|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

  Serbia eksportuese e terrorizmit

 
 

 

23 dhjetor 2003 / TN

Logjika terroriste e ndėrtuar dhe e kultivuar nga shteti bekohej dhe vazhdimisht kishte mbėshtetje nga Kisha Ortodokse Serbe duke i dhėnė asaj karakter politik dhe fetar ku ortodoksizmi serb rivalorizonte qėllimet njė shekullore tė "Dorės sė Zezė" qė nė fokus kishte pansllavizmin dhe Serbinė e madhe.

Anėtaret e rinjė betoheshin " ...para zotit, nė nderin dhe jetėn time do tė ekzekutoj tė gjitha misionet dhe komandat pa pyetje. Unė betohem para zotit, nė nderin dhe jetėn time qė do t'i marrė tė gjitha sekretet e kėsaj organizate nė varrė se bashku me veten"

Zgjedhjet pėr presidentin serb dėshmnuan se Serbia nuk kishte lėvizur asnjė pėllėmb nga politika militariste e kriminelit nr. 1 nė botė Millosheviqit, sidomos kjo shprehej "ashiqare" nė minoritetin serb nė Kosovė qė votoi pėr radikalin nr.2 Nikoliqin.

Nė Institutin pėr Siguri tė ish RSFJ-sė (Kraljice Ane b.b. 11000 Bgd.) dyshohet se ėshtė eksperimentuar me shqiptarė nė vend tė mijėve. Nė kuadėr tė institutit i cili  gjendet nė Banjicė nė drejtim tė Vozhdovcit, nė afėrsi tė Spitalit ushtarak VMA janė tė vendosura laboratoriume nė tė cilat hyrja ishte rreptėsisht e ndaluar

Agim VUNIQI, SHBA

Historikisht nuk ėshtė aspak e rastėsishme qė fillet e terrorizmit global janė vazhdimėsi e organizimeve tė fshehta sekrete dhe terroriste, qė nga vrasja e perandorit austriak Franc Ferdinandit qė ishte vrasja mė e madhe e realizuar nga njė organizatė terroriste qė shkaktojė edhe Luftėn e Parė Botėrore.

Nė njė artikull tė Michael Shackelford tė titulluar "The Black Hand, the secret Serbian Terrorist society", jepė detaje pėr shtrirjen e terrorizmit serb. Fillet janė qė nga tetori i vitit 1908, vetėm dy ditė pas aneksimit tė Bosnie e Hercegovinės nga AUSTRIA. Shumė njerėz disa syresh tė ranguar nė pozita tė larta si ministėr, zyrtarė dhe gjeneralė, mbajtėn takimin nė hallėn e qytetit nė Beograd. Ata formuan shoqatėn gjysmė sekrete "Narodna Odbrana" (Mbrojtja popullore) tė cilės i dhanė karakter pansllavist nė fokus dhe organizim. Qėllimi i grupit ishte tė regrutojė dhe ushtrojė partizanėt pėr luftė tė mundshme nė mes tė Serbise dhe Austrisė. Ata gjithashtu ndėrmorrėn njė propagandė anti Austriake dhe organizuan spiujė dhe saboterė pėr tė operuar brenda krahinės (provincės) sė perandorisė Kjo organizatė terroriste fshehte karakterin e njėmendėt duke u koncentruar nė edukim dhe propagandė brenda Serbisė, duke u pėrpjekur ta paraqiste vetėn si organizatė kulturore.

Propaganda e fuqishme por edhe ndihma shumė e madhe ushtrisė, e xhandarmėrisė dhe qeverisė serbe (nė prapavi Rusisė) mundėsojė krijimin e organizatės sė parė terroriste me reperkusione globale, lindjen e "Dorės sė Zezė". Dhjetė prej tyre u takuan me 9 maj, 1911 pėr tė formuar Ujedinjenje ili smrt (bashkimi apo vdekja), e njohur gjithashtu si Dora e Zezė. Qėllimi kruesor i grupit ishtė formimi i Serbisė sė madhe, duke shfrytėzuar dhunėn si mjet politik. Dora e Zezė bėntė trajnimin e guerilės dhe saboterėve duke aranzhuar vrasje politike.

