|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pse gazetat tona mbesin pa monografi?

 
 

KOHA DITORE - Monografia e pashkruar e njė gazete

 
 

 
25 nėntor 2003 / TN

Shkruan: Zejnulla JAKUPI

Nė Kosovė tanimė janė etabluar shumė gazeta ditore.
Disa bile kanė dėshtuar deri sa ne mendonim se ato u ngritėn nė kėmb(por, shpejt u harruan nga kujtesa e lexuesit). Asnjėra nga ato gazeta qė momentalisht deri ne kėto momente kur po i shkruaj kėto rreshta, po i bėjnė ballė mbijetesės, nuk kanė biografi (monografi - njė libėr ku do tė pėrmbėlidhej historiku i gazetės) i analizuar dhe pėrshkruar me data dhe argumente.
 
Pra, mungon njė element shumė i rėndėsishėm pėr kulturėn historike tė gazetarisė kosovare. Pse gazetat tona mbesin pa biografi? Kjo do tė thotė se vet botuesit nuk e kanė seriozisht me punėn e tyre publicistike.Qėllimi i distribuimit tė gazetave ėshtė pėr ta, vetėm fitimi, dhe jo misioni qė duhet tė ketė njė gazetė ditore. Nė Gjermani kemi gazeta qė janė krijuar edhe pas vitit 1991, diku katėr a pesė vitesh pėrpara se tė krijohet Bota-sot, Koha Ditore, Zėri i Ditės apo Epoka e re, apo ndonjė tjetėr, tė cilat nė dallim nga gazetat tona kanė, mė sė paku, katėr libra, pėrmbledhje me kujtime, ēasje e libra monografik nga botuesit dhe shumė punime shkencore nga vet gazetarėt qė kanė punuar dhe qė punojnė nė kėto redaksi.

Prandaj duke u nisur nga kjo tentantivė, po e hap njė debat, lidhur me historikun e kėtyre gazetave, duke filluar s“pari me Kohėn Ditore dhe duke vazhduar mė pastaj edhe me gazetat tjera.
S“paku, mendoj kėshtu, se sadopak do tė inicoj idenė tek botuesit qė tė mendojnė mė mirė pėr gazeten e tyre, edhe pse siē thash, ata akoma nuk e kanė seriozisht, pėrveē idenė fikse e materialiste,parasegjithash; ti mbushin xhepat me para dhe ta sigurojnė njė jetė e njė biznes tė rehatshėm me moton: “sot pėr nesėr”!

Tė mos harojmė se nga kjo punė shkel e shko problem mė sė shumti do tė kenė tė rinjėt tanė nė univerzitetet perėndimore,
nėse hamendin tė magjistrojnė me ndonjė temė nga fusha e mediave kosovare. Si t“ia argumetosh, ta zėm, njė profesori gjerman se don ta bėsh njė analize kuantitative tė shtypit kosovar, dhe nė teori nuk ke ku mbėshtetesh, sepse gazetat tona asnjėra nga ato nuk kanė s“paku njė libėr, qoftė edhe nga botuesi nė formė kujtimesh, qė kandidati mund ta shfrytėzon si burim citimi pėr punėn e tij shkencore. Njė pėrpjekje tė tillė,natyrisht nga njė perspektiv subjektive,deridiku profesionale, dua ta bėjė nė kėtė shkrim sa vijon dhe natyrisht pres reagime apo kritika,apo korrigjime nė tė dhėnat e sakta pėr sa i pėrketė gazetės nė fjalė.


 
Koha Ditore midis jetės politike dhe publicistikės

Reformat qė janė bėrė, nga fillimi ,(qė kur doli nė shtyp 1997),ajo mund tė konsiderohet nė pėrgjithėsi mjaftė e sukseshme.Disa nga mangėsitė kanė mbetur ende nė gjysėm rrugė,pėr disa arsye: Sė
pari, korniza e Kohės Ditore ishte ashtu si ēdo kornizė redaksionale, ishte e fortė, e ndėrtuar pėrsosmėrisht sipas vullnetit tė botuesit, qė ėshtė edhe normale.
 
