|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Botime

 
 

Ejani t’i kėndojmė Zotit I dhe II

 
       Misioni Katolik Shqiptar nė Kroaci, 2000, fq. 482

 
23 dhjetor 2003 / TN

Vinēenc GJINI

Kompozitori ynė shqiptar Vinēenc Gjini me mundin e tij tė palodhshėm nė lėminė e muzikės sakrale, na gėzoi edhe njė herė duke krijuar kėsaj radhe njė opus tė konsiderueshėm kompozimesh tė reja origjinale kishtare nė gjuhėn amtare shqipe. Botimi voluminoz bėri qė ky libėr tė dalė nė dritė nė dy vėllime ku pėrfshihen 312 kompozime.

Forma e librit ėshtė e pashme, me teknikė estetikisht shumė tė bukur. Renditja e kompozimeve fillon me Lutjet themelore, pasojnė Meshė tė kėnduara, Kėngė eukaristike, Kėngė pėr tė dielat gjatė vitit kishtar dhe Kėngė pėr kremte tė Shenjtėrve.

Nė vėllimin e dytė bėjnė pjesė kėngėt e kohėve tė shenjta dhe tė tjera: Tė ardhurit (Adventi), Krishtlindja, Kreshmėt, Pashkėt, Jezu Krishtit, Zojės sė Bekuar (Virgjėrės Mari) dhe Kėngė rasti.

Parathėnien e ka shkruar don Ndue Ballabani, misionar nė Kroaci. Recensorė janė: Dr. Miho Demovię – Regens chori i katedralės sė Zagrebit dhe Mr. mo. Miroslav Martinjak – Prof. nė Fakultetin Teologjik Katolik nė Zagreb. Mendimet e tyre lidhur me kėtė libėr shkurtimisht janė tė paraqitura nė kapakėt e thyer pėrmbrenda librit. Pėrpunimin, rradhitjen kompjuteristike dhe pėrgatitjen pėr botim e ka bėrė Armando Gjini, I.D.A. Faqen titullare: Vanesa Gjini Mirdita, skulptore akademike. Kompozitori kėtė libėr ia kushton «Nė shenjė kujtimi dr. Gaspėr Gjinit».

E kemi tė ditur se ndėr shqiptarė ka (dhe ka pasur) aq pak kompozitorė tė ngritur qė mundohen me seriozitet (disa u munduan nė tė kaluarėn) ta ngrisin kulturėn e tė kėnduarit nė gjuhėn shqipe me botime tė kantualeve kishtare. Sikur jemi tashmė tė mėsuar pėrmendsh t’i numėrojmė: +Mons. Nikollė Mini me kantualin e tij tė famshėm «Kantuali kishtar shqiptar» qė ishte inspirues shumė i sukseshėm, p. Hil Kabashi me «Tė lėvdojmė Zotin sė bashku», njė punė tė mirė bėri edhe Don Zef Gashi (tani argjipeshkėv i Tivarit) i cili qe iniciator dhe organizator i botimit tė kompozimeve tė Lorenc Antonit dhe Vinēenc Gjinit dhe disa kompozi-torėve tjerė mė pak tė njohur, por gjithashtu qė premtojnė, me kantualin «Libėr kėngėsh korale kishtare» qė qe botuar nė Romė me 1994, dhe kompozitori qė kemi ngoje Vinēenc Gjini. Ky i fundit me vėllimin qė po e shqyrtojmė kėtu tregoi se shpresat e besimtarėve shqiptarė pėr kėngėn shqipe nė meshė nuk janė pa baza.

Kjo ėshtė njė punė mė serioze e bėrė deri mė tani pėr kėngėt liturgjike nė Kishėn e popullit shqiptarė. Mjafton t’i cekim disa mendime tė recensorėve tė kėtij libri, si psh. Mr. mo. Mirosllav Martinjakun, prof. Nė Fakultetin Teologjik Katolik nė Zagreb, i cili thotė: «ēdo thesar muzikor i njė populli shfaq kulturėn e tij, veēmas thesari muzikor i inspirimit shpirtėror –religjioz ėshtė shprehje e fesė dhe e pjekurisė shpirtėrore tė atij populli. Mund tė thuhet: si kėndon populli ashtu edhe beson, sepse kėnga fetare buron nga thellėsia mė e madhe e ndjenjės njerėzore, nga atje ku njeriu takohet me Zotin.» Kėtė botim tė kėtij kantuali recensori Miho Demoviqi e konsideron si «habi» me vėllimin e tij. Ai gjithashtu nė kompozimet kishtare tė Gjinit vėren njė thurje qė ka tipare tė pėrvojės sė kompozitorėve evropianė. «Nė secilin kompozim autori manifestohet si njohės i pėrsosur i stilit vokal, i harmonisė, i drejtimit dhe konstruktimit natyral tė vijės melodike.» Nė to njeriu ka pėrshtypjen e kėndėshme dhe tė pėrzemėrt qė e pėrshkon njeriun nė mendje dhe nė zemėr.

