|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Ekskluzive pėr "TemA" e shefit tė misionit tė Bankės Botėrore nė Tiranė, zoti Eugen Scanteie

 
 

Do tė donim njė qeveri stabėl

 
 

 
15 dhjetor 2003 / TN
 
Ēerēiz LOLOĒI
 
Pėrfaqėsuesi i Bankės Botėrore nė Shqipėri, nė njė intervistė tė posaēme pėr "TemA" pasi vlerėson arritjet e Bankės Botėrore me institucionet shqiptare, ka lėshuar edhe njė sėrė vėrejtjesh pėr qeverinė dhe institucione tė tjera. Arsimi dhe shėndetėsia janė dy sektorėt mė tė prapambetur, GDP ėshtė gjithashtu mė e ulta nė rajon; evazioni fiskal ėshtė nė ritme shumė tė ulta, ndėrsa qėndrimi i tankerave nė portin e Durrėsit bart potencialisht njė rrezik me pėrmasa shumė tė rėnda.
 
 
Zoti ambasador, nė ēfarė niveli paraqiten marrėdhėniet mes misionit tė Bankės Botėrore dhe institucioneve shqiptare?
 
Bashkėpunimi mes Misionit tė Bankės Botėrore dhe institucioneve shqiptare ka qenė shumė i mirė, megjithėse kemi pasur edhe mosmarrėveshje. Por kjo ėshtė normale, mendoj unė, pasi ka patur momente tė interpretimit ndryshe nga parti tė ndryshme apo institucione tė ndryshme, por, nė pėrgjithėsi, nuk mund tė ankohem pėr mėnyrėn se si qeveria na dėgjon pėr ato qė ne themi. Pothuajse gjithmonė biem dakord. Kur biem tė dy palėt dakord pėr diēka, zakonisht ata i pėrmbahen kėsaj marrėveshjeje dhe pėrpiqen qė t'i zbatojnė rekomandimet tona.
 
Nė fillim tė vitit tjetėr ne do tė bėjmė njė rishikim strategjik tė tė gjithė programit tė Bankės Botėrore, pėr tė parė sesi janė realizuar dhe po realizohet tė gjitha pėrpjekjet tona. Kjo ėshtė njė pėrpjekje e re qė bėhet nga Banka Botėrore, pėr tė parė vetė ajo pėr efikasitetin e punėve tė kryera gjatė njė periudhė mėse dhjetėvjeēare. Ky shqyrtim ėshtė i pari qė bėhet. Pėrpjekjet dhe projektet tona kanė sjellė pėrmirėsime tė ndjeshme nė infrastrukturė dhe nė zbutjen e varfėrisė, por ky rishikim do tė bėhet pikėrisht pėr tė parė nėse ka gjėra qė mund tė pėrmirėsohen.
 
A mund tė pohohet se Shqipėria ėshtė njė ndėr vendet qė ka pėrfituar mė shumė nga Banka Botėrore?
 
Patjetėr. Unė mendoj se Shqipėria ka marrė mė shumė financime dhe projekte e krahasuar kjo ndėr vendet e ish Europės Lindore dhe Azisė Qendrore. Mund tė jap njė shembull dhe t'u pohoj se projektet tona pėr Shqipėrinė kanė qenė po aq sa edhe pėr Rumaninė, nėse kihet parasysh se Rumania ėshtė mė e madhe se Shqipėria qoftė pėr frymė popullsie, qoftė edhe pėr aspekte tė tjera.
 
Zoti ambasador, shtrohet pyetja nėse kanė sjellė apo jo ndryshime kėto projekte tė Bankės Botėrore nė Shqipėri?
 
Dua tė sqaroj tani diēka qė kėto nuk janė projekte tonat, por qė tė gjitha tė qeverisė shqiptare, por qė financohen nga ne. Kur flasim pėr merita dhe pėrgjegjėsi, kuptohet qė kėto janė tė ndara. Kuptohet se nėse projekti ėshtė i suksesshėm, shumica e meritave u takon vetė njerėzve qė kanė hartuar kėtė projekt dhe strukturave shtetėrore qė i kanė administruar, jo Bankės Botėrore. Ne mund tė kemi meritėn nė hartimin apo formulimin, tė dizenjos tė themi, tė tė gjitha kėtyre financimeve, por merita e vėrtetė u takon njerėzve qė kanė zbatuar kėto projekte. Nė rastet kur projektet kanė ecur dhe kanė patur progres shumė tė mirė si pėr shembull ato tė rrugėve, tė ujitjeve, tė bujqėsiė e peshkimit (sepse pėr ato tė shėndetėsisė dhe arsimit kam pak rezerva pasi mund tė ishte ecur mė mirė), mund tė thuhet qė kemi patur progres tė mirė aty ku ne kemi financuar.
 
