|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E shtune, 22 nėntor 2003

 
   Sqarim: Pėr shkak tė disa problemeve teknike, gjatė ditė sė djeshme nuk kemi mundur tė transmetojmė lajme nė faqen tonė (www.kosova.com). Kėrkojmė ndjesė dhe mirėkuptim nga kexuesit tanė!  
       

   Pėrmbajtja:

  • Ish policėt e Kosovės ndėrprenė grevėn

  • U shėnua 7-vjetori i vdekjes tragjike tė veprimtarit tė shquar prof.dr. Xhavit Ahmeti

  • Kadare: Sa mė tė lirė qė janė shqiptarėt, aq mė tė lirė do tė jenė edhe fqinjėt tanė nė Ballkan

  • Tė rinjtė e LDK-sė nesėr pėrkujtojnė 3-vjetorin e vrasjes sė Xhemajl Mustafės

  • Pėrfaqėsuesi i UNDP-sė thotė se 2004 duhet tė jetė vit i zhvillimit ekonomik tė Kosovės

  • Edhe mė tutje mbetet i bllokuar procesi i privatizimit

  • PVD ėshtė pėr formimin e bllokut nacional

  • Nė Shqipėri janė shtuar masat e sigurisė nė objektet qeveritare

  • Policia dhe ushtria e Maqedonisė kanė shtuar masat e sigurisė nė kufijtė e vendit

  • Gafurr Adili ėshtė dėnuar nė Tiranė me shtatė muaj burg, kurse Taip Mustafa ėshtė liruar nga akuzat

  • Kryeministri turk thotė se katėr sulmuesit vetėvrasės ishin shtetas turq

  • Tė paktėn 16 tė vrarė nga shpėrthimi i dy veturave bombė nė njė qytet nė veri tė Bagdadit

  • Uashingtoni paralajmėron sulme tė reja terroriste

  • Presidenti Bush pėrfundon vizitėn nė Britani

  • Njė aeroplan i pasagjerėve ėshtė goditur mbi Bagdad, por pa pasoja

 
  
Ish policėt e Kosovės ndėrprenė grevėn
 
Prishtinė, 21 nėntor 2003 - Ish policėt e Kosovės, e ndėrprenė grevėn tė filluar 30 ditė mė parė, me kėrkesėn e vetme pėr kthim nė vendet e punės. Vendimi pėr ndėrprerjen e grevės ėshtė bazuar nė premtimet qė kanė dhėnė kryeministri Bajram Rexhepi dhe kryeparlamentari Nexhat Daci, se ēėshtja do tė zgjidhet nė tė mirė tė grevistėve, bėri tė ditur kryetari i kėshillit grevist, Nexhat Lalinovci.
 
Z.Lalinovci, paralajmėron se nėse premtimet e dhėna pėr integrim nė Shėrbimin Policor tė Kosovės, nuk do tė realizohen, ish policėt serish do tė futen nė grevė.
 
 
U shėnua 7-vjetori i vdekjes tragjike tė veprimtarit tė shquar prof.dr. Xhavit Ahmeti
 
   
Gjilan, 22 nėntor - Dje nė vendlindjen e tij nė Pėrlepnicė tė Komunės sė Gjilanit u shėnua 7-vjetori i vdekjes tragjike tė veprimtarit tė shquar tė ēėshtjes kombėtare, Xhavit Ahmeti. Xhavit Ahmeti pėr shumė vite ka qenė kėshilltar pėr arsim i Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. "Shtatė vite mė herėt, nė rrugėn e gjatė dhe tė mundimshme tė mbrotjes sė pavarėsisė sė shkollės shqipe, nė mėnyrė tragjike pėrfundoi jetėn e tij profesori Xhavit Ahmeti, i cili asokohe kryente detyrėn e kėshilltarit pėr arsim tė presidentit Rugova dhe ishte deputet i Parlamentit tė Kosovės.

