tė qarqeve udhėheqėse tė regjimit tė ashtuquajtur socialist tė Fatos Nanos. Kėtė logjikė tė restaurimit tė sistemit totalitar, e dėshmuan edhe thyerjet dhe papajtueshjmėritė pėrbrenda Partisė Scialiste.
 
Nė kėtė kontekst, mė sė keqi pėsuan ish-zėvendėskryeministri i qeverisė sė Shqipėrisė, Ilir Meta dhe ish-presidenti i Republikės sė Shqipėrisė dr. Rexhep Mejdani me mbėshtetėsit e tyre. Kjo paradigmė negative e politikės sė qeverisjes sė Fatos Nanos, edhe kėsaj radhe praktikisht dėshmoi se, iu kundėrvihet tė gjithė atyre oponentėve tė saj  (qoftė Berisha,  qoftė Meta  a Mejdani etj.), qė paraqitėn me ide pėrparimtare dhe me parime  tė shprehjes sė lirė tė mendimit dhe tė interesave tė shėnodsha nė favor tė ndėrtimit dhe tė forcimit tė politikės dhe tė rendit demokratik shoqėror nė Shqipėri.
 
Pėr mė tepėr nė zgjedhjet e fundme vendore nė Shqipėri, “deviza politike” e sistemit socialist tė dekreeuar nga Fatos Nano nxori nė shesh argumentet e pamohueshme, se proceset demokratike nė Shqipėri janė vetėm njė maskė e rrezikshme e “demokracisė sė premtuar”, qė nė esencė nuk duron, as nuk pranon asnjė mendim a ide tė ndryshme, qė shfaqen nga tė tjerėt (qoftė edhe pėrbrenda “kokės” sė partisė socialiste nė pushtet), qė janė nė funksion tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm tė kombit dhe tė shtetit, por kėto i shpallė frakcioniste, antisocialiste dhe tė huaja pėr qenien e saj, tė normativizuar sipas logjikės utopiste-ideologjike dhe burokratike tė sistemeve totalitare, qė nė mėnyrė permanente prodhojnė vetėm dėshtime dhe divergjenca nė sferėn e normatives dhe reales, midis reales dhe sė mundshmes, midis  programeve dhe veprave. Nė relacionet e kėtilla mjetet shndėrrohen nė qėllim, dhe stimulojnė ndėrgjegjėn se, qėllimi i justifikon tė gjitha mjetet, edhe nė rastet kur ato nuk janė nė pėrputhje me parimet e moralit qoftė indvidual, grupor apo kolektiv tė njė rendi tė caktuar shoqėror.
 
 
“Mua mė quajnė Fatos Nano edhe prapa mė vjen historia e pėrbashkėt”(!!!)
 
Brendia “domethėnėse” e kėsaj deklarate tė ēoroditur historikisht, politikisht, kombėtarisht dhe diplomatikisht, nxjerr nė pah vetėm kėtė tė vėrtetė : Pa dyshim se, autori i saj,  quhet Fatos Nano(kryeministėr i qeverisė sė sotme tė Shqipėrisė), qė brenda udhėheqjes sė tij gjashtėvjeēare ka krijuar  epizodin  mė tė mugėt  dhe mė tragjik tė historisė tradicionale tė institucioneve demokratike kombėtare dhe  shtetėrore tė Shqipėrisė.
 
