|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E premte, 19 dhjetor 2003

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova nesėr do tė ketė njė audiencė te Papa Gjon Pali II

  • Kryeparlamentari Daci priti kėshilltarin e Presidentit tė Shqipėrisė

  • Pesė tė vdekur nė njė aksident tė rėndė trafiku nė Banullė tė Lipjanit

  • A. Ēeku thotė se prioritet nė punėn e TMK-sė nė vitin 2004 do tė jetė pėrmbushja e standardeve

  • Bordi i AKM-sė nė mbledhjen e fundit ka nėnshkruar kontratat pėr 18 ndėrmarrje tė raundit tė tretė

  • Instituti i Albanologjisė shėnoi 50-vjetorin e themelimit

  • AKM-ja i dorėzoi kontratėn pronarit tė "Termosistemit"

  • Marrėveshje e spitaleve tė Prishtinės dhe Stambollit

  • Arrestohen tre tė dyshimtė pėr vrasjen e Ylber Topėrllakut dje nė Podujevė

  • Gjilan: Punėtoria nė shkollėn teknike - projekt i pėrbashkėt me vlerė 250 mijė euro

  • Nė komunėn e Podujevės janė tė evidentuar 533 tė vrarė dhe 57 persona tė pagjetur pas luftės

  • Komandanti amerikan i KFOR-it Xheri Bek thotė se forcat amerikane nė Kosovė ende janė tė nevojshme

  • Nė Prishtinė u mbajt takimi i grupit punues tė UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės pėr standardet

  • Delegacioni i pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė Kosovės dhe atyre poltike u kthye nga Vjena e Austrisė

  • Pėrfaqėsuesit e pakicės serbe kėrkojnė formimin e dy etniteteve nė Kosovė dhe kthimin e forcave serbe

  • Nė 60-vjetorin e Konferencės sė Bujanit u tha se ajo ishte gurthemeli i shtetit tė Kosovės

  • Nė Mal tė Zi ka 47.682 shqiptarė, nga gjithsej 672.659 banorė sa ka ky vend

  • Presidenti Moisiu ka ftuar kryeministrin Nano qė tė plotėsojė sa mė parė qeverinė

  • Presidenti maqedonas u shpreh kundėr legalizimit tė Universitetit tė Tetovės dhe decentralizimit tė vendit

  • Nė Tetovė u protestua pėr lirimin e ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare

  • Xhejms Lajon thotė se ideja pėr ndarjen e Kosovės nė entitete "ėshtė shumė e rrezikshme"

  • Dy gjykata amerikane marrin vendime kundėr politikės sė Presidentit Bush

  • Policia turke thotė se ka arrestuar njė tė dyshuar pėr sulmet nė Stamboll

  • Nga shpėrthimi i njė kamioni plagosen dy ushtarė amerikanė

  • Bremer thotė se i ka shpėtuar njė atentati nė Irak

  • Vriten dy ushtarė amerikanė afėr Bagdadit

  • Tė burgosurit nė Guantanamo akses tek avokatėt

  • Trupa shtesė amerikane gjatė rotacionit nė Irak

  • Kryeministri i Izraelit i ka kėrcėnuar palestinezėt me ndarjen e njėanshme tė vendit

  • Ushtria amerikane gjen njė listė me emra spiunėsh tė infiltruar radhėt e forcave tė sigurimit tė amerikanėve

  • Kofi Anan propozoi njė takim pėr Irakun

  • Irani e nėnshkroi protokollin shtesė pėr marrėveshjen e bllokimit tė armėve bėrthamore

  • Presidenti rus, Putin ėshtė i gatshėm tė diskutojė pėr njė pakėsim tė borxheve Irakut

 
  
Presidenti Rugova nesėr do tė ketė njė audiencė te Papa Gjon Pali II
 
Romė, 19 dhjetor 2003 - Nesėr, mė 20 dhjetor, Shenjtėria e Tij, Papa Gjon Pali II e pret Presidentin e Kosovės, Ibrahim Rugova nė njė audiencė nė Vatikan.

Pas audiencės, qė do tė jetė nė orėn 11:00, Presidenti Ibrahim Rugova do tė takohet me sekretarin e Shtetit tė Vatikanit, Hirėsinė e Tij, Kardinalin Shodano.
 
 
Kryeparlamentari Daci priti kėshilltarin e Presidentit tė Shqipėrisė
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, priti sot Muhamet Kapllanin, kėshilltar i lartė i presidentit tė Shqipėrisė, Alfred Moisiu. Kryeparlamentari Daci e njoftoi zotin Kapllani pėr zhvillimet aktuale nė Kosovė, sidomos me planin e ri pėr operacionalizimin e Standardeve pėr Kosovėn.

Nga ana e tij z. Kapllani tha se disa nga kėto standarde tashmė janė pėrmbushur nga institucionet e Kosovės dhe shtoi se pret qė deri nė mesi e vitit 2005 apo mė heret tė plotėsohen edhe standardet e tjera, pėr tė shpejtuar procesin negociator pėr statusin final.

Kapllani tha se Kosova gjatė kėsaj kohe mund tė llogarisė shumė edhe nė mbėshtetjen e Shqipėrisė, sidomos nė pėrvojat e mira qė mund t'i ofrojė pėr plotėsimin e standardeve.
 
