|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E mėrkure, 19 nėntor 2003

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti kryeministrin e Luksemburgut Zhan-Klod Junker

  • Kryeministri i Luksemburgut Zhan-Klod Junker po qėndron sot pėr njė vizitė njėditore nė Kosovė

  • Novicki takoi gjeneralin Kamerhof, ministrin Isufi dhe koordinatorin e UNMIK-ut Ros

  • Nė takimin e sekretarit amerikan tė shtetit Pauell me ministrat e jashtėm tė BE-sė nė Bruksel u debatua edhe pėr Kosovėn

  • Solana thotė se shqyrtimi i plotėsimit tė standardeve pėr Kosovėn mund tė bėhet gjatė vitit 2005

  • Civileti i dorėzoi Holkerit dokumentin pėr decentralizimin e pushtetit lokal nė Kosovė

  • Parapagimi pėr RTK-nė bėhet pėrmes faturave tė KEK-ut

  • Lutfi Haziri merr pjesė nė konferencėn pėr demokracinė lokale nė Kosovė qė mbahet nė Oslo

  • Shėndetėsisė sė Kosovės iu shtua edhe Departamenti i Infermierisė dhe Mamisė

  • Nė Kosovė qė nga viti 1999 deri mė sot janė braktisur 229 fėmijė

  • Pėrfaqėsuesit e KFOR-it dėnuan spekulimet e mediave serbe pėr vrasjen e Mihailloviqit

  • Nė Izbicė tė Skėnderajt u bė varrimi i gjashtė viktimave tė masakrės serbe nga viti 1999

  • Ismail Kasumi emėrohet drejtor i Departamentit tė Sportit

  • Akademikėt shqiptarė kėrkuan qė objekti ku ėshtė mbajtur Kongresi i Alfabetit nė Manastir, tė vėhet nė mbrojtje tė UNESCO-s

  • D0S mė nuk ekziston

  • Batler: Maqedonia mund tė bėhet anėtare e NATO-s nė vitin 2006

  • Parlamenti Maqedonisė pėr kryetar tė ri zgjodhi Lupēo Jordanovskin, ndėrkaq pėr nėnkryetar Hysni Shaqirin

  • Katėr vetė tė vdekur nga rrėzimi i helikpoterit ushtarak suedez

  • Mbretėresha Elizabet priti Presidentin Bush

  • Bush fillon vizitėn nė Londėr

  • Vrasėsit me bombė tė cilėt sulmuan dy sinagoga nė Stamnboll ishin shtetas turq

  • Mubarak ndėrpreu fjalimin para parlamentit pėr shkak tė "problemeve tė vogla me shėndetin"

  • Irani e Iraku nėnshkruajnė marrėveshje bashkėpunimi

  • Tikriti sulmohet pėr tė tretėn natė me radhė

  • Izraelitėt vranė njė sulmues nga Jordania

 
  
Presidenti Rugova priti kryeministrin e Luksemburgut Zhan-Klod Junker
 
   
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot kryeministrin e Luksemburgut Zhan-Klod Junker (Jean-Claude Juncker), i cili po qėndron pėr njė vizitė njėditėshe nė Kosovė, nė kuadėr tė njė turneu ballkanik.

Presidenti Rugova pasi shprehu kėnaqėsinė qė po takonte sėrish kryeministrin Junker, e falenderoi atė pėr pėrkrahjen qė ka dhėnė Luksemburgu para luftės, gjatė luftės dhe tash nė rindėrtimin e Kosovės, por edhe pėr prezencėn ushtarake tė kėtij vendi nė Kosovė.
 
"Ne biseduam pėr progresin qė kemi arritur nė Kosovė, pėr objektivat tona, zhvillimin ekonomik, vendet e reja tė punės, privatizimin, integrimin e grupeve etnike nė Kosovė", tha pas takimit Presidenti Rugova.

- Po ashtu, tha ai - tash e kemi edhe periudhėn e vlerėsimit tė situatės nė Kosovė, qė quhen standardet, qė ne dėshirojmė ato tė realizohen sa mė shpejt, - tha Rugova dhe u shpreh pėr njė Kosovė demokratike, tolerante paqėsore, tė pavarur e tė integruar nė Bashkimin Evropian, nė strukturat veriatlantike.
 
Poashtu theksoi se instiucionet e Kosovės do tė punojnė nė rritjen e progresit tė Kosovės. "Ne presim njė bashkėpunim dhe njė pėrkrahje ekonomike tė Luksemburgut, tė na pėrkrahė nė nivel tė Unionit Evropian dhe bashkėsisė ndėrkombėtare", nėnvizoi Presidenti Rugova pas takimit.