Nė vazhdėn e ndryshimeve kapitale pėrveq largimit tė B.Haxhiut, qė ėshtė bėrė me ndėrrimin e kryeredaktorit, rubrikat kanė mbetur pa ndonjė ndryshim nė pėrmbajtje. Koha Ditore ka pra, rubrikėn e kulturės,atė tė ekonomisė, tė sportit internetit, dhe atė tė argėtimit. Qė nga data 16 tetorit tė vitit 2000 nėse nuk gabohem, Kohės Ditore ju shtua rubrika e fjalėkryqit. Dy javė gjatė vitit 2001 u aplikuar rubrika pėr diasporė,por pas dy javėsh ajo u mbyllė.Kohėt e fundit, me sa vrehet rubrika diaspora ka filluar sėrisht ta ketė vendin e vet mbrenda faqeve tė gazetės.

Fakti se mė tepėr i kushtohet rėndėsi resortit tė gjuhės dhe letėrsisė e tregon proporcioni i gazetarėve dhe bashkėpunėtorėve qė dallohen pėr nga pėrgaditja profesionale dhe nga mosha e re dhe stili i veēantė i trajtimit tė problemeve shoqėrore.

Nė kėtė radhė bėn pjesė rubrika e kulturės e cila nė vėllim duket mjaftė e pasur nė materiale, nė krahasim me rubrikat tjera.
Pėrmbajtja e kėtyre shkrimeve ėshtė e paisur me trajtime, herė si recensione,herė si vrejtje e kritika apo impresione nga galeritė e arteve nė Prishtinė. Nė rubrikėn e kulturės, botohet fejtoni, i cili mė parė nuk ishte i rregulltė.
 
Me kėtė rast nuk duhet harruar kritikat e Mehmet Krajės, nė formėn e diskursit kulturor,qė janė tepėr te qėlluara,sepse shkruhen me mjaft mjeshtėri, por kėto kritika bėhen sipas qejfit tė hanxhiut dhe kėshtu, nga qėllimi i mirė, tematika e kritikės,pėr fat tė keq, kalon nė inerci subjektive.

Kur jemi tek rubrika e kulturės vlenė tė thekėsohet se nė disa nga gazetat regjionale dhe mbi regjionale gjermane, ta zėm, fejtoni plasohet si rubrikė mė vete, ku nėn “Mantelin” apo kornizėn e saj botohen tė gjitha shkrimet qė kanė tė bėjnė me kulturėn,artin dhe mediat. Pėr fatin e keq shqiptar ende tė (paformuar) ,gazeta ėshtė p.sh produkt i gazetarėve ,nga ata qė i njohin mė sė tepėrmi mediat, por si deri tani, jo vetėm Koha ditore,por as njė nga gazetat kosovare nuk kanė s“paku njė gjysėm faqe nga temat lidhur me mediat,zhvillimet dhe kritika nė fushėn e saj.
 
Ēėshtja pse nuk trajtohen tema nga mediat,duket e qartė.Redaksitė nuk kanė redaktorė tė posaqėm pėr kėtė rubrikė.Sepse gati, duke filluar qė nga botuesi, asnjėri nuk ka studijuar gazetarinė, dhe merret me mend se ēka do tė mund tė shkruhej e tė thuhej gjėr e gjatė pėr teorinė e saj.
 
Pėr kėtė fakt u binda edhe vet,kur para njė viti i shkruaja gazetės FAKTI. Redaktori i rubrikės sė saj, me tė cilin njiheshim pėrmes letrave nga revista EKSKLUZIVE mė kėshillonte se unė mund tė shkruaja pėr gazetėn, por jo me temat qė i trajtoja pėr mediat, sepse ato tema ndoshta u interesojnė vetem 10 vetave e hiē mė shumė,prandaj duheshin shkruar tema pėr lexuesin,pėr masat.


 
Si qėndron puna me redaktorėt profesionalistė nga fusha e ekonomisė e financave apo tė politikės?