 
Pesė tė vdekur nė njė aksident tė rėndė trafiku nė Banullė tė Lipjanit
 
Lypjan, 19 dhjetor 2003 - Nė aksin rrugor Prishtinė - Shkup nė, afėrsi tė fshatit Banullė tė Lipianit te restorani "Ulpi" ka ndodhur njė aksident i rėndė trafiku, nė tė cilėn kanė humbur jetėn pesė persona dhe njė tjetėr ėshtė lėnduar rėndė. Zėdhėnėsi i SHPK-sė Refki Morina tha se aksidenti ka ndodhur si pasojė e pėrplasjes zinxhirore tė disa veturave.
 
 
A. Ēeku thotė se prioritet nė punėn e TMK-sė nė vitin 2004 do tė jetė pėrmbushja e standardeve
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - TMK-ja gjatė kėtyre viteve falė angazhimit tonė, ndihmės dhe mbėshtetjes suaj ka bėrė pėrparime tė shumta nė tė gjitha fushat. Kėshtu tha komandanti i pėrgjithshėm i TMK-sė, gjeneral Agim Ēeku nė njė takmim me donatorėt pėr TMK-nė tė mbajtur dje nė Prishtinė.
 
Nė kėtė takim pėrveē ministrit tė Ekonomisė dhe Financave tė pranishėm ishin tė gjithė pėrfaqėsuesit e tė gjithė zyrave diplomatike nė Kosovė si dhe kryesuesit e sektorit mbėshtetės tė UNMIK-ut pėr TMK-nė.

Prioritet themelor nė punėn e TMK-sė nė vitin 2004 do tė jetė zbatimi dhe pėrmbushja e standardit tė tetė, u shpreh gjeneral Agim Ēeku nė prezentimin e tij para donatorėve.

Ministri i Financave dhe Ekonomisė Ali Sadria nė kėtė takim tha se TMK-ja kėrkon njė trajtim mė adekuat. Me kėtė rast pėr periudhėn 2004-2006 para donatorėve u paraqitėn 39 milion ero pėr projekte prioritare. Ndėrkaq buxheti pėr TMK-nė nga buxheti i konsoliduar i Kosovės ėshtė 15 milionė euro.

Nė fund tė konferencės sė djeshme pėrfaqėsuesja e Zyrės finlandeze shprehu gatishmėrinė pėr shqyrtimin e nevojave dhe ndihmėn pėr TMK-nė.
 
 
Bordi i AKM-sė nė mbledhjen e fundit ka nėnshkruar kontratat pėr 18 ndėrmarrje tė raundit tė tretė
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Bordi i AKM-sė nė mbledhjen e fundit ka nėnshkruar kontratat pėr 18 ndėrmarrje tė raundit tė tretė, ndėrkaq ėshtė vendosur qė pesė prej tyre tė ritenderohen. Kėshtu bėrė tė ditur shefi i Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut Nikolaus Lambsdorf nė takimin e djeshėm me gazetarė.
 
Ai bėri tė ditur se politikat operative do tė ndryshohen, ndėrkaq takimi i ardhshėm i Bordit tė AKM-sė do tė mbahet me 14 janar. Lambsdorf tha se Bordi i AKM-sė ka ratifikuar katėr kontrata tė shitjes sė ndėrmarrjeve, kėshtu qė pronarėt e rinj mund tė marrin udhėheqjen e tyre menjėherė. Pra katėr kompanitė e para janė tė shitura.
 
 
Instituti i Albanologjisė shėnoi 50-vjetorin e themelimit
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Me njė solemnitet rasti Instituti i Albanologjisė shėnoi dje pesėdhjetėvejtorin e themelimit tė tij. Nė kėtė solemnitet pėrveē studiusve nga Kosova, Shqipėria dhe nga trojet tjera shqiptare, mori pjesė edhe ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Rexhep Osmani.

Nė kuadėr tė kėtij jubileu dje filloi simpoziumi me titull: "50 vjet pėrpjekje pėr studime albanologjike".
Nė fjalėn e tij akademik Rexhep Qosja, kryetar i Kėshillit Organizativ tha: "Sot nė kėtė pėrvjetor tė Intitutit tė Alabanologjisė mund tė shprehemi tė kėnaqur me punėn e deritashme tė tij, sepse ai gjatė kėsaj kohe pėrveē se ka bėrė njė punė shumė tė ēmuar profesionale e shkencore, ka zhvilluar edhe njė veprimtari me njė rėndėsi tė veēantė politike e shoqėrore institucionale", tha Qosja.

Ndėrkaq, drejtori i kėtij Instituti Sadri Fetiu tha se nė kėtė Institut janė ndėrmarrė nisma, veprime e ide qė janė treguar udhėrrėfyes nė lėvizjen tonė kombėtare gjatė kėtyre 50 vjetėve, tė cilat kanė kryer kėshtu edhe njė mision historik. Ai shtoi se pėr punėn e Institutit flasin qartė mėse 300 tituj dhe vepra shkencore tė botuara deri mė tash, ku ėshtė pėrmbledhur njė punė e madhe e brezave.

Jorgo Bulo nga Akademia e Shkencave tė Tiranės, duke theksuar rėndėsinė e kėtij Instituti gjatė viteve tė shkuara, tha se mbėshtetja dhe pėrkrahja e studiusve tė Akademisė sė Tiranės nuk i ka munguar dhe nuk do t'i mungojė edhe nė tė ardhmen kėtij Instituti.

Simpoziumi vazhdon punėn edhe sot me paraqitje shkencore tė shumė studjuesve tė kėsaj fushe nga Kosova, Shqipėria dhe trojet tjera shqiptare.
 
