|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Pėrvjetori i parė i vdekjes sė Arslan Bej Libohovės (1917-2002)

 
 

Tė fshehtat e valixhes sė diplomatit Libohova

 
 

 
9 dhjetor 2003 / TN
 
Ēerēiz LOLOĒI
 
Njė vėshtrim i shkurtėr mbi jetėn e z.Arslan Bej Libohova, patriot, mendimtar, komandant dhe personalitet i shquar i kauzės kombėtare. Sė shpejti do tė pasqyrohet nė njė monografi tė plotė aktiviteti i dy binjakėve Libohova
 
Arslan Libohova ka publikuar shumė shkrime nė gjuhėn shqipe dhe veēanėrisht nė gjuhėn franceze. Ai ishte i pajisur me njė kulturė tė gjerė dhe fliste e shkruante shumė gjuhė tė huaja. Ishte pjesėtar nė shumė rrethe kulturore dhe mondane dhe njihej nė shoqėrinė e lartė europiane. I dekoruar me shumė urdhra nderi shqiptare e tė huaja.
 
Arslan Libohova lindi mė 5 korrik tė vitit 1917 nė shtėpitė e familjes sė tij nė Libohovė, mbasi kalaja e Libohovės bashkė me pallatin, nė njė banesė tė vjetėr tė shtėpisė qė ishte nė atė kohė pjesėrisht u rrėnua nga lufta ballkanike dhe mė vonė nga pushtimi grek, nga Lufta e Dytė Botėrore dhe sė fundi nga regjimi komunist. Pjesėtar i aristokracisė sė vjetėr shqiptare, e cila nga shekulli i 13-tė pėr tre shekuj me radhė brez pas brezi (prej vitit 1536-1800) ka udhėhequr principatėn e Janinės dhe sanxhakun e Gjirokastrės dhe Delvinės, gjithashtu dhe disa provinca qė rrethojnė ato.
 
Nė historinė e vjetėr tė Perandorisė Osmane kjo familje (oxhak), njihet si shtėpia e vezirėve Arslanpashallinjtė e Janinės - bejlerėt e Libohovės. Mbas kėsaj periudhe fillon udhėheqja e Ali Pashė Tepelenės nė kėto sanxhakė, i cili kishte bėrė krushqi me bejlerėt e Libohovės duke dhėnė e marrė tek ato.
 
Malik Bej Libohova, i ati i Arslan Libohovės ishte oficer epror akademist i ushtrisė sė parė shqiptare nga viti 1915-1925 dhe mė vonė si diplomat pėrfaqėsoi Shqipėrinė nė Paris, Londėr, Romė dhe nė organizatėn e Kombeve nė Gjenevė. Vdiq nė vitin 1952 nė Romė, nė mėrgim, duke mbrojtur me ndershmėri dhe dinjitet interesat e vendit tė vet.
 
Arslan Libohova sė bashku me vėllanė e tij binjak Kaplan bej Libohova, u rritėn nga gjyshi i tyre Mufid bej Libohova, burrė shteti nė nivel ndėrkombėtar dhe patriot i flaktė duke qenė 10 herė ministėr nė dikasteret e Financės, tė Jashtme, tė Brendshme dhe tė Drejtėsisė. Gjithashtu ka drejtuar dhe njė qeveri tė pėrkohshme mbas asaj tė Ismail Kemal bej Vlorės. Mufid Libohova ka firmosur shumė traktate ndėrkombėtare nė interes tė Shqipėrisė, midis tė tjerave ėshtė krijuesi i Bankės Kombėtare Shqiptare.
 
Nė Perandorinė Osmane ka qenė ministėr fuqiplotė dhe mė vonė deputet i Shqipėrisė nė Parlamentin e Stambollit ku u dallua pėr veprimtarinė e tij nacionaliste si flamurtar i kauzės sė pavarėsisė tė Shqipėrisė. Duke vėnė jetėn nė rrezik mbasi xhonturqit i bėnė dy herė atentat, u kthye nė vendin e tij ku vazhdoi me vendosmėri luftėn pėr pavarėsinė e Atdheut.
 
