KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 

   

 
 E mėrkure, 24 dhjetor 2003

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova nėnshkroi sot Rregulloren pėr dekorata

  • Presidenti Rugova pėrgėzon qytetarėt e Kosovės pėr Krishtlindjet

  • Presidenti Rugova pėrgėzon ipeshkvin e Kosovės, imzot Mark Sopin

  • Presidenti Rugova pėrgėzon Atin e Shenjtė Papa Gjon Pali II-tė pėr Krishtlindjet

  • Kryeministri Rexhepi tha se nga suficiti buxhetor do tė bėhet riaktivizimi i minierės Trepēa

  • Imzot Mark Sopi pėrgėzoi besimtarėt pėr festėn e Kėrshėndellave

  • Zėdhėnėsja e UNMIK-ut thotė se "zgjedhjet serbe nuk nėnkuptojnė asnjė paragjykim tė statusit tė Kosovės"

  • Marsi Ris vizitoi Kuvendin komunal tė Prishtinės

  • Gjilan: LDK-ja zotohet se do ta realizojė projektin e pavarėsisė sė Kosovės

  • Identifikohet kufoma e Brahim Poterės nga Podujeva, i zhdukur mė 1999

  • KFOR-i amerikan nderon me mirėnjohje klubin e gazetarėve nė Gjilan

  • Moti i lig me tė reshura bore ka vėshtirėsur dukshėm komunukacionin rrugor nė Kosovė

  • Moti i lig me tė reshura bore ka vėshtirėsur dukshėm komunukacionin rrugor nė Kosovė

  • Fillojnė punimet nė ndėrtimin e rrugės magjistrale Komoran – Caralevė

  • Marrėveshje bashkėpunimi Kosovė-Maqedoni pėr ndėrtimin e njė fabrike nė Prishtinė

  • Shoqata "Miqtė e TMK-sė" i ka dhuruar Batalionit 40 tė Mjekėsisė dy autoambulanca

  • Ligji mbi sigurinė nė punė obligon tė gjithė punėdhėnėsit qė ta respektojnė atė

  • Subjektet politike shqiptare nė Luginėn e Preshevės arrijnė pajtimin pėr themelimin e Kėshillit Kombėtar

  • Nga shpėrthimi i njė automobili bombė janė vrarė katėr vetė nė veri tė Irakut

  • Njė seri shpėrthimesh kanė tronditur Bagdadin

  • Rasti i parė lopės sė tėrbuar nė SHBA

  • Bler e Bush do tė vizitojnė Libinė gjatė vitit tė ardhshėm

  • Ish-ministri i jashtėm boshnjak, Muhamed Shaqirbej del nė gjyq nė Nju Jork

  • Ndihmė evropiane pėr kompaninė italiane Parmalat

 
  
Presidenti Rugova nėnshkroi sot Rregulloren pėr dekorata
 
   
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, nėnshkroi sot para mediave Rregulloren pėr dekoratat qė i jep institucioni i Presidentit tė Kosovės.
 
Kjo rregullore pėrfshin dekoratat, urdhėrat dhe titujt e nderit qė Presidentit i Kosovės i akordon pėr individėt, institucionet, shtetasit e Kosovės apo shtetasit e huaj si dhe pėr personat juridikė, qė shquhen pėr merita tė veēanta ndaj Kosovės dhe interesave kombėtare. Presidenti Rugova i njoftoi gazetarėt me 25 dekoratat qė i ndan ai, nė bazė tė dispozitave kushtetuese.
 
Rregullorja pėr dekoratat e Presidentit tė Kosovės hyn nė fuqi menjėherė.
 
Sipas Kornizės Kushtetuese tė Kosovės, Presidenti ka autorizime tė plota pėr ndarjen e dekoratave, urdhėrave dhe titujve tė nderit.