Nga ana e tij, kryeministri i Luksemburgut Zhan-Klod Junker, pasi pėrkujtoi se takimin e fundit me Presidentin Rugova e ka pasur para disa muajsh nė Luksemburg, ai tha se kishte premtuar qė takimi i radhės do tė mbahet nė Kosovė.

"Kjo ėshtė arsyeja, pėr tė mos thėnė arsyeja kryesore, qė unė jam sot kėtu. Luksemburgu ka qenė shumė afėr me popullin e Kosovės, nė kuptim tė ndihmės financiare, por ky ka qenė vetėm njė dimension i angazhimit tonė", tha zoti Junker.

"Janė shėnuar 20 bilion euro investime nė projekte tė ndryshme nė Kosovė e po ashtu janė njė numėr i madh i OJQ-ve tė Luksemburgut qė veprojnė nė Kosovė", tha ai.

Kryeministri Junker tha se nė kėtė takim gjithashtu ėshtė biseduar edhe pėr ēėshtjet e tjera qė kanė qenė nė agjendė.

"U informuam mė shumė rreth qėndrimit tė Presidentit pėr ēėshtjet siē janė: pėrmbushja e standardeve para statusit, si dhe diskutimit pėr statusin final, qė ne mendojmė se do tė ndodhė nė vitet e ardhshme, ndoshta kah viti 2005", tha Junker, duke shtuar se kjo ėshtė ēėshtje me rėndėsi pėr vendin e tij, sepse Luksemburgu do ta ketė presidencėn e radhės sė Bashkimit Evropian nė pjesėn e parė tė vitit 2005.
 
 
Kryeministri i Luksemburgut Zhan-Klod Junker po qėndron sot pėr njė vizitė njėditore nė Kosovė
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Kryeministri i Luksemburgut Zhan-Klod Junker po qėndron sot pėr njė vizitė njėditore nė Kosovė, ku pati takime me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė Kosovės, presidentin Ibrahim Rugova, kryeparlamentarin Nexhat Daci dhe Kryeministrin Bajram Rexhepi si dhe me shefin e UNMIK-ut Hari Holkeri.

Poashtu ai sot ka vizituar edhe trupat e vendit tė tij nė pjesėn veriore tė Kosovės nė kuadėr tė KFOR-it.

"Ideja pėr afatizimin e pėrmbushjes sė standardeve deri nė mesin e vitit 2005 duhet pėrkrahur dhe tė gjithė duhet tė angazhohen pėr ta jetėsuar atė", tha kryeministri Junker pas takimeve qė pati, vendi i tė cilit do tė jetė kryesues i radhės sė Bashkimit Evropian gjatė gjashtė muajve tė parė tė vitit 2005.
 
 
Novicki takoi gjeneralin Kamerhof, ministrin Isufi dhe koordinatorin e UNMIK-ut Ros
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Ombudspersoni i Kosovės Marek Antoni Nowicki sot vizitoi gjeneralin Holger Kammerhof, komandant i KFOR-it. Novicki dhe Kamerhof nė kėtė takim biseduan pėr mundėsitė e pėrparimit tė bashkėpunimit tė mė tutejshėm nė mes tė Institucionit tė Ombudspersonit dhe KFOR-it.

Ndėrkaq gjatė ditės sė djeshme Ombudspersoni i Kosovės u takua edhe me Ahmet Isufin, ministėr i Punės dhe i Mirėqenie Sociale me bashkėpuntorėt.
 
Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr ēėshtjet me interest tė pėrbashkėt e veēanėrisht pėr situatėn e pensionistve kosovarė. Veēanėrisht ėshtė diskutuar pėr novojėn e pėrfshirjes adekuate tė invalidėve tė punės, si dhe zgjidhja e problemit tė grupacioneve tė tjerė invalidor nė Kosovė.

Minsitri Isufi, informoi Ombudspersonin Nowicki pėr iniciativat e qeverisė nė kėtė lėmė.
Obudspersoni i Kosovės kėrkoi qė skamnorėt dhe ēdo njeri qė kėrkon ndihmė sociale duhen tė jenė nė qendėr tė interesimit tė autoriteteve qeveritare.

Poashtu Nowicki dje ka takuar edhe z.Carne Ross, koordinator i UNMIK-ut pėr strategjinė e standardeve. Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr procesin e evulimit tė standardeve pėr Kosovėn.

