|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 

 

 


   

 

 E marte, 23 dhjetor 2003


 

  

 

   Pėrmbajtja:

  • Nė Prishtinė u kremtua 14-vjetori i themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės

  • Kryeministri Rexhepi pėrgėzoi qytetarėt e Kosovės me rastin e Krishtlindjeve

  • Kryeparlamentari Daci pėrgėzoi tė gjithė qytetarėt pėr Kėrshėndella

  • Sot nė Gjakovė, nė njė ceremoni mortore, u bė rivarrimi 11 trupave tė sjella nga Serbia

  • Gjilani po e pėrmbyll kėtė vit me 119 projekte tė realizuara

  • Maqedonia do tė kėrkojė nga UNMIK-u ekstradimin e Xhemail Hysenit

  • Njė delegacion i lartė i armatės ēeke dhe asaj sllovake po viziton komunėn e Podujevės

  • Ish-komandanti i UĒK-sė nė Maqedoni Xhemail Hyseni u ėshtė dorėzuar KFOR-it

  • Ministri i Kulturės e vlerėson tė suksesshėm kėtė vit

  • Policia beson tė ketė gjetur armėn me tė cilėn dyshohet se ėshtė kryer vrasja e argjendarit Ylber Topėrllaku

  • UNMIK-u nuk kundėrshton votuesit serbė tė Kosovės qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet e Serbisė

  • Qeveria e Kosovės vitin e ardhshėm do tė angazhohet pėr uljen e papunėsisė dhe krijimin e legjislaturės sė nevojshme

  • Publikohet projekti pėr ngritjen e njė memoriali pėr ushtarėt e rėnė pėr lirinė e Kosovės

  • U pėrurua fillimi i punimeve nė rregullimin e rrugės Batushė - Koshare

  • Nė Prishtinė u bė promovimi i 18 titujve tė rinj tė botuar nga ndėrmarrja botuese "Rilindja"

  • Trajkovski takoi liderėt e katėr partive politike nėnshkruese tė Marrėveshjes sė Ohrit

  • Nė Tiranė policia ka kapur njė sasi tė madhe droge

  • Njė gjykatės ėshtė vrarė nė veri tė Irakut

  • Tė paktėn tetė palestinezė janė vrarė sot nga izraelitėt

  • Ēeēenėt vrasin dy oficerė dhe njė kalimtar nė Grozni

  • Nė Rripin e Gazės vriten katėr palestinezė

  • Njė tėrmet i fuqishėm Kaliforni, dy vetė humbėn jetėn

  • Ministri i jashtėm egjiptian sulmohet nė Jerusalem

  • Presidenti Bush u bėn thirrje amerikanėve tė vazhdojnė planet e tyre me rastin e festave tė fund-vitit

  • Rusia premton t'i falė Irakut mė shumė se gjysmėn e borxhit

 

  

   

Nė Prishtinė u kremtua 14-vjetori i themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės
 
Rugova: LDK-ja ėshtė parti politike kompatibile me vlerat e traditės dhe me vlerat moderne

Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Lidhja Demokratike e Kosovės kremtoi sot 14-vjetorin e themelimit. Nė njė solemnitet tė organizuar me kėtė rast nė hotelin "Grand" nė Prishtinė, Presidenti i Kosovės, njėherit edhe kryetar i LDK-sė, Dr. Ibrahim Rugova, foli pėr arritjet dhe sukseset e kėsaj partie, e cila ėshtė formuar e para nė hapėsirat shqiptare.
 
Merrnin pjesė funksionarė tė lartė tė LDK-sė, aktivistė tė shumtė nga terreni, ministra e deputetė tė saj, pėrfaqėsues tė partive tė tjera politike, pėrfaqėsues tė zyrave tė huaja diplomatike nė Prishtinė dhe mysafirė tė tjerė.

Presidenti Rugova, pasi pėrshėndeti tė pranishmit, tha se nė emėr tė LDK-sė i ka ftuar sot nė kėtė ceremoni solemne pėr ta festuar sė bashku kėtė pėrvjetor.

"Dita e themelimit tė LDK-sė, ka njė simbolikė tė veēantė se bie nė vigjilie tė festave tė Krishtlindjeve dhe tė Vitit tė Ri. Do tė thotė njė ditė e lindjes dhe e fillimit tė stinės sė re. Kėshtu e deshi Zoti dhe populli i Kosovės, atėherė kur u themelua. Ishte njė ndėrrim epokash dhe vitesh", theksoi Dr. Rugova dhe vazhdoi:
 
"Prandaj, sot mund tė themi pas 14 vjetėsh, se 23 dhjetor 2003i i vitit 1989, ėshtė njė Ditė e shėnuar pėr LDK-nė, ditė e shėnuar pėr popullin e Kosovės, ditė e shėnuar pėr Kosovėn. Pra ėshtė njė ditė e madhe e Kosovės".