Presidenti i Kosovės jep kėto dekorata:

1. Urdhėri Hero i Kosovės
2. Medalja e Artė e Lirisė
3. Medalja e Artė e Pavarėsisė
4. Medalja e Artė e Lidhjes sė Prizrenit
5. Dekorata Qytetar Nderi i Kosovės
6. Dekorata Crystalla Dardanica
7. Medalja Humaniste Nėna Tereze
8. Medalja Luftėtar i Lirisė Adem Jashari
9. Medalja e Paqes dhe Pajtimit Anton Ēetta
10. Medalja Artist i Merituar
11. Medalja Mėsues i Merituar
12. Dekorata Qytetar i Merituar i Kosovės
13. Medalja Presidenciale e Meritave
14. Medalja Civile pėr Shėrbim tė Kosovės
15. Medalja Ushtarake pėr Shėrbim tė Kosovės
16. Ēmimi Presidencial "E" pėr shėrbim tė Eksportit
17. Ēmimi Presidencial pėr Cilėsi dhe Aftėsi tė Menaxhimit
18. Ēmimi Presidencial pėr Inovime, Kėrkime dhe Zhvillim
19. Ēmimi i Presidentit pėr Siguri
20. Ēmimi Presidencial pėr Studiues
21. Ēmimi i Presidentit pėr Meritat e Ambientit
22. Trofeu i Presidentit
23. Ēmimi Presidencial pėr suksese nė prodhim dhe nė biznes
24. Ambasador Nderi
25. Ambasador i Kombit tė Kosovės
 
 
Presidenti Rugova pėrgėzon qytetarėt e Kosovės pėr Krishtlindjet
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar tė gjithė besimtarėt dhe qytetarėt e Kosovės pėr Krishtlindjet, me urimet e pėrzemėrta.

"Kjo ėshtė njė ditė e bardhė e lindjes sė Krishtit, ditė e paqes, e mirėkuptimit dhe e dashurisė pėr njėri-tjetrin. Kjo ėshtė festė e frymėzimit pėr vepra tė mira e pėr njerėzi.

Urime tė pėrzemėrta u shprehim komandantėve dhe ushtarėve tė KFOR-it, NATO-s, si dhe UNMIK-ut, OSBE-sė, dhe pėrfaqėsive diplomatike nė Kosovė.

Dhashtė Zoti qė Krishtlindjet e ardhshme t=i presim me njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės!", thuhet nė pėrgėzimet e Presidentit Rugova.
 
 
Presidenti Rugova pėrgėzon ipeshkvin e Kosovės, imzot Mark Sopin
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar imzot Mark Sopin, ipeshkv i Ipeshkvisė sė Kosovės, pėr Krishtlindjet.

"Me rastin e festės sė Krishtlindjeve, pranoni urimet e mia tė sinqerta dhe tė popullit tė Kosovės.

E ēmojmė lart veprėn Tuaj pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės dhe kujdesin Tuaj pėr paqe, mirėkuptim e besim midis nesh.

Dhashtė Zoti qė Krishtlindjet e ardhshme t=i kremtojmė me njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės", thuhet nė pėrgėzimet Presidentit Rugova drejtuar imzot Mark Sopit.
 
 
Presidenti Rugova pėrgėzon Atin e Shenjtė Papa Gjon Pali II-tė pėr Krishtlindjet
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar Atin e Shenjtė, Papa Gjon Palin II, pėr Krishtlindjet. Nė urimin e Presidentit thuhet:

"Ju lutem pranoni urimet e mia tė zemrės dhe tė popullit tė Kosovės pėr festėn e Krishtlindjeve tė shenjta.

Shenjtėria Juaj,

Nė ditėn e Krishtlindjeve edhe njė herė Ju falėnderoj pėr lumturimin e Nėnės Tereze. Ky ėshtė njė gėzim i madh pėr popullin e Kosovės dhe pėr tė gjithė shqiptarėt, si dhe pėr njerėzimin.

Shenjtėria Juaj,

Ju falėnderoj shumė pėr Audiencėn qė mė dhuruat mė 20 dhjetor tė kėtij viti, nė prag tė Krishtlindjeve.
 
Populli i Kosovės ka ēmuar lart kėtė veprim Tuajin dhe ndihet i nderuar nga Ju, qė gjithmonė kujdeseni pėr Kosovėn.

Ju pėrshėndes nga vendi im, Kosova B Dardania antike, me dėshirė qė tė vėzhdoni tė luteni pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės".
 
 
Kryeministri Rexhepi tha se nga suficiti buxhetor do tė bėhet riaktivizimi i minierės Trepēa
 
Mitrovicė, 24 dhjetor 2003 - Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, i shoqėruar nga Bahri Shabani, kryetar i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, qėndroi dje pėr vizitė nė Minierėn Stantėrg tė "Trepēės".
 