Njėkohėsisht duhet theksuar se me kėtė punė kompozitori Gjini bėri mundėsinė qė nė Kishėn shqiptare tė kėndohet shqip dhe nė kėndim tė ndjehet ndjenja fetare shqiptare qė ėshtė origjinale (si te ēdo popull tjetėr) dhe qė ka thellėsitė dhe ngjyrat qė e tregojnė atė specifikumin e tė kėnduarit shqip. «Fjalės liturgjike, nė kompozimet e Gjinit i ėshtė dhėnė pėrparėsi dhe muzika i shėrben fjalės e jo anasjelltas.» Deri mė tani te populli ynė shqiptar vėrehet se ka huazuar dhe se po huazon shumė pėrkthime tė melodive kishtare nga gjuhė tė ndryshme e mė sė shumti nga kroatishtja, gjermanishtja dhe italishtja. Me kėtė vepėr tė Vinēenc Gjinit duket dhe duhet qė huazimi sė paku tė zvogėlohet nė tė mirė tė shqipes.

Mos tė harrojmė se gjuha shqipe duhet tė ketė pėrparėsi, sepse ėshtė mė afėr shpirtit tė besimtarit shqiptar (pse mos tė jemi ajo ēka jemi e duhet tė mundohemi tė mos e tjetėrsojmė apo shtrembėrojmė vetveten: pėr disa gjithmonė e huaja ėshtė mė e mirė kurse e jona s’bėn). Duhet tė kemi ideale mė tė larta e mė tė thella se ato qė i pėlqejnė vetėm njė individi apo njė grupi.

Dua tė vė nė dukje ēėshtjen e popullit i cili pret prej kompozitorėve dhe udhėheqėsve tė koreve kishtare ndėr shqiptarė (madje duhet tė kėrkojė) qė nė Kishė tė kėndohet ashtu siq e kėrkon Kisha shenjte (instrumentet e pėrshtatshme dhe teksti i pėrshtatshėm gjatė kėndimit nė liturgji – meshėn shenjte). Populli pret qė inspirimi shpirtėror tė jetė shqiptar qė t’i pėrcjellė ceremonitė dhe kremtet nė gjuhėn shqipe dhe mos tė frigohet ta lavdėrojė Zotin shqip. I them kėto pėr shkak tė njė shumice kėngėtarėsh tė koreve tė cilėt pėrdorin nė liturgji ēfarėdolloj kėnge qė u bie nė dorė, pa menduar se sa ėshtė e pėrshtatshme (e mos tė pėrmendi kur dhe cilėn kėngė duhet kėnduar gjatė meshės shenjte).

Kompozitori Gjini me mundin e vet sikur po na jep kurajo qė tė ecim pėrpara. Kėto kompozime tė tij vlejnė jo vetėm pėr sot e ndonjė ditė, por edhe pėr ardhmėrinė si njė dritė qė shkėlqen dhe tėrheqė aspiratat tona, prirjet dhe vullnetin tonė pėr tė pėrparuar. ėshtė e kuptueshme se autori pėr shkak tė mungesės sė teksteve tė reja gjatė kompozimeve ėshtė i kufizuar kryesisht nė tekstet e librave: «Tė lėvdojmė Zotin sė bashku» (p. Hil Kabashi), «Shujta shpirtėrore» (Dr. Gaspėr Gjini), «Kantuali kishtar shqiptar» (Mons. N. Mini), « Meshari» dhe «Bibla» (pėrkthim i mons. Simon Filipajt).