 
AKM-ja i dorėzoi kontratėn pronarit tė "Termosistemit"
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Sot nė njė ceremoni rasti, Agjencia Kosovare e Mirėbesimit (AKM) i dorėzoi kontratėn pronarit tė ri tė fabrikės tė frigoriferėve "Termosistemi" nė Rahovec, Selami Osės. Ndėrmarrja "Termosistemi" u privatizua nė raundin e parė, por pėr shkak tė bllokimit tė procesit tė privatizimit, dorėzimi i kontratės nuk u bė deri mė sot.

Pronari i ri, Selami Osa, tha se punėtorėt e fabrikės sė privatizuar, gjatė kėtij vakumi ligjor janė pėrkujdesur pėr fabrikėn dhe kanė vazhduar prodhimtarinė.
 
 
Marrėveshje e spitaleve tė Prishtinės dhe Stambollit
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Sot ėshtė zyrtarizuar marrėveshja e bashkėpunimit mes Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės si dhe spitaleve "Siamihersek" tė Stambollit dhe Qendrės Ortopedike tė Ankarasė.

Kėto marrėveshje kanė pėr synim bashkėpunimin e ndėrsjellė nė fushė tė problemeve shėndetėsore, nė edukimin dhe trajnimin e kuadrove si dhe nė punėn shkencore e hulumtuese tė spitaleve tė Kosovės dhe ato turke, tha Sali Ahmeti, drejtor i QKU-sė. Ai tha se kjo ėshtė hera e parė qė nė nivel shtetėror tė nėnshkruhen marrėveshje tė tilla.

Ndėrkaq, Ibrahim Jekeler, drejtori i spitalit tė Stanbollit, tha se kosovarėt do tė kenė mundėsi qė nė spitalin e Stanbollit, i cili ėshtė i pajisur me mjete mė moderne tė teknologjisė sė sotme, t'i kryejne operacionet e zemrės me sukses. Turqia ėshtė shteti i parė qė nė mėnyrė zyrtare nėnshkruan marrėveshje me Kosovėn nė nivele shtetėrore.
 
 
Arrestohen tre tė dyshimtė pėr vrasjen e Ylber Topėrllakut dje nė Podujevė
 
Podujevė, 19 dhjetor 2003 - Zv.komandanti i policisė sė Podujevės, togeri Selim Ejupi deklaroi se, si rezultat i angazhimit tė ekipeve tė policisė, janė arrestuar tre persona tė dyshimtė se e kanė kryer veprėn e tentim plaēkitjes dhe vrasjes sė pronarit tė argjendarisė "Te Ylberi", Elber Topėrllakut, kurse njėri nga ata ka arritur tė arratiset.

Ndėrkohė, ka reaguar Sindikata e Pavarur e Ekonomisė sė Vogėl dhe Zejtarisė e Podujevės (SPEZ) pėr vrasjen e anėtarit tė kėsaj sindikate, tė ndjerit Ylber Topėrllaku, i cili dje rreth orės 10 nė qendėr tė qytetit, nė njė tentim plaēkitjeje ėshtė plagosur pėr vdekje me armė zjarri, nė dyqanin e tij dhe mė vonė vdiq nė Qendrėn emergjente nė Prishtinė.

Kjo sindikatė kėrkon nga organet kompetente qė vrasėsit e Ylber Topėrllaku tė nxirren para drejtėsisė dhe ta marrin dėnimin e merituar" ANjėherit kėrkojmė nga organet tona pėrgjegjėse siguri mė tė madhe nė pėrgjithėsi pėr ndėrmarrėsit privat dhe zejtarėt e komunės, pasi qė kėso rastesh po ndodhin shpesh", thuhet nė reagimin me shkrim tė SPEZ tė Podujevės.

Kufoma e tė ndjerit gjendet nė morgun e Rahovecit pėr obduksion kurse familja pret ėshtė nė pritje pėr ta varrosur mė tė dashurin e tyre.
 
 
Gjilan: Punėtoria nė shkollėn teknike - projekt i pėrbashkėt me vlerė 250 mijė euro
 
Gjilan, 19 dhjetor 2003 - Njė donacion i pėrbashkėt i USAID-it amerikan, Swiss Contaktit zviceran dhe komunės sė Gjilanit, nė vlerė prej 250 mijė euro, ka mundėsuar tė enjten lėshimin nė punė tė punėtorisė praktike pėr nxėnės nė shkollėn e mesme teknike "Mehmet Isai", nė Gjilan.

Punėtoria pėr automekanikė, nė shkollėn e teknike ėshtė investim i Qeverisė amerikane, pėrmes USAID-it, Qeverisė zvicerane, pėrmes Swiss Contaktit dhe i komunės sė Gjilanit, e cila ka marrė pjesė me 15 pėrqind tė mjeteve nė kėtė projekt.

Dejvid Leong, zėvendėsdrejtor i misionit tė USAID-it nė Kosovė, tha se duke punuar kėshtu sė bashku, mund t'i ndihmojmė tė rinjtė e Kosovės qė tė pėrgatiten dhe aftėsohen pėr nevojat e vendit tė tyre dhe tė ardhmen.

Ai rikujtoi se USAID-i amerikan ka investuar deri tani kryesisht nė shkolla. Pėr popullatėn e re tė Kosovės, arsimi ėshtė parakusht pėr progres dhe tė ardhme mė tė mirė. Qė nga viti 1999, USAID-i ka investuar nė kėtė komunė 2.5 milionė dollarė, nė mbi njėzet projkete nė arsim, infrastrukturė, shėndetėsi, bujqėsi e tė tjera, tha Leong.

