|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   

 

Bukuresht: U promovua me sukses, Fjalori Shqip-Rumanisht, me rreth dyzetmijė fjalė

 

 


 

   

20 nėntor 2003 / TN

Baki YMERI (Bukuresht)

 
“Ja pra, ky ėshtė libri mė i pritur, vepra kolosale qė e ėndėrronin universitarėt tanė, katedrat tona, bibliotekat, dashamirėt e gjuhės dhe letėrsisė! Botimi i kėtij monumenti leksikografik, pėrbėn njė sinjal pėr autoritetet politike, tė Rumanisė dhe Shqipėrisė, duke e konsideruar kėtė si njė rast i pėrforcimit tė admirimit dhe pėrforcimit tė marrėveshjes bilaterale, tė nevojės pėr hapjen e disa lektorateve tė pėrbashkėta, rumune nė Shqipėri, dhe shqiptare nė Rumani”.
 
Organizuar nga Ambasada Shqiptare, Bashkėsia Kulturore e Shqiptarėve tė Rumanisė dhe Editura Polirom, pardje nė Bukuresht, u lansua Fjalori mė i madh Shqip-Rumanisht (1300 faqe). Kėtė ceromoni solemne, e zyrtarizoi pėrmes fjalės sė hapjes, ambasadori i Shqipėrisė nė kėtė vend, zoti Leonidha Mėrtiri, njė diplomat i pėrsosur qė jep kontribut konkret, edhe pėr bashkimin e diaporės sė pėrēarė.
 
Pėrveē anėtarėve tė shumtė tė komunitetit tė kėtushėm shqiptar, kėtė ngjarje primordiale e nderuan miq tė mėdhenj tė Shqipėrisė, personalitetete shkencore, kulturore dhe diplomatike.
Ishin prezentė ambasadori i Rumanisė nė Shqipėri, zoti Konstantin Erimia, themeluesi i BKSHR-sė, prof. dr. Xhelku Maksuti, kryetari i Shoqatlės sė Miqėsisė Rumuno=Shqiptare, zt. Gheorghe Miku, pėrkthyesi i veprave tė Kadaresė nė gjuhėn rumune, Marius Dobrescu, aktori  i famshėm me prejardhje arumuno-shqiptare, Niku Konstantin, botuesi i revistės Shqipėria XXI, Erion Piciri, bij dhe bija rilindasish, shqiptarė, rumunė dhe arumunė. Qysh nė fillim, zoti Leonidha Mėrtiri, paralajmėroi faktin se kėto ditė, “nė Bukuresht do tė zhvillohen njė serė aktivitetesh tejet tė rėndėsishme, tė cilat ndėrlidhen me traditat dhe miqėsinė rumuno-shqiptare, njė miqėsi qė njeh vetėm ngjitje, dhe jo zbehje. Nė kuadrin e kėtyre ngjarjeve tė rėndėsishme, vepra e cila promovohet sot, ka pėr autor zonjėn Renata Topēiu, mėmėn e saj, zonjėn Ana Mellonashi, dhe zotin Luan Topēiu”.
 
Nga kumtesa e shkurtė e ambasadorit shqiptar kuptuam se studentesha e dikurshme rumune Ana Mellonashi, tani e dyzet vjet mė parė, duke studjuar filologjinė nė Universitetin e Bukureshtit, u njoh me njė shqiptar me prejardhje nga Fieri, Thimi Mellonashi, qė studjonte medicinėn nė kėtė metropolė. Kėshtu, ajo e lidhi jetėn e saj me tė, dhe gjatė tėrė kėtyre viteve, ka shėrbyer nė arsim, ndėrsa i shoqi i saj, ish-student i Universitetit tė Bukureshtit, u bė njėri nga kardiologėt mė tė njohur tė Shqipėrisė. E bija e saj, zonja Renata Topēiu, ėshtė sot lektore universitare, pranė Universitetit Ovidius nė Konstancė, pėrkthyese nga letėrsia shqipe nė gjuhėn rumune, dhe anasjelltas, kurse zoti Luan Topēiu, pasi kreu studimet e larta tė letėrsisė nė Shqipėri, i kreu studimet pasuniversitare nė Universitetin e Bukureshtit, ku u doktorua nė fushė tė letėrisės sė krahasuar, me kualifikativin Magna cum laudae (2001). Aktualisht ėshtė profesor-bashkėpunėtor nė Universitetin e Bukureshtit, autor i njė numri tė konsideruar librash tė pėrkthyer dhe origjinalė, eseist i shquar, kryeredaktor i revistės Shqiptari dhe Shqipėria XXI.
 
