|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Kolonoskopia virtuale; Alcajmeri; Pema mė e vjetėr nė botė

 
 

 
2 dhjetor 2003 / "Zėri i Amerikės"
 
Njė studim i ri tregon se kolonoskopia virtuale ėshtė njė metodė shumė mė e efektėshme se sa metoda e zakonėshme pėr diagnostikimin e kancerit nė zorrėn e trashė. Thuhet se kanceri i zorės sė trashė ėshtė sėmundja e dytė mė vdekje prurėse nė botė dhe sipas studimit, zbulimi i shenjave tė sėmundjes nė fazėn e herėshme ndikon shumė nė parandalimin apo trajtimin me sukses tė saj. Diagnostikimi me anė tė kolonoskopisė sė zakonėshme ėshtė njė proces i vėshtirė. Por mėnyra e re nėpėrmjet kolonskopisė virtuale bėn qė mjekėt tė shohin brenda zorrės nėpėrmjet rezeve x dhe skanimit duke pėrftuar imazhe tri dimensionale.
 
Nė njė studim botuar dje, thuhet se shkencėtarėt morėn nė shqyrtim 1 mijė e 200 pacientė tė cilėt iu nėnshtruan tė dy lloj kolonoskopive. Nėpėrmjet kolonoskopisė sė zakonėshme nė zorrėt e pacientit futet njė tub nė majė tė tė cilit ėshtė vendosur njė kamer optike qė i dėrgon imazhet nė ekran. Me kolonoskopinė virtuale pacienti kalon nė njė aparat skanimi dhe nėpėrmjet imazheve tre dimensionale mjeku bėn vėzhgimin e zorrėve. Pas eksperimentit, shkencėtarėt vunė re se metoda e kolonoskopisė virtuale ishte shumė mė e efektėshme nė pasqyrimin e imazheve tė brendėshme tė zorrėve.
 
AL/Rezulati i studimit me kolonoskopinė virtuale inkurajon ata pacientė qė megjithėse e dinė se kanė nevojė pėr kolonoskopi, druhen tė shkojnė kur mendojnė procedurėn e vėshtirė gjatė njė kolonskopie tė zakonėshme. Ndėrkohė, njė tjetėr studim botuar nė revistėn mjekėsore tė radiologjisė tregon se sėmundja e alcajmerit mund tė parashikohet duke vėzhguar ndryshimet e pėrmasės sė trurit. Nė studim u pėrfshinė 45 burra e gra mbi moshėn 60 vjeē. Duke pėrdorur imazhe me rezonancė magnetike ose MRI, shkencėtarėt matėn vėllimin e trurit pėr tė parė ndryshimin qė ai kishte pėsuar gjatė njė periudhe 2 vjeēare.
 
Alcajmeri
 
Ndėrsa truri shpėrbėhet ose zvogėlohet pjesa e humbur zėvėndėsohet me lėngje, dhe shkencėtarėtr aktualisht masin ritmin e kėtij ndryshimi, thotė doktor Monty de Leon. Shkencėtarėt u pėrqėndruan veēanėrisht nė pjesėn e ndėrmjetme tė trurit, e cila ėshtė pėrgjegjėsa pėr kujtesėn. Ata zbuluan se nė 90 pėrqind tė rasteve kjo pjesė e trurit zvogėlohet shumė mė tepėr tek personat qė mė vonė humbasin kujtesėn.
 
Por shkencėtarėt thonė se kjo teknikė e re e parashikimit tė alzajmerit nuk mund tė quhet plotėsisht e provuar, pa dhėnė tė njėjtat rezultate edhe kur tė pėrdoret nė grup mosha tė tjera 40 e 50 vjeēare.
 
Por cila ėshtė rėndėsia e kėsaj teknike tė re kur dihet se alzajmeri as mund tė parandalohet dhe as mund tė kurohet, tė paktėn tani pėr tani. Duke kuptuar mė mirė ndryshimet e veēanta nė tru kjo mund t’i ndihmojė shkencėtarėt pėr gjetjen e njė trajtimi tė efektshėm dhe ilaēeve mė specifike qė mund tė pėrdoren shumė kohė pėrpara shfaqjes sė simptomave. Statistikat tregojnė se njerėzit tani jetojnė mė gjatė se nė tė kaluarėn, dhe kjo jetėgjatėsi i bėn shkencėtarėt tė mendojnė se rastet e alcajmerit mund tė bėhen mė tė shpeshta po tė kihet parasysh se kjo sėmundje prek zakonisht personat e moshuar.
 
Pema mė e vjetėr
 
Shkencėtarėt po pėrpiqen tė gjejnė njė mėnyrė pėr klonimin e gjėsė sė gjallė mė tė vjetėr nė tokė. Ėshtė fjalė pėr njė pemė qė vazhdon tė jetojė prej disa mijėra vjetėsh dhe mund tė vazhdojė tė jetojė pėr disa mijėra vjet tė tjera. Pėr mijėra vjet pisha e quajtur Methusela vazhdon qėndrojė kohės pėrballė erėrave tė ftohta malore diku rreth 250 kilometra nga La Vegasit. Nė vitet 50 shkencėtarėt zbuluan se kjo lloj peme ėshtė organizmi i gjallė mė i vjetėr qė ekziston nė botė, afro 4 mijė e 500 vjeēare.
 
Shkencėtari Edmund Schuman arriti nė kėtė pėrfundim pasi analizoi mostra tė lėvozhgės sė pishės dhe pasi numėroi rathėt e trungut tė saj. Sipas pėrllogaritejve, thotė profesor Tom Harlan i universitetit tė Arizonės, filizi i kėsaj peme u shfaq rreth 8,700 mė parė dhe qė nga ajo kohė nuk ka pushuar sė rrituri nė lartėsi e diametėr. Leroy Johnson i shėrbimeve pyjore thotė se Methusela duket se ėshtė e pėrjetėshme dhe gjithmonė rritet.
 
Asnjė e dhėnė nuk tregon tė kundėrtėn. Pema rritet, me ngadalė por rritet. Duket se rritja e ngadaltė po e vazhdueshme mund tė jetė njė nga tė fshehtat e jetėgjatėsisė sė saj, thotė Leroy Johnson. Vendndodhja e saktė e kėsaj peme ėshtė sekret dhe dihet vetėm nga zyrtarėt e shėrbimeve pyjore dhe shkencėtarėt. Njė pėrpjekje e kohėve tė fundit pėr klonimin e saj nuk pati sukses, por shkencėtarėt tė cilėt shpresojnė se njė ditė do t’a zbulojnė sekretin e jetėgjatėsisė sė kėsaj pishe, do tė pėrpiqen pėrsėri pėr ta klonuar atė.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.