Dora e Zezė nė fillim ishte e organizuar nė atė shkalle tė 3 deri 5 qelulave, organizativisht dėgėzohej nė komitetet e rretheve, nė krye tė sė cilės ishte komiteti qendror nė Beograd. Nė piramidė tė kėsaj organizate ishtė dhjetėsha udhėheqėse e Komitetit ekzekutiv herė pas herė me mė shume ose me mė pak anėtarė. Anėtaret e rinjė betoheshin " ...para zotit, nė nderin dhe jetėn time do tė ekzekutoj tė gjitha misionet dhe komandat pa pyetje. Unė betohem para zotit, nė nderin dhe jetėn time qė do t'i marrė tė gjitha sekretet e kėsaj organizate nė varrė se bashku me veten". Grupet satelite u formuan nė Slavoni, Bosnje ė Hercėgovinė dhe Istėr. Grupi i Bosnjes u emėrua Mlada Bosna (Bosna e Re). Puna e "Narodna Odbrana" (Mbrojtja Popullore ishte mjaft efektive ashtu qė mė 1909 Austria bėntė presion furioz nė qeverinė serbė pėr tė ndale rebelimin. 

Rusia nuk ishte tėrsishtė e gatshme tė qėndronte prapa Serbisė pasi qė gjerat do tė vinin nė "shutdown", kėshtuqė Beogradi jashtė vullnetit  ishte forcėrisht i shtyerė tė lėshojė pe.

Millosheviqi ishte ai qė riaktivizoi dhe instrumentalizoi kėtė formė tė organizimit terrorist qė kontrollohej drejtpėrsėdrejti nga ai, duke krijuar lidhjet institucionale me ushtrinė jugosllave dhe policinė federale tė ish RSFJ, duke zbatuar strategjinė e "tokės sė djegur" dhe duke bėrė lėvizje tė dhunėshme tė popullatės pėrmes spastrimeve etnike qė realizoheshin nga organizatat terroriste si "Beretat e Gjelbėrta", Tigrat…, tė udhėhequra nga Legia, Arkani, Shesheli, Kapetan Dragani etj., akcionet e tė cilave koordinoheshin nga ushtria dhe "MUP-i" Federal dhe ai i Serbisė.  

Logjika terroriste e ndėrtuar dhe e kultivuar nga shteti bekohej dhe vazhdimisht kishte mbėshtetje nga Kisha Ortodokse Serbe duke i dhėnė asaj karakter politik dhe fetar ku ortodoksizmi serb rivalorizonte qėllimet njė shekullore tė "Dorės sė Zezė" qė nė fokus kishte pansllavizmin dhe Serbinė e madhe. Indoktrinimi me ortodoksizmin fundamentalist kishte shtrirje tė gjėrė, ushqehej vazhdimisht edhe nga emigracioni serbė dhe ishte  drejtpėsėdrejtė i lidhur me qeverinė serbe. Dora e krimit shtrihej edhe nė Evropė duke vrarė ata qė politikisht i kundėrviheshin terrorizmit serb si vrasja politike e vėllazėrve Jusuf e Bardh Gėrvalla dhe Kadri Zeka nė Gjermani, atentati mbi Enver Hadrin nė Belgjikė e shumė vrasje politike nė Kosovė, duke mos kursyer edhe oponentėt politikė si: Ēurulia, Kundak Stamboliq etj.

Propagandimi i krimit dhe terrorizmit shtetėror si akt patriotik pėrfshinte tėrė shoqėrinė serbe pa pėrjashtim, aty kėtu dėgjihej zėri i vonuar i ndonjė intelektuali qė ishte "zė nga shkretira" pėr sjelljet devijane tė shoqėrisė serbe. Shtypi dhe televizioni serb nė vazhdimėsi "edukonte" dhe indoktrinonte popullatėn me urrejtje patologjike kundėr jo serbėve, kjo pasqyrohej edhe pėrmes rezultateve tė anketimit tė opinionit serbė tė shprehura nė pėrqindje dhe urrejtja kundėr tė tjerėve ishte nė shkallė shumė tė lartė dhe se indeksi i urrrejtjes kundėr shqiptarėve arrinte edhe nė 92%. Rezultatet tregonin se serbėt nuk janė tė gatshėm tė jetojnė nė njė shoqėri multietnike, kėrkesė immediate e BE-sė. Vrasja me thikė e ministres sė punėve tė jashtme tė Suedisė z.Lind nga serbi Mihajloviq ishte dėshmi e kohės se sa kishte shkuar larg krimi dhe terrorizmi serb.

