|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Idajet Beqiri dhe mbyllja e kaptinės sė “Shqipėrisė etnike” para opinionit shqiptar dhe atij ndėrkombėtar

 
 

 
 
    
Paris, 16 nėntor 2003 / Shkruan: Dr. Nehat SADIKU
 
1. Kėto ditė jam duke qėndruar nė Paris, si i ftuar i njė instituti francez qė merret me studimet gjeostrategjike pėr Ballkanin. Duke shėtitur rrugėve dhe duke kėrkuar literaturė nėpėr bibliotekat dhe libraritė parisiene, si zakonisht shkova nė njė kiosk ku shiten gazetat e revistat e huaja pėr ta blerė Le Mondin francez, jo vetėm se e bleva atė, ku artikulli im pėr Kosovėn akoma nuk ishte botuar por e bleva edhe revistėn gjermane “Der Spiegle”, nr.46, me datė 10.11.2003.
 
I lexova faqet 156 dhe 158, aty e gjeta fotografinė e tė poshtėrit e tradhtarit-mbeturinės sė kombit e tė atdheut Idajet Beqiri, tė cilin autorja gjermane Renate Flottau me plotė tė drejtė e kishte quajtur dhe konstatuar si FYRERIN HITLERIN. Nė online, nuk e keni artikullin e plotė, as fotografinė e FYRERIT-BEQIRI, kėshtu nė origjinal i thotė autorja gjermane. Opinionit shqiptar dhe ndėrkombėtar ia bėjmė tė njohur, qė tė shkojnė ta blejnė atė gazetė, pėr atė duhet tė informohen tė gjitha mjetet e informimit nė gjuhėn shqipe, them me origjinalin sepse Idajet Beqiri lidhur me atė interevistė e krypi opinionin duke e rrejtur dhe  dezinformuar. Kėtė artikull e skenova nė online dhe ua dėrgova tė gjithėve kujt ma morri mendja, se duhej tua dėrgoja si nė trojet etnike shqiptare, Europė dhe SHBA.
 
2. Siē e dimė ne shumė mirė, ai qėmoti e ka mbyllė kaptinėn e Shqipėrisė  etnike, me poshtėrisitė dhe fraksionizmat e tij private, mirėpo, revista gjermane “Der Spiegle”, e ka vulosur pėrgjithmonė karirerėn e tij politike, duke cilėsuar dhe krahasuar me Hitlerin. Le tė dijnė "patriotėt" shqiptarė, dhe  hyzmeqarėt e tij, se pas kėsaj interviste nė “Der Spiegel”, do tė jenė tė ndjekur dhe tė anatemuar si nė botėn shqiptare, ashtu edhe nė  atė ndėrkombėtare. Me njė  njeri tė ēmendur dhe me dy tre hyzmeqar, si "shėrbetori Jereneji" i Ivan Cankarit, dhe me fraksione paramilitare private te Fyrerit-Beqiri kurrė nuk mund tė bėhet ribashkimi, as ēlirimi i njėmendtė i shqiptarėve. Kėtė duhet ta dijnė tė gjithė, e mos tė shkojnė si kopeja pas dashit tė plagosur.
 
