|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Kulturė

 
 

Pas 22 vjetėsh njė fjalor shqip-serbisht

 
 

 
4 dhjetor 2003 / TN
 
Ēerēiz LOLOĒI    
  
- Me mbi 30.000 fjale
- Me rreth 10.000 shprehje dhe frazeologjizma
- Me nje percaktim te perpikte te fushave te perdorimit te fjaleve
- Me nje skice te ngjeshur te gramatikes se serbishtes ne gjuhen shqipe
 
TITULLI: Fjalor Serbisht - Shqip
AUTORI: Prof.Dr.Hasan Ēipuri
FORMATI: 70 x 100/16 (17 x 24 cm)
FAQE: 700
ISBN:99927-1-757-2
ĒMIMI: 2600 leke (20 Euro)
 
Sapo eshte hedhur ne qarkullim Fjalori Serbisht-Shqip, pergatitur nga studiuesi dhe leksikografi i njohur Prof.Dr. Hasan Ēipuri. Ky fjalor i jepet lexuesve pas nje boshlleku prej me se 22 vjetesh, qe kur u botua ne Prishtine Fjalori Serbokroatisht-shqip dhe anasjelltas, Shqip-Serbokroatisht. E veēanta eshte se tani, per here te pare do te kemi nje fjalor ne serbisht, te ndare nga ndikimet e gjuhes kroate ne te ashtuquajturen gjuhe serbokroate qe funksionoi ne ish-Jugosllavine e Pasluftes se Dyte Boterore.
 
Fjalori ka mbi 30.000 fjale, rreth 10.000 shprehje dhe frazeologjizma, ka nje percaktim te perpikte te fushave te perdorimit te fjaleve, nje gramatike te serbishtes ne gjuhen shqipe prej rreth 40 faqesh. Fjalori eshte i perdorshem dhe mjaft praktik nga kushdo ne shkolle, ne institucionet zyrtare, ne jeten e perditeshme, ne radhe te pare per te mesuar serbishten, por edhe per te lexuar letersi ne kete gjuhe. Autori Hasan Ēipuri po punon intensivisht per pergatitjen dhe dorezimin se shpejti per shtyp te inversit te ketij fjalori, Fjalorin Shqip – Serbisht me po rrerth 30.000 fjale.
 
PJESE NGA PARATHĖNIA
 
I shtyrė nga kėrkesat e vijueshme tė studentėve tė Fakultetit tė Historisė dhe Filologjisė (dega gjuhė-letėrsi shqipe) dhe tė Fakultetit tė Gjuhėve tė Huaja tė Universitetit tė Tiranės, ku prej vitesh mėsohet gjuha serbe dhe gjuha kroate, ashtu si edhe gjuhėt e tjera ballkanike, i hyra punės sė lodhshme pėr hartimin e kėtij Fjalori serbisht-shqip. Ky ėshtė fjalori i parė serbisht-shqip, qė botohet pas ndarjes sė serbokroatishtes nė fillim tė viteve '90-tė nė dy gjuhė tė veēanta: nė gjuhė serbe dhe gjuhė kroate. Kėto dy gjuhė kanė funksionuar pranė njėra-tjetrės pėr njė periudhė tė gjatė historike me cilėsinė e njė gjuhe tė pėrbashkėt letrare pėr tė dy popujt mbartės tė tyre, sidomos pas Traktatit tė Vjenės tė vitit 1850 tė gjuhėtarėve serbė e kroatė dhe reformės sė gjuhėtarit tė madh serb, Vuk Karaxhiēit, aty nga fundi i shek. XIX, duke pasur si bazė tė pėrbashkėt tė folmen shtokaike (štokavsko narecje).
 
