|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Bacon: kthimi i tė zhvendosurve nė Kosovė - shumė i ngadaltė

 
 

 

19 dhjetor 2003 / Intervistoi: Laura Konda  / "Zėri i Amerikės"

”Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, mė 1999, Kombet e Bashkuara, Shtetet e Bashkuara dhe NATO-ja deklaruan se Kosova duhet tė jetė njė shoqėri shumė-etnike, por deri tani, jemi ende larg kėsaj, edhe pėr faktin se kthimi i tė zhvendosurve po zhvillohet shumė ngadalė.”-thotė presidenti i organizatės ”Refugees International”, Kenneth Bacon. Zoti Bacon, i cili gjatė luftės nė Kosovė ka qenė zėdhėnės i Pentagonit, nė njė intervistė qė i dha Zėrit tė Amerikės, tha gjithashtu se serbėt nuk kanė bashkėpunuar plotėsisht pėr kėtė ēėshtje dhe ata janė pėrpjekur ta manipulojnė procesin e kthimit tė tė zhvendosurve.

Zėri i Amerikės: Zoti Bacon, ju keni qenė zėdhėnės i Pentagonit gjatė konflikteve nė Ballkan. Si do ta vlerėsonit ecurinė e ngjarjeve nė kėtė rajon e veēanėrisht nė Kosovė?

Kenneth H. Bacon: Natyrisht, qė gjendja ėshtė shumė mė e mirė nga ē’ishte nė vitet 1998-99, megjithatė, Kosova nuk ėshtė Zvicra. Atje vazhdon tė ketė shumė tensione etnike, ka ende shumė probleme ekonomike dhe megjithėse vrasjet atje nuk janė mė diēka e zakonshme, vazhdon tė ketė njė numrė tė madh sfidash. Mendoj se e rėndėsishme, si pėr serbėt, edhe pėr shqiptarėt ėshtė se NAT0 i dha tė kėtyre popujve shansin e ri pėr tė ndėrtuar njė jetė dhe njė vend mė tė mirė. Ėshtė shumė e rėndėsishme, qė tė dy palėt tė bashkėpunojnė, pėr tė arritur premtimin qė kanė bėrė. Lufta ka 4 vjet qė ka mbaruar, mund tė thuhet se progres ka, por jo ai qė SHBA, OKB-ja dhe NATO-ja kishin menduar menjėherė pas pėrfundimit tė luftės.

Zėri i Amerikės: Cilat janė disa nga problemet kryesore nė fushėn e tė drejtave tė njeriut dhe tė refugjatėve nė Ballkan?

Kenneth H. Bacon: Problemi kryesor qė kemi nė Ballkan dhe do tė pėrqėndrohem nė veēanti tek Kosova, ėshtė kthimi i personave tė zhvendosur. Ka rreth 240 mijė serbė, tė cilėt janė larguar nga Kosova dhe pjesa mė e madhe e tė cilėve ndodhen nė Serbi. Nuk dihet me saktėsi sa sa prej tyre duan tė kthehen. Sigurisht, qė jo tė gjithė. Sipas vlerėsimeve tona, ndoshta 80 mijė serbė duan tė kthehen. Kombet e Bashkuara, Shtetet e Bashkuara dhe NATO-ja kanė deklaruar se Kosova duhet tė jetė njė shoqėri shumė-etnike, por deri tani, jemi ende larg kėsaj.

Kthimi i tė zhvendosurve po bėhet shumė ngadalė. Mė pak se 3 mijė tė zhvendosur u kthyen gjatė kėtij viti, qė do tė thotė se, me kėtė ritėm, do tė duhen mė tepėr 25 vjet qė 80 mijė refugjatėt tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Kėshtuqė, qė procesi i kthimit duhet tė pėrshpejtohet. Mendoj se problemi tjetėr ėshtė se as serbėt nuk kanė bashkėpunuar plotėsisht pėr kėtė ēėshtje dhe ata janė pėrpjekur ta manipulojnė procesin e kthimit, deri nė njė farė mase, gjė qė mendoj se ėshtė diēka jo e mirė. Serbėt, gjithashtu kanė vepruar me ngadalė pėr pėrqafimin e marrėveshjes ”Standartet para statusit”. Edhe kjo ėshtė pėr tė ardhur keq.

Zėri i Amerikės : Qeveria e Kosovės thotė se po bėn pėrpjekje pėr realizimin e kushteve pėr kthimin e tė zhvendosurve serbė nė Kosovė. Ēfarė mendoni se po bėhet pengesė pėr kthimin e serbėve nė Kosovė?