Kėtė e provon edhe gjendja e tanishme e mjerueshme ekonomike dhe shoqėrore(varfėria, papunėsia, shpėrngulja e vazhdueshme e popullsisė, krimi i orgnaizuar, korrupsioni, prostitucioini, kontrabandimi i njerėzve etj.) e Shqipėrisė. Mirėfilli, do tė vijė ajo ditė, qė edhe Fatos Nano sė bashku me politikėn e tij falimentuese kombėtare dhe ndėrkombėtare, do tė arkivohet nė “lėndėt” e sirtarėve tė ndonjė muzeu historik, por jo, assesi siē ėshtė shprehur pėrmes kėsaj paradigme iluzore dhe absurde, si protagonist pozitiv i historisė sė pėrbashkėt gjithėshqiptare, por vetėm si “gangster” i papėrmirėsueshėm i “historisė sė mafisė sė nėntokės” tė kultit tė njė ēapaēuli socialist me ide dhe me prirje socialiste  prolindore sllave, i cili  nė vend tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror, ka mbėshtetur dhe legalizuar politikėn e grupeve tė ndryshme tė inetresit, vetėm pėr tė qėndruar vetė  me ēdo kusht nė pushtet, e jo pėr asnjė interes jetik tė demokratizimit dhe tė pėrparimit tė shoqėrisė shqiptare nė praktikė, ashtu sikundėr ėshtė prononcuar deklarativisht me “projektet demokratike-integruese” properėndimore evropiane para institucioneve dhe iniciativave pėrkatėse tė Bashkimit Evropian(BE), NATO-s, OSBE-sė e tė tjera.
 
Nė kėtė kontekst, politika socialiste e Fatos Nanos nė sy tė integrimeve evropiane perėndimore, ka demonstruar vetėm gatishmėri euforike-ekzagjeruese, pa kurrfarė koncepti dhe pa  pėrmbajtje reale tė afirmimit tė vlerave reale tė njė sistemi tė lirė dhe demokratik shtetėror. Kėtė e dėshmojnė edhe raportet vlerėsuese zyrtare tė komisioneve tė ndyrshme tė Bashkimit Evriopian.
 
Difektet e deritashme tė politikės socialiste tė Fatos Nanos, janė pjellė e dėshtuar e njė ideologjie utopike, sipas sė cilės,  ai edhe e ka ndėrtuar sistemin normativ tė tij, qė karakterizohet nga format e ndryshme tė dhunės mbi proceset e zhvillimit tė iniciativės sė lirė dhe tė demokratizimit tė shoqėrisė nė tėrėsi. Ky deformitet i “kredos politike”=unė quhem Fatos Nano, qė pas, do mė vije historia e pėrbashkėt”(kjo “histori” tanimė ka ndodhur qe gjashtė vjet, por nė kuptimin negativ tė historikut tė tij perosna , tanimė ėshtė tejet i “lexueshėm” pėr opinionin demokratik shqiptar, sepse bazohet nė idetė dhe nė konceptet e tij  tė doktrinės dhe tė praktikės sė tij tė gabueshme, qė kanė pėr qėllim tė shėrbejnė si njė nga mjetet mė oportune pėr ta murkulluar dhe “zbukuruar” realitetin e hidhur ( i cili qe 13 vjet e ka pllakosur ēdo pore tė shtetit shqiptar) me tė cilin po ballafaqohen idetė fisnike dhe forcat pėrparimtare tė  kombit  dhe  tė shtetit  shqiptar.
 
Si nė prag, ashtu edhe pas pėrfundimit tė Kongresit tė Gjashtė tė Partisė  Socialiste tė Shqipėrisė, u fol dhe u shkruan shumė komente e analiza, tė cilat pėr objekt shqyrtimi kishin “pragmatizmin politiko-demokratik” tė kryeministrit tė “pazėvendėsueshėm” Fatos Nano lidhur me manipulimin e zgjedhjeve tė fundit nė Shqipėri, si dhe me efeketet e deritashme tė tij nė sfondin e vendosjes dhe tė zhvillimit tė reformave ekonomiko-shoqėrore e institucionale tė shtetit shqiptar. Me keqardhje, duhet tė konstatojmė se, konkluzioni sintetik i tė gjitha atyre komenteve dhe analizave lidhur me fenomenin e absolutizmit dhe tė despotizimit tė quajtur Fatos Nano gjatė mbijetesės  politokratike tė tij tė  deritashme gjashtėvjeēare (1997-2004) ėshtė negativ si nė planin e brendshėm tė politikės kombėtare, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare, dhe assesi nuk premton ditė mė  tė mira pėr lulėzimin e vendit  nė kuptimin e  pėrparimit ekonomik, politik dhe demokratik.
 