Pozicioni i pėrafėrt i diplomacisė ruse me atė tė Francės dhe tė Gjermanisė (ishte refleksion i interesave tė pėrbashkėta afariste-kredi bankare, ndėrtimtari dhe riparime, kapnin vlerėn prej dhjetėra miliardė dollarėsh) gjatė luftės nė Irak, ishte shkasė pėr ftohjen e marrėdhėnieve diplomatike me partnerėt e koalicionit SHBA-Britani e Madhe, me ē'rast Rusia shfrytėzoi raportet e rikrijuara nė marrėdhėniet ndėrkombėtare duke rikthyer Federatėn Serbe dhe Malazeze nė gati tė gjithė organizmat ndėrkombėtar. "Terapia ruse" nuk ishte e mjaftueshme pėr politikėn dhe diplomacinė serbe, e zhytur thellė nė "ujėrat e pista", ngase krimi dhe korrupcioni kishte pėrfshirė thellė shoqėrinė serbe, qė kulmoi me vrasjen e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq. Qevera aktuale shfrytėzoi gjendjen e jashtėzakonshme pėr tė eliminuar oponentėt politikė, por edhe pėr tė shfrytėzuar pushtetin pėr interesa individuale dhe klanore. Zgjedhjet pėr presidentin serb dėshmnuan se Serbia nuk kishte lėvizur asnjė pėllėmb nga politika militariste e kriminelit nr. 1 nė botė Millosheviqit, sidomos kjo shprehej "ashiqare" nė minoritetin serb nė Kosovė qė votoi pėr radikalin nr.2 Nikoliqin.

Njė shkrim i botuar mė heret lidhur me rastin e eksperimetimit me shqiptarė nė vend tė mijėve nuk shkaktojė ndonjė shqetėsim nė opinionin shqiptarė, kjo ngase ishte pritur me skepticizėm dhe dyshim njė informatė e tillė, sigurisht edhe pėr shkak tė mosėzbardhjes sė burimit tė informacionit dhe identifikimit tė personit qė kishte plasuar informatėn.  Personi qe kishte dhėnė tė dhėnat (mė poshtė nė tekst), tė cilat ėshtė vėshtirė tė verifikohen, por tė njėjtat mund t'i hulumtojė komisioni profesional dhe i pavarur qė do ta autorizonte

Gjykata ndėrkombėtare pėr krime lufte, nė Hag, e formuar enkas pėr hulumtimin e rasteve ku ėshtė shkelė e drejta ndėrkombėtare dhe ėshtė kryerė krimi kundėr njerėzimit. Safet Pashagiqi ėshtė boshnjak, nga Velika Klladusha, gjatė luftės nė Bosnje ka operuar nė Krahinen e Cazinit, ishte komandant i sigurimit tė Fikret Avdiqit, ishte epror ushtarak nė APJ,  jeton nė shtetin Georgia tė SHBA-sė. Biseda ėshtė zhvilluar nė bazėn ushtarake nė Fort Polk tė Luzianes, gjatė stervitjes ushtarake qė ka shėrbyerė per trajnimin e ushtarėve amerikanė dhe dislokimin sa mė tė suskseshėm tė forcave amerikane nė kuadėr tė KFOR-it. Vėndin tė cilin e pėrshkruan personi nė fjalė e pėrshkonte hekurudha nėntokėsore, ku ishte stacionuar treni i kalter (qė nga periudha e diktatorit komunist Tito).

Autori ka kėrkuar nga S.P. i cili gjatė luftės ishte komandant i sigurimit nė njėrėn nga territoret e banuara me boshnjak qė t'i bėjė publike kėto tė dhėna por ai nuk ka pranuar nga rreziku se po qė se kuptohet identiteti i tij do tė ekzekutohet nga shėrbimi sekret serb, prandaj autori bartė pėrgjegjesinė pėr tė gjitha detajet e bisedės, e qė janė interpretim i shėnimeve tė autorit qė i ka marrė nga bashkėbiseduesi, nė prezencėn e tij, duke shpresuar se kėshtu do tė ndihmohet nė zbardhjen e fakteve pėr tė zhdukurit. 

Nė Institutin pėr Siguri tė ish RSFJ-sė (Kraljice Ane b.b. 11000 Bgd.) dyshohet se ėshtė eksperimentuar me shqiptarė nė vend tė mijėve. Nė kuadėr tė institutit i cili  gjendet nė Banjicė nė drejtim tė Vozhdovcit, nė afėrsi tė Spitalit ushtarak VMA janė tė vendosura laboratoriume, dhe atė nė katet e poshtme, personi qė ka dhėnė shėnimet ka punuar nė katin e 7- nėn dhe, dhe supozon tė ketė edhe 5 kate tė tjera nė tė cilėt hyrja ka qenė rreptėsisht e ndaluar. Nė bazė te bisedės qe ka patur me njė instruktorė serb, te cilin ai dhe njė ushtarak tjetėr e kanė dehur mė parė ka pohuar se nė laboratoriumet e institutit ėshtė eksperimentuar me shqiptarė nė vend tė mijėve, sidomos gjatė eksprimenteve nė radioaktivitet duke shqyrtuar efektet radioaktive nė njerėz (tė rrezeve X, ultraviolete, gama etj). (?)