Duke pasur parasysh fushat tė cilat pėrfshijnė standardet pėr Kosovėn, Institucioni i Ombudpsersonit ėshtė kompetent dhe i gatshėm qė mendimet t'i shprehė nė menyrė tė pavarur nė lidhje me standardet tė cilat janė nėn jurisdiksionin e tij.

Ombudspersoni, nė kuadėr tė kompetencave do tė bashkėpunojė nė kėtė proces tepėr tė rėndėsishėm, njofton Shėrbimi i IOK.
 
 
Nė takimin e sekretarit amerikan tė shtetit Pauell me ministrat e jashtėm tė BE-sė nė Bruksel u debatua edhe pėr Kosovėn
 
Bruksel, 19 nėntor  2003 - Nė Bruksel ėshtė zhvilluar njė takim ndėrmjet Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimit Evropian nė praninė e sekretarit amerikan tė Shteti Kolin Pauell dhe ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė BE-sė. Ėshtė thėnė se bashkėpunimi amerikano-evropian ėshtė kyē pėr zgjidhjen e krizave tė ndryshme nėpėr botė, qė nga Iraku, Afganistani e deri tek lufta kundėr terrorizmit global.

Gjithashtu, Pauell dhe homologėt e tij evropianė kanė diskutuar edhe pėr situatėn nė Kosovė. "Ne kemi punuar dhe do tė vazhdojmė tė punojmė sė bashku pėr stabilizimin e Ballkanit", ka thėnė Kolin Pauell nė Bruksel. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe BE kanė thėnė se ndajnė qėndrimet e njėjta sa i pėrket Kosovės.

Zyrtarėt nė Bruksel kanė thėnė se SHBA-tė kanė mirėpritur dje mbėshtetjen qė ministrat e BE-sė i kanė dhėnė idesė sė Grupit tė Kontaktit tė bėrė publik nga nėnsekretari amerikan i Shtetit Mark Grosman qė nė rast tė plotėsimit tė disa standardeve nė vitin 2005 tė niset me zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.

Edhe amerikanėt kanė mbėshtetur idenė qė njė ditė mė herėt e kishin miratuar ministrat e jashtėm tė BE-sė sipas tė cilės duhet tė bėhet evoluimi i pėrparimeve nė pėrmirėsimin e standardeve nga ana e kosovarėve, para se tė hapet ēėshtja e statusit final tė Kosovės.

Sekretari amerikan i Shtetit dje ėshtė takuar edhe me pėrfaqėsuesit e lartė tė Bashkimit Evropian, me kryediplomatin Havier Solana, me ministrin e Jashtėm tė Italisė, Franko Fratini, si dhe me komesarin e politikės sė Jashtme Kris Paten.
 
 
Solana thotė se shqyrtimi i plotėsimit tė standardeve pėr Kosovėn mund tė bėhet gjatė vitit 2005
 
Bruksel, 19 nėntor  2003 - Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana nė mbledhjen e ministrave tė jashtėm nė Bruksel, deklaroi se shqyrtimi i plotėsimit tė standardeve pėr Kosovėn mund tė kryhet nga mesi deri nė fund tė vitit 2005 dhe mė pas mund tė fillohet tė mendohet pėr gjetjen e njė zgjidhjeje tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Nė nė tė njejtėn mėnyrė shefi i politikės evropiane ka hedhur poshtė edhe versionin e pavarėsisė automatike tė Kosovės nė rast se federata serbo-malazeze ndahet deri nė vitin 2005.

"Pavarėsisht tė mbetjes bashkė tė federatės serbo-malazeze, Kosova duhet tė plotėsojė standardet para se tė bisedohet pėr statusin pėrfundimtar tė saj final", u shpreh Havier Solana. Nė tė njejtėn kohė BE nėnvizoi se dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit ėshtė baza ku mbėshtetet politika e standardeve para statusit.
 
 
Civileti i dorėzoi Holkerit dokumentin pėr decentralizimin e pushtetit lokal nė Kosovė
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Shefi i Misionit tė Kėshillit tė Evropės Karlo Civileti i dorėzoi dje pasdite nė Prishtinė shefit tė UNMIK-ut, Hari Holkerit dokumentin me rekomandimet qė do tė mundėsojnė decentralizimin e pushtetit lokal nė Kosovė.

