|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

  INFORMIMI I DOBĖT I ZĖDHENĖSVE NĖ INSTITUCIONET TONA VENDORE

 
 

 
16 dhjetor 2003 / TN
 
Zejnulla JAKUPI

Pėr zėdhėnėsit e institucioneve kosovare dhe mėnyrėn e komunikimit aversiv me mediat dhe publikun ėshtė raportuar herė pas here nė media. Gafet e zėdhėnėsve tanė janė nga mė tė ndryshmet, p.sh:
Zėdhėnėsi i institucionit pėr media nuk gjindet nė vendin e punės. Shpesh ai nuk ka kohė tė merret me mediat dhe qytetarėt.
 
Disa zyra pėr informim, japin vetėm deklerata tė thata, sa pėr sy e faqe. Zėdhėnėsi i tillė ka raste kur kėrcnon median; Pėr shembull, kundėr asaj gazete apo kanali televiziv qė nuk ėshtė nė partinė ku ėshtė zėdhėnėsi. Ēuditėrisht pjesėtarė tė mediave nė raste tė tilla nuk u lejohet tė marrin pjesė nė konferenca shtypi. Zėdhėnėsi nuk ka shkollė tė gazetarisė. Disa bile janė kokėfortė dhe s“bėhen fare merak pse nuk dijnė tė bėjė analiza empirike. Mė e keqja ėshtė,se ata nuk dijnė tė bėjnė as analiza qualitative. Zėdhėnsi ynė nuk merrė rrogė as sa njė pastrues i Unmikut. I konsideron mardhėnijet me media nė posicionin e gjithėpushtetshėmit, me predisponimin qė t“i shkel gjithmonė gazetarėt dhe t“i nėnshtrojė mediat „kundėrshtare“ me manipulime apo tua mbyllė derėn para turinjėve.

Besoj se kėta zėdhėnės, do tė krijojnė "absurdin institucional", qytetarin e manipuluar ,po nė emėr tė institucionit, derisa pasardhėsitė e tyre do tė na pėrbejnė se nuk do ta pėrsėrisin gabimin e tė parėve. Toleranca dhe mos reagimi me kohė ndaj kėtyre zėdhėnėsve, ėshtė baraz me marrėzi dhe, siē thotė njė aforizėm; “Marrėzia ėshtė nėnė e krimit, qė etėrit e tyre shpesh janė gjenialė.”


Krijimi i imazhit pozitiv pėrmes
informimit

Pėr tė dalur sadopak nga kjo krizė me pasoja, po japim disa udhėzime se si punojnė dhe analizojnė stategjitė e susksesit nė fushnė e informimit, zyrat e zėdhėnėsve nė vendet me traditė nga fusha e informimit profesional.

Dihet se nėse institucioni pėrkatės i duhet krijimi i imazhit pozitiv,
institucioni pėrmes zėdhėnėsit pėr media, duhet ta bėje s“pari informimin dhe krijimin e mirėkuptimit tė ndėrsjellė pikėspari njėherė ,mes vet anėtarėve tė institucionit,dhe mė vonė me instancat e jashtme. Rol tė rėndėsishėm luajnė kampanjat, ku si element tė saj mund tė numėrohen; kontaktet personale (jo vetėm me gazetat e partisė apo me ato tė afėrta me tė, por me tė gjitha mediat tjera), thirrja e gazetarėve nė konferenca shtypi, organizimi i seminareve, dhėnija e intervistave tė ndryshme etj.