Ndėrkaq, Peter Porten, pėrfaqėsues nga Swiss Contakt tha se kjo punėtori ėshtė fryt i bashkpunimit mes shkollės, komunės, USAID-it e Qeverisė Zviverane. Vetėm me bashkėpunim tė tillė mund tė ndėrtojmė njė tė ardhme mė tė mirė pėr rininė tuaj, tha Porten. Pajisjet e kėsaj punėtorie, nė vlerė prej 150 mijė ?uro janė dhuratė e Swiss Contaktit.

Lutfi Haziri, kryetar i komunės, pasi ka pėrgėzuar nxėnėsit e shkollės teknike pėr dhuratėn e ēmuar, ka premtuar sė shpejti aty do tė rregullohet edhe nxemja. Shkollat profesionale si kjo, janė ato qė tash e tutje i duhen Gjilanit dhe Kosovės, tha Haziri.
 
 
Nė komunėn e Podujevės janė tė evidentuar 533 tė vrarė dhe 57 persona tė pagjetur pas luftės
 
Podujevė, 19 dhjetor 2003 - Kordinatori i Komitetit tė fshatrave i komunės sė Podujevės Latif Mehmeti me ndihmėn e kryetarėve tė kėtyre komiteteve kanė bėrė evidentimin e pasojave tė luftės sė fundit pėr tė pasur njė pasqyrė mė tė saktė rreth viktimave, tė tė plagosurve dhe dėmeve materiale.

Tė dhėnat e sjella nga pėrgjegjėsit e fshatrave nė 67 fshatra dhe 3 lagjet e qytetit janė sistemuar e verifikuar. Nė 9 fshatra nuk ka viktima, kurse prijnė fshatrat Bellopojė me 24, Gllamniku 20, Bradashi e Dumnica e Poshtme me 18, Shajkofci me 15 dhe Bajēina e Dobratini me 14 tė vrarė.

Sipas kėtyre shėnimeve, pėrkatėsisht nga numri i pėrgjithshėm i tė vrarėve gjatė luftės sė fundit, nė komunėn e Podujevės prej 533 tė evidentuar aktualisht, 97 i takojnė gjinisė femėrore, kurse nė bazė tė moshės viktimat janė kategorizuar nė: 32 tė vrarė moshės deri nė 14 vjeēare, prej 14-27 vjet 114 persona, prej 27-65 vjeē janė vrarė 309 dhe 73 viktima janė tė moshės mbi 65 vjeē.

Kėto shėnime tregojnė se 28 familje i kanė nga 2 tė vrarė nė familjet e tyre, 8 familje nga 3, tri familje nga 5 anėtarė, 2 familje nga 6, njė familje shtatė anėtarė dhe 1 familje ka 8 anėtarė tė vrarė.

Sipas shėnimeve tė grumbulluara nga Kordinatori i Komiteteve tė fshatarave Latif Mehmeti rezultojnė se 5 persona janė varrosur tė paidentifikuar. Kurse nga numri i personave tė pagjetur, 9 prej tyre janė femra, ndėrkaq qė 5 familje i kanė nga 2 anėtarė tė pagjetur dhe familje tjera kanė nga njė anėtar. Aktualisht janė tė evidentuar 57 persona nė listat e tė zhdukurve nga komuna e Podujevės.
 
 
Komandanti amerikan i KFOR-it Xheri Bek thotė se forcat amerikane nė Kosovė ende janė tė nevojshme
 
Bonstell - Ferizaj, 19 dhjetor 2003 - Pėrkundėr pėrmirėsimit tė situatės, trupat amerikane ende janė tė nevojshme nė Kosovė,tha komandanti i paqeruajtėsve amerikanė nė kuadėr tė KFOR-it, gjenerali Xheri Bek. Ai ka theksuar se ka edhe shumė gjėra pėr t'u bėrė derisa tė merret ndonjė vendim pėr ēėshtje ushtarake nė njė intervistė pėr Asoshieted Press.

Gjenerali Bek citohet tė ketė thėnė se trupat amerikane nuk pėrballen me ndonjė kėrcėnim tė madh nga grupet ekstremiste nė Kosovė, ku shumica muslimane e popullatės shqiptare ka treguar dashamirėsi tė madhe ndaj amerikanėve.

"Kėrcėnimi mė i madh qė kam hasur ėshtė vozitja e ushtarėve tė mi nė kushtet e dimrit", ka thėnė gjenerali Bek, duke shtuar se nė Kosovė duhet pėrmirėsuar vendosjen e sundimit tė ligjit dhe bashkėpunimin e popullatės me policinė lokale nė luftėn kundėr krimit tė organizuar.
 
 
Nė Prishtinė u mbajt takimi i grupit punues tė UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės pėr standardet
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės e kanė shfaqur besimin se nė janar mund tė bėhen raportet e para vlerėsuese nė fushėn e pėrmbushjes sė standardeve tė cilat i kėrkon bashkėsia ndėrkombėtare.
 
Kėto komente u bėnė publike pas takimit tė grupeve tė pėrbashkėta tė UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės. Pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut, Khan Ros tha se plani pėr standardet do tė kryhet shpejt.

Nė takimin e grupeve tė pėrbashkėta tė UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės nė lidhje me standardet nuk kanė marrė pjesė pėrfaqėsuesit serbė nėn arsyetimin se nuk janė konsultuar lidhur me versionin final tė Planit pėr Standardet. Duke shfaqur brengosjen pėr kėtė fakt z. Ros tha se pjesėmarrja e serbėve ėshtė e nevojshme.
 