Z. Holkeri tha me kėtė rast tha se sė shpejti do tė vendoset njė mekanizėm i cili do tė shqyrtojė nė tėrėsi projektin e Kėshillit tė Evropės, ndėrkaq institucionet e Kosovės do tė jenė ato qė do tė marrin pėrsipėr zbatimin e tėrė procesit.
 
Ai tha se tashmnė ka pasur shembuj tė kalimit tė pėrgjegjėsive tek institucionet e dala nga zgjedhjet vendore, ndonėse misioni i tij ka ruajtur tė drejtat e pėrcaktuara me dokumentėt ndėrkombėtare. Holkeri i hodhi poshtė pohimet se me procesin e decentralizimit do tė legalizohen enklavat etnike dhe sistemi paralel nė Kosovė.

Shefi i Misionit tė Kėshillit tė Evropės Karlo Civileti tha se qėllimi kryesor i hartimit tė kėtij plani ka qenė qė procesi vendimarrės t'u ofrohet sa mė shumė qytetarėve dhe tė sigurohen shėrbime mė tė mira dhe mė efikase tė administratės publike.

Problemi mė i madh gjatė diskutimeve pėr procesin e decentralizimit tė komunave nė Kosovė ka qenė ēėshtje e implementimit tė tij nė enklavat serbe nė Kosovė nė tė cilat ende funksionojnė haptazi strukturat paralele serbe.
 
Mirėpo, sipas z. Civileti ky plan nuk ėshtė i ndėrtuar mbi baza etnike dhe serbėt e Kosovės sipas tij duhet tė marrin pjesė nė decentralizimin e pushtetit lokal, i cili u nėnshtrohet ligjeve tė Kosovės tė hartuara sipas standardeve ndėrkombėtare.
 
 
Parapagimi pėr RTK-nė bėhet pėrmes faturave tė KEK-ut
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Radio Televizioni i Kosovės dhe Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), kanė nėnshkruar dje kontratėn pėr implementimin e parapagimit mujor pėr transmetuesin publik. Parapagimi pėr RTK do tė realizohet pėrmes faturave mujore tė energjisė elektrike duke filluar nga muaji nėntor.

Nė bazė tė kėtij dokumenti ligjor, ēdo amvisėri, biznes, ndėrmarrje apo institucion nė Kosovė duhet tė paguajė taksėn mujore prej 3.5 euro. Kėtu pėrjashtohen rastet e regjistruara sociale nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale.

Kontrata ėshtė pjesė e zbatimit tė urdhėresės administrative tė UNMIK-ut nr 2003/12 tė datės 3 qershor 2003, pėr arkėtim tė parapagimit pėr transmetuesin publik. Faturės sė muajit nėntor i shtohet rubrika pėr parapagimin e emetuesit publik me shkurtesėn PEP.

Pėr mėnyrėn e financimit dhe parapagimit tė RTK muajve tė kaluar, jo rrallė janė zhvilluar debate tė ashpra nėpėr media tė ndryshme.

Si ėshtė nė Evropė?
 
Edhe nė Evropė shumica televizioneve shtetėrore financohen nga parapagimi i qytetarėve. Parapagimi mė i lartė vjetor paguhet nė Islandė - 340 euro, e mė sė paku nė Rumani - 14 euro. Nė Britaninė e Madhe parapagimi vjetor ėshtė 170 euro, nė Zvicėr 280, nė Francė 115, nė Itali 93 euro. Greqia aplikon taksėn nė orėt e rrymės.
 
Mirėpo, parapagim nuk ka nė Luksemburg, as nė Spanjė, ndėrkohė qė parapagimi ėshtė braktisur nė Portugali, nė Holandė dhe nė pjesėn flamane tė Belgjikės. Tani televizionet e tyre financohen nga buxheti.

Kjo formė e financimit (nga buxheti) me Rekomandimet e Kėshillit tė Evropės konsiderohet "ndihmė shtetėrore pėr median publike" dhe ėshtė paraparė me njė Kontratė tė veēantė tė Protokollit tė Amsterdamit, i cili thotė se nė ligjet e vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian duhet tė futet njė sistem i veēantė i normave tė cilat do tė garantojnė se me fonde nga buxheti nuk rrezikohet konkurrenca fer e tregut.
 
 
Lutfi Haziri merr pjesė nė konferencėn pėr demokracinė lokale nė Kosovė qė mbahet nė Oslo
 
Gjilan, 19 nėntor  2003 - Mė 20 e 21 nėntor 2003, nė Oslo do tė mbahet konferenca me temėn "Demokracia lokale nė Kosovės", nė tė cilėn do tė marrė pjesė edhe Lutfi Haziri, kryetar i Asociacionit tė Komunave tė Kosovės dhe kryetar i komunės sė Gjilanit.