Zėdhėnėsit e vėrtetė janė ekspertė tė mediave,
tė paisur me dije specifike dhe me dije tė gjithanshme, dhe jo me shije pėr pallavra! Zėdhėnėsi i mirėfilltė ka fytyrė tjetėr: Atė duhet ta shqojė aftėsia analitike e mendimit ekonomik politik dhe social. Ai duhet tė ketė aftėsi pėr t“i kuptuar ndėrlidhshmėritė dhe proceset e ndyshme qė janė zhvilluar nė Kosovė. Tė jetė i paisur me njė mentalitet specifik pėr tė kuptuar ēėshtjet juridike, specifikat komperative nė sistemin e mediave dhe duhet tė ketė aftėsi gazetareske pėr tu shprehur, gatishmėri dhe aftėsi pėr tė dialoguar, pra, aftėsi komunikimi. Zėdhėnėsi duhet tė jetė i aftė parasėgjithash, tė organizojė konferenca tė ndryshme, t“i lansojė idetė dhe mesazhet e institucionit nė media nė mėnyrė korrekte,tė cilat duhet tė jenė tė kuptueshme, pėr tė krijuar kėshtu atmosferėn e mirėbesimit dhe atė tė harmonisė duke mos synuar asnjėherė teorinė e kaosit.

 
Si mund tė organizohet dhe tė analizohet njė kampanj e sukseshme?

Plani i kampanjave tė sukseshme ka njė strategji mė vehte. Zėdhėnėsi nė kėtė rast studijon,situatėn aktuale dhe situatėn objektive me tė gjithė tė mirat dhe tė kqijat e saja.
Studimi i kėsaj faze pėrfshin hulumtimin e konformizmave e thashethemeve qė vijnė nga krahu tjetėr.Vrejtjet duhet tė merren si tė arsyeshme dhe pasataj tė analizohen se cilat janė pengesat qė e kanė bllokuar bashkėveprimin ose tė identifikohen faktorėt tė cilėt e kanė penguar apo e pengojnė dekompozimin e tabuve pėr tė arritur deri tek imazhi pozitiv. Studimi kėsaj faze do tė thotė edhe analizim i imazhit egzistues,p.sh ēfarė imazhi ka institucioni nė sytė e publikut.
 
Moto e kėtij plani ėshtė tė rishqyrtohen kontradiktat averzive qė vijnė nga ambienti(media apo publiku, qytetarėt me ankesa etj). Nė raste tė tilla kundėrthėnijet duhet tė sēarohen nė opinion qė tė mos thellohen keqkuptimet. Kujdes! Ky plan nuk pėrmban vetėm analizėn e situatės egzistuese,por edhe analizėn e situatės dėshiruese,normative. Kėtu duhet tė studijohen dhe identifikohen kushtet dhe mundėsitė se, kur dhe si mund tė realizohet qėllimi,d,m.th.konfrontim jo me imazhin egzistues, por me imazhin ideal.Nė hapin tjetėr duhet tė hudhen konturat e imazhit, p.sh. Si do tė arrihet qėllimi? Analiza e imazhit objektiv dhe atij tė dėshiruar na mundėson, mė pas arritjen e qėllimit pėrkatės. Sa mė e vogėl qė tė jetė diferenca mes kėtyre tė dyjave, aq mė e madhe ėshtė mundėsia qė tė realizohet imazhi dėshirues, i cili kurorėzohet me arritjen e qėllimit final.

Arritja e suksesit nuk mund tė bėhet si biznes, nga xhepi nė xhep. Nganjėherė pėr kėtė duhet flijuar tėrė koha nė zyrė,
duke e bėrė barazpeshimin e mesazhit egzistues dhe atij dėshirues.Shumė zėdhėnės tė sukseshėm e dijnė se sa mė tė vogėla tė jenė diferencat, mes imazit objektiv dhe atij ideal,aq mė tepėr mund tė arrihet qėllimi. Zėdhėnėsi i mirė parshtron kushtet se me kė do tė bisedon, cakton grupet adekuate qė do ta bėjnė pajtimin dhe nuk i rrėfen ėndrrat e tija deri nė fund. Sepse po nuk rrespektove kėtė rregullė, “mund tė vdesish nė ishullin e Shėn Helenės, e tė mos jesh Napoleon.”

Strategia e veprimit kėrkon qė zėdhėnėsi tė caktojė definitivisht pėrmbajtjen e mesazheve dhe qėllimeve kur u drejtohet qytetarėve, publikut,grupeve,qoftė partisė,mediumit, apo ndonjė personaliteti,anėtarėve tė saj, opinionit tė gjerė etj, tek tė cilėt ėshtė krijuar imazhi negativ.
 