Ata me kėtė rast nė horizontin e pestė nga minatorėt u njoftuan pėr sė afėrmi me punėn e pompave tė reja pėr pastrimin e ujit tė instaluara kohė mė parė.

Duke folur pėr perspektivėn e kėsja miniere, Kryeministri Rexhepi iu premtoi minatorėve se do tė angazhohet pėr ndarjen e njė pjese tė suficitit buxhetor tė Kosovės pėr riaktivizimin e minierės.
 
Ai pėrkrahu projektet konkrete tė minatorėve dhe i vlerėsoi si tė qėlluara investimet nė minierė. Kryeministri Rexhepi u premtoi minatorėve pėr rifillimin e punės sė kombinatit "Trepēa" gjatė vitit tė ardhshėm.
 
 
Imzot Mark Sopi pėrgėzoi besimtarėt pėr festėn e Kėrshėndellave
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Me rastin e festės sė Kėrshėndellave ipeshkvi i Ipeshkvisė sė Kosovės, imzot Mark Sopi ka pėrgėzuar besimtarėt katolikė, duke uruar qė midis njerėzve tė mbizotėrojė paqja dhe bamirėsia.

"Kjo natė e shenjtė na kujton njė ngjarje tė madhe qė ka ndodhur nė kėtė botė, ajo na kujton lindjen e Jezu Krishtit, Shpėtimtarit tė njerėzimit", thuhet nė pėrgėzimet e Imzot Mark Sopit.

"Duke u dėshiruar tė gjithė njerėzve vullnetmirė kėtė lumturi dhe kėtė kuptimėsi tė plotė tė jetės, me dhuaatat e fėmijės Hyjnor tė Betlehemit, ju uroj nga zemra kėtė festė tė madhe.

Pėr shumė mot Kėrshėdellat, lindjen e Krishtit Zot", thpėt mes tjerash nė urimin e tij imzot Mark Sopi.
 
 
Zėdhėnėsja e UNMIK-ut thotė se "zgjedhjet serbe nuk nėnkuptojnė asnjė paragjykim tė statusit tė Kosovės"
 
Londėr, 24 dhjetor 2003 - Misioni i OKB-sė nė Kosovė do tė vendosė pas mbajtjes sė zgjedhjeve serbe nėse do tė lejojė qė pėrfaqėsuesit serbė tė mbajnė dy poste, njė nė qeverinė e Kosovės dhe tjetrėn nė atė tė Serbisė, thotė Meētild Heneker (Meschthilld Heneker) (Meshtild Heneker), zėdhėnėse e UNMIK-ut.

Zonja Heneker nė njė bisedė me BBC-nė tha se "marrėdhėniet ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės janė shumė komplekse dhe Kosova sipas Rezolutės 1244 ėshtė ende nėn protektoratin e UNMIK-ut por edhe pjesė e Jugosllavisė", duke shtuar se "Kosova nuk ėshtė shtet i pavarur".

Nė konstatimin e gazetarit se duke e lejuar mbajtjen e zgjedhjeve serbe nė Kosovė mund tė paragjykohet statusi pėrfundimtar i Kosovės, zėdhėnėsja e UNMIK-ut tha se "zgjedhjet serbe nuk nėnkuptojnė asnjė paragjykim tė statusit tė Kosovės, sepse statusi pėrfundimtar i saj do tė pėrcaktohet nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė".

Znj. Heneker tha nė vazhdim se po qe se njė zyrtar publik nė Kosovė zgjedhet nė njė post tjetėr nė njė vend tjetėr, atėherė duhet tė shihet se ēfarė ligji tė zbatohet dhe tė vlerėsohet nėse postet e dyfishta shėnojnė shkelje e ligjit.
 
"Ky person duhet ta shprehė dėshirėn e tij. Nėse do qė tė mbajė dy postet apo vetėm njėrėn. Nėse ai thotė se do tė mbajė tė dyja, atėherė ne duhet tė gjejmė njė zgjidhje", tha zonja Heneker. Por, ajo pranon se nuk e di se ēfarė thotė ligji, sepse ende nuk e ka lexuar.
 
 
Marsi Ris vizitoi Kuvendin komunal tė Prishtinės
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Shefja e Zyrės Amerikane nė Prishtinė, Marsi Ris vizitoi sot Kuvendin komunal tė Prishtinės, ku ėshtė njoftuar nga Ismet Beqiri, kryetar, pėr punėt qė janė duke u bėrė nė kryeqytet.
 