Instituti ėshtė i lidhur me koridore tė fshehta nėntoksore me Spitalin ushtarak VMA nė kuadėr tė cilit punonte Shkolla pėr mbrojtje kundėrdiverzante "KDZ" (nė tė cilėn bėhej trajnimi i vijuesėve dhe ku mėsoheshin detektorėt rentgen, ndezėsit e eksplozivėve diverzantė, materiet ndezėse, helmet e luftės-nervor (imperit).

Rentgenėt punonin nė principin e bombave radioaktive me elemente radioaktive. Para hyrjes nga ana e prapme ishte e vendosur magazeja me municion shkollor dhe gjėsende tė tjera jo tė rėndėsishme, mė pastaj ėshtė njė hapėsirė e gjelbruar dhe e kufizuar me tela gjembor, pėrgjatė tė cilės nė brendi shihen qentė e trejnuar dhe qė janė vazhdimisht nė lėvizje, kjo pjesė pėrcillej edhe me kamera nga brenda (nga kjo anė nuk ishte parė tė hyjė apo tė dal ndokush, detaje qė krijonin pėrshtypje nga jashtė- si tė zakonshme, por qė ishin tepėr sekrete). Ai supozon se tunelet nėntoksore pėrfshijnė njė sipėrfaqe relativisht tė madhe, ndėrsa ndėrtimet janė kryerė qė nga koha e Titos, dhe qasje nė to kane pasur vetėm pėr personat shumė tė besueshėm. Supozohet gjithashtu se fillet e manipulimit me personat e zhdukur shqiptare kane gishtin tregues kėtu, dhe dyshon se me shumė tė burgosurė shqiptarė (qė konsiderohen tė zhdukur) ėshtė eksperimentuar.(?)

Shumė ngjarje nga Kosova nuk janė ndriquar ende, meqė pėr kėtė mungon vullneti i zyrtarėve serb, ėshtė vėshtirė sidomos tė zbulohen dokumente relevante pėr krimin serb, disa nga ato qė u zbuluan nė varrezat e Batajnicės, dhe "afera" e frigoriferėve me kufoma mbesin rastet mė monstruoze tė krimit serb, e pėr tė cilat ende nuk janė zhvilluar hetimet.

Kryeprokurorja Karla Del Ponte kishte akuzuar qeverinė serbe para Keshillit tė Sigurimit se nuk po bashkėpunonte mjaft me Tribunalin. Nė raportin vjetor qė kishte parashtruar nė New York pėr punėn e prokurorisė sė Hagut, ajo theksonte qė kishte arsye tė besonte se "nga 17 tė kėrkuarėve qė janė nė ikje, mė tepėr se gjysma nė mesin e tyre edhe Ratko Mladiqi janė tė vendosur nė Serbi e Mal tė Zi".    

Nė gjykimin e Slobodan Milosheviqit, si dhe nė tė tjerat, mungonte vullneti i pushtetit t'i dorėzonte dokumentet kruciale,  tė cilat do tė ofronin fakte pėr pėrfshirjen e ish pushtetit tė Beogradit nė vrasjet e kryera nė Bosnje e Hrecegovinė dhe nė Kosovė.

Del Ponte kishte kritikuar edhe Republikėn Serbe zyrtaret e se ciles siē tha ajo nuk kishin burgosur asnjėrin nga tė ikurit e akuzuar. Radovan Karaxhiqi ėshtė i njohur pėr atė qė ndėrron vendet duke lėvizur nė mes tė Republikes Serbe dhe Malit tė Zi, thoshte Del Ponte dhe shtonte se zyrtarėt e RS fshehin arkivat tė cilat u duhen Tribunalit. Si duket ka elemente me ndikim nė policinė dhe ushtrinė e RS tė cilat ofrojnė pėrkrahje dhe mbrojtje aktive tė ikurėve dhe tė akuzuarėve per krime lufte.

Po tė mos ishte SHBA-ja dhe aleati i saj besnik Britania, sot tė gjitha arat ė Kosovės do tė ishin me varreza masive. Millosheviqi i pėrkdheluri i Moskės ngrihte dolli nė Beograd me priftėrit rus, nga tė cilėt kishte bekimin pėr tė djegur Kosovėn nė emėr tė ortodoksizmit, tė njėjtėn gjė nuk harroi ta ripėrseritėte popi Amfilohije gjatė varrimit tė krueministrit tė vrarė serbė Gjingjiq, duke vajtuar pėr eshtėrat e shume xhelatėve serb, dukė derdhur "lotė krokodili" pėr popullin irakian dhe duke sulmuar Amerikėn.