Organizatori i kėsaj konference, IDEA-UNDP ka paraparė qė pėr dy ditė tė trajtojė problemet dhe sfidat e zhvilllimit tė demokracisė, duke shpresuar edhe nė kontributet qė mund t`i japin vetė pjesėmarrėsit.

Para nisjes pėr nė Oslo, Lutfi Haziri tha se pret qė konferenca do tė jetė njė pėrvojė mė shumė pėr demokracinė lokale, por edhe njė mundėsi e mirė pėr pėrfaqėsuesit e Kosovės qė nė njė nivel tė kėtillė tė paraqesin vizionin e tyre pėr demokracinė lokale.
 
 
Shėndetėsisė sė Kosovės iu shtua edhe Departamenti i Infermierisė dhe Mamisė
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Prej dje shėndetėsisė sė Kosovės iu shtua edhe Departamenti i Infermierisė dhe Mamisė, i cili vlerėsohet se do tė ndihmojė nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė kujdesit shėndetėsor pėr popullatėn e Kosovės. Ndėrkohė u pėrurua edhe Qendra e Mjekėsisė Familjare.
 
Kėshtu 57 studentė pėr infermierė dhe pėr mami do tė mėsojnė nė kolexhin, i cili ėshtė hapur nė kuadėr tė Fakultetit tė Mjekėsisė tė Universitetit tė Prishtinės. Studentėt do tė shkollohen sipas standardeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė dhe Bashkimit Evropian.

Kėtė program e mbėshtet Agjencia Evropiane e Rindėrtimit me 1.200.000 euro. Njėherėsh BE deri mė tash ka investuar 29 milionė euro nė sektorin e shėndetėsisė nė Kosovė.
 
 
Nė Kosovė qė nga viti 1999 deri mė sot janė braktisur 229 fėmijė
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Gjatė vitit 2000 nė Kosovė kishte 67 fėmijė tė braktisur, ndėrkaq mė 2001 numri fėmijėve u rrit nė 75. Qė nga vera e vitit 1999 e deri nė dhjetor tė vitit 2002 nė Kosovė janė braktisur 229 fėmijė, ndėrkaq 25 fėmijė u janė kthyer nėnave tė tyre.
 
Kėto tė dhėna i ka bėrė tė ditur Instituti pėr Politikė Sociale nė kuadėr tė Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale, tė cilin e drejton Mehdi Bėrbatovci. Ai thotė se prej 229 rasteve 212 raste tė braktisjes sė foshnjeve janė tė pėrakatėsisė shqiptare, ndėrkaq tė tjerat janė tė pėrkatėsive tė ndryshme etnike.
 
Megjithatė, sipas z. Bėrbatovci, pėr njė numėr tė madh tė kėtyre fėmijėve ėshtė rregulluar statusi dhe se ėshtė arritur sukses nė adoptimin e tyre.
 
 
Pėrfaqėsuesit e KFOR-it dėnuan spekulimet e mediave serbe pėr vrasjen e Mihailloviqit
 
Viti, 19 nėntor  2003 - Pėrfaqėsuesit e KFOR-it dhe tė policisė ndėrkombėtare nė njė konferencė me gazetarė nė Viti dėnuan fuqishėm aktin e vrasjes sė Daniel Mihailloviqit nė Mogillė tė Vitisė.
 
Ata shprehėn shqetėsimin e tyre lidhur me insistimin e mediave serbe qė kėtė rast ta politizojnė nė baza etnike. Komandanti i KFOR-it pėr Viti tha se ėshtė e turpshme tė politizohet ky rast, sepse shkakton dhembje tė madhe, kur dihet se ka tė bėjė me mosmarrėveshje personale ndėrmjet dy familjeve serbe.
 
 
Nė Izbicė tė Skėnderajt u bė varrimi i gjashtė viktimave tė masakrės serbe nga viti 1999
 
Skėnderaj, 19 nėntor  2003 - Nė varrezat e fashtit Izbicė tė Skėnderajt dje u bė varrimi i eshtrave tė gjashtė viktimave tė masakrės famėkeqe serbe nė mars tė vitit 1999.
 
