|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Analizė

 
 

  SERBIA “DEMOKRATIKE” KUNDĖR AMERIKĖS DHE  STANDARDEVE TĖ UNMIK-UT NĖ KOSOVĖ

 
 

 
13 dhjetor 2003 / TN
 
Prof. Dr. Mehdi HYSENI
                  
Doktrina dhe pėrvoja historike e marrėdhėnieve politike ndėkombėtare, ka provuar se, “nuk ka probleme kontradiktore dhe tė pazgjidhura, qė nuk mund tė zgjidhen me mjete paqėsore, nė marrėveshje tė ndėrsjellė ndėrmjet vendeve tė interesuara”. Kjo tezė parimore e  sė drejtės dhe e diplomacisė ndėrkombėtare, pa asnjė pengesė mund tė merret si bazėnisje edhe pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes koloniale tė Kosovės, po qe se protagonistėt kryesorė tė  bashkėsisė ndėrkombėtare (Amerika dhe Bashkimi Evropian) janė tė gatshėm dhe tė vendosur pėr t’i respektuar ligjet pozitive tė sė drejtės ndėrklombėtare dhe dispozitat e Kartės sė OKB-sė pėr njohjen e vetėvendosjes popujve dhe vendeve tė kolonizuara, siē ėshtė edhe rasti i Kosovės nė relacionin me Serbinė kolonizatore. Mirėpo, fatkeqėsisht, politika zyrtare e qeverisė sė Serbisė sė “demokratizuar” (2000-2004) e Zoran Zhivkoviqit (kryeministėr), e Nebojsha Ēoviqit (nėnkryeministėr) dhe e Vladan Batiqit (ministėr   i Drejtėsissė) nuk njeh as parime, as standrade tė sė drejtės ndėrkombėtare, as tė UNMIK-ut e as tė Amerikės, kur ėshtė fjala pėr shkolonizimin e Kosovės nga ana e SMZ-sė. 
 
Kėtė konstatim tonin   e  justifikoi praktikisht  qeveria e Serbisė, e cila mė 8 dhjetor 2003, e hudhi poshtė Planin preliminar  pėr ardhmėrinė e Kosovės, tė propozuar nga Kombet e Bashkuara, dhe tė mbėshtetur nga Amerika dhe Bashkimi Evropian (BE-ja). Ky ėshtė edhe njė argument mė shumė qė flet se, Serbia me ēdo kusht synon tė integrohet nė strukturat pėrkatėse tė Bashkimit Evropian dhe nė procesin e stabilizimit dhe tė aderimit tė vendeve perėndimore ballkanike nė BE, si dhe nė partnerizmin pėr paqe tė Aleancės sė Atlantikut Verior(NATO-s), por me  “Kosovėn si pjesė territoriale dhe administrative serbe”(!) 
 
Mirėpo, it cannot be done, sepse Kosova historikisht ka qenė, ėshtė, edhe do tė jetė territor i Shqipėrisė Etnike. Nė asnjė mėnyrė Unioni i SMZ-sė, nuk ka gjasė qė tė pėrfshihet nė proceset integruese rajonale, evropiane dhe transatlantike me Kosovėn si barrė koloniale edhe nė fillim shekullin XXI. Kėtė fakt tė pashmangshėm Serbia dhe Mali i Zi, duhet ta kenė pasur parasysh, pavarėsisht nga vardisja e politikės sė tyre hipokrite “paqėsore”  ndaj Shqipėrisė, Evropės, dhe nė veēanti Amerikės, qė Kosovėn dhe  territoret e tjera etnike shqiptare, t’i mbajnė edhe mė tej nėn sundimin e tyre tė egėr kolonial. Mirėpo, kėtė “devizė politike” tė Serbisė kolonialiste, qė ėshtė projekt strategjik afatgjatė i Serbisė sė madhe  tė Slobodan Milosheviqit, tanimė e kanė “lexuar” dhe e kanė kuptuar nė detaje si Amerika, Organizata e Kombeve tė Bashkuara, ashtu edhe Bashkimi Evropian.     
 