 
Delegacioni i pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė Kosovės dhe atyre poltike u kthye nga Vjena e Austrisė
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Delegacioni i pėrbėrė nga pėrfaqėsuesit e institucioneve kosovarea dhe atyre poltike dje ėshtė krthyer nga Viena e Austrisė ku pėr tri ditė me radhė morėn pjesė nė tryezėn ndėrkombėtare "Projekti pėr drejtėsinė nė kohė tė tranzicionit". Ishte vizitė me dobi tė dyfishtė, u shpreh me tė kthyer kryeparlamentari Nexhat Daci.
 
 
Pėrfaqėsuesit e pakicės serbe kėrkojnė formimin e dy etniteteve nė Kosovė dhe kthimin e forcave serbe
 
Mitrovicė, 19 dhjetor 2003 - Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės e ashtuquajtur "bashkėsia e komunave serbe tė Kosovės", njė organizatė kjo qė UNMIK-u nuk e njeh ėshtė shprehur kundėr standardeve pėr Kosovėn.
 
Kjo organizatė nėpėrmjet njė deklarate tė veēantė pėr opinion ka kėrkuar formimin e dy etniteteve nė Kosovė, si dhe rikthimin e ushtrisė dhe policisė serbe, si dhe tė institucioneve tė tjera serbe, pasi sipas tyre tė gjitha institucionet e formuara pas vitit 1999 nė Kosovė janė struktura paralele. Sipas tyre, deklarata ėshtė pėrgjigje ndaj planit Standardet pėr Kosovėn.
 
 
Nė 60-vjetorin e Konferencės sė Bujanit u tha se ajo ishte gurthemeli i shtetit tė Kosovės
 
Prishtinė, 19 dhjetor 2003 - Veteranėt e LNĒ-sė nga Kosova dhe Shqipėria shėnuan dje nė Prishtinė 60-vjetorin e Konfrencės sė Bujanit. Nė manifestimin e mbajtur nė Teatrin Kombėtar pjesėmarrėsit thanė se Konferenca e Bujanit ishte gurthemeli i shtetit tė Kosovės.

Rėndėsia e konferencės sė Bujanit qėndron nė vendimin pėr ēlirimin e Kosovės dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė, pavarėsisht se vendimi i saj nuk u zbatua. Xhevdet Pula, kryetar i Veteranėve tė LNĒ-sė tha se vendimi i Konferencės sė Bujanit ishte vullnet i popullit shqiptar. Ai Konferencėn e Bujanit e ka ēmuar si njė nga ngjarjet mė tė ndritshme nė historinė e Kosovės.
 
 
Nė Mal tė Zi ka 47.682 shqiptarė, nga gjithsej 672.659 banorė sa ka ky vend
 
Podgoricė, 19 dhjetor 2003 - Sipas rezultateve jozyrtare tė regjistrimit tė popullsisė, nė Mal tė Zi ka 47.682 shqiptarė ose 7.09 pėr qind.
 
Ndėrkaq, Mali Zi ka gjithsej 672.659 banorė.
 
Malazezė janė deklaruar 273.366 ose 40.64 pėr qind,
serbė 201.892 ose 30.01 pėr qind.
Si boshnjakė janė deklaruar 63.272, ose 9.41 pėr qind,
muslimanė 28.714 ose 4.27 pėr qind etj.

Sipas mediave malazeze kėto janė rezultate jozyrtare tė regjistrimit tė popullsisė tė zbatuar qė nga data 1 deri mė 15 nėntor.

Pėr pėrkatėsinė kombėtare nuk janė deklaruar 27.715 qytetarė ose 4.12 pėr qind, ndėrkohė qė nuk ka shėnime pėr 10.532 qytetarė.

Ėshtė interesant se nė krahasim me regjistrimin e vitit 1991, numri i qytetarėve qė janė shprehur si malazezė ka rėnė pėr 107.101, ndėrkaq numri i qytetarėve tė cilėt janė shprehur si serbė ėshtė mė i madh pėr 144.439.

Ndryshe rezultatet pėrfundimtare do tė njoftohen tė hėnėn, mė 22 dhjetor.
 
 
Presidenti Moisiu ka ftuar kryeministrin Nano qė tė plotėsojė sa mė parė qeverinė
 
Tiranė, 19 dhjetor 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu nė njė mesazh tė dhėnė dje para deputetėve tė Parlamentit nė lidhje me situatėn nė vend, deklaroi se nuk mund tė vazhdohet mė qeverisja me zėvendėsministra.
 
"Dėshiroj tė ndaj me ju dy shqetėsime: kriza nė qeveri dhe problemet e zgjedhjeve tė 12 dhjetorit", u shpreh presidenti Moisiu. Ai ka ftuar kryeministrin Fatos Nano qė tė plotėsojė sa mė parė Qeverinė, ose tė ofrojė alternativa tė reja. Nė listėn e emrave tė rinj nė kabinetin qeveritar nuk duhet tė pėrfshihen figurat e pėrfolura dhe tė akuzuara nga vetė drejtuesit e lartė tė ekzekutivit, tha presidenti Moisiu.
 
Ai po ashtu u tha deputetėve se nė rast se nuk do tė gjendet ndonjė zgidhje nė Parlament pėr problemin e Qeverisė, atėherė ēdo alternativė ligjore do tė jetė e hapur pėrfshirė edhe zgjedhjet e parakohshme.
 
