|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Spiralja e shpekulimeve nė opinionin publik tė Kosovės

 
 
Opinioni publik pėrplotė “teneqe” dhe “brekė tė ndyta“!
 
 

 
19 nėntor 2003 / TN
 
Shkruan: Zejnulla JAKUPI

Nė vend se opinioni publik nė Kosovė tė shėrbente si njė kontroll social dhe tu hynte nė punė tė gjithėve e tė kushtėzohej me arritjen e njė konsensi, ky opinion ėshtė katandisur keq e mė keq duke u kthyerė nė vend pėr shpekulime, hapėsirė ku organizohen kampanja kundėr insitucioneve ndėrkombėtare dhe vendore, gjoja nė funksionin latent pėr shoqėrinė dhe parlamentarizimin.

Hyrje

I kėrkoj ndjesė lexuesit qė fjalėt lidhur me „teneqet“ dhe „brekėt e ndyta“ se nuk i kam shpikur vetvetiu,
por i kam lexuar nė komentet qė janė botuar kohėt e fundit nė „Koha Ditore“, prandaj kur po i pėrdor ato nė kontekstin e opinionit publik qė bėn fjalė ky shkrim, mund qė lexuesi tė mos i kishte hasur nė opinion, gjė qė e vėrtetova,mbi bazė tė faktit se ky opinion nuk u botua as nė rubrikėn e opinioneve tė QIK-ut, as nė Bota Sot, as Koha Ditore dhe ndoshta nuk do tė botohej nė asnjė medium tjetėr, pėrpos nė “Trepca.net”.

Shkaqet e mosbotimit dihen. Koha Ditore nuk e botoi sepse kėto banalitete janė propdukti i saj dhe botimi, ndoshta,sipas tyre do tė binte nė kundėrshtim me vijėn politike tė gazetės, ndonėse gazeta e mirfilltė boton ndonjėherė edhe mendimet e kunderta,
qė ėshte apriori detyrė elementare e gazetės dhe njė mediumit nė shoqėrinė demokratike. Ndėrsa, pyetja se pse shkrimi nuk u botua nė Bota Sot, sipas mendimit tim, qėndron mbi bazėn e disa fjalėve tė pėrdoruara,si „kosovar“, „shoqėria kosovare“ e ndonjė tjetėr e ngjajshme sipas disa ish- bashkpunėtorėve tė saj, nuk kanė vend nė „Bota Sot“.

Dhe, pėrfundimisht, se pse ky opinion nuk u botua as nė QIK, mund tė kishte edhe arsye tjera qė i pėrmendėm mė lartė, e tė cilat qėndrojnė nė ndėrlidhshmėri komplekse me njėra tjetrėn.
Ndoshta ky opinion mund tė ketė qenė tepėr i rėnduar me (shprehje banale)! Por, unė mendojė se ky ėshtė njė absurd i llojit tė vet. Sepse, derisa kėto (fjalė banale) i pėrdor njė botues, qė ka komentuar pėr “teneqet e kryeparlamentarit Daci” dhe „brekėt e ndyta tė politikanėve“ kosovarė, e i cili kishte qenė dashur tė jetė shumė tepėr i kujdesshem pėr fjalėn e thėn, e nė anėn tjetėr,kjo nuk i lejohet njė lexuesi tė thjesht.
 
Nė Kosovė, si gjithkund nė botė, opinioni publik
(kėtu bėhet fjalė pėr njė pjesė tė kėtij opinioni qė krijohet nga mediat) bazohet nė pėrpjekjen e njė bashkėsie njerėzish pėr tė arritur deri tek njė opinion i vlefshėm dhe i kėrkuar nė mėnyrė qė nė saje tė saj tė merren vendime pėr ēėshtje tė rėndėsishme politike. Edhe nė Greqinė e vjetėr Antike opinioni publik shėrbente si njė kontroll social qė u hynte nė punė tė gjithėve e qė kushtėzohej me arritjen e njė konsensi. Sokrati e qunate opinionin publik „ligje te pashkruara“.d.m.th ligje qė fal ndikimeve psikologjike,pėrfilleshin nga njerėzit pa ndėrhyrjen e shtetit.

Sipas John Lokes,
filozofit klasik, opinioni publik kishte forcėn mė tė madhe tė ndėshkimit se sa qė e kishin ligjet e shkruara apo edhe ritualet strikte fetare nė rastet e mos rrespektimit tė normave tė tyre.

Edhe nė traditėn shqiptare shpifja,
fyerjet apo pėrhapja e thashethemeve ndalohet rreptėsisht, sepse ato cenojnė rėnd nderin e individit. Nėse dikush, thotė filozofi John Loke, i thyen ligjet fetare,ai mund ta ngushėlloj vetveten se ndoshta njė ditė do t“ia fal (zoti) mėkatin dhe, nėse dikush vepron kundėr ligjeve tė shtetit,kėshtu ai, shpreson se nuk do tė zbulohet .Por, John Loke thotė;askush nuk mund t“i ik ndėshkimit tė opinionit publik,ambientit,bashkėsisė sė tij, pjesė e tė cilės ėshtė ai,nėse i shkel parimet dhe normat e shoqėrisė.
 