Gjithashtu, ėshtė njė nga prijėsat kryesorė tė lėvizjes kombėtare e tė themelimit tė shtetit tė parė shqiptar. Nė qeverinė e parė tė Shqipėrisė sė pavarur nė 1912, e kryesuar nga kushėriri i tij Ismail Kemal bej Vlora, ai ka qenė ministri i Brendshėm dhe mė vonė ministri i Punėve tė Jashtme gjithashtu edhe pėrfaqėsues i Shqipėrisė nė Komisionin Ndėrkombėtar tė Kontrollit tė qeverisė Shqiptare.
 
Arslan Libohova, oficer epror, akademist dhe diplomat, ka kryer studimet e shkollės sė mesme nė Paris dhe nė Londėr. Nė vitin 1934 pėrfundoi me sukses Liceun Ushtarak nė Napoli ku kishte hyrė nė vitin 1931 dhe nė vitin 1936 mbaroi Akademinė Ushtarake nė Modena. Nė vitin 1936 u emėrua oficer i Ushtrisė Shqiptare dhe vazhdoi studimet e larta ushtarake nė shkollėn e lartė nė Parma. Ka qenė profesor nė shkollėn ushtarake nė Tiranė gjatė viteve 1938-1939. Kapiten nė Luftėn Ballkanike gjatė viteve 1940-1942 nė krye tė njė batalioni vullnetar shqiptar qė luftonte pėr ēlirimin e Ēamėrisė.
 
Mė vonė u gradua Major i Ushtrisė dhe iu dha "Urdhri i Trimėrisė". Nė vitin 1947 dha dorėheqjen nga ushtria dhe jetoi nė mėrgim pėr mė shumė se 10-vjet nė Egjypt si kėshilltar i njėrit prej grupeve financiare, industriale dhe ekonomike mė tė fuqishme tė vendit. Gjithashtu pati edhe kontakte tė ngushta me personalitete politike, ushtarake dhe diplomatike pėr t'iu ilustruar atyre situatėn tragjike nė tė cilėn ndodhej Shqipėria nė ato kohėra dhe bashkėpunoi pėr kėtė qėllim me shtypin ndėrkombėtar.
 
Duke qenė nė kėtė grup tė madh iu dha mundėsia tė udhėtojė nė shumė vende tė Mesdheut, Afrikės dhe Azisė duke pėrfituar tė mbledhė njė eksperiencė tė vlefshme nė fusha tė ndryshme tė jetės. Nė vitin 1959, mbas revolucionit ushtarak nė Egjipt, duke qenė edhe nė lidhje familjare dhe miqėsore me shtėpinė mbretėrore tė Egjiptit, qė ėshtė me prejardhje shqiptare, u detyrua tė largohet nga ky vend dhe tė vendoset pėrkohėsisht nė Romė, ku jetonte nė mėrgim pjesa tjetėr e familjes. Mė vonė, nė vitin 1960, u largua pėr nė SHBA ku pėr disa vjet jetoi nė New York duke iu dhėnė mundėsia tė vizitonte edhe shumė shtete tė tjera tė Amerikės. Nė New York pati rastin tė frekuentojė disa institute kulturore dhe akademike pėr tė bėrė studime historike dhe tė kulturės amerikane.
 
Bashkėpunoi me shumė organizata ndėrkombėtare dhe amerikane si lider i pavarur duke mos pranuar tė marrė pjesė nė asnjė prej partive tė shumta politike shqiptare nė mėrgim tė pėrēara dhe nė grindje tė vazhdueshme midis tyre. Kėto kontakte i mori me qėllim qė tė mbronte lirinė dhe interesat e vendit. Ka pasur rastin tė njihej nga afėr me shumė personalitete tė rangjeve tė lartė ushtarakė dhe civilė amerikanė dhe ndėrkombėtarė duke iu paraqitur atyre problemet dhe situatėn e tmerrshme tė Shqipėrisė gjatė regjimit totalitar marksist.
 