Sot, shtatė vite mė vonė, kur njė pjesė e idealeve tė profesorit Xhavit Ahmeti janė realizuar, nė vendlindjen e tij nė Pėrlepnicė, u organizura njė tubim pėrkujtimor, nė tė cilin pos familjarėve dhe qytetarėve tė tjerė morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė institucioneve e tė strukturave politike komunale, udhėheqės tė Zyrės sė lartė tė arsimit dhe tė Drejtorisė sė arsimit, deputetė tė Parlamentit tė Kosovės nga komuna e Gjilanit si dhe bashkėvendės tė shumtė tė tij.
 
Musa Kamberi, kryetar i nėndegės sė LDK-sė nė Pėrlepnicė, tha se vdekja e dr. Xhavit Ahmetit ishte dhe mbetet njė humbje e madhe jo vetėm pėr Univeristetin e Prishtinės, ku ai punoi, por edhe pėr shkencėn dhe popullin shqiptar, nė pėrgjithėsi. Arsimi dhe pavarėsia e Kosovės, ishin dy ēėshtjet madhore, tė cilat e preokuponin Xhavit Ahmetin dhe tė cilave iu pėrkushtua me tėrė kapacitetin e tij human e shkencor. Ai kishte besimin e plotė se sakrifica dhe lufta e shenjtė e popullit shqiptar tė Kosovės do tė kurorėzohet me liri dhe pavarėsi, tha Kamberi.

Te Xhaviti, ne gjithnjė shihnim shembullin e njeriut tė ditur e tė ngritur, guximin intelektual, atdhedashurinė dhe vlera tjera tė larta, tė cilat i posedojnė vetėm njerėzit e formatit tė tij.
 
   
Duke theksuar nė fund se puna dhe vizioni i dr Xhavit Ahmetit do tė mbeten njė shembull i shkėlqyer pėr tė sotmen dhe tė ardhmen, Musa Kamberi pėrkujtoi me kėtė rast edhe fjalėt e profesor Ahmetit, i cili thoshte "Nėse i dėshironi tė mirėn Kosovės, asnjėherė mos pyetni se ēfarė bėri Kosova pėr ju, por pyeteni veten se ēfarė keni bėrė ju pėr Kosovėn".
 
Ndėrkaq, Lirie Kajtazi, e cila foli nė emėr tė komunės sė Gjilanit, tha se "ndjejmė dhembje dhe krenari, bashkė, sepse shpalosim figurėn e ndritshme tė njeriut, i cili nė shpirtin e tij kishte energji tė jashtėzakonshme, tė cilėn e orientoi nė funskion tė ēėshtjes sė Kosovės dhe tė arsimit shqip".

Brezi qė e njohu dhe bashkėjetoi me dr. Xhavit Ahmetin ka pėr obligim qė ta shpalosė vazhdimisht para gjeneratave tė ardhshme shembėlltyrėn e intelektualit qė diti jo vetėm ta kėrkojė lirinė, por edhe tė vihet nė shėrbim tė saj, deri nė momentin e fundit tė jetės, tha ajo.

Nė fund tė tubimit pėkujtimor, pranė lapidarit tė pėrbashkėt tė prof. dr. Xhavit Ahmetit dhe Zija Shemsiut, nė emėr tė qytetarėve tė fshatit Pėrlepnicė, nėndegės sė LDK-sė dhe nėndegės sė PDK-sė tė ketij fshati, u vėnė kurora me lule. Ndėrsa njė delegacion i pėrbėrė nga pėrfaqėsuesit e fshatit Pėrlepnicė dhe Kuvendit Komunal tė Gjilanit, vunė kurora me lule dhe bėnė nderime edhe te varri i tij nė Prishtinė.
   
  
Kadare: Sa mė tė lirė qė janė shqiptarėt, aq mė tė lirė do tė jenė edhe fqinjėt tanė nė Ballkan
 
   
Prishtinė, 22 nėntor - Universiteti i Prishtinės dje nė njė mbledhje solemne nderoi me ēmimin "Doctor Honoris Causa" (Doktor Nderi) shkrimtarin e madh tė letėrsisė shqipe Ismail Kadare.
 