Presidenti Rugova nė vazhdim tha: "LDK u themelua si parti dhe lėvizje pėr tė mbrojtur Kosovėn, pėr t'i mbrojtur vlerat kombėtare dhe vlerat e dinjitetit tė popullit tė Kosovės. Ėshtė partia e parė demokratike nė botėn shqiptare dhe nė kėtė pjesė tė Evropės e tė botės pas Luftės sė Dytė Botėrore.
 
LDK-ja krijoi shtetin e Kosovės pėrmes akteve madhore, siē janė Deklarata e Pavarėsisė (Korrik 1990), Kushtetuta e Kaēanikut e Republikės sė Kosovės (shtator 1990) dhe Referendumit pėr Pavarėsi (shtator 1991) si dhe i krijoi institucionet me zgjedhjet parlamentare e presidenciale tė vitit 1992.
 
Kėshtu LDK-ja krijoi shtetin funksional Republikėn e Kosovės, qė nė botė u bė i njohur si 'shtet paralel', apo 'shtet i shqiptarėve tė Kosovės'. Ky ėshtė kontributi i LDK-sė dhe i popullit tė Kosovės nė historinė e lėvizjeve kombėtare botėrore pėr liri e pavarėsi", nėnvizoi Dr. Rugova.
 
"Poashtu LDK-ja e mbrojti kėtė shtet kur u sulmua nga armiku ynė mė 1998 dhe 1999. E mbrojti sė bashku me popullin e Kosovės duke marrė pjesė aktive nė luftėn pėr liri e pavarėsi, dhe falė Zotit e NATO-s tė udhėhequr nga SHBA dhe aleatėt e tyre evropianė, Kosova u bė njė vend i lirė dhe de facto i pavarur".

"Pas luftės, nė liri, LDK-ja ishte promotorja kryesore nė ndėrtimin dhe rindėrtimin e Kosovės, bashkė me miqtė ndėrkombėtarė. Ajo duke gėzuar besimin e popullit tė Kosovės nė dy palė zgjedhje lokale dhe nė ato nacionale fitoi me shumicė solide votash. LDK-ja pėr kėto katėr vjet e gjysmė e tregoi fuqinė e vet tė madhe.
 
Gjatė kėsaj kohe LDK-ja kontribuoi nė ndėrtimin e institucioneve shtetėrore tė Kosovės dhe kujdeset pėr stabilitetin dhe efikasitetin e tyre. LDK-ja kontribuoi nė ngritjen e kulturės dhe tolerancės politike dhe tė kulturės shtetėrore tė Kosovės, gjithmonė nė tė mirė tė vendit dhe tė popullit".

Ndėrkaq, duke folur pėr programin e sotėm tė kėsaj partie, Ibrahim Rugova tha: "Sot LDK-ja punon nė realizimin e programit nacional me tė cilat i fitoi zgjedhjet. Kėtė Program e realizon pėrmes institucioneve.
 
Ajo i pėrkrah objektivat e institucioneve tė Kosovės, siē janė zhvillimi ekonomik, privatizimi, krijimi i vendeve tė reja tė punės pėr tė rinjtė dhe integrimin e minoriteteve nė shoqėrinė dhe shtetin e Kosovės.
 
LDK-ja insiston nė njohjen e drejtpėrdrejtė formale tė pavarėsisė sė Kosovės nga SHBA, BE dhe formalizimi nga OKB-ja. Kjo do t'i shpejtonte proceset e brendshme demokratike e ekonomike dhe do tė qetėsonte kėtė pjesė tė Europės e tė botės. Pra, njė Kosovė e pavarur, demokratike e integruar nė BE nė NATO dhe nė miqėsi permanente me SHBA", theksoi Presidenti Rugova.

"LDK-ja ka pasur sukses nė profilizimin e saj si parti politike. Ajo po e bėn dhe do tė bėjė me efikase strukturėn e partisė dhe do tė ruajė frymėn gjithėpėrfshirėse tė anėtarėsisė dhe tė popullit, qė ishte shpirt i veprimit tė saj nė kėtė periudhė 14-vjeēare. Pra, ishin 14 vjet pune, veprimi e sakrifice.
 
Prandaj sot i pėrkujtojmė nė kėtė ditė gėzimi tė LDK-sė tė gjithė ata qė dhanė jetėn pėr liri, pavarėsi e demokraci tė Kosovės", tha ai dhe theksoi se "sot LDK ėshtė e aftė si gjithmonė, tė vazhdojė dhe fuqizojė veprimin e vet nė tė mirė tė Kosovės, sepse e gėzon besimin e popullit tė Kosovės".

Presidenti Rugova paralajmėroi se vitin 2004, LDK-ja do ta shpallė vit tė LDK-sė, nė pėrmbushjen e 15-vjetorit tė saj, qė do tė shėnohet me veprime dhe manifestime tė ndryshme, sidomos nga Forumi i Rinisė.

"Do thėnė se LDK-ja ėshtė parti politike kompatibile me vlerat e traditės sė lėvizjeve mė tė mira qė nga Skėnderbeu e Lidhja e Prizrenit e kėndej dhe kompatibile me vlerat moderne tė partive politike tė botės demokratike perėndimore", theksoi Dr. Rugova.