Marsi Ris ka thėnė se ka interesim tė firmave tė mėdha amerikane pėr tė investuar nė Prishtinė dhe nė gjithė Kosovėn, ndonėse deri mė tash nuk ka asnjė plan konkret.

Sipas zonjės Ris, prioritet i Zyrės amerikane ėshtė pėrmbushja e standardeve pėr Kosovėn, sidomos nė fushėn ekonomike.

Nė emėr tė popullit amerikan, Marsi Ris u ka uruar tė gjithė qytetarėve tė Kosovės festat e Kėrshėndellave dhe Vitin e Ri.
 
 
Gjilan: LDK-ja zotohet se do ta realizojė projektin e pavarėsisė sė Kosovės
 
Gjilan, 24 dhjetor 2003 - Dega e LDK-sė nė Gjilan, e cila udhėheq pushtetin lokal nė kėtė komunė, tė mėrkurėn ka shėnuar 14-vjetorin e themelimit.
 
Nė njė solemnitet rasti, ku pos veprimtarėve tė shumtė tė kėsaj partie, merrnin pjesė edhe kryetari i Degės sė PDK-sė, Ismail Kurteshi, kryetari i Degės sė AAK-sė, Fadil Gashi, kėshilltari i UNMIK-ut, Charles Mesier, pėrfaqėsues tė KFOR-it, OSBE-sė dhe tė tjerė, kryetari i Degės, Xhemajl Hyseni tha se LDK-ja, pėr kėto 14 vite ishte emblemė e Kosovės dhe e qytetarėve tė saj.

Mė tutje, Hyseni tha se LDK-ja, qė nga themelimi e deri nė qershor tė vitit 1999, ishte lokomotivė e rezistencės aktive politike dhe krijuese e vlerave politike e institucionale nė Kosovė, kurse pas luftės u shndėrua nė promotor tė rimėkėmbjes, rindėrtimit dhe zhvillimit ekonomik tė Kosovės.

Dega e LDK-sė nė Gjilan, sipas Hysenit, pėr gjithė kėto vite ishte besnike dhe e paluhatshme nė kursin politik dhe nė filozofinė politike tė Dr.Ibrahim Rugovės. Ai tha se kjo parti ka mbėshtetje tė madhe te qytetarėt edhe nė Gjilan.

Hyseni i ka rikujtuar nė fund tė pranishmit nė premtimin e kėsaj partie gjatė fushatės zgjedhore se LDK-ja do tė finalizojė projektin e pavarėsisė sė Kosovės.
 
 
Identifikohet kufoma e Brahim Poterės nga Podujeva, i zhdukur mė 1999
 
Podujevė, 24 dhjetor 2003 - Familjarėt e Brahim Poterės, 52-vjeēar nga Llapashtica e Poshtme e Podujevės njoftuan sot se mė i dashuri i tyre ėshtė identifikuar pas testit tė ADN-sė nė morgun e Rahovecit.

I ndjeri Brahim Potera ishte baba i 4 fėmijėve dhe ėshtė arrestuar mė 25 mars 1999 bashkė me 5 persona tjerė. Qė nga kjo kohė familja nuk ka ditur asgjė pėr prindin dhe familjarin e tyre deri para dias ditėve kur ėshtė bėrė identifikmi i kufomės sė tė ndjerit.

Nga grupi prej 6 peronash qė u arrestuan nga forcat serbe, janė rivarrosur 4 persona: Xhevahir Gashi dhe Zenel Begolli nga Podujeva, Sinan Maēastena (65) nga Katunishta dhe ky i fundit nga Llapashtica e poshtme, ndėrkaq qė ende konsiderohen tė pagjetur edhe 2 persona qė janė arrestuar nė grupin e njėjtė, kurse nė gjithė Podujevėn 57 persona.

Rivarrimi i Brahim Poterės do tė bėhet tė premten nė orėn 14.00 nė varrezat e Llapashticės sė Poshtme, kanė njoftuar familjarėt.
 