Prof.dr. Grigore Brėnkushi, albanolog dhe mik i madh i Shqipėrisė, e mbajti fjalėn qėndrore, lidhur me vlerėn dhe rėndėsinė e kėsaj vepre brilante. Pasi dha njė pasqyrė tė shkurtė tė leksikografisė shqiptare, qė nga fjalori i parė i njė shtegtari gjerman (Arnold von Harf (1497), e deri te fjalori mė i madh shqip-rumanisht, qė doli kėto ditė nė Bukuresht, me rreth dyzet mijė fjalė, zoti Brėnkush theksoi. “Nevoja pėr njė vepėr tė kėtillė, ishte e kahershme, e madhe dhe e domosdoshme, por me gjithė pėrpjekjet e disave, kjo nuk u realizua deri mė sot. Ja pra, ky ėshtė libri mė i pritur, vepra kolosale qė e ėndėrronin universitarėt tanė, katedrat tona, bibliotekat, dashamirėt e gjuhės dhe letėrsisė! Botimi i kėtij monumenti leksikografik, pėrbėn njė sinjal pėr autoritetet politike, tė Rumanisė dhe Shqipėrisė, duke e konsideruar kėtė si njė rast i pėrforcimit tė admirimit dhe pėrforcimit tė marrėveshjes bilaterale, tė nevojės pėr hapjen e disa lektorateve tė pėrbashkėta, rumune nė Shqipėri, dhe shqiptare nė Rumani. Nuk mund tė kuptohen ndryshe raportet kulturore rumuno-shqiptare, pa lektorate nė kėto dy vende, ngase  fisėrimi linguistik ėshtė aq i madh dhe aq i thellė, saqė do tė ishte mėkatė sikur mos realizohet njė inisiativė tė kėtillė, qoftė kjo pėrmes njė marrėveshjeje  tė pėrbashkėt, pėr kėmbime tė ndėrsjella, nga njėra anė, dhe nga ana tjetėr”.
 
Mihai Eminesku e njihte gjuhėn shqipe
 
Propozimin pėr hapje lektoratesh tė ndėrsjella, zoti Brėnkush e motivon me faktin se ekziston interesimi i studentėve shqiptarė dhe rumunė, pėr njė nevojė tė kėtillė. Ajo qė mbetet pėr t’u bėrė, ėshtė realizimi i njė kuadri tė organizuar. Albanologu Brėnkush, qė ligjėron dyzet vjet me rradhė para mijėra studentėve tė Universitetit tė Bukureshtit lidhur me lidhjet e lashta linguistike rumuno-shqiptare, pėrkujtoi dashurinė ndaj popullit shqiptar, studimet e specializimit nė Tiranė, miqėsinė e madhe qė kishte me Aleksandėr Xhuvanin dhe Eqrem Ēabejn, me albanologė tė tjerė, rėndėsinė e lidhjeve tė lashta linguistike, qė ka shqipja me rumanishten. Hartimin dhe botimin e fjalorit nė fjalė, e konsideruan si njė ngjarje historike dhe njė akt tė madh tė kulturės, edhe personalitetet e tjera qė e morėn fjalėn, ndėr tė cilat edhe shoku Kopi Kyēyku dhe dr. Florin Kollonashi, ky i fundit, njė nga bijtė e rilindasve tanė, mjek, shkrimtar dhe pronar i Galerisė artistike Contrapunct. “Autorėt e kėtij fjalori, sipas tij, i karakterizon kėmbėngulja nė punė dhe fuqia e jashtėzakonshme e penetrimit  nė fushė tė leksikografisė. Ėshtė ky njė sukses i lartė, edhe shkencor, edhe editorial, qė meriton pėrgėzimet tona, pėr performacėn qė e kanė realizuar”.
 