Shikuar realisht, brenda 13-vjeēarit tė shkuar (1990-2004) parashikimet dhe premtimet e politikave euforike tė autoriteteve zyrtare tė Shqipėrisė lidhur me reformimin ekonmiko-demokratik tė vendit, jo qė nuk janė pėrmbushur nė asnjė segment tė tyre, por janė edhe mė tė brishta sesa nė tė gjitha sistemet e mėparshme shtetėrore tė Republikės sė Shqipėrisė. Njė nga shkaktarėt kryesorė tė stagnimit transicional ekonomiko-shoqėror dhe demokratik tė Shqipėrisė, pa dyshim janė recidivat e ideologjisė dogmatike, apodiktike dhe utopike tė sistemit tė dekretuar, tė ashtuquajtur socialist tė kryeministrit Fatos Nano me garniturėn e tij tė ngushtė politike, qė tėrė luftėn e deritashme politike dhe propagandistike e ka bėrė jo pėr zhvillimin dhe prosperitetin e interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė vendit, por pėr pushtet dhe sundim tė dhunshėm personal burokratik. Kėtė, nė njė mėnyrė, e dėshmon edhe kjo sintagmė e politikės sė tij diletante:” MUA MĖ QUAJNĖ FATOS NANO EDHE PRAPA MEJE MĖ VJEN HISTORIA E PĖRBASHKĖT”?!
 
Duhet tė ritheksojmė se, mesazhi i kėsaj deklarate tė pakontrolluar logjikisht  si nė kuptimin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik  tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm demokratik kombėtar dhe shtetėror, provon qartė fetishin e sistemeve socialiste tė dekretuara nga Josif V. Stalini, Mao Ce Duni, Josip Broz Tito etj. Mirėpo, nė rastin konkret, kėtu ekziston njė deskrapancė e madhe, qė nuk mund tė krahasohet me sundimin absolut socialist tė Fatos Nanos, sepse ata, asnjėherė nė fjalimet dhe referatet e tyre, nuk kanė deklaruar se “pas  tyre, do t’iu qepej historia e pėrbashkėt”, siē ėshtė shprehur Fatos Nanos(!)
 
Eh, ky ėshtė problemi kryesor, i cili kėrkon zgjidhje imediate pėrkatėse si nga ana e forcave tė njėmendta demokratike nė Shqipėri, ashtu edhe nga institucionet demokratike tė Bashkimit Evropian, sepse pėrderisa nė krye tė Shqipėrisė ndodhet njė “socialist”i tillė, siē ėshtė Fatos Nano me ambicie politike  tė mbitejēmuara personale paranoide, qė ka pėr qėllim tė murkullojė tė gjithė minusat e tij tė deritashėm nė restaurimin ekonomik, politik dhe demokratik tė vendit, as Shqipėria, as shqiptarėt nė Ballkan, e as Bashkimi Evropian, pėrkatėsisht bashkėsia ndėrkombėtare nuk mund tė presin ndonjė rezultat efektiv nė demokratizimin dhe nė pėrparimin ekonimk dhe integrues tė vendit, sikurse qė janė duke vepruar vendet e tjera tė Evropės Juglindore, Sllovenia,Ēekia, Hungaria, Polonia etj.
 
Ndėr tė tjera, sipas logjikės psikopatologjike tė politikės sė absolutit Nano, Shqipėria nuk ka kurrfarė gjasėsh, qė tė hapėrojė drejt prosperitetit tė zhvillimit ekonomik,demokratik dhe integrues sipas strategjisė afatgjatė transicionale, tė cilin e kanė pėrqafuar  shtetet e Evropės Juglindore.
 
Nė esencė politika deklarative e demokracisė sė regjimit absolut tė Fatos Nanos, karakterizohet nga konflikti i ideve apodiktike, tė cilat kanė dėshmuar se nė mėnyrė koherente janė nė kolizion me parimin dhe me praktikėn e rendeve dhe tė  sistemeve demokratike nė Evropėn Perėndimore.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.