Nė kėtė ceremoni morėn pjesė presidenti Ibrahim Rugova, kryeadministratori Hari Holkeri si dhe personalitete tė shquara tė jetės politike dhe shoqėrore tė Kosovės. Pėr veprėn dhe figurėn prej shikrimtari folėn Dr. Agim Vinca dhe studiuesi gjerman Ralf Kodriē.
 
Ismail Kadare ēmimin e lartė akademik tė Universitetit tė Prishtinės e cilėsoi si nderin mė tė madh qė i ėshtė bėrė ndojnėherė.

Nė fillim tė fjalės sė tij tha se ėshtė i prekur ngaqė merr titullin nga Universiteti qė ka qenė ndėr tė rrallėt nė kohėt moderne, siē tha ai, njė universitet vatėr e diturisė dhe vatėr e lirisė.

Kadare mė tutje tha: "Kultura shqiptare dhe nė pėrgjithėsi kultura shqiptare nė Kosovė, janė tė lidhura nė mėnyrė tė pazgjidhshme me lirinė.
 
Liria shqiptare ėshtė sot pjesė e ndėrgjegjes dhe e lirisė evropiane. Liria e kombit shqiptar dhe ajo kryesisht kėtu nė Kosovė nuk ėshtė as penguese as bezdisėse pėr lirinė e popujve qė janė rrotull nesh, tė fqinjėve tanė.
 
Pėrkundrazi sa mė tė lirė qė janė shqiptarėt aq mė tė lirė do tė jenė edhe fqinjėt tanė nė Ballkan", tha Ismail Kadare, pas marrjes sė titullit "Doctor Honoris Causa".

Me pak fjalė Kadare u ndal pėr tė shprehur mendimin e tij pėrkitazi me aktualitetin e shqiptarėve sot karshi fqinjėsisė. Nė mėnyrė tė ndėrsjellė, ai tha se "sa mė tė hapur tė jenė popujt e Ballkanit rrotull nesh, aq mė tė lirė do tė jemi edhe ne".
 
Sipas tij, nė Ballkan ka filluar njė epokė e re. "Ndoshta jemi shumė afėr ekranit tė ngjarjeve dhe nuk i kapim dot pėrmasat e vėrteta tė kėsaj ere tė re, tė kėsaj fryme tė re, tė kėsaj epoke tė re", tha Kadare.

"Kemi arsye qė tė jemi optimistė qė nė kėtė botė tė trazuar, nė kėtė planet qė sot ėshtė mė i trazuar se kurrė, gadishulli ynė i trazuar dalėngadalė nuk do t'i shkaktojė mė telashe dhe trazim botės", u shpreh Kadare, duke shtuar se pas njė armiqėsimi tė gjatė tė popujve ata edhe mund tė afrohen dhe mund tė bashkėjetojnė pėr tė hyrė bashkėrisht nė familjen evropiane.

"Liria e kombit shqiptar dhe ajo kryesisht kėtu nė Kosovė, nuk ėshtė as penguese as bezdisėse pėr lirinė e popujve qė janė rrotull nesh, tė fqinėjve tanė.
 
Pėrkundrazi, sa mė tė lirė qė janė shqiptarėt, aq mė tė lirė do tė jenė edhe fqinjėt tanė nė Ballkan", - tha shkrimtari i madh shqiptar Ismail Kadare, pas marrjes sė titullit ADoctor Honoris Causa".
 
 
Tė rinjtė e LDK-sė nesėr pėrkujtojnė 3-vjetorin e vrasjes sė Xhemajl Mustafės
 
Prishtinė, 22 nėntor - Kryesitė e degėve tė Forumit tė Rinisė tė LDK-sė nė Prishtinė, nesėr do ta pėrkujtojnė ish-kėshilltarin e Presidentit Ibrahim Rugova, Xhemail Mustafa, nė trevjetorin e vrasjes sė tij.

