|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Ese

 
 

Mjeshtėria e pisllėqeve tė “elitizuarve” tė ish-pushtetit komunist

 
 

 
26 nėntor 2003 / TN 
 
Dikur, kur vronin e kthjellnin ata, denonconin emrat e mirėfilltė dhe tė pastėr tek shėrbimet e pushtetit dhe tek politikanėt e tij se filani ėshtė nacionalist. Kjo u mjaftonte pėr ta eliminuar dikė nga skena. Ata emra tė pastėr e tė aftė qė denoncoheshin si tė tillė, e merrnin tepozhzen. Pas pak kohe, edhe harroheshin, duke mbajtur burgje tė rėnda, pikėrisht nga intrigat dhe shantazhet e kėtyre tė “eletizuarve”.
 
Shkruan: Nazmi LUKAJ
 
Janė njė soj njerėzish, qė nė mugesė tė aftėsive, tėrė ditėn mohojnė gjithēka qė tė tjerėt bėjnė. Tė kėtillėt sillen e pėshtillen rreth grupit tė vet. Dhe, kurrė nuk mund tė pajtohen pse tė tjerėt ecin pėrpara, sepse nė njė kohė kanė vro e khjellė kudo qė kanė vepruar, duke e pasur pėrkrahjen e pushtetit komunist. Edhe pse injorantė, pushteti u kishte krijuar mundėsitė qė ata tė konsideroheshin si elitė qoftė politike, qoftė kulturore, qoftė shkencore, qoftė publicistike… Por, kurrė nuk kanė lėnė asgjė me vlerė nė asnjėrėn veprimtari me tė cilėn janė marrė. Kėta janė konsideruar si shtresė elitore, jo nga kolegėt e tyre qė kanė qenė dukshėm mė tė aftė se ata, e qė duke mos e pasur mbėshtetjen e pushtetit komunist, kanė mbetur nėn hijen e tyre deri sa ai e mori theqafjen - por pikėrisht nga ata qė ishin injorantė, servilė, mediokėr…
 
Tashmė, kur tė tjerėt kanė dalė nė skenė dhe shquhen nė  fushėveprimtaritė qė i ushtrojnė, “emrat” e dikurshėm tėrė kohėn vetėm zhvlerėsojnė tė aftit dhe punėn e tyre. Pėr ta, askush nuk di gjė. As politikanėt, as shkencėtarėt, as shkrimtarėt, as gazetarėt… Me njė fjalė, askush. Asnjė pikė tė bardhė nuk e shohin tek tė tjerėt, qė sot janė bėrė emra tė mirėfilltė, pa pėrkrahjen e pushtetit qė e kanė pasur ata. Qė janė bėrė emra vetėm nė saje tė kualitetit tė tyre.
 
Duke mos mundur t’i durojnė kualitetet  e tė aftėve, e duke mos u pajtuar me fatin se i ka shkelur koha jo pse janė  moshuar, por pikėrisht pse janė krejt tė paaftė, ndaj emrave tė mirėfilltė pėrdorin shantazhin, intrigėn. Kėto lojėra i kanė pėrdorur me mjeshtėri, sepse ua ka mėsuar mirė pushteti dhe shėrbimet e ndyta tė tij. Me to, kė kanė dashur e kanė eliminuar nga skena qoftė politike, qoftė kulturore, qoftė shkencore, qoftė publicistike… kur ua ka marrė mendja se kualiteti i tyre rrezikon “elitizmin”, qė ua kishte krijuar pushteti komunist. Vetėm sajimin e intrigės dhe shantazhit ndaj emrave tė mirėfilltė dhe tė pastėr edhe nė planin kombėtar, edhe nė atė njerėzor, edhe nė fushėveprimtarinė qė e ushtrojnė sot e kanė ndryshuar...
 
Tash shpifin e shantazhojnė ndryshe. Dikur, kur vronin e kthjellnin ata, denonconin emrat e mirėfilltė dhe tė pastėr tek shėrbimet e pushtetit dhe tek politikanėt e tij se filani ėshtė nacionalist. Kjo u mjaftonte pėr ta eliminuar dikė nga skena. Ata emra tė pastėr e tė aftė qė denoncoheshin si tė tillė, e merrnin tepozhzen. Pas pak kohe, edhe harroheshin, duke mbajtur burgje tė rėnda, pikėrisht nga intrigat dhe shantazhet e kėtyre tė “eletizuarve”. Disa nga ata qė ishin denoncuar si nacionalistė, i shpėtuan kėsaj fatkeqėsie duke e lėshuar Kosovėn. Por, nė Perėndim, nuk mundėn tė tregojnė aftėsinė e tyre, ngase u ballafaquan me probleme tė shumta, nė radhė tė parė me pėrpjekjen pėr ekzistencėn e vet dhe tė familjeve.
 