 
Presidenti maqedonas u shpreh kundėr legalizimit tė Universitetit tė Tetovės dhe decentralizimit tė vendit
 
Shkup, 19 dhjetor 2003 - Nė fjalimin vjetor nė Parlamentin maqedonas, presidenti Boris Trajkovski ėshtė shprehur kundėr propozimligjit tė Qeverisė maqedonase pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės, si dhe kundėr ligjeve pėr decentralizimin e vendit. Lidhur me ēėshtjet e sigurisė ai ka thėnė se nė Maqedoni ende nė disa zona veprojnė grupe tė armatosura, tė cilat qeveria duhet t'i neutralizojė.
 
Prononcimet e Trajkovskit kanė shkaktuar reagime tė ashpra nga partitė politike, tė cilat nuk pajtohen me kundėrshtimin qė i bėri Trajkovski zyrtarizimit tė Universitetit tė Tetovės. Nėnkryetarja e BDI-sė, Teuta Arifi tha se nuk ėshtė mirė qė presidenti Trajkovski qysh tash ta fillojė fushatėn e tij pėr t'u bėrė kandidat presidencial i VMRO-DPMN-sė.

Edhe Lidhja Socialdemokrate nuk pajtohet me fjalimin e presidentit Trajkovski. "Fushata elektorale pėr Trajkovskin ka filluar shumė mė herėt. Ai u pėrqėndrua nė ēėshtjet pėr tė cilat nuk ėshtė kompetent", tha pėrfaqėsuesi i LSDM-sė Jani Makraduli, duke shtuar se Trajkovski nė pjesėn mė tė madhe tė fjalimit ishte kontradiktor me vlerėsimet e mėparshme.
 
 
Nė Tetovė u protestua pėr lirimin e ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare
 
Tetovė, 19 dhjetor 2003 - Disa qindra shqiptarė protestuan dje nė Tetovė pėr lirimin e ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Ata kanė shprehur indinjatė dhe shqetėsimin e tyre pėr atė se edhe pas pėrfundimit tė konfliktit shqiptaro-maqedonas tė vitit 2001 nuk kanė tė ndalur pėrndjekjet, dėnimet dhe burgosjet e shqiptarėve.

Organizatorėt e protestės kėrkuan qė pushteti maqedonas tė respektojė Ligjin e Amnistisė, ndėrkaq pėrfaqėsuesit shqiptarė tė politikės zyrtare, faktori relevant nė vend dhe ai ndėrkombėtar, tė angazhohen pėr lirimin e e tė burgosurve politikė shqiptarė.
 
 
Xhejms Lajon thotė se ideja pėr ndarjen e Kosovės nė entitete "ėshtė shumė e rrezikshme"
 
Nju Jork, 19 dhjetor 2003 - Shefi i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave pėr Serbinė e Malin e Zi, Xhejms Lajon ka thėnė se ideja pėr ndarjen e Kosovės nė entitete "ėshtė shumė e rrezikshme" dhe se mund tė ketė pasoja tė rrezikshme pėr serbėt qė jetojnė atje.
 
"Shumica e serbėve nuk jetojnė nė veri tė Kosovės, por jetojnė nėpėr enklava dhe unė kam frikė nga reagimi i shqiptarėve", ka thėnė Lajon. Sipas mendimit tė tij, do tė ishte mė mirė qė pala shqiptare dhe ajo serbe tė "ulin topin" dhe pa provokacionr nacionale, "esull tė nisen pėrpara".

Xhems Lajon ka theksuar se nė Kosovė ka edhe njė problem, e ky ėshtė se ka dy interesa serbe - ai shtetėror nga Beogradi dhe i serbėve qė jetojnė nė Kosovė, tė cilat nganjeherė nuk janė tė njėjtė.
 
 
Dy gjykata amerikane marrin vendime kundėr politikės sė Presidentit Bush
 
Uashington, 19 dhjetor 2003 - Nė Shtetet e Bashkuara, dy gjykata federale apeli morėn vendime qė shikohen si grusht i rėndė kundėr politikės sė administratės sė Presidentit Bush nė lidhje me personat qė mbahen nėn arrest si luftėtarė armiq.

Njė gjykatė federale nė San Francisko vendosi tė enjten se mbi 600 tė burgosur nuk mund tė mbahen pėr njė kohė tė pacaktuar nė bazėn detare amerikane nė Gjirin Guatanamo tė Kubė pa u dhėnė atyre mundėsinė tė bien nė kontakt me avokatė apo me gjykata amerikane. Gjykata tha se Shtetet e Bashkuara janė tė detyruara, nė bazė tė sandardeve ndėrkombėtare, qė t=u sigurojnė tė burgosurve kontakte tė tilla.

Zyrtarėt amerikanė nuk kanė bėrė ndonjė koment nė lidhje me vendimin e gjykatės, i pari nga njė gjykatė federale apeli nė lidhje me tė burgosurit nė Guatanamo.

Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Skot Mekllellen, tha se Presidenti Bush i ka kėrkuar Departamentit tė Drejtėsisė tė kėrkojė pezullimin e urdhėrit tė gjykatės ose apelimin e tij pranė gjykatės sė lartė. Zoti McClellan e cilėsoi vendimin e djeshėm si shqetėsues dhe me tė meta.
 
 
Policia turke thotė se ka arrestuar njė tė dyshuar pėr sulmet nė Stamboll
 
Stamboll, 19 dhjetor 2003 - Policia turke thotė se ka kapur njė burrė i cili kinse personalisht ka marrė urdhėrin e Osama bin Ladenit pėr fundamentalistėt islamikė turq qė tė kryejnė sulme mbi objektivat amerikane nė Turqi, por pėr shkak tė mesave tė rrepta tė sigurimit, sulmet i ka drejtuar mbi objektivat civile nė Stamboll.