Pėrkujtimi do tė bėhet me parakalimin e organizuar nga selia e LDK-sė, ku do tė bėhet nisja nė orėn 14:40 nepėr qendėr tė qytetit, nė mėnyrė qė nė orėn 15:05, nė vendin e vrasjes sė tij nė lagjen "Dardania" tė vendosen kurora me lule dhe do tė ndizen qirinj nė shenjė pėrkujtimi pėr Xhemajl Mustafėn.
 
 
Pėrfaqėsuesi i UNDP-sė thotė se 2004 duhet tė jetė vit i zhvillimit ekonomik tė Kosovės
 
Prishtinė, 22 nėntor - Viti 2004 duhet tė jetė vit i zhvillimit ekonomik tė Kosovės, tha zyrtari i lartė i Programit pėr Zhvillim tė OKB-sė pėr Evropėn Kalman Micei. Pas takimeve me presidentin e Kosovės Ibrahim Rugova, kryeministrin Bajram Rexhepi dhe kryeparlamentarin Nexhat Daci, ai theksoi me kėtė rast se UNDP-ja do tė jetė partner afatgjatė pėr zhvillimin e Kosovės.

Asistenti i administratorit rajonal tė UNDP-sė pėr Evropėn Kalman Micei tha se vėmendja do tė pėrqėndrohet tek ulja e shkallės sė papunėsisė, por edhe nė mbėshtetjen e bizneseve tė vogla, si dhe kthimin e tė zhvendosurve. Ai shtoi se duhet krijuar klimė tė pėrshtatshme pėr investime. Megjithkėtė ai ka porositur edhe insitutucionet e vendit qė tė pėrmirėsojnė e pėrcaktojnė qartė politikat ekonomike.
 
 
Edhe mė tutje mbetet i bllokuar procesi i privatizimit
 
Prishtinė, 22 nėntor - Ndonėse gjatė ditės sė djeshme u zhvilluan diskutime intensive ndėrmjet pėrfaqėsusve ndėrkombėtarė dhe atyre vendorė, nuk ėshtė arritur pajtimi qė tė zhbllokohet procesi i privatizimit nė Kosovė. U tha se bisedimet pėr kėtė ēėshtje do tė vazhdojnė nė javėn qė vjenė.
 

Qeveria e Kosovės kėrkon qė procesi tė vazhdojė menjėherė dhe tė shpallen tė pavlefshme ligjet diskriminuese tė Serbisė, ndėrkaq zyrtarėt e UNMIK-ut thonė se ky vendim nuk mund tė merret nė Prishtinė.
 
Megjithatė, nė takimet e veēanta tė Qeverisė sė Kosovės dhe tė Agjencisė sė Mirėbesimi tė Kosovės, janė shėnuar pėrafrim i qėndrimeve ndėrmjet pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė dhe vendor, por ende ka kundėrthėnie, tė cilat pritet tė sqarohen nė fillim tė javės sė ardhshme.
 
Ndėrkohė Qeveria e Kosovės dje mori disa qėndrime ku kėrkohet qė tenderėt pėr raundin e tretė tė privatizimit tė shpallen para fundit tė kėtij viti.

Kryetari i Bordit tė AKM-sė, e cila ėshtė pėrgjegjėse pėr proivatizimin, Nikolas Lambsdorf tha se ky proces ėshtė shqyrtuar nė detaje nė bazė tė udhėzimeve nga Nju-Jorku, mirėpo bisedimet me qeverinė do tė vazhdojnė edhe ditėn e hėnė, ku shpresohet qė procesi do tė zhbllokohet.
 
Sipas tij, udhėzimet qė kanė ardhur nga Nju-Jorku kanė ndryshuar situatėn dhe nuk ėshtė ēėshtja se kėtu nė Prishtinė nuk ėshtė arritur pajtimi. Sipas kėtij kėto udhėzime shpjegojnė qartė se procesi i privatizimit ka bazė ligjore dhe nuk ėshtė nevoja tė ndėrrohen ligjet.
 