"Sot nė kėtė 14-vjetor mund tė themi se LDK-ja e kremton njė pėrvjetor tė artė tė veprimit dhe tė besimit tė saj. Kėshtu ajo ėshtė bėrė simbol dhe fuqi aktive e Kosovės", tha Presidenti dhe theksoi se nga ky pėrvjetor solemn pėrshėndet Presidentin Bush, Kryeministrin Bler, Presidentin Shirak, Kancelarin Shreder dhe Kryeministrin Berluskoni, si dhe Atin e Shenjtė, Papa Gjon Pali II, qė siē tha, gjithmonė kujdeset pėr Kosovėn.

"Me fat Dita e LDK-sė. Me fat Krishtlindjet dhe Gėzuar Viti i Ri 2004.
Zoti e bekoftė LDK-nė. Zoti e bekoftė Kosovėn", tha nė fund tė fjalės sė tij, Ibrahim Rugova, kryetari i LDK-sė dhe President i Kosovės.
 
 
Kryeministri Rexhepi pėrgėzoi qytetarėt e Kosovės me rastin e Krishtlindjeve
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, me rastin e Krishtlidnjeve, pėrmes njė mesazhi ka pėrgėzuar qytetarėt e Kosovės, me urimet mė tė pėrzemėrta pėr kėtė festė tė madhe.
 
"Ėshtė kjo ditė dhe festė e ringjalljes, hapjes sė zemrės, dhėnjes sė ndihmės dhe shtrirjes sė dorės vėllazėrore ndaj njėri-tjetrit", thuhet nė mesazhin e kryeministrit Rexhepi.

"Le tė jetė kjo njė ditė kur i pėrkushtohemi njėri-tjetrit dhe i forcojmė lidhjet me tė afėrmit, miqtė dhe me tė dashurit tanė. Le tė jetė festė e forcimit tė solidaritetit, miqėsisė, dhe tolerancės sonė tė pashterrshme ndėrfetare", thotė Rexhepi, duke uruar paqe, mirėsi dhe dashuri nė ketė festė tė madhe!

"Sikurse ēdo vit, edhe kėtė herė, le tė na shėrbej kjo festė e madhe si pėrkujtim pėr mirėkuptimin, besimin, paqen dhe drejtėsinė nė botė si dhe tė sjellė mbarėsinė dhe begatinė nė familjen e ēdo kosovari", thuhet nė mesazhin e Kryeministrit Rexhepi me rastin e Krishtlindjeve.
 
 
Kryeparlamentari Daci pėrgėzoi tė gjithė qytetarėt pėr Kėrshėndella
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, akademik Nexhat Daci pėrgėzoi sot tė gjithė qytetarėt e Kosovės pėr festėn e Kėrshėndellave me urimet qė t'i kalojnė nė mirėqenie e begati, nė shėndet e mirėkuptim, nė harmoni e paqė shpirtėrore, nė familjet e veta dhe nė mesin e mė tė dashurve, miqėve, shokėve dhe dashamirėve.

Nė pėrgėzimet e Dacit thuhet se "Kėrshėndellat nė Kosovė ka kohė qė janė festė tradicionale, festė e tubimit familjar, e kėmbimit tė dhuratave, festė e gėzimit dhe e dėfrimit, si dhe festė e kujtimit tė mė tė dashurve tanė, qė nė kėto momente nuk janė pranė neve.
 
Kosova dhe qytetarėt e saj Krishtėlindjet i presin me njė vargė suksesesh nė rrugėn e vet tė zhvillimit dhe emancipimit, si shoqni dhe civilizim evropian si qytetarė tė lirė e tė dinjiteshėm", thuhet nė urimin e kryeparlamentarit Daci.
 
 
Sot nė Gjakovė, nė njė ceremoni mortore, u bė rivarrimi 11 trupave tė sjella nga Serbia
 
Gjakovė, 23 dhjetor 2003 - Sot nė Gjakovė, nė njė ceremoni mortore, u bė rivarrimi 11 trupave nga 28 sish qė kohė mė parė ishin sjellė nga Serbia. Tė gjithė ata ishin zhvarrosur nga njė varrezė masive nė Serbi. Nė mesin e tyre ishte edhe trupi i kėngėtarit tė njohur Esat Bicurri.

Nė kėtė ceremoni mortore nė kodrėn e Ēabratit ishin tubuar familjarė tė viktimave tė terrorit serbe nga viti 1999, qytetarė dhe zyrtarė komunalė tė Gjakovės dhe nga Prishtina.

Fillimisht arkivolet me trupat e 11 martirėve ishin vendosur para Shtėpisė sė Kulturės, ku mijėra qytetarė u bėnė homazhe pėr herė tė fundit dhe u dhanė nderimet e fundit. Nė kėtė ceremoni foli kryetari i komunės sė Gjakovės Aqif Shehu, ndėrkaq nė emėr tė shoqatės "Thirrjet e nėnave", foli Nusrete Kumnova.
 
