|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   

Koment

 

NANOIZMI, NANOISTĖT DHE MJERIMI POLITIK E KOMBĖTAR I SOCIALISTĖVE...!!

 
 

 
21 dhjetor 2003 / TN
 
Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Diktatori shumė pėrfid Fatos Nano me votat e nanoistėve edhe pėr katėr vite tjera mbeti nė krye tė PS tė Shqipėrisė, alias nė krye tė kormillės socialiste neobolshevike shqiptare. Siē dihet kjo ish parti doli nga mbeturinat e ideologjisė tė PK tė ish Jugosllavisė dhe ajo qė ndodhi me 12-13 dhjetor nė Tiranė nė Kongresin e 6-tė tė kėsaj partie (lexo: klike majtiste-unitariste) kontrabandistėsh politikė si dhe maskarada e rradhės antikombėtare qė bėnė ate ditė komunistėt e konvertuar nė (anti)socialistė, ėshtė padyshim akti mė banal i parė kohėve tė fundit nė skenėn politike tė Shqipėrisė pas ngjarjeve tragjikomike tė vitit 1997. Ishte ky kongres, pra, vazhdimsi e veprimeve tė tyre antidemokratike nė Shqipėri. Njė karambollazhė e kėtillė politike (lexo: lufta e ndyrė pėr pushtet) siē ishte Plenumi i fundit i PS tė Shqipėrisė   tregoi se nuk ėshtė hera e parė qė neobolshevikėt e rinjė politikėn dhe shtetin shqiptar po e mbajnė peng pėr shkak tė ambicjeve tė smura pėr pushtet dhe me kėtė Shqipėrinė po kthejnė pėr njė gjysėm shekulli mbrapa.
 
Pra, me bllokimin e rrjedhave politike, shoqėrore dhe demokratike nė Shqipėri dėshmuan se nuk ėshtė kjo marria e tyre e parė politike, se nuk ėshtė ky as atentati i tyre i parė kundėr Shqipėrisė, se nuk ėshtė ky as puēi i tyre i parė kundėr kombit shqiptar, se nuk ėshtė ky as sulmi i parė i tyre ndaj nacionalizmit shqiptar, se nuk ėshtė kjo as vrasja e parė e tyre qė bėn kundėr shtetit shqiptar. Nė kėtė plenum partiak treguan se nuk ėshtė kjo as “kryqzata” e parė qė bėn kundėr djathtizmit shqiptar, se nuk ėshtė kjo as goditja e parė e tyre kundėr forcave atdhetare dhe patriotike tė cilat gjithmonė e deshėn dhe e duan kombin dhe Shqipėrinė e lirė dhe tė bashkuar me Kosovėn, se nuk ėshtė ky as minimi i parė qė i kanė bėrė aspiratave tė kombit shqiptar pėr t’u bashkuar nė njė shtet, se nuk ėshtė kjo as loja e tyre e parė vazale e zhvilluar mbi terenin shqiptar nė llogari tė Athinės dhe Beogradit, etj.
 
Pra, me tė gjitha lojrat dhe dredhirat e deritanishme politike qė kanė bėrė ose qė vazhdojnė t’i bėjnė nė dėm tė interesave tė kombit, por edhe me qindra herė nė 60-tė vitet e fundit, padyshim se e kanė pėrdhosur rėndė dinjitetin shqiptar, me njė fjalė i kanė vrarė dhe shtypur brutalisht kėrkesat e gjithė shqiptarėve pėr liri, pavarėsi dhe demokraci tė plotė kombėtare, duke u gjunjizuar turpshėm para kėrkesave tė armiqėve tė kombit shqiptar. Dhe po t’i numronim gafat e tyre politike vetėm nė dhjetė vitet e fundit nuk do tė na mjaftonin as njėmijė faqe libri ose gazetash, sepse janė aq tė shumta turpet e tyre politike sa qė ėshtė e pamundur tė pėrfshihėn detajisht dhe me pėrpikshmėri kronologjike. Cirkusiadat e tyre antikombėtare do tė fillojnė qysh nė fillim tė viteve tė 90-ta dhe do tė vazhdojnė deri me sot, duke mos i harruar ngjarjet tragjike tė vitit 1997,  kur vetėm pėr ta marrė pushtetin nė duart e tyre pėrmbysėn dhe rrėxuan pėr toke tėrė Shipėrinė, pėr pavarėsinė e sė cilės punuan dhe u angazhuan me gjithė shpirt miliona shqiptarė gjatė gjithė shekujve.
 
Pra, nuk mbahet mend tė ketė patur ndonjė popull nė Europė me njė histori kaq tė hidhur sikur shqiptarėt, nuk mbahet mend nė historinė politike tė Europės tė ketė patur popull mė tragjik se shqiptarėt, nuk mbahet mend tė ketė patur popull tė pafat sikur ishin shqiptarėt, nuk mbahet mend nė gjeopolitikėn e Ballkanit tė ketė patur popull qė i ėshtė pėrdhosur dinjiteti politik dhe kombėtar mė shumė se sa shqiptarėve, qė ėshtė pėrndjekur dhe vrarė mė mizorisht se populli shqiptar, qė ėshtė pėrsekutuar dhe denigruar politikisht mė shumė se shqiptarėt, se ėshtė dėbuar dhe coptuar fizikisht mė shumė se shqiptarėt, qė ėshtė nėpėrkėmbur dhe torturuar nga fqinjėt e tyre mė shumė se sa shqiptarėt, qė ėshtė eksploatuar dhe keqtrajtuar me tė gjitha mjetet dhe nė tė gjitha aspektet mė shumė se sa shqiptarėt, qė ėshtė diskriminuar dhe vrarė mė shumė se sa shqiptarėt, qė ėshtė masakruar dhe dėbuar nga vatrat e tyre mė shumė se sa shqiptarėt, qė ėshtė pėrēarė nga brenda mė shumė se sa shqiptarėt, qė ėshtė nėnēmuar dhe anashkaluar nga tė tjerėt mė shumė se sa shqiptarėt..!?
 