Po ashtu tha se nuk ėshtė nevoja qė tė ndryshohen as rregulloret e AKM-sė, por duhet tė punohet nė politikat operacionale, qė do tė thotė rishqyrtim tė secilės ndėrmarrje veē e veē.
 
 
PVD ėshtė pėr formimin e bllokut nacional
 
Preshevė, 22 nėntor - Partia pėr Veprim Demokratik (PVD) me seli nė Preshevė e ka vlerėsuar tė dėmshėm mosgatishmėrinė e parlamentit tė shkarkuar serb pėr tė ndryshuar ligjin zgjedhor. Anda PVD, nė kushte tė rregullave ligjore diskriminuese, e sheh si akt tė arsyeshėm iniciativėn pėr formimin e bllokut nacional si e vetmja mundėsi pėr realizimin e tė drejtės pėr pėrfaqėsim nė parlamentin e Serbisė.

Mirėpo, PVD vlerėson se do tė ishte kontraproduktiv vendimi pėr dalje nė kėto zgjedhje pa pėrfshirje mė tė gjerė tė subjekteve politike qė i tubojnė pakicat kombėtare.

PVD thotė se do tė fillojnė pėrgatitjet pėr themelimin e Kėshillit Nacional meqė u konstatua se me ndryshimet dhe plotėsimet e Statutit tė komunės sė Medvegjės janė eliminuar pengesat e gjertanishme pėr pjesėmarrjen e kėshilltarėve shqiptarė nga kjo komunė nė Kuvendin e elektorėve tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, thuhet nė njė komunikatė tė PVD-sė.
 
 
Nė Shqipėri janė shtuar masat e sigurisė nė objektet qeveritare
 
Tiranė, 22 nėntor - Nė Shqipėri janė shtuar masat e sigurisė nė objektet qeveritare. Njė numėr i madh i policėve dhe gardianėve tė sigurimit janė vendosur rreth ambasadave dhe institucioneve qendrore. Nė veprim i tillė preventi ėshtė ndėrrmarė pas shpėrthimeve nė Stamboll dhe sulmeve tė shumta terroriste nė botė.
 
 
Policia dhe ushtria e Maqedonisė kanė shtuar masat e sigurisė nė kufijtė e vendit
 
Shkup, 22 nėntor - Policia dhe ushtria e Maqedonisė kanė shtuar masat e sigurisė nė kufijt e vendit, ndėrkaq do tė shtohet edhe siguria e ambasadave tė huaja nė Shkup, kanė paralajmėruar Ministria e Brendshme dhe ajo e Mbrojtjes. Zėdhėnėsja e policisė Marija Kontevska tha se kėto masa ndėrmerren pėrkundėr njoftimeve se nė Maqedoni ka prani tė "Al Kaides".
 
 
Gafurr Adili ėshtė dėnuar nė Tiranė me shtatė muaj burg, kurse Taip Mustafa ėshtė liruar nga akuzat
 
Tiranė, 22 nėntor - Lideri i Organizatės "Armata Kombėtare Shqiptare, Gafurr Adili ėshtė dėnuar nė Tiranė me shtatė muaj burg pėr shkak tė pėrhapjes sė urrejtjes ndėretnike nė vendet e Ballkanit. Pas shpalljes sė aktvendimit, njoftohet se Adili ėshtė lėshuar sepse kohėn e caktuar e kishte kaluar nė paraburgim. I arrestuari tjetėr Taip Mustafa ėshtė liruar nga tė gjitha akuzat.
 
 
Kryeministri turk thotė se katėr sulmuesit vetėvrasės ishin shtetas turq
 
Stamboll, 22 nėntor - Kryeministri turk Taip Erdogan thotė se katėr sulmuesit vetėvrasės, tė cilėt gjatė ditėve tė kaluar vranė 50 vetė, ishin shtetas turq. Duke folur nė ceremoninė e varrimit tė dy policėve tė vrarė turq nė shpėrthimin e sė enjtės, Erdogan tha se Turqia ėshtė e turpėruar me faktin se sulmet terroriste i kryen qytetarėt e saj.