Ka patur ecuri pėr sa i pėrket sigurimit tė infrastrukturės, tė shfrytėzimit tė kapaciteteve nė sektorėt respektivė, nė trajtimin apo zgjidhjen e problemeve qė kanė tė bėjnė me varfėrinė dhe pabarazinė, nė transparencėn dhe rritjen e pėrgjegjshmėrisė nė shėrbimet publike dhe nė angazhimin mė shumė tė shoqėrisė civile. Ne shpresojmė qė nė tė gjitha fushat, ku kemi kontribuar, gjėrat tė ecin. (Nė Shqipėri nga sa projekte kemi finncuar, nuk ka dėshtuar asnjė). Kemi patur sigurisht edhe probleme.
 
Pėr shembull disa kohė mė parė ne financuam njė projekt pėr KESH qė u mbyll para disa muajsh dhe qė ka qenė projekt kombėtar. Para disa vjetėsh ky projekt u bllokua, sepse nuk binim dakord me qeverinė shqiptare pėr bazėn materiale qė i nevojitej sektorit tė energjisė elektrike. Pra pėr disa vjet nuk ramė dakord. Pra e pėrpiluam projektin nė '99, pėr dy vjet qėndroi i pezulluar dhe vetėm nga fundi i vitit 2001, mė nė fund pas krizės akute tė majit 2001 ku ndėrprerjet e energjisė arritėn nė 8 orė nė ditė, pra mė nė fund arritėm tė binim dakord me qeverinė shqiptare qė tė ndėrmerrte disa masa dhe rifilluam projektin. Pra siē thashė ka patur edhe probleme, por ne jemi nė rrugėn e duhur drejt zgjidhjes sė problemeve.
 
Ėshtė njė gjendje e tillė nė shumicėn e sektorėve sikur thėrret doktorin pėr njė pacient, i cili dergjet nė shtrat dhe pastaj nėpėrmjet doktorit kėrkon ta shėrosh nga njė sėmundje serioze qė vazhdon prej javėsh, por kuptohet qė nė njė gjendje tė tillė nuk mund tė bėhen mrekullira. Ndaj pėr zgjidhjen e problemve duhet kohė. Kėshtu mund tė flasim pėr ujin, infrastrukturėn dhe pėr shėndetėsinė dhe arsimin. Pėr shembull kur u futėm ne me projekte nė ujėsjellėsa, gjendja ishte katastrofale nė sistemin e ujitjes, gjithēka ishte e shkatėrruar dhe ju e mbani mend.  
 
Por, pas futjes sonė atje, mbi 2/3 e problemeve tė sistemit ujitės janė rehabilituar; na u deshėn tetė vjet qė tė punonim pėr tė mbėrritur kėtu dhe kemi akoma shumė pėr tė bėrė nė kėtė drejtim. Duhet ta dini se nuk mund tė zgjidhė Banka Botėrore tė gjitha problemet dhe sa hap e mbyll sytė. Pra, nėse nuk kemi energjinė tė na thoni hajdeni dhe na e gjeni ju tani energjinė, pra nuk besoj se gjėrat funksionojnė kėshtu.
 
A ka pasur probleme me projektet tuaja, fjala vjen me atė qė zbatohet nė liqenin e Ohrit dhe me tjetrin nė Portin detar tė Durrėsit?
 
Nė pėrgjithėsi portofoli i projekteve qė kemi financuar ėshtė i plotė nuk ka asnjė projekt tė pazhvilluar. Duhet ta kuptoni se portofoli i programeve qė kemi financuar pėr Shqipėrinė ėshtė mė i mirė se nė vendet e tjera dhe kėtė duhet ta kemi parasysh. Pėr pastrimin e liqenit tė Ohrit qė pyetėt ju, ky ėshtė njė fond i veēantė i parashikuar nė fondet globale dhe qė ecėn shumė mė ngadalė se sa normalisht do tė duhej tė kishte ecur. Qeveria nuk vendoste dot se ku tė vendoste laboratorėt qė duheshin mė nė fund kjo u bė, por sigurisht qė ka qenė e ngadaltė ecuria nga ē'duhej tė ishte. Ky ėshtė njė projekt i vogėl me 1 milion USD, madje kėto ne nuk i quajmė as projekte por ka njė problem tė madh se si pėrdoren tė dhėnat tek ju.
 