Sipas zt. Kollonash, “Kanė qenė edhe shqiptarė tė tjerė shumtė nė Rumani, qė kanė  bėrė politikė kulturore, multikulturore, multinacionale, pothuajse nė tė gjitha fushat e aktivitetit, njerėz qė i kanė sjellė kontribute tė mėdha kulturės, qė nga Asdreni, Mitrush Kuteli e Lasgush Poradeci, kompozitori Konstantin Trako, aktori Vangjel Antoniu, piktori Vasile Popesku, qė zė vend qėndror nė pikturėn rumune, Despina Gjinokastra, Viktor Eftimiu, profesori universitar Nikolla Xhamo, personalitete tė veēanta qė meritojnė tė inkorporohen nė kuadrin e njė vėllimi mikrobiografik me titullin “Revista e personaliteteve rumune, me prejardhje shqiptare”. Vlen tė potencojmė pėr herė tė parė faktin, se poeti ynė kombėtar, ylli i poezisė rumune, Mihai Eminesku, nė kuadrin e dorėshkrimeve tė tij, pohonte se e njeh edhe gjuhėn shqipe. Kam patur kėnaqėsinė ta shoh nė origjinal, fjalėt e tij, ku thot nė njė vend: “cunosc limba albaneza” (e njoh gjuhėn shqipe). Ishte njė rend i tij, nė kuadrin e dhjetra fletoreve, qė gjenden nė Bibliotekėn e Akademisė”.
 
Nė vazhdim, para se t’ia japė fjalėn, zoti Leonidha Mėrtiri e prezentoi kryetaren e Bashkėsisė Kulturore tė Shqiptarėve tė Rumanisė, zonjėn Xhemile Alia Susliu, njė nga organizatorėt e kėtij aktiviteti tė rėndėsishėm. Deputetja e imagjinuar e komunitetit tė kėtushėm shqiptar, zonja dr. Xhemile Susliu, e mbesa e patriotit tetovar Daut Memishi, ndėr tė tjera tha: “Ne njerėzit, pėrnga natyra jemi qenje vdektarė, por ekzistojnė disa ndėr ne, qė na e sigurojnė pavdekshmėrinė pėrmes pavdekshmėrisė sė tyre. Shqiptarėt e Rumanisė, kanė konsiderata tė larta ndaj tyre. Ju falėnderojmė juve qė keni ardhur pėr tė na nderuar, falėnderojmė shtėpinė botuese qė e ka bėrė tė mundur botimin e kėsaj vepre, falėnderojmė autorėt Topēiu dhe Mellonashi, pėr kėtė monument tė kulturės”. Pėrfaqsuesi i Editurės, pasi theksoi faktin se vetėm pėrgjatė kėtij viti, “Poliromi” boton rumanisht tri vepra tė Kadaresė dhe fjalorin nė fjalė, falėnderoi pėr kontributin e jashtėzakonshėm tė Luan dhe Renata Topēiut, qė japin pėr ndėrlidhjen e Rumanisė me Shqipėrinė. “Janė dy nga ambasadorėt e ardhshėm e tė mundshėm, tė Shqipėrisė mike, nė kėtė vend mikpritės”.
 
Ishte ky, mendimi paralajmėrues, i njė veterani tė komuniteti tė kėtushėm shqiptar, konkretizimin e tė cilit e presim me pėrzemėrsi. Pse? Ngase njė konstatim tė kėtillė, nė kuadrin e artikullit “Shqiptari” i Bukureshtit nė 115 vjetorin e botimit”, e ka shprehur para dhjetė muajsh, edhe e pėrditshmja kombėtare shqiptare “Fakti” (4 shkurt 2003). Ceremonia lidhur me promovimin e kėsaj vepre monumentale, tė cilėn “harroi” ta nderojė deputetja “shqiptare” qė ia ka kthyer shpinėn komunitetit tė kėtushėm shqiptar (Oana Manolesku), vazhdoi me dhėnie dedikimesh, cakrime gotash, shijime ėmbėlsirash, dhe me pėrforcime miqėsishė. Me arritjen e sotshme njė delegacioni shqiptar, i kryesuar nga kryeministri shqiptar, miqėsia tradicionale rumuno-shqiptare vazhdon kėto ditė, edhe pėrmes pėrforcimeve tė tjera tė reja, nė pėrmasa politike, ekonomike, dhe kulturore.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.