|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Thekse nga intervista e Kryetarit  Agim Veliu dhėnė gazetės sė pėrditshme “Zėri” – 21 nėntor 2003

 
 

 
 
   
Podujevė, 21 nėntor 2003 / TN / Bekim Toēani
                                                           
 
Interesi i qytetarėve dhe pėrmirėsimi i jetės sė tyre janė ēėshtje prioritare
 
Njė vit pas zgjedhjeve tė dyta lokale nė Kosovė, komunėn e Podujevės e pėrcollėn njė sėrė problemesh rreth formimit tė Qeverisė komunale. Njė grup i kėshilltarėve tė LDK-sė, tė partisė mė tė madhe qė i fitoi kėto zgjedhje, gjatė kėsaj kohe nuk pajtohej me vendimet e Grupit shumicė pėr postin e Ekzekutivit, gjė qė edhe zvarriti konstituimin e Qeverisė lokale deri para njė muaji kur u arrit njė marrėveshje midis grupeve tė interesit pėrbrenda kėsaj partie.
 
Mirėpo Kryetari i Kuvendit tė komunės Agim Veliu kėtė fakt e shpjegon kėshtu: Problemet rreth formimit tė Qeverisė lokale nė komunėn e Podujevės janė zmadhuar nga qarqe tė ndryshme politike e mediale, qė nuk dua tė aludoj nė gazetarėt nga Podujeva...
 
Ka qenė njė periudhė mė e vėshtirė e funksionimit tė pushtetit lokal nė Podujevė, dhe nė kėtė rast sė pari dua ta bėj njė korrigjim se ajo zvarritje e konstituimit tė Qeverisė nuk ka qenė nė kohėzgjatje qė ėshtė dhėnė nė mjetet e informimit sepse Shėrbimi civil i komunės ka pasur kontrata deri nė fund tė prillit tė kėtij viti dhe nga ky muaj ka skaduar afati i kontratės pėr tė gjithė nė bazė tė vendimit tė Kuvendit komunal. Pastaj KK pa zvarritje i ka filluar procedurat e nevojshme pėr emėrimin e ekzekutivit tė ri ku edhe lindėn disa probleme qė kanė zgjatur njė kohė. Mirėpo edhe gjatė kėsaj periudhe sa ne kemi bėrė pėrpjekje ta ndėrtojmė pushtetin e ri lokal qė nė fakt nuk kemi qenė pa pushtet sepse ka qenė njė Bord i Drejtorėve me ushtrues tė detyrave dhe kjo ėshtė bėrė me qėllim qė t’ju ofrohet mundėsi e barabartė tė gjithė atyre qė do tė konkuronin pėr poste tė rėndėsishme nė komunėn e Podujevės dhe gjatė kėsaj kohe  ka funksionuar Ekzekutivi i komunės sė Podujevės, ndoshta me disa lėshime, por unė mendoj se ka funksionuar mirė.
 
 
Gjatė periudhės 10 mujore janė realizuar projekte nė vlerė 8.5 milion euro
 
Nė pyetjen se gjatė kėsaj kohe a ka pasur ngecje nė realizimin e projekteve dhe nė cilat sfera konkretisht, z. Veliu me plot pėrgjegjėsi u pėrgjigj se komuna e Podujevės nuk ka ngecur nė asnjė sferė nė realizimin e projekteve nė interes tė qytetarėve, por pėrkundrazi, kjo periudhė e kėtij viti ėshtė mė e suksesshmja nė realizimin e projekteve pėr komunėn e Podujevės pėr ēka edhe opinioni ėshtė njoftuar me kohė nga ju gazetarėt. z. Veliu e ilustroi kėtė me fakte duke pėrmendur projekte tė rėndėsishme nė infrastrukturė tė realizuara nė qytet dhe fshatra qė kapin vlerėn e mbi 8.5 milion euro tė investuara nga komuna, donatorėt dhe komuniteti.
 
Gjatė tri viteve tė shkuara administrata komunale e Podujevės u ka dalė nė shėrbim qytetarėve tė saj, pėrkundėr disa vėshtirėsive nė punėn e administratės. Ne jemi kėtu qė t’u ofrojmė shėrbime tė shpejta dhe azhure tė gjithė qytetarėve tė komunės sonė dhe besoj se nė shumicėn e rasteve administrata komunale kėtė edhe e ka arritur, por nuk do tė thotė qė nuk ka pasur edhe mangėsi. Nė tė ardhmen kjo do tė shkojė kah pėrmirėsimi, tha z. Veliu duke shtuar se njė rol tė madh kėtu e luajnė edhe vetė qytetarėt sepse komuna ėshtė servis pėr qytetarėt dhe ajo do t’u ofrojė shėrbime cilėsore qytetarėve nėse ata i kryejnė obligimet ndaj komunės.
 