 
Gjilani po e pėrmbyll kėtė vit me 119 projekte tė realizuara
 
Gjilan, 23 dhjetor 2003 - Programi i festave tė fundvitit, nė Gjilan, ka vazhduar mbrėmė me koncertin e muzikės klasike tė Lule Elezit, Alisa Barakut dhe mysafirėt e tyre "Tri Kosova".

Nė hapje tė natės sė dytė, ku ishin tė pranishėm edhe ministrat e Qeverisė sė Kosovės, Behxhet Brajshori e Ali Sadriu, kryetari i komunės Lutfi Haziri mbajti njė fjalė rasti, ku pėrmendi nė pika tė shkurta tė arriturat e kėtij viti. "Nuk themi se i kemi bėrė tė gjitha ato qė na duhen, por as nuk kemi ndejur duarkryq. Jemi munduar tė bėjmė sa mė shumė pėrparime", tha Haziri.

Pėr mė pak se njė vit, komuna e Gjilanit ka arritur t`i realizojė 119 projekte, me vlerė tė pėrgjithshme prej 12 milionė Euro dhe komuna ka marrė pjesė nga buxheti i saj me 1 milion e 800 mijė euro. Edhe 70 projekte tjera janė nė fazėn e tenderimit.

Sot Gjilani ka infrastrukturė mė tė mirė: mė shumė rrugė tė asfaltura nė qytet dhe mė shumė rrugė tė kalueshme nė fshatra, ka mė shumė hapėsirė tė re shkollore, shėndetėsore, kulturore, ka mė tepėr ujė, ose thėnė ndryshe, ka mė shumė kushte pėr jetė normale, tha Haziri.

Por, nuk duhet tė harrojmė se pėr tė ndryshuar njė tė kaluar tė keqe, duhen me shumė se katėr vite. Projektet tona janė shpėrndarė nė 515 kilometra tė komunės sonė, qė nga qendra e qytetit e deri te vendbanimi mė i largėt, atje ku jeton qoftė edhe njė familje e vetme.

"Dua t`ju rikujtoj se Gjilani ka pėrfituar pėr kėto katėr vite mė tepėr se 500 projekte dhe vlerėsohet komuna mė e sukseshme nė Kosovė, duke ju falėnderuar dhe donatorėve si USAID, SDC, AER e tė tjerė, tha kryetari Lutfi Haziri.
 
 
Maqedonia do tė kėrkojė nga UNMIK-u ekstradimin e Xhemail Hysenit
 
Shkup, 23 dhjetor 2003 - Ministria e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė njofton se ka pėrgatitur dokumentacionin e nevojshėm pėr tė kėrkuar nga UNMIK-u qė t'ia ekstradojė Xhemail Hysenin, njė ish-komandant i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, i cili dje u ėshtė dorėzuar vullnetarisht autoriteteve tė KFOR-it nė Kosovė.

KFOR-i ka bėrė tė ditur se Xhemail Hyseni mbahet i arrestuar nė bazėn ushtarake amerikane Bondstil. Ai ėshtė ndaluar pėr t'u marrė nė pyetje dhe pas kėsaj do t'u dorėzohet autoriteteve tė UNMIK-ut. Muajin e kaluar, autoritetet maqedone e dėnuan Hysenin, nė mungesė, me 7 vite burgim, me akuzėn pėr "terrorizėm".
 
 
Njė delegacion i lartė i armatės ēeke dhe asaj sllovake po viziton komunėn e Podujevės
 
Podujevė, 23 dhjetor 2003 - Sot pėr njė vizitė nė komunėn e Podujevės po qėndron njė delegacion i lartė i udhėhequr nga Ministri i Mbrojtjes i Republikės Ēeke Miroslav Kostelka dhe shefi i Shtatmadhorisė i Armatės gjenerali Pavel Shtefka dhe ambasadorė tė Republikės Ēeke e Sllovake dhe personalitet tjera shtetėrore.

Vizita e delagacionit ēek e sllovak filloi nė bazėn e KFOR-it nė Shajkofc ku ushtarėve paqeruajtės iu drejtua Ministri i Mbrojtjes z. Kostelka i cili pėrgėzoi ushtarėt pėr misionin e tyre paqeruajtės nė Kosovė.
 
"Qėllimi i vizitės ėshtė qė tė jemi afėr ushtarėve tanė nė prag tė Krishtlindjeve meqė ata janė larg familjeve tė tyre", deklaroi ministri Kostelka, duke shtuar se ėshtė i kėnaqur me punėn qė po bėjnė paqeruajtėsit nga Ēekia por edhe ushtarėt sllovakė nė Kosovė.

Njė fjalė pėrshėndetėse para ushtarėve dhe personaliteteve tjera e mbajti edhe shefi i Shtatmadhorisė gjenerali Pavel Shtefka si dhe ambasadorja Judita Shtouraēova.
 