Nė njė rast pėr shembull nė Pogradec pėr kolektorin, i mbledhim tė dhėnat pėr sa i pėrket cilėsisė sė ujit tė liqenit, por, kur kėto tė dhėna nuk pėrdoren siē duhet nga bashkia nė mėnyrė qė nga kėto tė dhėna tė sigurohet se kur uji ėshtė i sigurt dhe kur jo dhe pastaj se ēfarė masash duhen pėrdorur ose jo qė tė ulet ndotja nė liqen -  pra kėtu ēalon puna. Pra nuk ka problem pėr zbatimin fizik tė projekteve, por mė shumė pėr sa i pėrket ndjekjes dhe vazhdimėsisė. Edhe nė portin e Durrėsit pėr shembull zbatimi fizik ėshtė nė rregull dhe projekti mbaron nė fund tė 2004, por pėrsa u pėrket politikave qė ndiqen nė sistemin e informacionit, nė administrimin dhe menaxhimin e Portit, janė probleme qė janė tė pėrgjithshme dhe nuk i takojnė vetėm kėtij projekti.
 
Mendėsia juaj qė vjen nga njė sistem komunist ėshtė qė tė pėrqendrohet mė shumė nė zbatimin fizik tė gjėrave dhe projekteve dhe kjo bėn qė tė mos pėrqendroheni sa duhet nė politikat e rregullimit, informacionin dhe koordinimin mes agjensive tė ndryshme. Kėto janė fushat mė tė vėshtira pėr t'u administruar nė kuadrin e projekteve qė financohen nga Banka Botėrore. Doja tė theksoja edhe njė herė se ėshtė problem kulture, problem mentaliteti, problem zhvillimi. Dua tė them qė tė kuptohet nėse dimė se si ka qenė mėnyra e tė vendosurit tė vlerave nė atė sistem, gjithēka vlerėsohej se sa punė ishte bėrė fizikisht. Nė kėtė aspekt kemi edhe disa probleme qė duhet tė zgjidhė qeveria me njerėzit qė jetojnė brenda Portit, nė mėnyrė tė paligjshme dhe qė u duhet dhėnė vend tjetėr pėr tė banuar.
 
Ėshtė edhe problemi i tankerave tė naftės qė janė aty dhe nuk ėshtė sekret tė thuhet, pasi kemi tre vjet qė diskutojmė ēėshtjen e heqjes sė tyre (sepse janė nė mes tė Portit) dhe janė rrezik i jashtėzakonshėm jo vetėm pėr tė, por pėr gjithė Durrėsin. Zoti mos e dhėntė, por, nėse ka njė aksident, do tė ishte njė katastrofė pėr tė gjithė zonėn. Ne duam t'i themi qeverisė qė tė veprojė dhe nuk do tė ishte aspak keq qė edhe nė gazetėn tuaj tė dalė ky mesazh dhe tė lajmėrohet edhe qeveria, dhe tė tjerėt pėr tė gjetur njė zgjidhje. Nuk mjafton qė tė dish problemin dhe unė nė mėnyrė tė vazhdueshme kam folur me qeverinė, por nuk ėshtė aspak e gabuar qė dhe ne, edhe mediat tė ushtrojmė presion mbi qeverinė qė tė gjendet njė zgjidhje pėr kėtė problem. Kemi dėrguar shumė letra dhe kemi folur 100 herė me kryeministrat qė kanė qenė nė krye tė qeverisė vitet e fundit, me tė gjithė ministrat e Transportit qė kanė qenė, nė mėnyrė qė tė gjejmė njė zgjidhje pėr kėtė problem, por ende nuk ėshtė zgjidhur.
 
A ndikon kriza e gjatė qeverisėse nė raportet mes institucioneve shqiptare dhe misionit qė ju pėrfaqėsoni?
 
Kur flisni pėr kriza duket tė kemi parasysh se nėse do tė kishte ndryshime qeverie, tė cilat do tė ndikonin nė politikat e vendit, atėhere mund tė kishte probleme. Dy partitė kryesore nė Shqipėri nuk kanė ndonjė diferencė tė dukshme nė politikat ekonomike apo sociale. Gjatė katėr viteve tė fundit kam patur tė bėj me katėr qeveri tė drejtuara nga kryeministra tė ndryshėm dhe nuk kam parė ndonjė ndryshim tė madh nė politikėn e tyre qeverisėse.
 
Por ne mund tė kemi ndonjė rezervė nė ritmet e secilės qeveri; ka qė kanė ecur mė shpejt dhe ka qė kanė ecur mė ngadalė.
 