 
KFOR-i amerikan nderon me mirėnjohje klubin e gazetarėve nė Gjilan
 
Gjilan, 24 dhjetor 2003 - Zyra pėr mardhėnie me publikun e kampit ushtarak "Monetith" nė Gjilan, qė ėshtė njėra nga nėnbazat mė tė mėdha amerikane nė Kosovė, ka nderuar tė martėn me mirėnjohje tė veēantė pėr pėrkushtim tė drejtė nė gazetari pres-klubin "Beqir Musliu", gjatė njė pritje qė eprorėt e kėtij sektori kanė organizuar pėr gazetarėt e kėtushėm.

Shoqėria kosovare sot ka shumė nevojė pėr informim tė drejtė, korrekt dhe tė paanshėm, tha me kėtė rast majori Gregori Tin, pėrgjegjės i zyrės pėr mardhėnie me publikun nė kėtė kamp. Ai me kėtė rast falėnderoi korrespodentėt pėr punėn korrekte qė po bėjnė nė pasqyrimin e realitetit nė Kosovė e nė kėtė aspekt edhe tė aktiviteteve tė paqeruajtėsve amerikanė.
 
 
Moti i lig me tė reshura bore ka vėshtirėsur dukshėm komunukacionin rrugor nė Kosovė
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Si pasojė e motit tė lig, tė pėrcjellė me tė reshura bore dje dhe sot ėshtė vėshtirėsuar dukshėm komunikacioni rrugor nė shumė pjesė tė Kosovės.
 
Zyrtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės kanė bėrė tė ditur se gjendja mė e rėndė ishte paraqitur dje pasdite nė rrugėt dalėse tė Prishtinės. Ka pasur mbrėmė bllokime tė trafiku nė rrugėt qė ēojnė pėr nė Mitrovicė, Prizren, e Pejė.
 
Si pasojė e kėsaj gjendje tė rėndė nė komunikacion kanė ndodhur edhe shumė aksidente rrugore.
Sipas SHPK, sot tė gjitha rrugėt magjistrale janė tė kalueshme, por kėrkohet syēeltėsi nga vozitėsit dhe tė kenė pajisjet dimėrore.
 
 
Fillojnė punimet nė ndėrtimin e rrugės magjistrale Komoran – Caralevė
 
Prishtinė - Prizren, 24 dhjetor 2003 - Ministri i Transportit dhe Postelekomunikacionit nė Qeverinė e Kosovės, Zef Morina ka bėrė inaugurimin e fillimit tė punimeve nė ndėrtin e rrugės magjistrale qė lidh Komoranin me Caralevėn, pėrkatėsisht magjistralen Prishtinė - Pejė me atė Prishtinė - Prizren. Ndėrtimi i kėsaj magjistrale, e cila ėshtė e gjatė mbi 15 kilometra, do tė kushtojė mbi 3 milionė euro, mjete kėto tė siguruara nga Ministria e Transportit.
 
 
Marrėveshje bashkėpunimi Kosovė-Maqedoni pėr ndėrtimin e njė fabrike nė Prishtinė
 
Shkup, 24 dhjetor 2003 - Gjatė njė takimi nė Shkup mes njė delegacioni tė Odės Ekonomike tė Kosovės dhe asaj tė Maqedonisė u nėnshkrua marrėveshja ndėrmjet ndėrmarrjes "Ohrid" nga Maqedonia dhe ndėrmarrjes private kosovare "Mona" pėr investim tė pėrbashkėt pėr ndėrtimin e njė fabrike pėr prodhimin e deterxhentit nė Prishtinė.
 
Fabrika qė do t'i punėsojė rreth 150 punėtorė do tė fillojė prodhimin nė vitin 2004. Planifikohet qė investimi i pėrbashkėt tė jetė nė raport 50 me 50 pėr qind nė vlerė prej 3.5 milion euro pėr prodhimtarinė e deterxhentėve tė ndryshėm. Nė fazėn e parė do tė punėsohen rreth 80 punėtorė dhe do tė investohen rreth njė milion euro.

Kryetarėt e Odės Ekonomike tė Kosovės dhe asaj tė Maqedonisė u pajtuan se marrėveshjet e tilla do tė kenė ndikim pozitiv nė zhvillimin ekonomik ndėrmjet kėtyre dy vendeve fqinje. Poashtu ata paralajmėruan nėnshkrimin e marrėveshjes pėr tregti tė lirė ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė.
 