Shtypi turk shkruan sot se Adnan Ersoz para tri ditėsh ėshtė ndaluar nė Stamboll. Pritet qė kėrkesa pėr padi kundėr tij tė bėhet sot.

Gazeta "Hyriet" shkruan se Ersoz ėshtė trajnuar nė kampin e Al Kaidės nė Afganistan mė 2001 e 2002 dhe se ka qenė nė kontakt tė pėrhershėm me turqit e tjerė pėr tė cilėt besohet se qėndrojnė pas sulmeve nė Stamboll.
 
 
Nga shpėrthimi i njė kamioni plagosen dy ushtarė amerikanė
 
Bagdad, 19 dhjetor 2003 - Njė bombė ka shpėrthyer afėr njė kamioni ushtarak amerikan jashtė Bagdadit tė premtėn dhe ka plagosur dy ushtarė amerikanė, ndėrkaq njė grua irakiane ka vdekur nga njė shpėrthim tjetėr nė njė sulm nė zyrėn e Partisė shiite.

Kapiteni Tami Gallouei nga Divizioni 82 ajror ka thėnė se eksplozivi ka shpėrthyer skaj rrugės ndėrsa kamioni po kalonte aty pari. Dėshmitarėt irakianė thanė mė herėt se dy ushtarė amerikanė ishin vrarė nė atė shpėrthim, njofton AP.
 
 
Bremer thotė se i ka shpėtuar njė atentati nė Irak
 
Bagdad, 19 dhjetor 2003 - Administratori i pėrkohshėm nė Irak Pol Bremer deklaroi tė premtėn se ka shpėtuar nga vdekja nė fillim tė dhjetorit nė Bagdad, njofton Rojter.

"Po, ėshtė e vėrtetė, por pėr fat, ende jam gjallė dhe ndodhem para jush", u pėrgjegj Bremer para gazetarėve nė pyetjen se a ka mbijetuar njė atentat mė 6 dhjetor.

Rrjeti televiziv amerikan ABC ka njoftuar se Bremer ka shpėtuar i palėnduar kur kolona e tij u ndesh me njė mjet shpėrthyes dhe me zjarrin nga armėt e vogla nė rrugėn pėr nė aerportin e Bagdadit.

Incidenti ka ndodhur po atė ditė kur sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld mbėrriti nė Bagdad. Bremer dhe administrata e tij nė Irak nuk iu paraqitėn gazetarėve.
 
 
Vriten dy ushtarė amerikanė afėr Bagdadit
 
Bagdad, 19 dhjetor 2003 - Dy ushtarė amerikanė janė vrarė nga shpėrthimi i njė kamioni ushtarak nė njė rrugė jashtė Bagdadit tė premtėn, thanė dėshmitarėt, njofton AP.

Mė herėt po tė premtėn nė njė shpėrthim tjetėr nė njė zyrė tė Partisė shiite njė grua irakiane ėshtė vrarė dhe janė plagosur pesė tė tjerė.
 
 
Tė burgosurit nė Guantanamo akses tek avokatėt
 
Guantanamo, 19 dhjetor 2003 - Pėr herė tė parė, njė gjykatė nė SHBA ka vendosur qė qindra tė burgosur tė huaj qė mbahen nė bazėn ushtarake tė Guantanamos nė Kubė tė kenė akses te avokatėt dhe sistemi gjyqėsor amerikan.

Qė nga fillimi mė shumė se dy vjet mė parė, administrata e Bushit ėshtė pėrpjekur tė krijojė njė vrimė tė zezė ligjore pėr qindra tė burgosurit nga 42 vende qė u kapėn gjatė tė ashtuquajturės luftė amerikane kundėr terrorizimit.

Ata janė nė territor amerikan, njė bazė ushtarake 90 vjeēare nė Guantanamo, nė Kubė. Megjithatė, ligjėrisht, ata nuk janė nė SHBA.

Xhorxh Bush shpiku njė term pėr t'i pėrshkruar ata - luftėtarė armiq- njė koncept i padefinuar sipas ligjit ndėrkombėtar.

Sipas amerikanėve kjo do tė thotė se ata nuk janė ligjėrisht tė burgosur lufte, kėshtu qė nuk mund tė mbrohen nga Konventa e Gjenevės.
 
 
Trupa shtesė amerikane gjatė rotacionit nė Irak
 
Uashington, 19 dhjetor 2003 - Pentagoni thotė se po dėrgon edhe dy mijė trupa tė tjera nė Irak dhe u ka kėrkuar tre mijė e gjysmė tė tjerėve tė qėndrojnė pėr njė kohė mė tė gjatė sesa ishte planifikuar nė fillim pėr tė ruajtur nivelin e forcave pėr kėto pak muajt e ardhshėm.

Pentagoni pritet tė fillojė njė zėvendėsim masiv tė trupave tė tij nė irak. Tė 123 mijė trupat amerikane qė ndodhen tani atje do tė zėvendėsohen gjatė muajve tė ardhshėm me njė numėr gati tė njėjtė njėsish tė reja.

Por, Pentagoni sapo ka njoftuar se do tė dėrgojė edhe dy mijė trupa shtesė nga Divizioni 82 sulmues parashutist pėr tė ruajtur nivelin e trupave gjatė kėtij tranzicioni.

Ato do tė nisen nė janar dhe do tė qėndrojnė pėr katėr muaj. Pėrveē kėsaj, rreth 3500 trupave tė divizionit 82 parashutist, qė ndodhen tani nė Irak dhe qė duhet tė ktheheshin nė atdhe nė shkurt, u ėshtė kėrkuar tė qėndrojnė edhe pėr disa muaj shtesė.
 