Dhe natyrisht shtrohet pyetja: pse?
 
Pėrgjigja do tė ishte shumė e thjeshtė; sepse janė vetė komunistėt shqiptarė, mė vonė tė konvertuar nė socialistė, ata tė cilėt nė vazhdimėsi i shėrbyen me pėrkushtim politikave tė huaja antishqiptare, posaēėrisht asaj tė Athinės dhe Beogradit dhe ate me njė servilizėm tė pa kuptimtė dhe tė paparė ndonjėherė nė analet e politikės reale tė cilit do popull nė botė!? Edhe sot kjo klikė mercenarėsh vazhdon me politikėn e saj vazale pėr interesa tė kėtyre qendrave antishqiptare. Pra, edhe sot vazhdojnė ta bėjnė argatin pėr padronėt e tyre politikė, pa lejen e tė cilėve as nuk mund tė vinin dhe as nuk mund tė mbeteshin nė pushtet nė Shqipėri mė shumė se njė muaj. Me politikėn e tyre servile kjo klikė politike e ka penguar dhe vazhdon t’i pengojė forcat e mirėfillėta patriotike dhe atdhetare qė ta bėjnė punėn e vetė pėr tė mirėn e gjithė kombit nė mėnyrė sovrane dhe e ē’liruar nga diktatet e qendrave antishqiptare.
 
Ėshtė e qartė, pra, se nė shėrbim tė kujt vazhdojnė tė angazhohen neokomunistėt bolshevikė shqiptarė tė Tiranės zyrtare, ėshtė shumė e qartė pra se nė interes tė cilave “ideale kombėtare” vazhdojnė ta ngulfasin ēdo gjė qė ėshtė me interes tė kombit shqiptar. Kėtė e kanė vertetuar qartė me sjelljet e tyre para si dhe gjatė luftės nė Kosovė e qė ishte dėshmia mė e mirė se pėr ēfarė kauze politike rreth Kosovės janė angazhuar kėta “socialistė”, se ēfarė statusi politik i  kanė dėshiruar Kosovės nanoistėt kur deklaronin; “se kryeqyteti i shqiptarėve tė Kosovės ėshtė Beogradi” (F. Nano), “se e keqja mė e vogėl pėr shqiptarėt ėshtė Millosheviēi” (R. Mejdani), etj, etj.
 
Pra, ėshtė shumė i qartė qėndrimi i tyre politik ndaj Kosovės, por edhe  mėnyra se si e kanė ndihmuar luftėn ēlirimtare nė Kosovė, se si e kanė trajtuar kėrkesėn e dy milion shqiptarėve tė Kosovės pėr pavarėsi, se si dhe sa e kanė ēmuar rolin dhe kontributin e kosovarėve pėr bashkim gjithkombėtar, se si dhe sa e kanė ēmuar politikėn, angazhimin, sakrificėn dhe gjakun e mijėra shqiptarėve tė Kosovės tė cilėt dhanė tėrė ate qė patėn vetėm pėr t’u ēliruar si komb njėherė e pėrgjithmėnė nga robėria dhe kthetrat e egra sllavo-ortodokse si qėllim tė fundit qė kishin bashkimin kombėtar tė tė gjithė shqiptarėve.
 
Plenumi i fundit ose “turpi i politikės sė socialistėve tė Shqipėrisė”, siē tha njėri ndėr liderėt e kėsaj partie, Ilir Meta, tregoi edhe njėherė se sa thellė i ka rrėnjėt vazaliteti, mercenarizmi dhe servilizmi politik i neokomunistėve shqiptarė, ndaj themi se pa eliminimin nga skena politike tė kėtij soji sorrollopėsh politikė, nuk mund tė ketė kurrė fillim tė epokės sė re proevropiane nė Shqipėri, e lerė mė tė flitet pėr prosperitet shoqėror, ekonomik dhe kulturor, ngase uzurpatorėt e pushtetit nuk e ēajnė kokėn pėr interesa kombėtare, por vetėm pėr ato personale. Kongresi i tyre i fundit tregoi bindshėm se sa thellė ėshtė e ngulitur nė mendjet e tyre ideologjia komuniste-staliniste e diktateve dhe uzurpimeve tė tė drejtave mė elementare tė njeriut nė Shqipėri, nė veēanti tė individit shqiptar i cili rastėsisht ose me dėshirė i takon njė pjesė tė caktuar tė Shqipėrisė, pėrkatėsisht njė krahu tjetėr politik qė reflekton ndryshe nga komunistet ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare nė Ballkan.
 
Lufta pėr pushtet e bėrė nė mėnyrėn labo-vlleho-komuniste ėshtė shembulli mė i zi se si punohet kundėr interesva tė kombit shqiptar, pa harruar pėr asnjė ēast grabitjen e tyre tė paligjshme tė pasurisė nacionale nė dėm tė shtetit dhe shoqėrisė shqiptare e cila turpėrisht para gjithė botės vazhdon tė vuaj dhe pėrpelitet midis vdekjes dhe agonisė politike e sajuar nga diktatura e re komuniste. Kjo pikėrisht pėr shkakun se socialistėt janė zbatuesit mė ordinerė tė skenareve dhe elaborateve antishqiptare serbo-greko-ortodokse. Shtrohet pyetja: vetėm deri kur?

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.