Redaksia, gjithėsesi, mundohet ta thejė monotoninė njėdimensionale nė pėrmbajtje duke bashkėpunuar me bashkėpunėtorė tė jashtėm.
Koha Ditore ėshtė nė kėtė plan e vetmja gazetė qė bashkėpunon dhe ka bashkėpunuar me disa autorė nga UNMIKU dhe administratorė si ai nga departamenti i arsimit,dikur Michael Daxner, nga departamenti pėr zhvillim USAD si Ronald E.Ashkin etj.
 
Ky bashkėpunim nė kėto aspekte Kohės Ditore i“a ka shtuar reputacionin dhe kjo kahje e dallon atė nga gazetat tjera ditore. Ky bashkėpunim gati njė vit e gjysėm ka rėn pothuaj tėrsisht dhe, me sa mund tė vrehet Koha Ditore, pėr ditė e mė shumė po thellohet nė kritikat kundėr regjimit ndėrkombėtar e veēmas, kundėr UNMIK-ut.Duhet thekėsuar poashtu se kėto bashkėpunime me autorė tė huaj, e veēmas me ata nga administrata e UNMIK-ut e bėnė Kohėn Ditore mė zyrtare dhe mė relevante pėr informimin e shoqėrisė.


 
Si u ngrit Koha Ditore dhe cilat ishin specifikat e ecjes sė saj me kohėn?

Deri mė tani botuesi i Kohės Ditore ka meritat mė tė madh nė punėn publicistike. E kundėrta ndodhi me revistėn “Globi Internacional”. Nuk mund tė thuhet se nė dėshtimin e saj ishin fajtorė shkrimet qė pėrktheheshin nga shtypi i huaj dhe qė kishin pak relevancė pėr interesin nacional, apo dėshtimi i saj ngeci nga ndonjė shkak tjetėr.
 
Por njė fakt dihet, se punimet gati ishin tė njėjta qė botoheshin nė Koha Ditore dhe ndoshta lexuesi, tė gjitha shkrimet qė botoheshin nė Globi, veē i lexonte mė parė nė Koha Ditore dhe prandaj nuk kishte nevojė ta blejė Globin Internacional me ngjarje, e tema tė njėjta dhe me njė ēmimim shumė mė tė shtrenjtė. Botuesi edhe kėtu paraqitej me komente, pėrkrah Nebi Qenės. Duhet thekėsuar se dėshtimi ndodhi edhe pėr faktin se pėrmbajtja e revistės ishte 90 pėrqind pėrkthime nga shtypi i huaj.


 
Orjentimi politik i Kohės Ditore

Nė tė kaluarėn ka patur dhe ka zėra,
qė e kritikojnė orjentimin politik tė gazetės Koha Ditore, pėrsa i pėrketė tė qėndrimit tė saj ndaj shumė ēėshtjeve, siē ishte lufta nė Maqedoni, nė Luginėn e Preshevės, por edhe rreth disa ēėshtjeve tė tjera nė politikėn kosovare dhe atė shqiptare. Kjo vijė politike mund tė karakterizohet me sa vijon;

Ditėt e para tė luftės dhe orėt e caktuara,tė saj kohe ishin pėr Kohėn Ditore ditėt vendimtare.Vija politike pro luftės nė Kosovė ishte njė kaptinė interesante.
Kjo pėrkrahje nuk ngjau edhe gjatė kohės sė shpėrthimit tė konfliktit nė Maqedoni.Nė politikėn pro qeverisė socialiste dhe kundėr Sali Berishės nė Shqipėri deri nė ditėt e krizės sė Qeverisė Meta e kanė vėrė Kohėn Ditore nė orjentimin majtist. Kundėrshtitė ndaj LDK-sė, e nė disa raste edhe ndaj TMK-sė nuk duken tė lehta pėr t'u zgjidhur, pikėrisht as nė momentet e tanishme.
 
As njė redaksi nuk do tė mundte tė pėrdorte faljen publike pa proces.Koha Ditore nuk ishte e zonja deri tani tė mbante kurs neutral. Ajo pak a shumė e pėrkrahu apo e denoncoi njė forcė politike. Kjo pazotėsi,ndoshta e qėllimshme ka krijuar njė vakum. Si rrjedhim i kėsaj, njė kohė tė gjatė shpekuloj se Veton Surroi e pėrdorte kėtė pėr aktivizim nė politikė, duke krijuar njė parti tė re politike, siē propozonte Shėlzen Maliqi.