 
Shoqata "Miqtė e TMK-sė" i ka dhuruar Batalionit 40 tė Mjekėsisė dy autoambulanca
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Shoqata "Miqtė e TMK-sė" i ka dhuruar Batalionit 40 tė Mjekėsisė dy autoambulanca tė cilat janė donacion i degės sė kėsaj shoqate nė Zvicėr, e cilia drejtohet nga Idriz Mehmeti. Nė emėr tė kėsaj shoqate kėtė donacion Batalionit tė Dyzet tė Mjekėsisė ia dorėzoi kryetari i Shoqatės "Miqtė e TMK-sė", Xheladin Gashi.
 
 
Ligji mbi sigurinė nė punė obligon tė gjithė punėdhėnėsit qė ta respektojnė atė
 
Prishtinė, 24 dhjetor 2003 - Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale Ahemt Isufi, nė njė takim me inspektorėt e punės, ka thėnė se Ligji mbi sigurinė nė punė, shėndetin dhe mjedisin e punės obligon tė gjithė punėdhėnėsit, qė nė afat prej gjashtė muajsh tė sigurojnė kushtet dhe masat e nevojshme tė parapara me dispozita tė kėtij ligji.
 
Zbatimi i kėtij ligji nė praktikė do tė mundėsonte mbrojtjen e punėtorėve nė kryerjen e detyrave tė tyre, thotė ministri Isufi, i cili u ka shpėrndarė inspektorėve tė punės Ligjin, duke kėrkuar nga ata qė kėto ligje tė zbatohen me pėrpikshmėri.
 
 
Subjektet politike shqiptare nė Luginėn e Preshevės arrijnė pajtimin pėr themelimin e Kėshillit Kombėtar
 
Preshevė, 24 dhjetor 2003 - Drejtuesit e tri subjekteve politike shqiptare qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės kanė arritur njė marrėveshje pėr tė themeluar Kėshillin Kombėtar tė Shqiptarėve tė kėtij rajoni.
 
Kryetari i Partisė pėr Veprim Demokratik Rizah Halimi, kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare, Rahmi Mustafa dhe kryetari i Lėvizjes sė Progresit Demokratik, Jonuz Musliu, nė njė takim tė mbajtur nė Bujanoc janė marrė vesh qė brenda kėsaj jave t'i bėjnė konturat e Kėshillit Kombėtar.
 
 
Nga shpėrthimi i njė automobili bombė janė vrarė katėr vetė nė veri tė Irakut
 
Arbil, 24 dhjetor 2003 - Njė vetėvrasės me automobil bombė ka sulmuar ndėrtesėn qeveritare nė qytetin kurd Arbil nė veri tė Irakut, ku janė vrarė tė paktėn katėr njerėz dhe janė plagosur 20 tė tjerė, njofton Rojter duke cituar zyrtarė irakianė.

Automobili ka shpėrthyer para ndėrtesės sė Ministrisė sė Brendshme nė kėtė qytet, dhe ka vrarė sulmuesin me bombė, dy policė roje dhe njė kalimtar.

Ndėrtesa e ministrisė ka pėsuar dėme materiale dhe janė thyer xhamat nė ndėrtesat e afėrta tė banimit.
 
 
Vriten tre ushtarė amerikanė nė veri tė Bagdadit
 
Bagdad, 24 dhjetor 2003 - Nga shpėrthimi i njė bombe skaj rrugės, ndėrsa po kalonte njė kolonė amerikane, janė vrarė tre ushtarė amerikanė, njoftn Rojter.

Automjeti ushtarak ėshtė shkatėrruar nga shpėrthimi qė ka ndodhur sot nė qytetin Samar, 60 milja nė veri tė Bagdadit, thuhet nė njė deklaratė ushtarake.
 
 
Njė seri shpėrthimesh kanė tronditur Bagdadin
 
Bagdad, 24 dhjetor 2003 - Njė seri shpėrthimesh tronditi sot sėrish Bagdatin. Njoftohet pėr mėse 15 shpėrthime. Sipas tė dhėnave tė dėshmitarėve okularė helikopterėt amerikanė goditėn destinacione nė jugperėndim tė Bagdatit, pasi nė kėtė zonė u sulmua njė autokolonė e ushtrisė amerikane.
 
Nuk ka tė dhėna pėr viktima. Njė zėdhėnėse e ushtrisė amerikane konfirmoi, se kėto veprime jane kryer nė kuadėr tė operacionit "Iron Justice" (drejtėsi e hekurt), qėllimi i tė cilit ėshtė ndėrprerja e burimeve financiare tė parave pėr grupet e rezistencės dhe lufta kundėr korrupsionit nė Irak.
 