3. Mua mė habit fakti pse as nė Maqedoni, as nė Kosove deri tani nuk ėshtė distancuar politika zyrtare prej idijotit Idajet Beqiri? Pse? Pėrderisa politika zyrtare shqiptare si nė Prishtinė, si nė Tetovė, si nė Preshevė, si nė Mal tė Zi, nuk distancohet prej kobit dhe kataklizmės Idajet Beqiri, do tė jenė nėn hipotekė nga bashkėsia ndėrkombėtare. Konsideroj se, popullit shqiptar dhe politikės shqiptare ne Maqedoni, shumė janė duke iu pėrzier njerzit si ēifti i Beqirit  nga jashtė, vetėm per t'i mbajtur shqiptarėt pengje nė Maqedoni. Ky ėshtė mėkat dhe gabim i pafalshėm i shqiptarėve tė pandėrgjegjshėm, pavarėsisht se a pajtohen ata me politikėn e Ali Ahmetit apo jo. Fundja, unė  mund ta kemė mendimin tim pėr kėtė ēėshtje, secili prej nesh pėr vete, por njė gjė ėshtė e vėrtetė, se Ali Ahmetin me votėn e lirė e demokratike, e ka zgjedhur vetė populli shqiptar nė Maqedoni. Kėtė tė drejtė shqiptarėve nė Maqedoni nuk mund t'ua shkurtoj as unė, as kurkush tjetėr, sepse ata e gėzojnė me ligj. Atė politikė tė Ali Ahmetit – qoftė e mirė apo tė keqe,- mund ta braktisė vetėm elektorati qė e ka votuar, e jo asnjė fraksion ushtarak i Idajet Beqirit, e i “Ēakallave e i Mangallave”. Mos tė zgjatem, sepse kjo ėshtė ēėshtje pėr studim tė gjatė, por ne duhet tė kontribuojmė me veprimet dhe me sjelljen tonė, qė divergjencat dhe papajtueshmėritė ekzistuese tė subjekteve politike shqiptare nė Maqedoni, t'i mėnjanojmė me ēdo kusht, duke i lėnė anėsh interesat grupore, ideologjike parciale, fraksioniste ushtarake, e inatet individuale, dhe lakminė pėr pushtet, e jo pėr milet, siē ėshtė deklaruar Idajet Beqiri.
 
4. Ėshtė koha e fundit tė zgjihemi nga letargjia ndjellakeqe, e tė kontribuojmė pėr pajtimin dhe pėr INTEGRIMIN E FAKTORIT POLITIK SHQIPTAR NĖ MAQEDONI. Unė kėshtu e shoh fillin e zgjidhjes sė krizės politike nė Maqedoni. Ta respektojmė vullnetin dhe tė drejtėn e popullit shqiptar nė Maqedoni, sepse ai mė sė miri e di se ēfarė tė drejtash dhe lirishė i duhen atij, e jo t'i japim hapėsirė, e fushėveprim  pallavrave dhe pėrzierjes dirkete tė Idajet Beqirit nė destabilizimin e shqiptarėve nė Maqedoni. Kush ia do tė mirėn vėllazėrve dhe motrave shqiptare nė Maqedoni, pa vonuar, urgjentisht, duhet t'i gjejė mėnyrat dhe format pėr ta izoluar nga skena virusin antipolitik dhe antikombėtar I.Beqirin me mafinė e tij tė krijuar nė diasporė, dhe me mashtrimin e njerzėve hallexhinj tė paudhėzuar brenda vendit. Ėshte absurde, dobėsi dhe devalvim  pėr intelegjencėn dhe pėr politikėn shqiptare nė Maqedoni, qė tė dalė njė Fyrer-Beqiri, siē e ka quajtur gazetarja gjermane nė “Der Spiegel” tė datės 10.11.2003, e tė hidhet nga Laberija, pėr t'ua zgjidhur problemin shqiptarėve nė Maqedoni, nė Kosove dhe nė Ballkan. Ky ėshtė turpi mė i madh edhe pėr politikėn zyrtare dhe pėr intelegjencėn shqiptare nė Ballkan. Te vijė njė psikopat nga Laberija, e t'i urdhėroj, qė tė gjithe shqiptarėt tė futen nėn armė?! Kjo ėshtė mė shumė se vetėvrasje pėr tė gjithe ata qė bėjnė politikė, analitikė, shkencė etj.
 
