|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Fjala e mbajtur ne seancen e debatit per buxhetin e vitit 2004 ne Kuvendin e Shqipėrise

 
 

Shqiptarėt nė kurth...

 
 

 
24 dhjetor 2003 / TN
 
Preē ZOGAJ
 
Dalngadalė po mbėrrijmė nė pikėn kur mund tė shtrojmė sėrish gjeagjėzėn e njohur “ ēfarė ėshtė njė gjė qė rritet e rritet dhe nuk duket”. Pėrgjigje: Ėshtė mireqėnia! Si nė kohėn e rregjimit komunist kur lindi kjo gjeagjėzė, shifrat dhe treguesit e qeverisė paraqesin njė gjendje rozė dhe ky ėshtė modeli-vitrinė i zhvillimit, model qė nuk ka lidhje me ekonominė reale, me saktė me treguesit realė tė gjendjes sė vendit.
 
Varfėria, papunėsia dhe ėvshtirėsitė e tjera tė panumėrta tė shqiptarėve pėr tė jetuar njė jetė normale pėrgenjeshtrojnė orė e ēast retorikėn qeveritare tė progresit. Buxheti i vitit 2004 premton perkeqėsim tė metejshėm. Nuk e besoni? Basti i ri u hodh sonte,  nė kėtė debat pėr buxhetin dhe koha do tė gjykojė kush pati tė drejtė.
 
Deputetėt e opozitės, por edhe disa deputetė tė shumicės, bėnė kriticizmin shterues tė kėtij buxheti. U propozuan edhe disa rregullime e arnime qė nuk e ndryshojnė thelbin e ēeshtjes. Gjithsesi, duke mos i hequr presjen kėtij kriticizmi, desheroj tė nėnvizoj nė kėtė finale tė debatit tre momente.
 
Momenti i parė ka tė bėjė me diferencimin politik nė buxhet tė shtresave dhe kategorive qė  janė subjekt i kompensimit apo pėrkujdesjes parėsore. Konkretisht: vitin e kaluar, me tė drejtė, u dhanė rreth tetė milion dollarė pėr familjet e dėshmorėve. Kėtė vit, gjithashtu ėshtė planifikuar njė shumė e pėrafėrt. E kemi thenė dhe e perserisim se jemi dakord. Nderimi pėr tė rėnėt dhe familjet e tyre nuk na ka ndarė kurrė.
 
Edhe gjatė rregjimit komunist, brenda suazės sė mundėsive tė kohės, tė rėnėt janė nderuar. Pas vitit l990 lufta e klasave pushoi edhe pėr  familjet e dėshmorėve; fitoi qytetari mendimi se janė dėshmorė tė gjithė ata qė vret plumbi i armikut, tė gjithė ata qė bien pėr interesat e larta tė atdheut.
 
Por ndėrkaq, jam i bindur se vetė famijet e dėshmorėve nuk do tė ishin dakord qė buxhjeti i shtetit t’i trajtojė ca si tė nėnės, ca si tė njerkės, duke mos planifikuar asnjė lekė pėr kompensimin e ish tė pėrdjekurit politikė, pėr martirėt e diktaturės, pėr pararendėsit e lirisė dhe demokracisė. Injorimi i  sė drejtės sė tyre pėr kompensim ėshtė shprehje e mentalitetit klasor qė i ndan njerėzit dhe grupet nė “ votues pėr ne” dhe “ votues kundėr nesh”. Por drejtėsia socilale dhe pajtimi kombėtar mbeten fjalė boshe kur nuk shoqėrohen me akte konkrete, siē ėshtė kompensimi i ish tė pėrdjekurve.
 
Momenti i dytė ka tė bėjė me rrugėn Durrės-Kukės. Taksa “Majko”  pėr ndėrtimin e kėsaj rruge i habiti dhe i shqetėsoi shumė kundėrshtarėt e zhvillimit tė Shqipėrisė, natyrisht edhe armiqtė e saj. Biznesi shqiptar e pagoi kėtė taksė, u mblodhen rreth 50 milion dollarė, qė u tjetėrsuan dhe avulluan nė operacione tė tjera tė qeverisė “Nano”. Nė buxhetin e ri kjo taksė u hoq fare dhe nuk ka qartėsi pėr investimin e ndėrtimit tė kėsaj rruge.
 
Ushtria ka nisur punėn nė stilin e “aksioneve” tė dikurshme, ndėrkohė qė ishin dhe janė tė gjitha mundėsitė qė rruga tė ndertohet nga kompanitė serjoze vendase e tė huaja nepermjet tenderimit. Me skenarin e tanishėm tė qeverisė ndėrtimi i rrugės do tė zgjasė jashtėzakonisht shumė, ose nuk do tė bėhet fare. Jam anėtar i lobit parlamentar tė rrugės Durrės-Tiranė. Pėrshtypja ime ėshtė se qeveria ka kapitulluar pėrballė lobeve tė tjera qė nuk e dėshėrojnė ndėrtimin e kesaj rruge, qė kanė kėrkuar leje nė Serbi  dhe nė ndonjė vend tjetėr fqinjė pėr ndėrtimin e saj.
 