Kemi pasur rastin e doganave. Gjashtė drejtorė tė pėrgjithshėm tė doganave tė ndėrruar, kanė sjellė probleme nė zbatimin e reformave nė dogana, pra nėse ka ndryshime tė vazhdueshme nė administratėn e lartė natyrisht qė ka edhe probleme. Ndaj edhe na ėshtė dashur qė tė shtyjmė shumė projekte dhe mendimi im ėshtė se do tė donim tė shihnim qeveri mė stabėl qė tė ndihmonte pastaj edhe vetė vendin edhe partnerėt e huaj. Vazhdimėsia ndėrkaq ėshtė gjė e mirė.
 
Nga '97 e deri tani qeveria socialiste ka vazhduar tė njėjtat politika si nė kohėn e qeverisjes sė Berishės dhe natyra e lidhjeve me FMN dhe Bankėn Botėrore ka mbetur e njėjtė, pra nuk ka patur ndryshim drastik nė marrėdhėniet tona. Pra vazhdimėsi ka, por problemi ėshtė menaxhimi dhe administrimi aktual. Pikėrisht nė kėtė drejtim do tė donim tė shihnim stabilitet dhe jo vetėm nė nivel qeverie.
 
Duke qenė se ju pėrfundoni mandatin e qėndrimit nė Shqipėri, ēfarė mesazhi do t'u pėrcillnit shqiptarėve dhe cilat shikoni si sfidat mė tė mėdha tė vendit?
 
Ka mesazhe politike, ekonomike dhe tė natyrave tė tjera, por ato qė konstatohen pėr ne janė ekonomike. Pėr shembull do tė pohoja se ēfarė mund tė jenė sfidat e sė ardhmes qė ka vendi aktualisht... Duhet tė krijoni vende tė reja pune dhe tė rriten tė ardhurat e shqiptarėve. Rinia duhet tė rrijė nė vend, nė Shqipėri. Zhvillimi dhe rritja shumė e shpejtė ekonomike qė ka patur Shqipėria deri tani ėshtė bazuar kryesisht si pasojė e ndėrtimeve dhe shėrbimeve, por nga kėto veprimtari nuk sigurohen punėt cilėsore pėr rininė. Kjo ėshtė njė nga sfidat kryesore qė duhet tė pėrballoni.
 
Pra duhet krijuar tėrheqja e ndėrtimeve tė reja cilėsore tė huaja dhe tė brendshme prodhimi. Nė lidhje me kėtė duhet tė siguroni edhe cilėsinė e duhur tė infrastrukturės pėr sa i pėrket arsimimit, nė shėndetėsi. Tė njėjtėn gjė dhe ritme mė tė shpejta duhet me ujin, dritat, pra energjinė. Gjithashtu qė pėr kėto duhen shumė para, por Shqipėria duhet tė pėrmirėsojė ndjeshėm ecurinė fiskale qė mbetet shumė shumė e varfėr, mė e varfra nė tė gjithė rajonin. Duhet tė siguroni tė paktėn 10% mė shumė tė GDP-sė pėr tė ardhurat fiskale dhe kjo ėshtė mė minimalja po tė krahasoheni edhe me fqinjėt. Pa le pastaj mė tutje. Pra niveli prej 1400 USD e bėn shumė tė vėshtirė qė Shqipria tė jetė si vendet e tjera.
 
Njė sfidė shumė e rėndėsishme, qė vjen pas administrimit fiskal, ėshtė ruajtja e potencialit ekonomik, tė zhvillimit ekonomik tė arritur qė ėshtė shumė i rėndėsishėm. Kėtu hyjnė cilėsia e krahut tė punės, arsimimi qė duhet bėrė mė shumė punė nė kėtė drejtim. Mos harroni qė fėmijėt shqiptarė shkojnė mė pak nė shkollė nė krahasim me vendet e tjera tė Europės.
 
Vetėm nėntė vjet e gjysėm tė arsimit, nė krahasim me 12 vjet e gjysėm tė fėmijėve nė vendet e tjera, kjo diferencė prej tre vitesh ėshtė shumė e rėndėsishme pasi krijon pastaj edhe hendek mes tyre nė cilėsinė e krahut tė punės. Kjo ėshtė edhe ruajtja e bazės afatgjatė tė zhvillimit. Sfida e fundit do tė ishte se si qeveria tė shkojė mė afėr njerėzve, mė afėr nevojave tė tyre. Kjo arrihet nėpėrmjet decentralizimit dhe me rritjen e rolit tė komuniteteve lokale pėr t'u kaluar mė shumė kompetenca dhe pėr mė shumė vendimmarrje. Kjo arrihet nėpėrmjet kalimit nga qeveri qendrore nė nivel lokal dhe nga qeveria lokale nė komunitet, sepse kėshtu do tė pėrmirėsohet cilėsia e shėrbimeve publike dhe e sektorit publik.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.