Kjo tendecė e tij paraqitej nė disa komente tė tija ku shprehej kundėr krizės parlamentare qė edhe faktikisht kishte tė drejtė,por jo nė mėnyrėn se si shprehej nė komentet e tij me njė gjuhė vullgare dhe plotė naivitet dhe shumė pak njerėz kanė besuar dhe besojnė akoma se ato ishin argumente tė peshuara mirė nga njė botues serioz.

Nuk dihet se kėtej e tutje,me retorikat tė tilla a do tė mund Veton Surroi tė ketė sukses nė skenėn politike „terra incognita“ duke lėvruar midis jetės politike dhe publicistikės.Ai nė kėtė aspekt manevron pandėrprerė me kritikėn permanente dhe tė vazhdueshme kundėr Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, Kryeparlamentarit Daci dhe kryetarit tė Komunės sė Prishtinės; pa dallime, si ndaj ish-kryetarit Blerim Ramosajt, por edhe tani kunder kryetarit aktual Idajet Beqirit. Pra duket sikur Koha Ditore qė prej vitesh i ka shpallur „luftėn“ LDK-sė dhe kjo kritikė drejtohet kundėr tė gjithave gjėrave, njerėzve apo edhe teorive e pozicioneve qė ndėrlidhen apo kanė tė bėjė me LDK-nė.


 
Gazetaria hulumtuese dhe Koha Ditore-ēka kanė tė pėrbashkėt?

Pėrkundėr bujes sė madhe qė bėnte Koha Ditore se po merrej me gazetari hulumtuese nuk u zbulua asnjė skandal prej saj.Derisa u vjodhen 4 milion euro nė KEK nga njė nėnpunės ndėrkombėtar,vetėm sa pėr ilustrim, mediat kosovare nė kėtė mes edhe Koha Ditore e merrnin tė gatshėm lajmin nga jashtė.
 
Vlenė tė thekėsohet poashtu se Koha Ditore, pėrkundėr premtimeve dhe trumbetimeve, nuk ka nxjerr asnjė mini skandal apo ndonjė hulumtim lidhur me vrasjet politike nė Kosovė, ndoshta pėrpos fenomenit pėr orėn e prishur nė kryeqytet, tė cilėn e kishte vrejtur gazetari Adriatik Kelmendi dhe qė kishte konstatuar se qė moti ora ishte ndalur nė Kosovė dhe njerezit nuk po ecnin mė me kohėn. Qė atėherė kjo mbeti slogan i saj dhe tani pėrsėritet nė ēdo reklamė me fjalėt domethėnse „ec me kohen“!


 
Faqja „Shprehu“

Njė ndryshim i konsiderueshėm nė relacion me lexuesit,ėshtė bėrė me hapjen e faqesė sė letrave tė lexuesit“shprehu“.Redaksia e gazetės „Koha Ditore“ e ka hapur kėtė faqe me qėllim qė lexuesit t “i shprehin opinionet e tyre pėr temat tė cilat debatohen nė faqet e opnioneve apo raportimeve qė botohen nė gazetė.Kjo iniciativė ėshtė e mrekullueshme por,ėshtė planifikuar dhe kuptuar gabimisht.
 
Nė faqet e letrave,lexuesit e Kohės Ditore mund t“i shprehnin vetėm opinionet e tyre pėr temat qė debatohen nė faqet e opinioneve dhe jo edhe opinionet pėr temat tė tjera, komentet,reportazhat,raportet ashtu siē bėhen nė tė gjitha gazetat nė Gjermani si nė FAZ, Berliner Zeitung, Tegespiegel etj. Nė kėtė kontest, mund tė thuhet se kjo rubrikė duhet tė plotėsohet tėrsisht pėr tė qenė kompakte.