Momenti i tretė  ka tė bėjė me taksat, me barrėn fiskale. Opozita nuk do tė pushojė sė mbrojturi njė politikė fiskale qė ndihmon biznesin vendas; opozita nuk do tė pushojė sė denoncuari taksat  dhe politikat vdekjeprurėse pėr prodhuesit shqiptarė; opozita nuk do tė rreshtė sė promovuari programin e saj pėr pėrgjysmimin e taksave, pėr rritjen e bazės sė taksapaguesve me parimin “ taksa tė pagueshme, taksa pėr tė gjithė”. Por e shoh me vend tė citoj kėtu njė fuksionar tė lartė tė FMN-sė, qė deklaroi para pak muajsh nė Tiranė se “ taksat nė Shqipėri i vendos populli shqiptar”.
 
Kjo duket si parullė, por nė fakt ėshtė njė e vertetė absolute. Taksat, nė thelb, janė ato qė voton populli kur zgjedh programet e partive nė zgjedhje tė lira e tė ndershme. Kėtė e kuptojnė tė gjithė qytetarėt. Sipermarrėsit po e po. Partia Demokratike ka nė programin e saj pėrgjysmimin e taksave. Edhe PS, nė fushatėn e vitit 2001 konkuroi me opsionin e uljes sė TVSH deri nė masėn l2,5 pėrqind.
 
Ky buxhet mbulon tre vjet e gjysėm tė madatit qeverisės tė PS-sė. Shihet qartė se PS nuk ka pėr ta mbajtur fjalėn dhe nuk po pėrgatitet pėr skenarin e heqjes sė takjsave dhe tarifave doganore kur buxheti do tė mbledhe vetėm 2 pėrqind tė tė tė ardhurave nga doganat. Gjithsesi, pėr tė mos u hallakatur, mendoj se duhet t’i jepet fund spekullimeve  me FMN-ne, sikur kjo dikton politikėn fiskale nė vend. Edhe njėherė: taksat i vendos populli nė momentin kur voton programet e partive. Prej kėti momenti, partitė duhet tė dėshmojnė pergjegjesinė e tyre pėr tė mbajtur fjalėn e dhenė.
 
Kriticizmi i buxhetit tė qeverisė  pėr vitin 2004 ėshtė gjėja mė lehtė pėr t’u bėrė dhe kjo, mua personalisht, nuk me shijon fare pėr faktin se, sėbashku me deputetet e opozitės, kam nė mendje njė tip tjeter buxheti qė ndryshon thelbėsisht nga ky i qeverisė aktuale. Por me shqetėson mendimi qė pėrcjell kėtė buxhet sikur kaq janė mundėsitė e Shqipėrisė. Jo. Mundėsitė e Shqiėprisė janė shumė herė  mė tė mėdha.
 
Dikur, njė udhėtar i huaj, pat thėnė pėr shqiptarėt se ecin zbathur nė tokė tė artė. Sot mund ta pėrshtasim kėtė thėnie lakonike me rrethanat e reja. Nė sistemin tonė bankar janė mbi tre miliard dollarė depozita tė shtetasve. Ka tė dhėna se jashtė ssitemit bankar qarkullojnė ose “ flenė” dy herė me shumė. A ka ndonjė plan pėr tė mobilizuar gjithė kėto kapitale nė favor tė njė bumi tė vertetė eknomik nė vend. Kjo kėrkon guxim, sigurisht. Jam kundėr aventurizmit, por edhe kėshtu, mbaj  dorėn nė rubinetin e shternguar tė inflacionit, nuk ėshtė mė prudencė, sa kohė qė zhvillimi real bėn hapa prapa.
 
Nuk po flasim kėtu pėr rezervat e antikorrupsionit, antikrimit, tė evazionit fiskal, tė resurve tona natyrore. Kandidati pėr kryetar bashkie i PS-sė ankohet se qeevria nuk i ka dhėnė para pėr shkollat. Nuk them se nuk ka tė drejtė. Nė buxhetin e ri, fondet pėr kryeministrinė janė dy herė mė tė mėdha se fondet pėr bashkinė e Tiranės. Por pėrtej kėtij kurioziteti, paratė nė Tiranė derdhen papushim grykave e kanaleve.
 
E kam fjalėn pėr ujin, si njė prej pasurive me tė mėdha tė kryeqytetit. Futja e ujit tė Tiranės nė treg do tė sillte rreth 40 milion dollarė fitime pėr bashkinė.  Por uji shperdorohet qė tė fitojnė monopolet, qė tė fitojnė polipėt e Greqisė qė nga Kozmote e deri tė Call Center, qė thithtin panderprerje paratė e shqiptarėve. Disa qeshin, por shqiptarėt janė nė kurth. Nuk kam kohė tani tė shpjegohem gjerė e gjatė, por shqiptarėt e dinė mirė se janė nė kurth. Ata duhet tė pėrpiqen vetė tė evitojnė kurthin e madh derisa tė vijė momenti kur nė ketė sallė tė diskutojmė dhe tė miratojmė njė buxhet tjetėr qė nuk sheh interesat e shtetarėve, por tė shtetasve.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.