Ėshtė fakt i pamohueshėm se pas rėnies sė regjimit gjenocidal-militarist shtetėror tė Slobodan Milosheviqit (tetor 2000), bashkėsia ndėrkombėtare, nė veēanti Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Organizata e Kombeve tė Bashkuara (OKB)  dhe Bashkimi Evropian(BE) kanė bėrė pėrpjekje tė jashtėzakonshme diplomatike dhe ekonomike, qė  Serbinė jo vetėm ta rikthejnė nė gjirin e tyre, dhe  nė organizmat e tjera ndėrkombėtare, por edhe ta shpėtonin   nga katastrofa ekonomike dhe kaosi politik i saj, si rrjedhim i shterimit tė tre agresioneve tė saj gjenocidale nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė gjatė periudhės sė viteve 1990-1999 tė fundshekullit XX. Mirėpo, pėrkundėr gjithė kėtij investimi kapital tė kėtyre faktorėve mė  relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, politika dhe propaganda e regjimit serbomalazez e Beogradit dhe e Podgoricės deri tani (2000-2004) praktikisht dėshmuan se, edhe pas dorėzimit tė Slobodan Millosheviqit nė Tribunalin Ndėrkombėtar tė Hagės, nuk janė tė gatshme tė shkėputen nga prirjet dhe strategjia e kolonializmit serbmalazez kur ėshtė fjala pėr Kosovėn, Anamoravėn (Presheva, Bujanoci dhe Medvegja) dhe Malėsinė e Mbishkodrės (Tuz, Hot, Grudė, Plavė, Guci, Ulqin dhe Tivar).
 
Tė gjitha pėrpjekjet dhe aranzhmanet katėrvjeēare tė diplomacisė serbomalazeze me  institucionet dhe me organizatat e bashkėsisė ndėrkombėtare janė zhvilluar me “moton” deklarative pėr rindėrtimin ekonomik dhe reformat politike e demokratike  nė Serbi, duke synuar integrimin rajonal me shtetet fqinje nė kuadrin e Paktit tė Stabilitetit tė Evropės Juglindore, dhe “statusin e merituar” integrues nė Bashkimin Evropian(BE), mė 2007. Mirėpo, nė kėtė kontekst, praktikisht ende nuk kanė dhėnė asnjė rezultat konkret pėr shkak se edhe qeveria katervjeēare e koalicionit serbomalazez, e identifikuar me Vojislav Koshtunicėn (ish-president i Serbisė dhe i Malit tė Zi), me Zoran Gjingjiqin (ish-kryeministėr i qeverisė Serbisė), me Nebojshqa Ēoviqin (nėnkryetar i qeverisė sė Serbisė) dhe me Svetozar Maroviqin (kryetar i Unionit Serbomalazez) ende ėshtė duke vazhduar “kėngėn e vjetėr” tė politikės pushtuese hegjemoniste tė regjimit hollokaustik serbomadh tė Slobodan Milosheviqit.
 