 
Kushtėzimi i pagesės sė tatimit nė pronė ėshtė treguar i suksesshėm
 
Sa i pėrket sukesit tė njė komune apo Qeverie komunale kjo varet edhe nga buxheti i saj e dihet qė komunat e Kosovės kanė buxhete simbolike. Kryesisht janė dy burime pėr formimin e buxheteve komunale, ėshtė granti qė vjen nga buxheti i Kosovės dhe nga tė hyrat vetanake. Sa i pėrket tė hyrave vetanake ne nė komunėn e Podujevės nuk mund tė jemi tė kėnaqur me realizimin e tyre, nė veēanti ngecin tė hyrat qė vijnė nga tatimi nė pronė. Qytetarėt duhet ta dijnė se tatimi nė pronė ėshtė e hyrė ekskluzive komunale e cila qytetarėve u kthehet pėrmes investimeve nė infrastrukturė dhe pėrmirėsim tė jetės. Me qėllim tė rritjes sė inkasimit tė tė hyrave nga tatimi nė pronė komuna ka marrė vendim pėr kushtėzimin  e dhėnies sė dokumenteve pėr qytetarėt qė nuk e kanė kryer kėtė obligim dhe ky kushtėzim ka efektet e veta dhe shpresojmė qė deri nė fund tė vitit do tė bėhet njė inkasim i konsiderueshėm i kėtyre mjeteve. Kushtėzimi nuk ėshtė formė adekuate as e pėlqyeshme, por ėshtė e mundshme dhe u tregua i suksesshėm, por nga kėto obligime janė tė liruara tė gjitha rastet e rėnda sociale. Fundja komuna nuk mund tė ofrojė shėrbime cilėsore nėse qytetarėt nuk i kryejnė obligimet e veta ndaj komunės.
 
Nė lidhje me rolin e opozitės nė Kuvendin komunal z. Veliu tha se nė disa periudha roli i saj ka qenė konstruktiv, kurse nė disa periudha roli i njė pjese tė opozitės nuk ka qenė nė nivelin e duhur. Mirėpo pėrgjithėsisht  roli i opozitės ka qenė konstruktiv. Mund tė them se ne ende jemi nė fillet e sistemeve demokartike dhe ende kemi kohė pėr tė mėsuar me jetėn plurale dhe shumėsinė e mendimeve dhe dallimeve nė opinione.
 
Komuna e Podujevės nga lufta ka dalė njė ndėr mė tė shkatėrruarat, me viktima nė njerėz dhe shkatėrrime tė mėdha, tha z. Veliu duke shtuar se njė numėr i madh i njerėzve kanė mbetur pa mė tė dashurit e tyre dhe pa kulm mbi kokė. Por mund tė them se gjatė kėsaj periudhe sė pasluftės se nė komunėn e Podujevės ėshtė bėrė mjaft nė sanimin e pasojave tė luftės duke falėnderuar organizatat e ndryshme humanitare qė kanė ndihmuar nė rindėrtimin e shtėpive. Sipas z. Veliu me punėn e ndėrkombėtarėve dhe tė vendorėve, kujtoj se  ēėshtja e strehimit ėshtė zgjedhur nė masė tė madhe. Ne nuk e kemi zgjedhur nė tėrėsi problemin e strehimit, por mund tė them se jemi tė kėnaqur me tė arriturat e deritashme.
 
Ndėrsa nė pyetjen se a ka ende familje qė jetojnė nė tenda. Z. Veliu u pėrgjigj se nuk disponon me ndonjė informatė qė ndonjė familje jeton nė tenda nė komunėn tonė, por mund tė ketė familje qė nuk e kanė tė zgjedhur ēėshtjen e banimit por ata janė tė strehuar pėrkohėsisht. Mė duhet tė theksoj se kėtė vit komuna e Podujevės nuk ėshtė pėrfshirė me ndonjė program tė rindėrtimit tė shtėpive, por ajo do tė pėrpiqet qė me mundėsitė e veta  tė ndihmojė sepse gjithnjė janė prezente nevojat pėr strehim. Njė rol modest nė zbutjen e problemeve sociale e ka luajtur edhe Drejtoria pėr shėndetėsi dhe politikė sociale duke u dalur nė ndihmė skamnorėve me gjėra ushqimore, mjete higjienike dhe lėndė djegėse kategorive mė tė rrezikuara pėrkundėr mundėsive tė kufizuara qė ka komuna.
 
* Intrevistėn e zhvilloi reporteri i “Zėri” nga Podujeva Fadil Halimi
 
 

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.