Eshtrat e kėtyre viktimave tė masakrės sė ushtrisė serbe katėr vite mė parė janė gjetur nė varrezat masive nė Serbi, ndėrkaq identifikimi i tyre ėshtė bėrė para pak ditėsh nė morgun e Rahovecit sipas metodės sė ADN-sė. Tė varrosurit ishin nga Buroja, Vajniku, Klladernica dhe nga Klina e Poshtme.
 
Nė ceremoninė e varrimit morėn pjesė familjarė, qytetarė tė shumtė dhe pėrfaqėsues tė pushtetit lokal tė Skėnderajt.
 
 
Ismail Kasumi emėrohet drejtor i Departamentit tė Sportit
 
Prishtinė, 19 nėntor  2003 - Ismail Kasumi ėshtė emėruar sot drejtor i Departamentit tė Sportit nga Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit. Kasumi merret me sport prej mė shumė se 35 vjetėsh dhe ka tė kryer fakultetin e kulturės fizike. Ndryshe Kasumi ėshtė instruktor i lartė i zhytjes dhe i skijimit.

Gjatė okupimit nė vitet '90, ai ka qenė kryetar kryetar i Federatės sė Sporteve tė Kosovės, ndėrkaq tani ėshtė drejtor pėr Rini dhe Sport nė komunėn e Prishtinės.
 
 
Akademikėt shqiptarė kėrkuan qė objekti ku ėshtė mbajtur Kongresi i Alfabetit nė Manastir, tė vėhet nė mbrojtje tė UNESCO-s`
 
Shkup, 19 nėntor  2003 - Akademikėt shqiptarė nga Shqipėria, Kosova dhe Maqedonia kėrkuan qė objekti ku ėshtė mbajtur Kongresi i Alfabetit nė Manastir tė vėhet nė mbrojtje tė si objekt i rėndėsisė sė veēantė pėr historinė dhe kulturėn shqiptare.
 
Kjo kėrkesė e akademikėve shqiptarė e mbėshtetur edhe nga zėvendėskryeministri i Maqedonisė, Musa Xhaferi ndodhi nė ditėn e dytė tė simpoziumit shkencor qė po mbahet nė Shkup me temėn: "Kongresi i Manastirit nė funksion tė standardizimit dhe pasurimit tė gjuhės shqipe".
 
 
D0S mė nuk ekziston
 
Beograd, 19 nėntor  2003 - Koalicioni i D0S, i cili ėshtė krijuar pėr ta pėrmbysur regjimin e Slobodan Milosheviqit nė zgjedhjet nė Serbi qė janė mbajtur nė vitin 2000, mbrėmė ėshtė shpėrbėrė dhe mė nuk ekziston.
 
Kryesuesi i kėtij koalicioni, Dragolub Miqunoviq ka thėnė se koalicioni me fitoren nė vitin 2000 ka bėrė hap historik nė udhėheqjen e Serbisė nė rendin demokratik dhe nė rrugėn e reformave ekonomike dhe shoqėrore, si edhe nė integrimet ndėrkombėtare, e veēanėrisht nė rrugėn e anėtarėsimit nė BE.
 
 
Batler: Maqedonia mund tė bėhet anėtare e NATO-s nė vitin 2006
 
Shkup, 19 nėntor  2003 - Maqedonia mund tė presė tė bėhet anėtare e NATO-s nė samitin e Stambollit nė vitin 2006 dhe ka mbėshtetjen e plotė tė SHBA-sė, ka deklaruar ambasadori amerikan nė Shkup Lorens Batler nė TV maqedonas.
 
Batler ka vlerėsuar se angazhimi i ushtarėve maqedonas nė koalicionin ndėrkombėtar nė Irak dhe nė Afganistan, si dhe nėnshkrimi i marrėveshjes dypalėshe me SHBA-nė pėr tė mos i dorėzuar qytetarėt amerikanė Gjykatės Penale Ndėrkombėtare, kanė treguar se Maqedonia gjendet nė rrugė tė sigurt drejt Aleancės Veriatlantike.
 
 
Parlamenti Maqedonisė pėr kryetar tė ri zgjodhi Lupēo Jordanovskin, ndėrkaq pėr nėnkryetar Hysni Shaqirin
 
Shkup, 19 nėntor  2003 - Deputetėt e Maqedonisė kanė zgjedhur pėr kryetar tė Parlamentit Lupēo Jordanovskin dhe pėr nėnkryetar Hysni Shaqirin. Kėtyre zgjedhjeve i paraprinė debate nga opozita, nė veēanti deputetėt e Partisė VMRO-DPMN, tė cilėt kundėrshtuan kandidaturat e Lubēo Jordanovskit dhe Hysni Shaqirit pėr kėto poste.