Natyrisht, regjimi “demokratik” i Svetozar Maroviqit dhe i Nebojsha Ēoviqit nuk pėrputhet me taktikėn agresive tė politikės propagandistike dhe luftarake tė regjimit tė juntės paramilitare, policore e ushtarake tė Slobodan Milosheviqit, kurse me strategjinė afatgjatė tė tij, ėshtė tėrėsisht kompatibil, dhe paraqet tė njėjtėn simetri tė  rrezikut si pėr Kosovėn, ashtu edhe pėr pjesėt e tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike. Dimensionet e paralajmėrimit tė njė rreziku tė tillė pėr shqiptarėt, sheshit pasqyrohen edhe nė vendimet dhe nė deklaratat zyrtare tė Qeverisė dhe tė Kuvendit tė Serbisė, qė i referohen mohimit tė pavarėsisė sė  Kosovės. Sipas tyre, del krejtėsisht e qartė se Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi, Kosovėn ende e  konsiderojnė  “territor etnik serb”. Mbi kėtė  bazė fallso, antihistorike dhe antiligjore Kosova ėshtė sanksionauar edhe nė Kushtetutėn e re tė SMZ-sė. Pikėrisht, kėtu qėndron poenta kyēe pse politika kolonialiste serbomalazeze i ka hudhur poshtė  si tė papranueshme “standardet” pėr Kosovėn, tė miratuara nga administrata ndėrkombėtare e UNMIK-ut, tė cilat u proklamuan  zyrtarisht nė mėnyrė ceremoniale  nga Hari Holker, mė 10.XII.2003 nė Prishtinė, me ē’rast promovimi publik i kėtyre standardeve u mbėshtet nga ana e pėrfaqėsuesve mė tė lartė tė politikės zyrtare shqiptare tė Kosovės, Ibrahim Rugova (kryetar i Kosovės) dhe Bajram Rexhepi (kryeministėr i Qeverisė sė Kosovės).
 
 
“Anatomia” e ndėrrimit tė tezave serbomėdha-test pėr Hari Holekrin dhe pėr Amerikėn nė Kosovė
 
Refuzimi  nė formėn korale i standardeve pėr Kosovėn (nė   inicimin, nė ideimin  dhe “pėrpunimin” e tė cilave kanė marrė pjesė edhe vetė specialistėt e politikės  dhe shkencės juridike serbe tė Beogradit) nga ana e Unionit tė SMZ-sė, nxjerr nė pah faktin se Serbia dhe Mali i Zi janė tė gatshme tė bashkėpunonė me Amerikėn, me OKB-nė, pėrkatėsisht me UNMIK-un, me BE-nė dhe me OSBE-nė, vetėm po qe se vjen nė shprehje realizimi i njėanshėm dhe subjektiv i “anatomisė” sė ndėrrimit tė tezave serbomėdha nė disfavor tė pavarėsisė sė Kosovės dhe tė diplomacisė mbėshtetėse tė saj nga ana Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe e UNMIK-ut, pėrkatėsisht e Kombeve tė Bashkuara.
 
Siē pohon politika propagandistike shoviniste antiamerikane e Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, shkas kryesor i kontestimit dhe i refuzimit tė standardeve tė Planit tė Hari Holkerit pėr Kosovėn, qenkanė kėto “fakte” : “ Iniciativėn dhe draftin e kėtij dokumenti nuk e kanė pėrpiluar Kombet e Bashkuara ose UNMIK-u, por  kjo ėshtė “njė letėr”, tė cilėn nė Prishtinė e solli Mark Grosman, nėnsekretari i Stejt Departamentit Amerikan?! ‘Procedimin’ e mėtejmė tė kėtij dokumenti e mori pėrsipėr Dejvid Ros, kėshilltar nė misionin e UNMIK-ut” etj. Sipas pėrmbajtjes sė kėsaj teze tė trilluar dhe tė ndryshuar sipas “oreksit” tė uzansave tradicionalė tė propagandės sė zezė dhe tė bardhė tė regjimit kolonial tė Beogradit, del se Projekti i standardeve tė theksuara pėr  Kosovėn, qenka hatrtuar nga epspertėt  e njohur tė politikės shtetėrore amerikane, qė atė edhe ia paskanė “imponuar” kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Hari Holker. Ja, ky ėshtė preludi i gėnjeshtrės dhe i dezinformimit tė opinionit publik nga ana e propagandės sė politikės zyrtare tė Beogradit, qė pėr qėllim tė fundit ka kompremtimin e politikės dhe tė rolit paqėsor tė SHBA-ve nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Ballkan.
 