5. Po qe se ne nuk e gjykojmė kėtė fenomen tė shėmtuar tė quajtur Idajet Beqiri, atėherė neve do tė na dėnojė ashpėr realiteti dhe historia, e sė kėndejmi edhe populli edhe aleatėt tanė, si dhe bashkėsia ndėrkombėtare. Shpresoj se kjo teza ime apo opinioni im do tė gjejė pėrkrahje tek elitat politike shqiptare si dhe opinioni ndėrkombėtar. Kompromis me politikėn destruktive dhe me fraksionizmat paramilitare tė Idajet Fyrerit nuk mund tė ketė, sepse po qe se heshtim para kėtyre negativizmave dhe viruseve tė rrezikshme, qė kanė pėr qėllim pėr ta lėnė edhe mė tej popullin shqiptar nė Ballkan nėn ēizmėn e huaj sllave, atėherė edhe bashkėsia ndėrkombėatare me plotė tė drejtė dhe arsye, do t'i ēoje duart prej nesh, sepse tė gjitha investimet e deritashme tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr t'i ndihmuar shqiptarėt nė Ballkan, si politikisht, ashtu edhe ekonomikisht, nuk mund tė  konsiderohen "huq" as "Latifundi" e keqinterpretimit dhe tė shfrytėzimit tė harangave tė ndryshme tė Idajet Beqirit.  Idajet Fyreri me kompaninė e tij tė verbuar  kanė rėnė nė gabim tė pakorrigjuar, duke konsideruar se mund ta luaj rolin e "njė superfuqie ballkanike", duke konsideruar se nė kėtė formė mund ta mbajnė peng bashkėsinė ndėrkombėtare, qė tė mos i zhvillojė reformat e saj ekonomike dhe politike integruese nė Ballkan dhe mė gjėrė.
 
6. Pėr t'u kthejlluar situata politike dhe e gjithmbarshme nė Maqedoni, nė Kosovė, nė Preshevė nė Mal tė Zi etj., urgjenitsht duhet tė paralizohet politika dhe propaganda anitshqiptare e Idajet Beqirit. Kėtė mund ta bėjnė, dhe e kanė pėr detyrė ta bėjnė si politika zyrtare shqiptare, ashtu edhe institucionet politike-shoqėrore dhe shkencore si ne Tiranė, nė Tetovė, dhe nė Prishtinė. Po ashtu nė eliminimin e kėsaj kolere antishqiptare, duhet tė inkuadrohet edhe e gjithė diaspora si nė Evropė, e sidomos nė Amerikė, qė tė mos japin asnjė cent, asnjė dollarė pėr asnjė fond privat tė fraksioneve private ushtarake tė Idajet Beqirit, dhe haptazi pėrmes apeleve dhe njohtimeve tė ndryshme, tė deklarohen para opnionit te brendshėm dhe tė jashtėm, se nuk pajtohen me politikėn diletante dhe me format e mjetet e strategjisė dhe tė taktikės sė gabuar tė Idajet Beqirit-"fyrerit" siē e  ka quajtur me tė drejtė "Der Spiegle", nr.46, f.156 dhe 158, i datės 10 nėntor 2003.
 
Konkludimi im ėshtė:  se pa pėlqimin e popullit dhe tė politikės zyrtare tė Tiranės, tė Prishtinės, tė Tetovės, tė Preshevės dhe tė Ulqinit, askush nuk ka tė drejtė tė dalė me teza, as me programe, as me veprime e aksione krye nė veti si bajloz, e si bajraktar, ( siē ėshtė duke vepruar AKSH-ja e Idajet Beqirit dhe kompanise sė tij mafioze), duke deklaruar se do tė "bėhet njė kryengritje e pėrgjithshme". Kjo ėshtė idiotizėm dhe vetėvrasje pėr sė kthjellti. Kėshtu mund tė veprojnė vetėm ata qė janė sakatė nė kokė e mendje, dhe qė kanė pėr qėllim pėr tė shkatėrruar ēdo gjė qė ėshtė me interes gjithėshqiptar.
  
 
*Dr.Nehat Sadiku profesor i shkencės politike dhe drejtor i Institutit pėr studime politike me seli nė Lubianė
urska.meglic@guest.arnes.si
nehat_sadiku@yahoo.com

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.