Tė “elitizuarit”  qė kanė mbetur jashtė institucioneve tė sotme, sado qė mohojnė kontributin e tė tjerėve, dhe sado qė i shantazhojnė dhe i intrigojnė emrat e mirėfilltė dhe tė pastėr, nuk janė tė rrezikshėm sa ata qė janė konvertuar edhe nė kėtė sistem, sepse  nuk kanė gjė nė dorė, edhe pse shpurdhin ngapak andej e kėndej. Intrigat e shantazhet e tyre i rrotullojnė vetėm brenda sojit tė vet. Bėjnė ngapak zhurmė sa pėr ta kėnaqur veten. Mjaftohen me kėnaqėsinė qė ndjejnė kur ndonjė i rrallė bie pre e intrigave dhe shantazheve tė tyre, pasi nuk mund tė bėjnė diē mė tepėr pėr t’i rrėnuar ata.  Ndėrsa pasoja tė rėnda  emrave tė aftė e tė pastėr u kanė sjellė dhe u sjellin ish- tė “eletizuarit”   e pushtetit komunist tė rieletizuar.
 
Kėta, si mjeshtėr tė lojėrave tė pista qė janė, dinė t’i eliminojnė lehtė emrat e mirėfilltė dhe tė pastėr, pėr shkak se nuk mund ta durojnė intelektualitetin e tyre. Po, tash, pėr t’i eliminuar nga skena, emrat e pastėr i shantazhojnė dhe i intrigojnė se janė tė padijshėm, tė patalentuar dhe tė pistė kombėtarisht! / Si s’u vjen turp t’i hynė kėsaj poshtėrise, kur tė gjithė e dinė se kush kanė qenė ata! / .
 
Mjeshtėrinė e intrigės dhe tė shantazhit e kanė mėsuar mirė nga shėrbimet e mėhershme tė pista tė pushtetit komunist. Ato i kanė pėrgatitur se si duhet t’i zymtėsojnė emrat e pastėr e tė aftė, pėr t’i eliminuar nga fushat nė tė cilat kanė vepruar. Emrat e pastėr dhe tė aftė nuk mund t’i zymtėsojnė nė popull, ashtu si nuk kanė mundur as atėherė kur kanė vro e kthjellė, sepse populli e di se kush ėshtė kush. E di se sa ėshtė i aftė kush, se sa ka bėrė kush pėr atdhe dhe sa tė pistė janė ish-“tė eletizuarit” e rieletizuar. Por, kėto medoda i pėrdorin nė vendet kyqe-aty ku mund ta ndalin perspektivėn e tyre. Diku u pinė ujė ato, diku jo. Tek ata qė janė emra tė pastėr dhe tė aftė -jo, por tek njerėzit e llojit tė tyre e arrijnė kėtė.
 
Sepse tė pistit gjithmonė u dalin nė krah tė pistėve pėr t’i eliminuar tė pastėrtit. Ashtu si kanė qenė mė parė viktima tė tė pistėve, emrat e pastėr dhe tė aftė shpeshherė bėhen viktima tė tyre edhe sot. Si nė politikė, si nė shkencė, si nė kulturė, si nė publicistikė… Kudo. Veprojnė kėshtu konvertitėt e pistė tė sistemuar nėpėr institucionet tona, sepse, si injorantė qė janė, nuk mund ta durojnė konkurrencėn e mirėfilltė me emrat e aftė dhe tė pastėr.
 
Kėtu qėndron tragjikja. Tė pistėt dalin fitimtarė. Madje, ndjejnė kėnaqėsi eruptive kur e bėjnė kėtė. Ndjehen tė tillė, sepse ndėrgjegje nuk kanė, pasi atė me dhjetėra herė e kanė vrarė mė parė. Tė pistėt, qė janė mėsuar ta shkelin vazhdimisht ndėrgjegjen e vet, marren e kanė mė afėr se kėmishėn. Meqė janė bėrė njė me marren, pėr marre s’kanė dert, vetėm vetes t’ia shtrojė rrugėn e sukseseve mbi tragjedinė qė ua sjellin emrave tėpastėr e tė aftė. S’kanė thėnė kot pleqtė se vetėm ai qė ėshtė me marre, marron tė tjerėt. Dominimi i tė marruarve mbi tė pastėrtit do tė dominojė edhe gjatė.
 
Deri sa tė harrohet gjenerata e tyre. Pra, kur tė pistėt nuk do tė jenė mė.  Deri atėherė, emrat e pastėr dhe tė aftė do tė jenė viktima tė tė pistėve. Pėrkatėsisht e “tė eletizuarve” tė ish-pushtetit komunist, qė edhe tash janė rieletizuar. Dhimbjet qė ua sjellin kėta, do tė detyrohen t’i ndrydhin me shpresėn se tė pistėve dalėngadalė do t’u ngushtohet hapėsira e veprimit tė mjeshtėrisė sė tyre - mjeshtėrisė sė pisllėqėve.        


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.