Rreth vitit 1964 u kthye nė Romė pėr arsye personale dhe familjare. Edhe nė Romė vazhdoi tė marrė kontakte, siē kishte bėrė pėrpara nė Egjypt e Amerikė, tė interesohet pėr problemet shqiptare duke pasur kontakte me shumė autoritete qeveritare dhe ushtarake italiane dhe ndėrkombėtare duke dhėnė mendime pėr zgjidhjen e situatės nė Shqipėri. Edhe kėtu bashkėpunoi me shtypin italian dhe ndėrkombėtar pėr pasqyrimin sa mė real tė situatės. Autor i shumė artikujve nė revistat shqiptare qė publikoheshin nė mėrgim dhe kryesisht i revistės "Koha e jonė" qė publikohej nė Paris.
 
Gjithashtu ka bashkėpunuar me revista dhe gazeta tė huaja pėr problematikat shqiptare. Ai ka qenė jo vetėm njė studiues i mirė i shkencės ushtarake, por edhe i historisė sė Shqipėrisė sidomos nė kuadrin e Perandorisė Osmane. Pėr kėtė qėllim kishte bėrė disa udhėtime nė Stamboll pėr tė studiuar origjinėn e familjes Libohova gjithashtu edhe tė Shqipėrisė. Shumė dokumenta tė vjetra ndodhen nė biblotekat e ministritė e vakėfeve tė Turqisė. Biblioteka e madhe e Mufid beut nė Libohovė, me shumė libra tė vlefshme pėr historinė e familjes dhe tė vendit, u dogj si rezultat i paditurisė sė drejtuesve komunistė, njė krim ky pėr historinė dhe pėr kulturėn shqiptare.
 
Arslan Libohova kishte publikuar shumė shkrime nė gjuhėn shqipe dhe veēanėrisht nė gjuhėn franceze, me qėllim qė tė njihej mė mirė historia jonė edhe jashtė atdheut. Ai ishte i pajisur me njė kulturė tė gjerė dhe fliste e shkruante shumė gjuhė tė huaja. Ishte pjesėtar nė shumė rrethe kulturore dhe mondane dhe njihej nė shoqėrinė e lartė europiane. Ai ka qenė i dekoruar me shumė urdhra nderi shqiptare e tė huaja si tė vendit tė tij, ashtu edhe tė shteteve tė tjera. Kudo, me sjelljen e tij fisnike, reflektonte traditat e lashta tė familjes sė tij dhe bujarinė e vendit.
 
Arslan bej Libohova dhe vėllai i tij Kaplan bej Libohova janė mė tė moshuarit e kryetarė tė familjes. Jetoi 60 vjet nė mėrgim me shumė dinjitet, por fatkeqėsisht, nuk pati fatin, siē dėshironte, tė shikonte pėr herė tė fundit atdheun e tij tė dashur, mbasi mė 15 dhjetor tė vitit 2002, me kėtė dėshirė dhe mendim nė zemėr, ndėrroi jetė nė San Remo tė Italisė nė moshėn 85-vjeēare. Vdiq me brengėn e madhe pėr tė ardhmen e atdheut tij tė dashur.
 
 
Dy fjalė pėr publicistikėn e z.Kaplan Bej Libohova
 
Ėshtė nė studim e sipėr botimi i njė libri nė tė cilin do tė mblidhen dhe do tė publikohen njė pjesė e shkrimeve tė paraqitura gjatė sundimit komunist nė Shqipėri, nga shtypi shqiptar nė mėrgim dhe nga shtypi ndėrkombėtar, raporte, memorandume dhe kumtesa, tė cilat herė mbas here i kishin paraqitur disa pėrfaqėsive tė huaja diplomatike amerikane dhe evropiane si dhe disa selive tė kryeqyteteve evropiane, tė cilėt Arslan bej Libohova dhe vėllai i tij binjak Kaplan bej Libohova (i cili ka ndjekur tė njėjtėn karrierė) pasqyrojnė si lider indipendentė (pa asnjė lidhje me grupet politike shqiptare ose tė huaja), situatėn tragjike dhe vuajtjet e tmershme tė popullit tonė nėn diktaturėn brutale komuniste dhe tradhtia e lartė e klasės drejtuese marksiste-staliniste shqiptare; gjithashtu nė kėto shkrime e komente flitet pėr historinė tonė dhe evidentohen tė drejtat e pamohueshme tė kombit dhe popullit shqiptar.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.