Sipas kėsaj logjike, opinioni publik e detyron pėr rrespekt edhe qeverinė dhe anėtarėt e shoqėrisė. Dhe, nėse qeveria nuk e pėrfill kėtė rregullė,apo nėse ajo nuk ndėrmerrė asgjė pėr ta ndryshuar apo pėr ta kthyerė opinionin nė dobinė e vet, atėherė rėnja e saj ėshtė e sigurtė (shih situatėn nė Shqipėri).

Kėndvėshtrimi prej nga unė si njė qytetar i Kosovės nė kėtė kohė pa kanalizim opinionesh po e thur kėtė shqyrtim tė trishtueshėm dhe me pasoja,do tė ishte me sa vijon;Opinioni kosovar dhe ideja e tij ėshtė bjerrun, jo vetėm nė mure,por edhe nė dritare e derė,
tavan e dysheme. Boshėsia, humbja e pėrhershme e kėtij kontrolli,na mbysin edhe mė shumė, si njė kanalizim kur del nga shtrati, na bėn edhe mė tė smurė dhe tė pashėrueshėm nė familjen evropiane,nė kėtė dhomė kaq tė improvizuar e tė ngushtė, pėr ne qė e kemi drejtuar shikimin kah kjo zonjė e rėnd.

Konformizi apo elitarizmi?

Opinioni ynė publik duhet tė zgjedh njėrin nga dy nocionet e lartpėrmendura, ruajtjen e kompaktėsisė sė shoqėrisė dhe mirėqenjes apo tė shpreh preferenca pėr modelin miks.
Nėse zgjedhim elitarizmin,pėr t“i pastruar ujrat e zeza(pėrplotė “teneqe” dhe “brek tė ndyta”), opinioni publik do tė merrte koodinatėn e gjykimit tė peshuar politik dhe do tė drejtohet kundėr rrymės konformiste.Pak mė seriozisht do tė nėnvizonim, opinioni publik, sipas konceptit elitarist, ėshtė “aftėsia e individėve pėr tė vlerėsuar, e atyre qė janė mirė tė informuar, e qytetarėve tė pėrgjegjshėm dhe tė ndėrgjegjshėm, tė cilėt pėrmes shkėmbimit tė argumenteve dhe shprehjes sė opinioneve ndikojnė nė kontrollin e qeverisjes”.

Nėse do t“i bindeshim njė konkludim tė tillė tė ngjajshėm,do tė thotė qė kemi mundėsi, tė shikojmė pėrmes njė dritareje fare tė vogėl, botėn tejet tė madhe,nė mes thellėsisė sė ujrave,pėrzierė me plot gurė rrasukė e gurgacė. Aftėsia e individėve pėr tė vlerėsuar, e atyre qė “janė mirė tė informuar,
e qytetarėve tė pėrgjegjshėm” nuk lidhi dot “mish brenda koreve tė ashta” dhe gjithė angazhimi i tyre intelektual shkoj bosh, dhe bėri qė s“paku Vjena dhe bisedimet e 14 tetorit tė shkojnė huq.
 
Dėshirojmė tė braktisim pėrgjithmonė, plotėsisht, detyrimin e dhunshėm,pra, shtytjen pėr tė qenė aktiv nė opinionin publik apo nė politikė. Askush nuk mund tė na imponojė njė gjė tė tillė. Nėse pajtohemi me fatkeqėsinė e pashmangshme kundėr kėtij detyrimi, do tė themi se mvaret nga individi se a do tė kyqet ai nė jetėn politike apo do tė tėrhiqet nė jetėn e tij private.
 
Si gjithmonė, nė kohė kauzash, logjika e konceptit konformist(intergrues) tė duket e arsyeshme dhe njeriu kėrkon ta gjej shpėtimin nė kanalet e opinioni publik duke presupozuar pjesėmarrjen dhe vendimmarrjen aktive politike. Kėtė provokim, njeriu mund ta fitojė plotėsisht,sepse pėr nga natyra e tij sociale ai i ka drojėn izolimit social, prandaj i nėnshtrohet tėrsisht konceptit konformist, duke marrė parasysh kėtu edhe frikėn qė ka nga sanksionet nė raste e mos pėrfilljes sė ligjeve tė natyrės.
 
Nisur nga teoria e publicistes gjermane Elisabeth Noelle- Neumann „Spiralja e heshtjes“, kjo tė duket tepėr logjike.Edhe nė rastin e opinionit kosovar, shumė intelektualė,pjesėtarė tė elitės, i shprehin opinionet e tyre nė publik apo angazhohen nė komunikim interpersonal, sepse ndihen tė kėrcnuar nga izolimi. Edhe nė kėnvėshtrimin politik, opinioni publik ka karakter intergrues dhe pėrforcon bashkėveprimin politik dhe njihet si drejtim elitarist.