Nė kėtė vėshtrim, njėri nga patrtizanėt e ndėrrimit tė tezave nė disfavor tė UNMIK-ut dhe tė Amerikės, ėshtė Nebojsha Ēoviqi (kryear i Qendrės Bashkėrenduese pėr Kosovėn dhe nėnkryetar i qeverisė sė Serbisė), i cili nė frymėn euforike tė nacionalromantizmit serbomadh, nė stilin e dikurshėm tė mesijes sė tij,Slobodan Milosheviqit pėrmes deklaratve tė tij dhėnė masmediave tė ndryshme serbe ėshtė shprehur se Plani i Hari Holkerit ėshtė njė pėrpjekje perfide e tij, qė nė emėr zbatimit tė standardeve tė proklamuara pėr Kosovėn, tė nxjerrė jashtė loje, Rezolutėn 1244, Kornizėn kushtetuese (nė hartimin e sė cilės ka marrė pjesė edhe Serbia sė bashku me autonomistėt juristė shqiptarė nga Kosova dhe administrata e UNMIK-ut tė Hans Hekerupit), duke evituar kėsisoj pėrgjegjėsinė e UNMIK-ut, tė KFOR-it dhe tė institucioeneve tė pėrkohshme. Sipas cilėsimit tė tezės sė ndryshuar dhe tė trilluar tė Nebojsha Ēoviqit, miratimi i standardeve tė Planit tė Holkerit, nėkupton: “Autostradėn pėr pavarėsinė e Kosovės”(Tanjug, mė 9.12.2003). Sikundėr ky konstatim hipotetik i Nebojsha Ēoviqit, tė pėrbėnte vetėm 50% e dozės sė vėrtetės mbi paragjykimin e statusit tė ardhshėm politik tė Kosovės, atėherė del krejtėsisht e qartė se, pala shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė tė mos e mbėshtetė me pėrpikmėri zbatimin e standardeve tė Planit tė UNMIK-ut. Fundja, pavarėsisht nga mesazhi tendencioz dhe jo objektiv i kėsaj teze akuzuese  dhe tė paqėndrueshme tė nėnkryeministrit serb, Nebojsha Ēoviq nė llogari tė kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Hari Holkeri, zbatimi i standaredeve tė theksuara pėr Kosovėn, pa dyshim do tė thotė njė hap drejt pavarėsisė sė Kosovės, qė do tė ishte faktori kryesor i stabilizimit tė paqes dhe tė sigurisė nė Ballkan, i pėlqeu kjo apo jo politikės virusoide kolonialiste tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi.
 
Ndėrkaq, pėr sa u pėrket akuzave tė subjekteve politike serbe (pozitė-opozitė), se “njohja e pavarėsisė sė Kosovės, do thotė pėrflakjen e Ballkanit”, kjo ėshtė tezė absurde dhe e paqėndrueshme e politikės zyrtare serbomalazeze, e lansuar nga  regjimi gjenocidal serbomadh i Slobodan Milosheviqit, dhe nga politika e Kishės Ortodokėse Serbe. Pėrkundrazi, po qe se ndodhė qė politika pushtuese  serbomalazeze nuk heq dorė me  rrugė paqėsore (me ndėrmjetėsimin e OKB-sė dhe Amerikės) nga kolonizimi i  Kosovės, atėherė, vėrtet, do tė pėrballemi me rrezikun e shpėrshtimit tė njė lufte tė re me dimensione jo vetėm ballkanike, por edhe mė gjerė.
 