Opozita maqedonase VMRO-DPMN, kryetarin e sapozgjedhur tė Parlamentit tė Maqedonisė, e cilėson si kundėrshtar tė presidentit tė vendit, Boris Trajkovski. Po kėta deputetė i sugjeruan Hysni Shaqirit, i cili u zgjodh nėnkryetar, tė tėrhiqej nga kandidatura pėr shkak tė historisė sė tij tė luftės.
 
Partia opozitare maqedonase mendon se Shaqiri nga pozita e nėnkryetarit tė Parlamentit do tė acarojė popullatėn maqedonase dhe siē u shprehėn disa deputetė tė saj do t'ua shtojė dhembjet nėnave maqedonase, bijtė e tė cilave u vranė nė konfliktin 2001.
 
 
Katėr vetė tė vdekur nga rrėzimi i helikpoterit ushtarak suedez
 
Stokholm, 19 nėntor  2003 - Tė paktėn katėr vetė kanė humbur jetėn nga rrėzimi i njė helikopteri ushtarak suedez tė shpėtimit. Aksidenti ka ndodhur gjatė stėrvitjeve nė bregun perendimor tė Suedisė, ka bėrė tė ditur ushtria suedeze.

Pėrveē katėr tė vdekurve nė kėtė aksident qė ka ndodhur tė martėn nė mbrėmje, edhe dy vetė konsiderohen tė zhdukur, thotė ushtria suedeze, duke theksuar se kjo ėshtė fatkeqėsia mė e rėndė nė ushtrinė suedeze nė 35 vitet e fundit.
 
 
Mbretėresha Elizabet priti Presidentin Bush
 
Londėr, 19 nėntor  2003 - Mbretėresha Elizabet i dha mirėseardhjen Presidentit amerikan Xhorxh Bush ditėn e parė tė vizitės sė tij triditėshe nė Britani. Presidenti Bush u prit sot me nderime ushtarake dhe himni kombėtar amerikan u kėndua gjatė ceremonisė sė pritjes nė pallatin Bakingham.

Presidenti Bush do tė mbajė njė fjalim nė Pallatin Whitewall, nė tė cilin pritet qė ai tė mbrojė pėrdorimin e forcės ushtarake nė Irak. Njė zyrtar i lartė i Shtėpisė sė Bardhė tha se Presidenti Bush ka nė plan tė pėrshkruajė njė botė, nė tė cilėn paqja dhe siguria mbėshteten nė tre parime, bashkėpunimi ndėrkombėtar, lufta si mjet i fundit dhe nxitje e demokracisė.

Zyrtari tha se Presidenti do tė theksojė pėrsėri angazhimin e Shteteve tė Bashkuara ndaj institucioneve shumėkombėshe dhe do tė thotė se Lindja e Mesme nuk duhet pėrjashtuar nga proceset demokratike vetėm pėr shkak se ėshtė kryesisht rajon mysliman.

Pas fjalimit, Presidenti Bush ka nė plan tė takohet me familjet e viktimat britanike tė sulmeve terroriste tė 11 shtatorit 2001 kundėr Shteteve tė Bashkuara.
 
 
Bush fillon vizitėn nė Londėr
 
Londėr, 19 nėntor  2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush dhe zonja e tij kanė kaluar natėn nė Pallatin Bakingam nė Londėr.

Dita e presidentit fillon me 41 tė shtėna topi nė shenjė mikpritjeje dhe pėrfundon me njė darkė zyrtare nė Pallatin Buckingham - ceremoni qė Shtėpia e Bardhė shpreson se do tė jenė ēastet mė kryesore tė vizitės.

Presidenti Bush do tė takohet edhe me tė afėrmit e britanikėve qė gjetėn vdekjen gjatė sulmeve tė 11 shtatorit 2001.

Ai do tė zhvillojė bisedime me udhėheqėsin konservator, Majkėll Hauard, dhe atė liberaldemokrat, Ēarls Kenedi; dhe do tė mbajė njė fjalim pėr politikėn e jashtme.

Shtėpia e Bardhė thotė se fjalimi do tė jetė i rėndėsishėm. Presidenti pritet tė thotė se ai vazhdon tė besojė nė organizatat shumėpalėshe, por se ka kohė kur vendet duhet tė pėrdorin forcėn pėr tė mbrojtur paqen dhe pėr tė mbrojtur vlerat.
 