Nė ish- Federatėn Jugosllave, nė vitin 1954, pas njė anketimi qė u bė nė revistėn "Matica srpska", u mbajt njė takim, qė u organizua pėr kėtė qėllim, nė tė cilin u arrit nė pėrfundimin se gjuha e kroatėve, e serbėve dhe e malazezėve ėshtė njė gjuhė, kėshtu qė ėshtė edhe gjuha letrare, e cila ėshtė zhvilluar rreth dy qendrave, Beogradit dhe Zagrebit, ėshtė njė e vetme me dy shqiptime: ekavik dhe ijekavik (me tė drejta tė barabarta dhe me dy alfabete: latin dhe qirilik). Nė bazė tė kėtyre pėrfundimeve, nė vitin 1960 u botua "Drejtshkrimi i gjuhės letrare serbokroate"1. (shih: Zh.Stanojēiq - L.Popoviq, Gramatika srpskog jezika, Beograd, 1992, f. 19.  -Težak - Babiq, Gramatika hrvatskog jezika, Zagreb, 1994, f.15.)
 
Edhe pse kjo gjuhė letrare e pėrbashkėt, por me dy variante, nuk u njėsua, derisa u nda nė dy gjuhė tė veēanta, siē u pėrmend mė sipėr, midis tyre ka aq shumė ngjashmėri, saqė kuptohen pothuaj plotėsisht nga tė dy popujt edhe pa pėrkthyes. Kjo ndodh pėr faktin se ato qė tė dyja janė bazuar nė tė folmen shtokaike, kanė tė pėrbashkėt strukturėn dhe pjesėn dėrrmuese tė fondit leksikor. Megjithatė, ndėrmjet tyre ekzistojnė ndryshime nė tė gjitha nivelet gjuhėsore dhe nuk kanė zbatuar asnjėherė njė normė tė pėrbashkėt letrare.
 
Nisur nga ngjashmėritė qė kanė dy gjuhėt nė fjalė dhe bashkėfunksionimin e tyre pėr njė kohė, autori i fjalorit, me gjithė pėrpjekjet e bėra pėr tė pasqyruar nė kėtė fjalor leksikun themelor tė serbishtes pėr ballafaqim me shqipen, nuk mund tė mėtojė se ka bėrė njė pėrzgjedhje tė paqortueshme, gjė qė do ta kishin tė vėshtirė edhe vetė gjuhėtarėt serbė e kroatė.
 
Ai ka bėrė aq sa i kanė dhėnė mundėsi fjalorėt e vjetėr tė serbishtes, e sidomos fjalori diferencues i kroatishtes me serbishten, botuar nė vitin 1992 nė Zagreb, tė cilin e ka shfrytėzuar shtershėm. Po ashtu e ka ndihmuar shumė pėrvoja mė se 40-vjeēare e pėrkthimeve dhe e mėsimdhėnies nė Universitetin e Tiranės dhe nė institucione tė tjera mėsimore tė vendit. Fjalori serbisht-shqip rrok 35.000 njėsi leksikore (fjalė, shprehje dhe frazeologjizma).
 
Ai do t'u vijė nė ndihmė pėrdoruesve tė sferave tė ndryshme profesionale, studentėve, pėrkthyesve dhe gjithė atyre qė janė tė interesuar pėr gjuhėn serbe. Fjalori pėrfshin pjesėn kryesore tė fondit tė pėrdorshėm tė serbishtes sė sotme, si edhe njė sasi tė konsiderueshme termash shkencorė e teknikė, qė kanė denduri pėrdorimi nė kohėn e sotme. Fjalėt janė zbėrthyer nė tė gjitha kuptimet e tyre dhe janė ilustruar me shembuj tė larmishėm pėrdorimi konkret e tė figurshėm.
 
Nė fjalor nuk janė vėnė arkaizmat, krahinorizmat dhe shprehjet e ligjėrimit familjar. Gjithashtu nuk janė pėrfshirė turqizmat, neolatinizmat e ndėrkombėtarizmat, qė pėrkojnė fonetikisht ose qė kanė trajta tė njėjta nė tė dyja gjuhėt, gjė qė pėrkthyesi a studenti mund ta kuptojė me lehtėsi. Emrat gjeografikė dhe emėrtimet e njerėzve sipas vendbanimit a prejardhjes sė tyre janė vendosur nė njė shtojcė mė vete nė fund tė fjalorit pėr lehtėsi shfrytėzimi.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.