Tė gjithė pėrfaqėsuesit legjitimė tė politikės serbomalazeze, dhe populli serbomalazez, tanimė, duhet ta kenė tė qartė njėherė e pėrgjithmonė se, Kosova ėshtė territor i Shqipėrisė Etnike, e jo i Serbisė, as i Malit tė Zi, tė cilėn e kanė shkėputur nga trungu i saj indigjen, qė nga viti 1912, nė saje tė luftėrave gjenocidale tė hordhive serbomalazeze, dhe tė ndihmės sė aleatėve tė tyre-Fuqive tė Mėdha tė Evropės sė asaj kohe. Tanimė, edhe Amerika, edhe OKB-ja, edhe Bashkimi Evropian e kanė tė qartė se Kosova ėshtė shqiptare, por nė tė jetojnė edhe pakica serbomalazeze, si dhe tė tjerė, ēka do tė thotė se tė drejtat e tyre nė asnjė segment nuk do tė ngulfatėn, as nėpėrkėmben me t’u pavarėsuar Kosova nga sundimi kolonialist serbomalazez.
 
Pavarėsisht nga destruktiviteti dhe shovinizmi i politikės serbomadhe  se “Kosova ėshtė tokė serbe”, gjė qė kjo ėshtė vetėm njė ėndėrrė dhe utopi e shkretė, qė e shfrytėzojnė dhe e kapitalizojnė pėr qėllime tė marketingut politik pėr pushtet liderėt dhe grupet e ndryshme tė interesit pėrbrenda Serbisė dhe Malit tė Zi, sepse Kosova mė kurrė nuk ka gjasė, qė tė kthehet brenda kufijve kolonialė tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi.  Nė kėtė vėshtrim, asnjė argument nuk ėshtė nė favor tė sė drejtės historike serbomalzzeze mbi Kosovėn, por ėshtė e kundėrta.
 
Politika serbomalazeze mund tė ushtrojė kėrcėnime, shpotitje ironizuese se “shqiptarėt nuk do ta shijojnė kurė pavarėsinė e Kosovės, por janė duke parė ėndrra etj.”.Mirėpo, tė gjitha kėto “mjete moralizuese” tė propagandės  dhe politikės serbomalazeze, assesi nuk do tė ndihmojnė nė rikthimin e terrorit dhe tė gjenocidit tė institucionalizuar shtetėror tė Unionit Serbomalazez nė Kosovė. Ē’ ėshtė e vėrteta, Beogradi dhe Kisha  Ortodokėse Serbe nė Kosovė kanė filluar tė ngrejnė institucione paralele shtetėrore si pandan  Qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut. Kėtė e ka deklaruar edhe Hari Holkeri, duke nėnvizuar se :”pushteti i Serbisė kohėve tė fundit po vazhdon me forcimin e strukturave paralele nė Kosovė, posaēėrisht nė shkallė komunale, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244, dhe ėshtė duke rrezikuar ndėrtimin dhe zhvillimin e  shoqėrisė multietnike nė Kosovė”.(The Guardian,10.12.2003). Mirėpo, tė gjitha kėto pėrpjekje tė KOS-it dhe tė politikės serbomalazeze pėr tė rikthyerė sovranitetin kolonial mbi Kosovėn, sė shpejti do tė dėshtojnė, si rrjedhim i njohjes sė subjektivitetit juridik ndėrkombėtar tė Kosovės.
 
Tė gjitha koketimet dhe deklaratat e politikės zyrtare serbomalazeze, se dakordohen me kursin e politikės sė jashtme amerikane nė Ballkan dhe nė Evropė janė tė pasinqerta, dhe pa asnjė pėrmbajtje reale tė zhvillimit tė marrėdhėnieve miqėsore reciproke me SHBA-nė, sepse kanė pėr qėllim vetėm shfrytėzimin e favoreve tė saj nė emėr tė gatishmėrisė sė luftimit tė terrorizmit ndėrkombėtar, dhe tė vjeljes sė ndihmave dhe tė kredive financiare pėr tė ringjallur bankrotin ekonomik dhjetėvjeēar, e nė anėn tjetėr tė murkullojnė dinakėrisht terrorizmin e tyre kolonial mbi Kosovėn dhe territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike.
 