Zėdhėnėsi bėn bilancin e buxhetit dhe i pėrgjigjet pyetjes se me ēfarė buxheti mund tė realizojė njė aktivitet tė tillė nė mėnyrė sa mė efektive .Saktėsisht ai e bėn tė qartė pėr vetveten, sa mjete buxhetore duhet tė ketė nė dispozicion pėr ta arritur kėtė qėllim,natyrisht duke e pėrfshirė kėtu tėrė koston e kampanjės dhe duke e bėrė ndarjen e strukturuar tė tyre me kohė nė mėnyrė mjaft precize.


Zėdhėnėsit somnabulė, pse janė tė tillė?

Kurse, larg, kėsaj praktike, nė shumė zyra tė tilla
(pėr tė mos thėn nė asnjė), nė Kosovė, zėdhėnėsit nuk aplikojnė ndonjė strategji tė ngjajshme.Zėdhėnsit tanė janė tepėr tė papėrgatitur pėr kėtė punė komplexe dhe tė mundimshme , andaj ata shpesh bėjė punė jo profesionale. Ndonėse, ėshtė mėse e nevojshme qė zėdhėnėsi qė pėrfaqėson institucionin tė jetė njė personalitet, jo vetėm i aftė pėr tė shkruar komente dhe replika e polemika,por ketė aftėsi pėr tė bėrė terminet detaizuese me personalitetet qė do tė kontaktojė, kontakte me mediat dhe publikun e gjerė pėrmes paraqitjes sė tij nė opinionin publik. Ai duhet tė planifikojė kontrollin e buxhetit dhe pasi tė kenė bėrė aktivitetet dhe informimin nė media, mė nė fund, pėrmes metodės emiprike, duhet ta bėjė analizėn detalizuese tė ndikimit tė kampanjės qė duhet tė rezultojė nė pėrmirėsimin e imazhit.

Pėrmes analizės pėrfundimtare zėdhėnėsi i mirė , shpjegon disa pyetje ,psh: A ėshtė arritur qėllimi?Kėtu duhet tė bėhen krahasime mes gjendjes para dhe pas aksionit. Ai duhet tė definojė saktėsisht komponentėt me tė cilėt kishte kontakte. T“i zbulojė aktorėt kyq qė e penguan apo qė e pengojnė imazhin pozitiv ndaj institucionit qė ka bėrė aksionin. Ē“farė faktorė,tė mbrendshėm apo tė jashtėm e shkaktuan mosmarrėveshjen dhe acarimin e klimės sė komunikimit tė ndėrsjelltė.
Nė kėtė mėnyrė zėdhėnėsi njoftohet me tematizimin e konflikteve dhe njėherit menjanon paradigmat e interesave nė media, tė cilat do ta luajnė rolin kryesor.Ky do tė ishte njė idikator pėr ta kuptuar mė vonė si ka qenė sjellja e publikut e qė mė pastaj mund tė kuptohen edhe faktorėt polarizuesė e tematizuesė qė kanė shkaktuar problemet.

Meqė kėto qė thamė, u mungojnė zedhėnėsve tanė, vėshtirė tė kuptosh si do tė prezentohen institucionet tona, brenda dhe jashtė Kosovės.
Nė fjalorin e tyre tė komunikimit mungon fjala e kompromisit dhe e dialogut. Bile, ka edhe “Robinsonė” tė tillė tė cilėt pėrjetuan ngritjen e shpejt si zėdhėnės falė, familjarizimi gjatė punėsimit dhe u sollėn nė kėto poste dhe tragjikisht u zbarkuan nė botėn e enigmės profesionale pa i mėsuar rregullat.

Tė krijosh konfusion ėshtė lehtė. Tė manipulosh botėn ėshtė lehtė. Ndaj,nė zyra tė tilla, mund tė ketė gjithmonė mosmarrveshje dhe vėshtirėsi komunikimi. A do tė kemi informim tė sakėt dhe profesional me intelektin e vetėmjaftueshėm tė zėdhenėsve tanė? Pa mėdyshje ata janė fatkeqėsia e institucioneve tona. “Vox populi vox Dei ex machina”!


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.