 
Ēėshtja e komentit

Edhe ēėshtja e komentarit ose editorialit nė Koha Ditore nuk ka ende traditė,sepse edhe kur botohet,ai nuk bėhet rregullisht.Mbrenda javės ndodh qė njė apo dy komentare tė shkruhen nga botuesi, apo redaksia. Komentet i shkruajnė si zakonisht, botuesi, dikur i shkruante kryeredaktori B.Haxhiu, pastaj Shkelėzen Maliqi apo Nebi Qena etj, tani i shkruan Bardh Rugova, Naser Miftari, Agron Bajrami, por edhe vet Botuesi. Parregullėsia e botimit tė editorialit tregon se Koha Ditore, gjegjėsisht botuesi,ekseperimenton me tė dhe se komenti deri tani ėshtė i pa koncept.


 
Emėrtimi i rubrikave dhe korrenspodentėt apolitikė!

Njė ēėshtje tjejet e rėndėsisme qė mbetet tutje tabu, ėshtė emėrtimi i rubrikave.
Me sa shihet, as kur u botua Koha Ditore pėr herė tė parė, as pas pesė vjetėsh, kur ajo pėsoj ndryshime tė shumėta, rubrika e „Aktualitetit“ nuk u zėvendėsua ende me atė tė politikės.

Poashtu po ngjan edhe me mėnyrėn e raportimit nga ky resort.
Tė gjitha lajmet nga aktualiteti,duket se merren me politikė,edhe pse ka lajme qė nuk i pėrkasinė kėsaj fushe por botohen nė tė njėtėn rubrikė. Aktualitetin qė e paraqesin korrenspodentėt, secili, veē e veē nga secila komunė,ėshtė shumė i thatė dhe nga njėherė ėshtė tepėr i ngarkuar me ngjyra bulevardi. Shumė ngjarje tematizohen edhe pse nuk kanė rėndėsi tė dorės sė parė. Korrenspondetėt raportojnė dhe citojnė njerėzit qė i njohin personalisht apo ata qė janė me ta nė lidhje familjare.
 
Nė raste kur nuk ka ēka tė raportohet, atėherė ata dalin nė rrugė dhe citojnė kalimtarėt e rastit. Dhe tepėr shpesh,me sa vrehet nė demante nga tė intervistuarit, gazetarėt i citojnė gabimisht tė intervistuarit, shpesh me qellim u vejnė atyre fjalėt e pa thėna nė gojė, pėr ta paraqitur realitetin sa mė kaotik, ashtu siē e don lexuesi dhe rregulla e gazetarisė se “lajmi i mirė kurrė nuk mund tė jetė lajm, por vetėm lajmi i keq”.
 
Tė raportosh ta zėm se njė qen e ka kafshuar njė kalimtar te rastit nė Prishtinė,nuk ėshtė lajm,por tė raportosh se njė qytetar nė kryeqytet e kafshojė qenin, atėherė ky duhet tė jetė lajm i mirė, dhe natyrisht kėtė lajm do ta hajė pazari.
 
 
FACIT

Rezultatet e punės publicistike tė Kohės Ditore, pamarrė parsysh disa tė meta, janė deri diku tepėr optimiste.
Ardhmėria e saj,qoftė pėr tė mirė apo pėr tė keq, duhet tė pėrmblidhet nė njė monografi e kjo duket sikur rri e fshehur dhe pėrgjon sfilitjen e njė biografi profesionist. As qė do tė na shkonte mendja tė fajsojmė botuesin e saj pėr kėtė.
 
As mė pak historianėt e shtypit (e ku ti marrish ata tė gjorė),apo ndonjė publicist qė ėshtė ngritur nė majat e karrierės sė tij me kėtė gazetė. Qė tė mos jetė aktiviteti i njė gazete si njė errėsirė tuneli, lakuriqe e tė mos i pėrplasemi nė trup e fytyrė me llojlloj pargjykimesh, duhet tė shkruhet njė libėr-monografi. Tė gjithė gazetat nė shtetet e huaja i kanė ato, bile nė disa vėllime. Pse mos ta ketė kėtė Koha Ditore dhe pse mos t“i kenė kėto monografi tė gjitha gazetat tona.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.