Nė kėtė ceremoni rasti kryetari i komunės sė Podujevės Agim Veliu pėrgėzoi ministrin Kostelka pėr punėn e mirė qė po bėn KFOR-i ēek e sllovak duke shprehur gatishmėrinė qė miqėsia nė mes Ēekisė dhe popullatės sė Podujevės dhe tė Kosovės tė vazhdohet dhe tė forcohet edhe mė shumė.
 
 
Ish-komandanti i UĒK-sė nė Maqedoni Xhemail Hyseni u ėshtė dorėzuar KFOR-it
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Forcat ushtarake ndėrkombėtare nė Kosovė kanė njoftuar se komandanti i ish- Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare nė Maqedoni Xhemail Hyseni, u ėshtė dorėzuar KFOR-it dhe ndodhet nė paraburgim nė bazėn amerikane Bondstill.
 
Hyseni i njohur si "komandant Xhimi Shia", po mbahet nė bazėn amerikane pėr shkak tė hetimeve, por sė shpejti do t'i dorėzohet policisė sė UNMIK-ut. Nė njė komunikatė tė KFOR-it tė lėshuar mbrėmė, theksoshet se Hyseni "mė herėt ėshtė dėnuar nė mungesė pėr krime tė kryera nė Maqedoni".
 
 
Ministri i Kulturės e vlerėson tė suksesshėm kėtė vit
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit nė njė raport vjetor thekson se, megjithėse ka pasur njė buxhet shumė tė vogėl, arriti sukses tė mjaftueshėm qė tė plotėsojė planprogramin e saj, tha ministri Behxhet Brajshori.
 
Sipas tij, kjo ministri nuk ka suficit buxhetor, por ka deficit pėr shkak tė disa projekteve tė cilat vazhdojnė edhe nė vitin e ardhshėm.

Brajshori nėnvizoi se kultura ėshtė ēėshtja kryesore pėr jetėn e kombeve, rajoneve, territoreve dhe popujve. Ndėrkaq, pėrfshirja e minoriteteve nė tė gjitha sferat e jetės kulturore ka qenė dhe do tė mbetet njėra ndėr prioritetet e kėsaj ministrie, tha Brajshori.
 
Vetėm 9 milion euro ėshtė buxheti pėr vitin 2004 pėr kėtė ministri, tha ai dhe kjo nuk do tė mjaftojė, por megjithatė me ndihmėn e donatorėve do t'i plotėsojnė kėrkesat, tha ai.
 
 
Policia beson tė ketė gjetur armėn me tė cilėn dyshohet se ėshtė kryer vrasja e argjendarit Ylber Topėrllaku
 
Podujevė, 22 dhjetor - Njė revole e tipit jugosllav e cila ishte e mbushur dhe e gatshme pėr t'u pėrdorur ėshtė gjetur nė Podujevė, ka njoftuar policia rajonale e UNMIK-ut. Sipas policisė, arma e gjetur besohet tė jetė pėrdorur nė disa rastin e tentim plaēkitjeve dhe vrasjes sė datės 18 dhjetor nė Podujevė.

Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Malkolm Eshbi tha se derisa tė kryhet testi nuk mund tė konfirmohet dyshimi. "Mirėpo, policia beson se arma e gjetur besohet tė jetė pėrdorur edhe nė rastin e tentim plaēkitjes dhe vrasjes sė fundit tė personit nė Podujevė", tha Eshbi, i cili shtoi se hetimet po vazhdojnė dhe se po punohet nė kapjen e personit tė katėrt, i dyshuar pėr krimin.

Policia ka informuar edhe pėr arrestimin e njė personi nė fshatin Herticė tė cilit i kanė konfiskuar njė revole TT tė kalibrit 7.62 mm, katėr rrathė municion, 25 rrathė municion tė ndryshėm, thikė, etj. Policia e UNMIK-ut ka raportuar edhe aksionin e quajtur AAli Baba@ i cili ėshtė zhvilluar nė stacionet e policisė nė Podujevė, Lipjan, Obiliq, Shtime dhe nė Prishtinė.

Policia rajonale e UNMIK-ut ka njoftuar edhe pėr dy bomba dore tė dorėzuara nga njė qytetar.
 
 
UNMIK-u nuk kundėrshton votuesit serbė tė Kosovės qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet e Serbisė
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Administrata e UNMIK-ut nė Prishtinė nė njė deklaratė pėr opinion, qė ėshtė reagim ndaj deklaratės sė djeshme tė Parlamentit tė Kosovės kundėr mbajtjes sė zgjedhjeve parlamentare tė Serbisė nė territorin e Kosovės mė 28 dhjetor theksohet:
 
"Ėshtė praktikė e rėndomtė dhe e respektuar ndėrkombėtarisht qė votuesit tė marrin pjesė nė zgjedhje aty ku kjo ėshtė e mundshme, pa marrė parasysh nėse banojnė ose jo nė hapėsirėn e administruar nga autoriteti qė organizon zgjedhjet".

Nė kėtė komunikatė pastaj theksohet se "Misioni i OKB-sė nuk organizon votimet pėr institucionet jashtė territorit qė administron, mirėpo ēdo veprim pėr pengimin e tyre do tė ishte shkelje e tė drejtave themelore demokratike dhe njė gjė e tillė ėshtė e papranueshme".
 