Policia turke deri mė tash ka arrestuar rreth 20 vetė tė dyshuar pėr pjesėmarrje nė kėto sulme terroriste.
 
 
Tė paktėn 16 tė vrarė nga shpėrthimi i dy veturave bombė nė njė qytet nė veri tė Bagdadit
 
Bakuba/Irak, 22 nėntor - Nga shpėrthimi i dy veturave bombė janė vrarė tė pakatėn 16 vetė, shumica prej tyre policė amerikanė dhe irakianė, njofton AP, duke cituar zyrtarėt. Me atė rast ėshtė vrarė edhe njė vazjė 5-vjeēare.

Shpėrthimi ka ndodhur sot rreth orės 8.00 tė mėngjesit sipas kohės lokale nga njė sulmues vetėvrasės para stacionit policor nė qytetin Bakuba, 65 km nė veri tė Bagdadit. Poashtu janė plagosur 10 civilė.
 
 
Uashingtoni paralajmėron sulme tė reja terroriste
 
Uashington, 22 nėntor - Shtetet e Bashkuara kanė lėshuar njė paralajmėrim nė shkallė botėrore lidhur me rrezikun e sulmeve tė tjera terroriste.
 
Pas katėr sulmeve me bomba nė Stamboll javėn e kaluar, departamenti i Shtetit thotė se janė shtuar gjasat qė militantė tė Al-Kaedės tė pėrgatisin sulme kundėr interesave amerikane nė botė.

Autoritetet amerikane kanė paralajmėruar se sulemet e ardhshme tė Al-Kaedės mund tė jenė mė shkatėrruese se ato tė 11 shtatorit nė Amerikė.

Ky ėshtė paralajmėrimi mė i fundit i Departamentit tė Shtetit pėr terrorizmin nga jashtė, megjithatė qeveria amerikane nuk e ka rritur nivelin e vigjilencės brenda SHBA-sė.
 
 
Presidenti Bush pėrfundon vizitėn nė Britani
 
Londėr, 22 nėntor - Presidenti amerikan Xhorxh Bush dhe Kryeministri britanik, Toni Bler, u zotuan pėrsėri se do ta mposhtin terrorizmin global. Presidenti amerikan i dha fund dje vizitės shtetėrore triditėshe nė Britani.

Para se tė nisej pėr nė atdhe, Presidenti Bush u tha studentėve tė njė shkolle nė qytetin e lindjes sė zotit Blair, Sedgefield, nė pjesėn verilindore tė Anglisė, se Shtetet e Bashkuara dhe Britania kanė njė punė pėr tė bėrė, tė mposhtin terrorizmin global.

Kryeministri Bler theksoi forcimin e vazhdueshėm tė aleancės amerikano britanike. Ai vuri nė dukje se kėto dy vende nuk do tė frikėsohen nga kėrcėnimet e sulmeve terroriste dhe theksoi se e vetmja pėrgjigje ndaj kėrcėnimit kundėr lirisė ėshtė lufta.
 
Kjo ndalesė u dha tė dy udhėheqėsve rastin tė shqyrtonin ēėshtje botėrore, si terrorizmin dhe luftėn nė Irak, nė njė mjedis mė pak zyrtar, pas dy ditė bisedimesh zyrtare dhe ceremonive shtetėrore nė Londėr.
 
 
Njė aeroplan i pasagjerėve ėshtė goditur mbi Bagdad, por pa pasoja
 
Bagdad, 22 nėntor - Njė aeroplan i pasagjerėve ėshtė goditur mbi aeroportin e Bagdadit me njė raketė, por ka arritur tė ulet i sigurt. Viktima nuk ka pasur.

Zėdhėnėsi i ushtrisė amerikane konfirmoi se njė aeroplani civil kishte kėrkuar uljen e jashtėzakonshme nė aeroport.

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.