 
Vrasėsit me bombė tė cilėt sulmuan dy sinagoga nė Stamnboll ishin shtetas turq
 
Stamboll, 19 nėntor  2003 - Autoritetet turke bėnė tė ditur sot se analizat ADN kanė konfirmuar se vrasėsit me bombė, tė cilėt tė shtunėn e kaluar sulmuan dy sinagoga, ishin shtetas turq.

Mesut Ēabuk (29) dhe Gokan Elaltuntas (22) kanė kryer sulmet nė tė cilat u vranė 23 vetė, ndėrkaq u plagosėn 300 tė tjerė, tha para gazetarėve guvernatori i Stambollit Muamer Gyler.

Ai tha se stili i sulmeve ėshtė i ngjashėm me sulmet qė i bėn rrjeti terrorist Al Kaida, njofton AP.
 
 
Mubarak ndėrpreu fjalimin para parlamentit pėr shkak tė "problemeve tė vogla me shėndetin"
 
Kajro, 19 nėntor  2003 - Presidenti egjiptian Hosni Mubarak ndėrpreu sot fjalimin e vet para parlamentit, qė e transmetonte edhe televizioni shtetėror, siē thuhet, pėr shkak tė "problemeve tė vogla me shėndetin".

"Presidenti ėshtė mirė dhe do tė kthehet pėr disa minuta pėr tė pėrfunduar fjalimin", tha kryetari i parlamentit Fathi Sorour nė njė seancė tė pėrbashkėt tė parlamentit dhe tė Kėshillit Shura.
 
 
Irani e Iraku nėnshkruajnė marrėveshje bashkėpunimi
 
Bagdad, 19 nėntor  2003 - Udhėheqėsi i Kėshillit Qeverisės Irakian, Jalal Talabani, ka thėnė se Irani ka pranuar tė ndihmojė nė luftėn kundėr terrorizmit nė Irak.

Duke folur pėr bisedimet nė Teheran - vizita e parė jashtė vendit e njė delegacioni tė kėshillit irakian - zoti Talabani tha se iranianėt pranuan se vala e tanishme e sulmeve nė Irak nuk ishte rezistencė ndaj pushtimit, por punė e vrasėsve tė pashpirt.

Ministri i jashtėm irakian, Hoshyar Zebari, tha se Irani do tė punonte pėr tė forcuar kufirin midis tė dy vendeve.

Tė dy palėt kanė nėnshkruar gjithashtu njė marrėveshje qė Irani tė pėrfshihet nė shumė fusha tė rindėrtimit tė Irakut.

Ato aprovuan nė mėnyrė provizore njė marrėveshje qė nafta irakiane tė pėrpunohet nė njė rafineri iraniane.
 
 
Tikriti sulmohet pėr tė tretėn natė me radhė
 
Tikrit, 19 nėntor  2003 - Forcat amerikane sulmuan mbrėmė pozicione tė guerriljeve nė qytetin irakian tė Tikritit pėr tė tretėn natė me radhė. Trupat amerikane hapėn zjarr me mortaja kundėr godinave dhe objekteve tė tjera nga rrethinat e qytetit tė lindjes sė ish udhėheqėsit irakian Sadam Husein. Zyrtarėt thanė se disa prej objetivave ishin pėrdorur nga guerriljet pėr tė sulmuar forcat amerikane.

Po dje, avionėt amerikanė bombarduan disa objekte tė pėrdorura nga luftėtarėt guerilas nė afėrsi tė qytetit Bakuba nė pjesėn veriore tė Irakut, nė njėrin nga operacionet mė tė mėdha ajrore tė ndėrmarra qė nga pėrfundimi i luftimeve nė shkallė tė gjerė.
 
Sulmi i djeshėm ishte njė tjetėr hap nė ofensivėn e re kundėr kryengritėsve nė kėto zona. Dy ushtarė amerikanė u vranė tė hėnėn nė incidente tė veēanta nė veri tė Bagdadit. Dhjetėra shpėrthime u dėgjuan mbrėmė edhe nė Bagdad.
 
 
Izraelitėt vranė njė sulmues nga Jordania
 
Jerusalem, 19 nėntor  2003 - Forcat izraelite sot kanė vrarė njė sulmues nga Jordania, i cili plagosi disa njerėz duke kaluar kufirin e Izraelit afėr qytetit Eiliat, njofton Rojter duke cituar burimet e sigurimit izraelit.

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.