 
Rasti i parė lopės sė tėrbuar nė SHBA
 
Uashington, 24 dhjetor 2003 - Sekretarja amerikane e Bujqėsisė, Ann Veneman, njoftoi rastin e parė tė njohur tė sėmundjes sė lopės sė tėrbuar nė Shtetet e Bashkuara, por ajo tha se ka besim nė sigurinė e furnizimeve amerikane tė ushqimit dhe se rreziku pėr konsumatorėt ėshtė minimal.

Ajo tha se megjithatė ėshtė ende herėt tė thuhet nėse ky ėshtė njė rast i izoluar. Njoftimi u bė shkak pėr rėnien e menjėhershme tė ēmimit tė aksioneve tė kompanive tė tilla me shtrirje ndėrkombėtare, si McDonald's - njė nga pėrdoruesit e mėdhenj tė mishit tė gjedhit.

Japonia dhe Koreja e Jugut po ndalojnė pėrkohėsisht importin e mishit amerikan tė gjedhit pas zbulimit dje tė njė rasti tė sėmundjes sė lopės sė tėrbuar nė shtetin perėndimor tė Washingtonit. Vendet e Azisė Lindore janė ndėr importuesit kryesorė tė mishit amerikan tė gjedhit.
 
 
Bler e Bush do tė vizitojnė Libinė gjatė vitit tė ardhshėm
 
Tripoli, 24 dhjetor 2003 - Kryeministri britanik Toni Bler dhe Presidenti amerikan Xhorxh Bush, gjatė vitit 2004 ndaras do tė vizitojnė Libinė, ka deklaruar i biri i liderit libian Moamer Gadafi, pėr njė gazetė arabe.

"Kryeministri britanik do tė vizitjė Tripolin nė fillim tė vitit tė ardhshėm. Pastaj duhet tė pasojė vizita e Presidentit amerikan Xhorxh Bush nė Tripoli. Supozoj se Presidenti amerikan do tė vijė nė Libi pas pezullimit tė embargos amerikane, e cila sipas mendimit tim, nuk duhet tė zgjasė mė shumė se tre muaj", ka thėnė Seif-el islam el Gadafi.
 
 
Ish-ministri i jashtėm boshnjak, Muhamed Shaqirbej del nė gjyq nė Nju Jork
 
Nju Jork, 24 dhjetor 2003 - Ish-ministri i jashtėm boshnjak, Muhamed Shaqirbej, tha para njė gjykate tė New Yorkut se armiqtė e tij politikė kanė ngritur akuza tė rreme kundėr tij pėr pėrvetsim parash.

Zoti Shaqirbej doli dje para gjykatės pėr tė kundėrshtuar kėrkesėn pėr ekstradim tė paraqitur nga Bosnje-Hercegovina. Autoritetet amerikane e arrestuan atė nė muajin mars.

Sarajeva e akuzon atė se ka vjedhur mė shumė se 2 milionė dollarė nga fonde qeveritare gjatė kohės kur ishte ambasador pranė Kombeve tė Bashkuara nga viti 1992 deri nė vitin 2000.
 
 
Ndihmė evropiane pėr kompaninė italiane Parmalat
 
Romė, 24 dhjeteor - Qeveria italiane i ka kėrkuar Komunitetit Evropian qė tė pezullojė rregullat e BE-sė qė kanė tė bėjnė me ndihmėn shtetėrore qė i jepet industrisė bulmetore.

Dy vendime tė rėndėsishme dolėn tė martėn nga mbledhja e kabinetit e thirrur nga kryeministri Berluskoni pėr t'u marrė me krizėn qė ka pėrfshirė kompaninė Parmalat dhe qė kėrcėnon mijėra vende pune.

Sė pari, Italia i ka kėrkuar BE-sė tė pezullojė rregullat qė udhėheqin ndihmėn shtetėrore pėr industrinė e qumėshtit dhe tė djathit dhe masa pėrkrahėse tė komunitetit.

Sė dyti, kabineti aprovoi njė dekret nė risktrukturimin e kompanive tė mėdha qė pėrballen me falimentim.

Burime qeveritare thanė se njė komision parlamentar hetues do tė ngrihet gjithashtu.

 


  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.