“Shpiralja e heshtjes” apo « Bandwagon effect”

Nė luftėn kundėr “ujrave tė zeza”, po zhvillohet njė betej e pa kompromis. Njė tip eksperimental i kėtij lloi qė do pėrmendi nė vijim, jam edhe unė, por shumė pak kam shans pėr tė luftuar izolimin. Ndėrsa, botuesi i njė gazete mė tė madhe nė Kosovė, ka kondita shumė me tė mira pėr reklamim. Ai kur sheh se mendimi i tij po forcohet, po dominon, flet publikisht dhe pa ndroje, gjė qė e ka vėrtetuar edhe Elisabeth Noelle- Neumann.
 
Poashtu, njė tjetėr botues,gazetar apo publicist,pak mė rezistent ndaj ndotjes, sheh se mendimi i tij ka rėn pėrtok, dhe ai bie nė heshtje. Nė njė mėnyrė,apo njė tjetėr, ata qė flasin lėnė pėrshtypjen se janė edhe mė tė fortė, se janė real,mendojnė se u kanė bėr ballė ujrave tė ndyta. Ata qė heshtin mendojnė se janė mė tė dobėt, dhe ndodh qė njė ditė ana qė hesht mund edhe tė dorzohet tėrsisht.

Nėse shtrohet pyetja se ku qėndron dallimi mes teorisė, “Shpiralja e heshtjes” Elisabeth Noelle-Neumann dhe « Bandwagon Effect »-it,atėherė modeli i fundit i shkon shumė pėr shtati kosovarėve.Nė debatin e Vjenės u vėrtetua se katėr gazeta ishin kundėr dialogut,
dhe vetėm njė ishte pro. Prandaj, shumica e elites gazetareske preferoi t“i shkojė pas karrocės me muzikė (ashtu siē njihet bajraktarizmi tek shqiptarėt,v.ime), pasiqė ata dėshirojnė tė jenė nė anėn fitimtare! Ndryshimi i dytė teorik, mes modelit tė “ spiraljes sė heshtjes” dhe “Bandwagon Effect-it » qėndron nė atė se tek kjo e fundit ka njė shpėrblim pėr ata qė i pėrcjellin reakcionet e ambientit dhe kyqen nė opinionin publik.
 
Pėr tė parėn, nė epiqendėr qėndron frika dhe droja e individit nga izolimi dhe leqitja nė kollektivin e tij. Stacioni i fundit pėr “spiralen e heshtjes”, ėshtė kalimi i temės nė tabu,apo vdekja e saj.Dhe kjo mund tė thuhet se ka ndodhur plotėsisht pėr dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit. Kemi arritu nė situatėn kur askush nuk fletė mė pėr temėn e caktuar qė ka qarkulluar mė parė nė opinion. Tmerrėsisht kjo temė kaloi dhe u dogj si njė kalli kasht, nė tė njėjtėn mėnyrė si “letra e bardh e Grossmanit”, sepse kėshtu mė sė miri ju kontribua keqinterpretimit pėr angazhimin amerikan rreth statusit tė Kosovės. Kanė menduar mirė, pra, ideologut e kanalizimeve!
 
Njė situatė e tillė i shkon mjaftė mirė pėr shtati shoqėrisė kosovare me njė mori konflikesh tė vlerave dhe, pse jo edhe tė ujrave tė zeza. Dhe, a ka fare pak shans tė filtrohet uji i pastėr, i kthjellėt (nėse ka tė tillė nė kanale),kur pėrzihet me lloj-lloj fekaljesh, nėse e pranojmė thėnijen e mirėnjohur nga shkenca e gazetarisė se opinioni ėshtė njė mekanizėm qė i filtron opinionet (ujrat dhe ndotėsirat e hedhura nė kanalizim)..!
 
Si nė kohė totalitarizmi, pikat e pastėrta do tė njollosen dhe nuk do tė guxojė t“i trajtojė kush nė opinion. Ato do tė treten pėrtej detit, do tė kalojnė nė idhujt e tabuve. Me kalimin e tyre nė stausin “tabu” ,ato i mbulon “varri i heshtjes”. Tabut nuk konsiderohen pėrgjithmonė tė vdekura. Pėrfundi tyre fshihet njė vullkan i pa shpėrthyerė, dhe i cili mund tė dal mbi sipėrfaqe nė ēdo kohė.

Lutja mė e thjesht pėr kryeqytetin tonė do tė ishte;Dhasht zoti qė kėto ndotėsira tė mos dalin mbi sipėrfaqe e tė na ngulfasin! Prandaj,
tė mos e zgjasim shumė; qytetarė tė nderuar e sy hapur, opinioni publik ėshtė gjithmonė “njė komponente irracionale dhe e stėrmbushur me (vlera morale dhe estetike)”, si m.. nė kanalizim,sepse siē dihet pa bazėn morale nuk mund tė konkretizohet as “politika” dhe “idet e saja fenomenale” me sigėl tipike vendore…!


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.