Duhet tė jemi realė dhe ta pranojmė historinė e vėshtirė qė pati populli ynė iliro-shqiptar si nė aspektin moral ashtu edhe nė aspektin kulturor. ėshtė e vėrtetė se si pasojė e kėsaj edhe kėnga sakrale pėrjetoi ngecjen, zbrapsjen e ėshtė shumė i mundshėm edhe shkatėrrimi i saj gjatė shekujve. ėshtė e pa mundur tė mos ketė pasur gjatė historisė kėngė kishtare me njė zhvillim sado tė vogėl ndėr shqiptarė, kur e marrim parasysh tė vėrtetėn se ilirėt pranuan ungjillzimin qysh nė shekujt e parė tė krishterimit.

Kėnga nė liturgji qysh prej shekujve tė parė konsiderohej si pjesė pėrbėrėse e saj. Kėtė traditė e ka pranuar edhe e ka ngritur Koncili II i Vatikanit. Nė kushtetutėn pėr liturgjinė shenjtė, kėnga liturgjike zė njė kapitull tė posaēėm (kap.VI): «Me kujdes tė madh le tė ruhet dhe tė kultivohet visari i muzikės sakrale. Nė vazhdimėsi le tė punohet pėr pėrparimin e koreve nėpėr kisha...» (nr.114). Kėrkohet qė kompozuesit tė jenė tė pėrshkuar me frymė tė krishterė, e me pėrputhshmėri me doktrinėn e shenjtė katolike, tė kultivojnė muzikėn sakrale – liturgjike dhe tė rrisin begatimin e saj. Kėto kushte kompozitori ynė Gjini i ka plotėsuar nė tėrėsi.

Qėllimi i kompozitorit Gjini ėshtė qė besimtarėt me kėngė liturgjike dhe me tingull «tė gjallė» ta zgjojnė e ta ngrisin jetėn shpirtėrore dhe bashkarisht tė marrin pjesė nė ceremonitė fetare, si dhe tė arrihet ripėrtėritja dhe identiteti shpirtėror e kulturor. Ka edhe pėr qėllim qė tė gjallėrohet dashuria ndaj Hyjit dhe pėrjetimi i thellė i vetėdijes nacionale dhe religjioze i popullit shqiptarė.

Pėr hir tė sė vėrtetės duhet pranuar se disa komponime nė kėtė vėllim i tejkalojnė mundėsitė e disa koreve tona shqiptare kur ėshtė fjala te interpretimi i disa komponimeve nė katėr apo tri zėra, sidomos nė disa vende tė Kosovės, ku koret janė ende nė fillim tė punimit serioz pėr kėndim sakral (madje mungon edhe profesionalizmi, niveli i ultė i dijes i kėngėtarėve nė solfegjo e diku-diku edhe njė pakujdesi e caktuar pėr ushtrime shumėzėshe). Mirėpo, kjo nuk ėshtė arsye qė mos tė punohet me nivel tė lartė. Ne nuk mund tė qėndrojmė gjithmonė nė njė vend dhe tė vajtojmė duke pritur pale a do tė vijė ndonjėherė ndonjė ditė mė e mirė. Me siguri jo nėse vetė nuk ia fillojmė tani, e jo nesėr, tė punojmė me seriozitet.

Pa ushtrim nuk ka pėrparim. Kjo e vėrtetė vlen sidomos kur ėshtė fjala pėr kėndim. Nėse tani nuk mund t’i kėndojmė tė gjitha komponimet s’do tė thotė se nuk do tė mundemi nesėr. Prandaj edhe duhet t’i pėrvishemi punės sot pėr tė mirėn tonė tė nesėrme.

Sido qė tė jetė, fondusi i raportit tė muzikės sonė korale kishtare me kėtė vėllim ėshtė pasuruar dhe zgjeruar, dhe njėkohėsisht ėshtė nxitės pėr tė rinjtė tanė shqiptarė qė tė thellohen mė shumė nė kėtė lėmi dhe ta japin kontributin e tyre mė seriozisht popullit tonė se sa gjithmonė tė presim prej tij.Tė angazhohemi secili nė famullinė tonė. Kėshtu do tė kemi edhe njė ardhmėri mė tė mirė, ku mendja dhe zemra bashkohen dhe sė bashku me vėllezėrit dhe motrat tona nė Krishtin, nė Kishė i japim nder e lavd Zotit e kėshtu e kryejmė vullnesėn e Zotit: shenjtėrohemi qė ėshtė edhe qėllimi i jetės.

Preferohet qė ēdo famulli ta ketė kėtė vėllim tė mrekullueshėm. (Shtjefėn DODES SJ.

www.misioni.hr) 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.