Kenneth H. Bacon: Mendoj se arsyeja kryesore ėshtė mungesa e sigurisė. Nė Kosovė ka patur herė pas here akte dhune, tė cilat me sa duket kryhen nga shqiptarėt e Kosovės, kundėr serbėve qė kthehen atje. Dhe kjo ėshtė diēka e papranueshme. Shqiptarėt e Kosovės kanė qenė viktima tė sulmeve pėr njė kohė tė gjatė. Pra, ata e kuptojnė se sa tė shėmtuara janė sulmet me karakter etnik dhe ata duhet tė tregojnė e e kuptojnė mirė kėtė ēėshtje, duke i pranuar serbėt tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Por kėtu kemi tė bėjmė edhe me probleme tė tjera, fillimisht gjendja ekonomike. Nė Kosovė ka njė ritėm shumė tė lartė papunėsie, njė pjesė e mirė e ekonomisė sė Kosovės e ka burimin te bizneset familjare tė shqiptarėve. Vėshtirė qė serbėt do tė gjejnė punė nė bizneset e shqiptarėve. Prandaj, pa forcimin e ekonomisė nė pėrgjithėsi, nuk mund tė krijohen vende pune pėr serbėt qė kthehen.

Faktori i tretė, ėshtė se megjithėse UNMIK-u po punon me Trupat Mbrojtėse tė Kosovės, me organziatat jo-qeveritare dhe ato humanitare, procesi i kthimit tė tė zhvendosurve po zhvillohet jashtėzakonisht ngadalė. Nevojitet njė kohė e gjatė pėr procesin e dokumeneteve pėr tė drejtat e pronėsisė, qė do tė mundėsonte kthimin e refugjatėve: vizitat e tyre pėr tė parė pronat, pėr tė krijuar njė ide lidhur me komunitetit ku do tė jetojnė kur tė kthehen, dhe pastaj ata do t’i ndihmojnė tė ndėrtojnė shtėpitė e tyre, por ky do tė jetė njė proces i gjatė, i cili mundet tė pėrshpejtohet, duke krijuar kushtete pėr ata serbė, tė cilėt duan tė kthehen. Dhe sė fundi, njė tjetėr ēėshtje: mendoj se qeveria e Serbisė duhet ta mbėshtesė mė tepėr procesion e kthimit; zyrtarėt serbė duhet tė punojnė pėr t’i inkurajuar serbėt tė kthehen nė Kosovė, ata duhet tė punojnė me OKB-sė dhe shqiptarėt e Kosovės, qė tė pėrmirėsohet sundimi i ligjit, gjė qė do ta lehtėsonte mbarė procesin e kthimit.

Zėri i Amerikės: Njė nga 8 standartet e caktuara pėr Kosovėn deri nė mesin e viti 2005, kur mendohet tė rishqyrtohet statusi i saj, ėshtė edhe kthimi i tė zhvendousrve serbė nė Kosovė. A ekziston rreziku i politizimit tė kėtij problemi nga ana e serbėve?

Kenneth H. Bacon : Kjo do ta ngadalėsonte procesin, por duhet patur parasysh se statusi nuk ėshtė pėrcaktuar. Shqiptarėt duan njė Kosovė tė pavarur, serbėt duan qė ajo tė mbetet pjesė e Serbisė, por dhe kjo ende nuk ėshtė pėrcaktuar dhe nuk do tė pėrcaktohet as deri nė vitin 2005, sepse nė vitin 2005 do tė bėhen vlerėsimi i standarteve. Pra, ka njė numėr arėsyesh qė serbėt duhet tė bashkėpunojnė. E para ėshtė se ata duhet t’i lenė qytetarėt serbė tė jetojnė atje ku ata dėshirojnė, qoftė nė Kosovė, apo nė Serbi. Kthimi i serbėve do ta lehtėsonte gjendjen e tė zhvendosurve, qė aktualisht jetojnė nė vendbanime tė caktuara, ku kushtet nuk janė tė mira.

Ato janė tė mbipopulluara dhe me kushtet jo tė mira sanitare, pra, kjo ėshtė njė arsye e fortė qė ata tė jenė tė intersuar qė serbėt tė kthehen nė shtėpitė e tyre nė Kosovė. Nga ana tjetėr, janė politikat frenuese serbe, tė cilat pengojnė kthimine refugjatėve, kur tė vijė momenti qė tė merret vendimi pėr statusin pėrfundimtar. Pra, serbėt duhet tė tregohen tė arsyeshėm, ashtu sikurse edhe shqiptarėt duhet tė tregohen tė arsyeshėm, tė mos kryejnė mė akte me dhunė ndaj serbėve, tė kenė njė sistem tė mirė policor dhe tė drejtėsisė. E rėndėsishme ėshtė tė bė-he pėrpjekje pėr tė tėrhequr mė tepėr investime, nė mėnyrė qė tė zhvillohet ekonomia e Kosovės.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.