Serbia e cila kishte njė bashkėpunim ushtarak me Irakun, Liberinė dhe Libinė, ua shiste armatimin jo vetėm konvencional dhe ishte eksportuese e drejtpėrdrejtė e terrorizmit. U bėnė publike edhe kontraktimet qė kishte Serbia me Irakun pas burgimit tė Sadam Hyseinit. Bashkėpunimi ekonomik dhe ushtarak nė mes tė kėtyre vendeve daton qė nga koha e diktatorit komunist jugosllav Tito, shumė nga punėt ndėrtimore, tė kontraktuara, i ka vazhduar regjimi i Millosheviqit, ngase  qeveria serbe u pranua nga shumė vende si pasuese dhe "trashėguese" e ish Jugosllavisė. Dihet publikisht se shumė nga koridoret nėntokėsore dhe tunelet nė Irak I kanė ndėrtuar sipėrmarrėsit serbė. Prandaj ishte e natyrshme klithma serbe ne demonstratat e Beogradit "Slobo-Sadame", ky ishte treguesi me real i lidhjeve serbe me terrorizmin nė pėrmasa globale.

Diktatori, i cili u ndėshkua disa here pėr shkeljen e ligjeve ndėrkombėtare, sidomos gjatė luftės irako-iraniane (duke pėrdorur helmet kimike pėr shkatėrrimin e njerėzve masovikisht) dhe gjatė invazionit nė Kuvajt, pėr tė qeverisur me rezervat e naftės pėr tė forcuar pozitėn ė tij nė Lindjen ė Afėrt, ngase Iraku shumė shpejtė do tė shtrintė ndikimin dhe do tė eksportonte dhunė edhe nė shtetet e pėrafėrta si Arabia Saudite, Siria, Jordani, Irani, Turqia, duke shfrytėzuar sferat e ndryshme tė shteteve pėrrreth, ato tė ndikimit rus dhe freng, mė nė fund u dorėzua turpėsisht, ashtu siē kishte kriminalizuar popullin irakian gjatė qeverisjes brutale diktatoriale. 

Lidhur me ngjarjet rreth luftės nė Irak, laurati i shpėrblimit Nobel Imre Kėrtės konstatonte qė nė emėr tė shkaqeve tė politikės ditore shfryhen ndjenjat antiamerikane, me pasoja afatėgjata. "Mendoj qė Evropa jeton me vetėdije tė trrejshme" vlerėsonte Kėrtesi dhe shtoi se "ajo bėhet se Unioni Evropian  nuk ėshtė bashkim eksploatimi, dhe se vetėm SHBA eksploaton botėn dhe krijon globalizimin". Duke konstatuar se "edhe Evropa kėtė e bėni dhe se zhvillimi i saj jetėsor pėrqėndrohet nė ato pėrparesi qė i kishtė marre nga bota e tretė, e katėrt dhe e pestė", ai kėtė ė plotėson me konstatimin se "kėtė e konsideron krizė ashtu qė intelegjencia e majtė kėtė nuk e merrė parasysh". Kėrtesi konkludon se "pa  SHBA nuk do tė arrihej ēlirimi nga diktatura e Hitlerit dhe Stalinit".

Nė paraqitjen televizive premieri britanik Bler e bėri publike i pari zėnien e Sadamit. Mė heret ai pat deklaruar se nė luftė janė angazhuar trupat ushtarake tė tė gjitha njėsive pėrfshirė aviacionin dhe kėmbėsorinė. Largimi i Sadamit do tė thotė mireqėnie pėr popullin e Iirakut. Katėr milionė Irakian janė nė ekzil, 60 pėrqindė popullsise varet nga ndihma nė ushqim, me mijėra fėmijė vdesin nė vjetė pėr shkak tė mungesės sė ushqimit dhe sėmundjeve ndėrsa me qindra mijera janė tė larguar nga shtėpitė e tyre apo janė tė vrarė. Kjo porosi e Blerit u pėrqohej irakianėve Ne jemi me ju, ju nuk jeni armiqtė tanė por janė lidererėt tuaj barbar, thoshte Bleri. Mesazhi i Blerit jepė shpresė, qė njerėzitė tė besojnė nė liri dhe dhe demokraci dhe se diktatorėt nuk mund tė fshihen mė pas sovranitetit shtetėror, ashtu qė krimi do tė gjykohet gjithsesi.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.