 
Kryeministri i Izraelit i ka kėrcėnuar palestinezėt me ndarjen e njėanshme tė vendit
 
Tel Aviv, 19 dhjetor 2003 - Kryeministri i Izraelit i ka kėrcėnuar palestinezėt me ndarjen e njėanshme tė vendit dhe me humbje territori, nėse do tė dėshtonte plani ndėrkombėtar i paqes. Nė njė fjalim parimor Ariel Sharoni tha se Izraeli do tė fillojė ta marrė kėtė masė sigurie, nėse palestinezėt nuk do ta vėnė nė jetė brenda muajsh pjesėn tyre tė planit.
 
Pėr palestinezėt kjo do tė ishte e barabartė me humbjen e territoreve. Ai bėri tė ditur se ndėrtimi i gardhit rrethues tė kritikuar nga SHBA dhe shtetet evropiane do tė vazhdojė nė mėnyrė tė pėrshpejtuar. Kryeministri palestinez, Ahmed Korei u shpreh i zhgėnjyer pėr fjalimin e Sharonit.
 
 
Ushtria amerikane gjen njė listė me emra spiunėsh tė infiltruar radhėt e forcave tė sigurimit tė amerikanėve
 
Bagdad, 19 dhjetor 2003 - Nė vendin ku qe fshehur presidenti irakian, Sadam Husein, ushtria amerikane ka gjetur njė listė me emra spiunėsh, tė cilėt ndėr tė tjera kanė infiltruar rradhėt e forcave tė sigurimit tė amerikanėve.
 
Dokumentat qenė gjetur nė cantėn e ish-pushtetmbajtėsit,bėri tė ditur kanali televiziv amerikan, ABC. Njė oficer amerikan e quajti listėn si "minierė ari". Spiunėt e patėn informuar Sadamin pėr aktivitetet e forcave amerikane. Ata qenė futur jo vetėm nė radhėt e forcave tė sigurimit tė SHBA, por edhe nė forcat e sigurimit tė Irakut dhe nė administratėn civile.
 
 
Kofi Anan propozoi njė takim pėr Irakun
 
Kombet e Bashkuara, 19 dhjetor 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Anan propozoi njė takim tė pėrfaqėsuesve tė Kombeve tė Bashkuara, tė Kėshillit Provizor qeveritar irakian dhe tė fuqive pushtuese nė mes tė janarit.Nė takim do tė diskutohet pėr detyrat e ardhshme tė OKB-sė nė Irak.
 
Anani ka theksuar se do tė verė nė balancė kėrkesat ndaj OKB-sė me rreziqet. Pas atentateve ndaj zyrave tė OKB-sė nė Bagdad ai i tėrhoqi tė gjithė bashkėpunėtorėt e OKB-sė. Anan paralajmėroi mė tej se edhe nė Afghanistan mund tė dėshtojnė pėrpjekjet pėr paqe, nėse nuk krijohen kushte mė tw mira sigurie:
 
"Ne duhet tė trajtojmė cėshtjen e sigurisė, dhe nėse nuk e trajtojmė atė, ne mund ta humbasim Afganistanin. Mendoj se ishte legjitime qė i ngarkuari i OKB-sė, Brahimi i ra kėmbanės sė alarmit, dhe unė u kėrkoj shteteve anėtare tė na ndihmojnė pėr ta pėmirėsuar sigurinė nė Afganistan, qė tė mund tė vazhdojmė punėn."
 
 
Irani e nėnshkroi protokollin shtesė pėr marrėveshjen e bllokimit tė armėve bėrthamore
 
Teheran, 19 dhjetor 2003 - Pas lėkundjeve disamujore, Irani e nėnshkroi protokollin shtesė pėr marrėveshjen e bllokimit tė armėve bėrthamore. Me kėtė Teherani u lejon nė tė ardhmen inspektorėve tė Organizatės Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike kontrolle tė palajmėruara dhe tė hollėsishme tė pajisjeve tė tij bėrthamore. SHBA e pėrshėndetėn nėnshkrimin, por thanė se ky ėshtė vetėm njė hap i parė. BE tha se me kėtė Irani i ka plotėsuar ato qė priste BE.
 
Drejtori i Organizatės Ndėrkombėtare tė Energjisė Bėrthamore, Mohamed el Baradei tha: "Shpresoj se me protokollin nė fuqi ne do tė jemi nė gjendje tė lėvizim pėrpara. Shpresoj tė jemi nė gjendje pėr kėtė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, pėr ta garantuar komunitetin ndėrkombėtar se programi atomik i Iranit ėshtė vetėm pėr qėllime paqeje".
 
 
Presidenti rus, Putin ėshtė i gatshėm tė diskutojė pėr njė pakėsim tė borxheve Irakut
 
Moskė, 19 dhjetor 2003 - Presidenti rus, Vladimir Putin ėshtė i gatshėm tė diskutojė pėr njė pakėsim tė borxheve Irakut. Pas njė takimi me tė dėrguarin e posacėm amerikan, Xhejms Bejker, Putini tha se kjo do tė ndodhė nė kuadėr tė bisedimeve me shtete tė tjera kreditore nė Klubin e Parisit.
 
Me tetė miliardė dollarė, Rusia ėshtė kreditorja mė e madhe e Irakut. Mė parė, nė njė bisedė nė televizion, presidenti i Rusisė foli pėr njė rritje tė dukshme ekonomike tė vendit tė tij.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.