 
Qeveria e Kosovės vitin e ardhshėm do tė angazhohet pėr uljen e papunėsisė dhe krijimin e legjislaturės sė nevojshme
 
Brezovicė, 23 dhjetor 2003 - Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi nė njė takim me gazetarė tė mbajtur nė Brezovicė, paraqiti objektivat kryesore tė qeverisė pėr vitin 2004, si dhe falenderoi mediat pėr raportimin mbi punėn e saj.
 
Ai me kėtė rast u zotua se nė vitin 2004 Kosova nuk do tė ketė fare suficit dhe shfaqi shpresėn se procesi i privatizimit do tė vazhdojė me ritėm mė tė shpejtė nė mėnyrė qė vendi tė ketė njė zhvillim mė tė hovshėm ekonomik.
 
Sipas tij edhe suficiti i sivjemė nuk ėshtė aq i lartė siē ėshtė publikuar nė media. Kryeministri Rexhepi tha se nuk ėshtė e vėrtetuar as shuma aq e lartė e suficitit, ngase sipas tij, qė prej shtatorit, kur ėshtė publikuar nė media, rreth 80 pėr qind e buxhetit ėshtė shfrytėzuar.

Kryeministri Rexhepi tha se Qeveria do tė angazhohet pėr uljen e papunėsisė nė vend dhe krijimin e legjislaturės sė nevojshme e cila do tė shėrbejė si njė segment pėr shtetėsinė e Kosovės.

Rexhepi tha se pas zgjedhjeve nė Serbi ministrat e pakicės serbe nė Qeverinė e Kosovės duhet tė vendosin se a duan tė mbesin anėtarė tė kėsaj qeverie, apo do tė merren me aktivitete tė tjera.
 
 
Publikohet projekti pėr ngritjen e njė memoriali pėr ushtarėt e rėnė pėr lirinė e Kosovės
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Miqtė privatė amerikanė tė Kosovės publikuan dje nė Prishtinė planet pėr ngritjen e parkut memorial pėr nder tė ushtarėve tė rėnė nė luftėn pėr lirinė e Kosovės.
 
Parku memorial do tė pėrmbajė njė mur mermeri tė zi me emrat e 2000 ushtarėve tė UĒK-sė tė gdhendur nė tė dhe njė monument 15 metra tė gjatė me flakė tė pėrjetshme pėr nder tė ushtarėve tė paidentifikuar.
 
Ky park memorial do tė ndėrtohet nė rajonin e Drenicės nė gjysmė hektari tokė tė dhuruar nga Komuna e Skėnderajt. Benito Mores, sponsorizues i Komitetit pėr Memorialin e UĒK-sė me kėtė rast tha se zbulimi i kėtij disenji ėshtė hap i rėndėsishėm pėr krijimin e memorialit nė kujtim tė atyre qė bėnė sakrifica tė mėdha pėr t'ia sjellė Kosovės lirinė.

Memoriali parashihet tė hapet me 10 qershor tė vitit tė ardhshėm.
 
 
U pėrurua fillimi i punimeve nė rregullimin e rrugės Batushė - Koshare
 
Gjakovė, 23 dhjetor 2003 - Ministri i Transportit dhe Posttelekomunikacionit tė Kosovės, Zef Morina pėruroi dje fillimin e punimeve nė rregullimin e rrugės Batushė - Koshare. Me kėtė rast ai theksoi se ndėrtimi i kėsaj rruge ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė pasi kjo pėrfshinė njė zonė tė tėrė kufitare e cila gjatė luftės ishte bėrė qėndresa vendimtare e UĒK-sė.
 
Nė kėtė ceremoni ishin tė pranishėm edhe udhėheqėsit e komunave tė Pejės, Gjakovės, Deēanit dhe pėrfaqėsues tė TMK-sė. Ndėrtimi i kėsaj rruge tė gjatė rreth 6 kilometra do tė kushtojė rreth 600 mijė euro qė i ka siguruar Ministria e Transportit dhe Postelekomunikacionit tė Kosovės.
 
 
Nė Prishtinė u bė promovimi i 18 titujve tė rinj tė botuar nga ndėrmarrja botuese "Rilindja"
 
Prishtinė, 23 dhjetor 2003 - Duke pėrmbyllur vitin mjaft tė suksesshėm tė botimeve mbrėmė nė Prishtinė u bė promovimi i 18 titujve tė rinj tė botuar nga Ndėrmarrja botuese "Rilindja" tė Prishtinės. Kjo ėshtė festė tha nė nė hapje tė kėtij promovimi, Daut Demaku, drejtor i ndėrmarrje botuese "Rilindja".
 
Ai tha se prej veprave tė botuara brenda kėtij projekti janė gjashtė romane, pesė vėllime me poezi dhe tri vėllime tregime pėr tė rritur.

Edicionin e fundit pėr kėtė vit tė Shtėpisė botuese "Rilindja" tė Prishtinės e ndihmoi financiarisht Ministria e Kulturės.
 