S’ka dyshim se, nė ēdo kohė, Serbia dhe Mali i Zi janė tė gatshme t’i dėrgojnė  trupat e tyre  ushtarake nė Afganistan, nė Irak, dhe kudo, nė cilindo qoftė  skaj tė botės, vetėm ta “bindin” Amerikėn se “Kosova ėshtė serbe, dhe shqiptarėt janė terroristė dhe separatistė”. Ky ėshtė i tėrė sensi i  vėrtetė i vardisjes sė politikės sė sotme “demokratike” dhe tė “disiplinuar” tė Unionit Serbomalazez ndaj politikės zyrtare amerikane, politikė kjo, e cila nė esencė pėr serbėt dhe pėr malazezėt racistė, e ka humbur besimin dhe kredibilitetin e saj qė nga ndėrhyrja ushtrarake e NATO-s nė Kosovė kundėr forcave militare, paramilitare dhe policore tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, tė cilat e patėn djegur Kosovėn, dhe shpėrngulur me dhunė dhe me terror mbi 800.000 mijė shqiptarė nė IRJM, nė Shqipėri, nė Turqi, nė Evropė, nė Amerikė dhe nė Australi etj.
 
Natyrisht, edhe politika zyrtare amerikane nuk ėshtė infantile dhe,  aspak e "pėrgjumur" nga "evolucioni" i politikės zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė ndaj saj, sepse tanimė si regjimi hollokaust i Slobodan Milosheviqit, ashtu edhe ai regjimit "demokratik" tė "DOS-it" i kanė dhėnė mjaft argumente tė pamohueshme, se politika serbomalazeze, patjetėr duhet tė lirohet nga recidivat e mitologjisė mesjetare dhe tė kolonializmit mbi popujt e tjerė fqinj tė Ballkanit. Ndryshe, do tė vijė nė pikėpyetje serioze "idili" i marrėdhėnieve ekonomiko-tregtare e diplomatike i Amerikės me Unionin e SMZ-sė, marrėdhėnie kėto, tė cilat ende qėndrojnė nė "kėmbė tė qelqta", sepse Unioni i SMZ-sė, akoma nuk e ka dhėnė "provimin e maturės"  nga politika e jashtme  nė rastin e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, sepse ende po ushqehet me vlerėsimet negative tė politikės antishqiptare dhe antiamerikane tė regjimit fashistoid kriminal tė ish-kryetarit tė Serbisė, Slobodan Milosheviq. Kėtė e dėshmoi edhe potezi mė i ri i gabuar i Qeverisė sė Serbisė, e cila mė 9 dhjetor 2003, i hudhi poshtė si tė papranuara, standardet pėr Kosovėn, tė sajuara nga ana e UNMIK-ut, dhe tė miratuara nga politika shqiptare e Kosovės, si dhe nga Bashkimi Evropian(BE) mė 10.12.2003.
 
 Arritjen e njė konsensusi tė kėtillė politik tė palės shqiptare me faktorėt e bashkėsisė ndėrkombėtare nė miratimin e Planit tė kryeshefit tė UNMIK-ut, Hari Holker pėr zbatimin e standardeve pėr Kosovėn, pushtetarėt  dhe politika propagandistike zyrtare e qeverisė sė  Serbisė, me nė krye Nebojsha Ēoviqin,(nėnkryetar), Zoran Zhivkoviqin (kryeminkistėr),Goran Svilanoviqin (ministėr i Jashtėm) i Unionit tė SMZ-sė, si dhe i "trabantėve" tė tyre nacionalshovinistė nė Kosovė, Oliver Ivanoviq, Rada Trajkoviq dhe  Momēilo Trajkoviq etj., e cilėsuan si "teori komplloti" dhe ndėrhyrje direkte nė ēėshtje tė brendshme tė Serbisė nga ana e Amerikės dhe UNMIK-ut, nė favor tė pėrgatitjes dhe tė promovimit tė ardhshėm tė pavarėsisė sė Kosovės.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.