 
Trajkovski takoi liderėt e katėr partive politike nėnshkruese tė Marrėveshjes sė Ohrit
 
Shkup, 23 dhjetor 2003 - Presidenti i Maqedonisė Boris Trajkovski ka takuar dje liderėt e katėr partive politike nėnshkruese tė Marrėveshjes sė Ohrit, pėrfaqėsues tė Qeverisė dhe ndėrkombėtarėt nė Maqedoni. Temė e kėtij takimi ishte propozimi i paketės sė ligjeve pėr decentralizimin e pushteit lokal.
 
Pėr VMRO-DPMN-nė propozim-ligji pėr ndarjen territoriale e Maqedonisė ėshtė i papranueshėm. Sipas kėsaj partie, Qeveria maqedonase duhet tė mbajė llogari pėr kultivimin e karakterit shumetnik gjatė organizimit territorial e nė veēanti nė Maqedoninė Perėndimore.

Kryetari i Partisė pėr Prosperitet Demokratik Abdylmenaf Bexheti tha se vėrejtjet konkrete tė kėsaj partie kanė tė bėjnė me ligjin pėr qytetin e Shkupit. Ai nėnvizoi se ėshtė e pakuptueshme politikisht privimi i qytetit tė Shkupit nga pėrdorimi i gjuhės shqipe nė kushtet kur kjo ėshtė e drejtė kushtetuese nė nivel tė shtetit.

Njoftohet se ėshtė arritur pajtueshmėri qė tė mbahet njė takim i ekspertėve partiakė, qėndrimet e tė cilėve do tė shqyrtoheshin nė takimin e radhės tė liderėve tė partive politike nėnshkruese tė Marrėveshjes sė Ohrit, qė do tė mbahet tė premtėn.
 
 
Nė Tiranė policia ka kapur njė sasi tė madhe droge
 
Tiranė, 23 dhjetor 2003 - Nė dalje tė Tiranės policia ka kapur njė sasi tė madhe droge nė njė autobus tė linjės Tiranė - Athinė. Droga ishte fshehur nė bagazhin e udhėtarėve.
 
Policia qė mė parė kishte ndaluar katėr persona tė dyshuar pėr pėrfshirje nė trafikun e lėndėve narkotike. Drejtori i policisė tha se bėhet fjalė pėr njė rrjet tė fuqishėm tė trafikut ndėrkombėtar tė drogės. Ky operacion tha ai vazhdon edhe pėr zbulimin e anėtarėve tė tjerė tė kėtij rrjeti.

Disa javė mė parė po nė Tiranė u konfiskuan pesė kilogram drogė, e cila i pėrkiste njė grupi qė vepronte me Gjermaninė.
 
 
Njė gjykatės ėshtė vrarė nė veri tė Irakut
 
Mosul, 23 dhjetor 2003 - Njė gjykatės ėshtė vrarė nė veri tė Irakut nė qytetin Mosul natėn e kaluar, ka bėrė tė ditur njė zyrtar i policisė, njofton Rojter.

Gjykatėsi Jusef Khoshi, pėrndryshe kurd, ėshtė vrarė nga tre sulmues me veturė.

"Ai ėshtė vrarė natėn e kaluar. Ai ėshtė qėlluar gjashtė herė pas shpine dhe ka vdekur menjeherė", ka thėnė shefi i policisė Ali Mohamed.

Khoshi ka qenė njė nga tre gjykatėsit kryesorė nė hetimet gjyqėsore nė Mosul.
 
 
Tė paktėn tetė palestinezė janė vrarė sot nga izraelitėt
 
Rripi i Gazės, 23 dhjetor 2003 - Tė paktėn tetė palestinezė janė vrarė, midis tė cilėve edhe civilė, dhe disa tė tjerė janė plagosur gjatė njė inkursioni izraelit nė njė kamp refugjatėsh nė Gaza.

Inkursioni izraelit shkaktoi luftimet mė intensive nė kėtė zonė gjatė javėve tė fundit.

Rreth 40 tanke dhe mjete tė blinduara izraelite hynė nė kampin e refugjatėve Rafa vetėm pak orė pasi dy oficerė izraelitė u vranė gjatė njė beteje tė armatosur me militantėt nė veri tė Rripit tė Gazės. Ata u bėnė viktimat e para izraelite gjatė konfliktit tė kėtij muaji.

Ushtria izraelite ka deklaruar se inkursioni nė Rafa ėshtė pjesė e njė operacioni nė vazhdimėsi pėr tė shkatėrruar tunelet qė pėrdoren nga militantėt palestinezė pėr tė sjellė armė nga Egjipti.

Ndėrkaq, policia izraelite ka arrestuar disa palestinezė nė lidhje me zhvillimet e tė hėnės afėr xhamisė Al-Aksa nė Jeruzalem.

Palestinezė tė zemėruar shanė dhe sulmuan ministrin e jashtėm egjiptian, Ahmed Maher qė vizitoi xhaminė.
Ministri egjyptian u lėndua lehtė gjatė konfrontimit.
 
 
Ēeēenėt vrasin dy oficerė dhe njė kalimtar nė Grozni
 
Grozni, 23 dhjetor 2003 - Kryengritėsit ēeēenė tė hėnėn kanė vrarė nė njė treg nė Grozni dy oficerė dhe njė kalimtar, njofton agjencia ruse Interfaks. Bėhet fjalė pėr dy oficerė tė Republikės kabardino-ballkanike, republikė ruse nė Kaukaz.
 
 
Nė Rripin e Gazės vriten katėr palestinezė
 
Rripi i Gazės, 23 dhjetor 2003 - Burime palestineze thonė se katėr palestinezė u vranė tė martėn nė mėngjes gjatė njė inkursioni ushtarak izraelit nė pjesėn jugore tė Rripit tė Gazės, njofton Rojter.

Dhuna shpėrtheu pasi forca tė armatosura izraelite thanė se 2 oficerė izraelitė dhe njė ekstremist palestinez ishin vrarė gjithashtu gjatė njė pėrleshjeje nė pjesėn qėndrore tė Rripit tė Gazės.

Ndėrkohė, policia izraelite njoftoi se ka arrestuar tė paktėn 5 palestinezė nė lidhje me sulmin e sė hėnės kundėr Ministrit tė Jashtėm tė Egjiptit, Ahmed Maher, nė xhaminė Al-Aksa nė pjesėn e vjetėr tė Jeruzalemit.
 
 
Njė tėrmet i fuqishėm Kaliforni, dy vetė humbėn jetėn
 
San Francisko, 23 dhjetor 2003 - Njė tėrmet i fuqishėm tronditi Kaliforninė bregdetare. Forca e tėrmetit arrinte nė 6.5 sipash shkallės sė Rihterit. Njoftohet se kanė vdekur tė paktėn dy vetė.

Tėrmeti ra afėr qytetit San Luis Obispo, nė vijėn bregdetare tė Kalifornisė midis San Franciskos dhe Los Anxhelosit. Tėrmeti u ndje deri nė periferitė e Los Anxhelosit.

Epiqendra e tėrmetit ishte afėr qytetit Kambria.
 
 
Ministri i jashtėm egjiptian sulmohet nė Jerusalem
 
Jerusalem, 23 dhjetor 2003 - Ministri i Jashtėm egjiptian, Ahmed Maher ka dalė nga spitali nė Jeruzalem ku u kurua pasi u sulmua nga disa protestues palestinezė.

Makina e tij, pas daljes nga spitali, u nis drejt aeroportit Ben Gurion pranė Tel Avivit pėr t'u nisur pėr nė Kajro.

Dėshmitarė okularė thanė se sulmi ndodhi kur njė grup palestinezėsh i gjuajtėn atij me njė breshėri kėpucėsh dhe e akuzuan atė si tradhėtar dhe kolaborator.

Kryeministri palestinez, Ahmed Kureia u shpreh i shokuar pėr incidentin e ndodhur qė u cilėsua nga presidenti egjyptian pėr tė ardhur keq.

Grupet militante palestineze i kanė rezistuar presionit egjyptian pėr tė ndaluar sulmet kundėr Izraelit si hap i parė drejt njė paqe tė dyanshme.
 
 
Presidenti Bush u bėn thirrje amerikanėve tė vazhdojnė planet e tyre me rastin e festave tė fund-vitit
 
Uashington, 23 dhjetor 2003 - Presidenti Bush u bėri thirrje amerikanėve qė tė vazhdojnė planet e tyre me rastin e festave tė fundit vitit, megjithėse nė Shtetet e Bashkuara u rrit niveli i gadishmėrisė si pėrgjigje ndaj sulmeve tė mundshme.

Presidenti vuri dje nė dukje se personeli i sigurisė kombėtare do tė punojė sa mė shumė pėr tė mbrojtur amerikanėt. Zoti Bush i bėri kėto komente njė ditė pasi niveli i gadishmėrisė ndaj kėrcėnimeve terroriste u rrit nė nivelin e ngjrės portokalli.

Po dje, presidenti thirri kėshilltarėt e tij tė sigurisė kombėtare pėr tė shqyrtuar masat e mara pėr tė shtuar sigurinė nė aeroporte, porte, ura, centrale bėrthamore dhe objekte tė tjera tė mundshme sulmesh.
 
 
Rusia premton t'i falė Irakut mė shumė se gjysmėn e borxhit
 
Moskė, 23 dhjetor 2003 - Zyrtarė irakianė thonė se Presidenti rus, Vladimir Putin, ėshtė pėrgatitur t’i falė Irakut mė shumė se gjysmėn e borxhit prej 8 miliardė dollarėsh nė kėmbim tė kontratave tė biznesit nė tė ardhmen.

Kreu i Kėshillit Qeverisės tė Irakut, tė caktuar nga administrata amerikane, Abdel-Aziz al-Hakim, tha dje pas bisedimeve nė Kremlin se rreth 65 pėr qind e borxhit tė Irakut mund tė falet.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.