|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu - udhėrrėfyesit e vendosur tė rrugės sė lirisė

 
 

 
     

  

 

  

   
    
7 nėntor 2003 / Afėrdita KAĒIU
 
Rrėfimin nė pėrvjetorin e Afrimit dhe Fahriut, pothuajse nuk ke nevojė ta fillosh me njė hyrje pėr biografinė e tyre tė lindjes. Kėta dėshmorė tė kombit i njeh e tėrė Shqipėria. Tė gjithė e dinė se Fahriu u lind nė Llaushė, kurse Afrimi nė Llugė tė Besianės. Ėshtė veprimtaria e tyre revolucionare dhe patriotike ajo qė ata i bėri tė njohur e tė dashur pėr popullin tonė.
 
Ata i duan tė gjithė sepse luftuan qė t’ia heqin lakun prej fyti kėtij populli. Qenė pranė secilit, vuajtėn pėr secilin prej nesh. Na prekėn me dorėn e tyre secilin prej nesh.
 
Thjeshtėsia prej punėtori, dashuria dhe humaniteti, buzėqeshja dhe humori sė bashku edhe me  qėndrimin prej militantit revolucionarė - komponente kėto qė aq bukur gėrshetoheshin nė personalitetet e tyre. Folėn me ēdo njeri qė nė shpirtė e ka atėdheun, dhe, secili prej kėtyre i ndjeu ata tė tjerėve ua kalli datėn pushka e tyre.
 
Vėrtetė ēfar tė dhėnash biografie janė tė nevojshme qė tė sillen nė njė shkrim tė shkurtėr, qė t’i njohim dėshmorėt? A mjafton tė dijmė se ata kanė lindur, janė rritur, shkolluar…Ēka ka nė jetėn e tyre qė nuk do ta mėsojmė dot? Ēka duhet tė mėsojmė prej punės sė tyre, prej aktit tė rėnjes sė tyre nė fushėbetejė?
 
 Pėr tė gjithė dėshmorėt, si edhe pėr Afrimin e Fahiun tė cilėt patėn njė jetė dhe veprimtari tė bujshme dhe tė pasur politike ilegale, ėshtė tepėr e pamjaftueshme tė thurėsh njė artikull pėr biografitė e tyre. Ata jetuan dhe vepruan nė njė kohė tė pushtimit, gjendje e cila mbretėron edhe sot e kėsaj dite. Njohja dhe takimi me ta ėshtė i rėndėsishėm pikėrisht nė kėtė moment – nė ēėshtjen politike, nė pikėn ku ata lanė gjurmėt e pashlyeshme tė njė rruge qė ne duhet ta ēojmė mė tutje, nė ēėshtjen e ēlirimit dhe tė bashkimit kombėtar qė ishte edhe rruga e tyre.
 
Poqese nuk do ta nxjerrim njė konkludim nga tėrė ajo veprimtari e ēmuar e dėshmorėve Fahri Fazliu dhe Afrim Zhitia, dhe ta vendosim atė nė shėrbim tė veprimit pėr tė ardhmen, ne luhatemi dhe u hyjmė nė hak tė gjithė dėshmorėve dhe popullit tonė.
 
Kjo duhet tė materializohet nė praktikė ashtu qė veprimtaria e tyre e cila ishte e kushtuar pėr ēlirimin dhe bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet, tė jetė frymėzim i vendosur pėr tė gjithė ne nė ēuarjen mė tutje tė kėsaj rruge qė nisėn tė parėt tanė, dėshmorėt qė ranė me pushkė nė dorė dhe lufta ua ndėrpreu hapin fizik, por qė tė themi se ideali i tyre na prinė duhet tė punojmė nė rrugėn e tyre pėr ēlirimin e tokave dhe bashkimin e tyre.
 
Figurat e dėshmorėve, Afrimt e Fahriut, ėshtė mjaft e pasur me shembuj sakrifice pėr tė na mėsuar se si duhet tė punohet pėr atdheun, mbi tė gjitha se si duhet tė vdiset pėr tė kur e kėrkon nevoja. Por, edhe pse figura e kėtyre dėshmorėve ėshtė shumė e madhe, prapa saj nuk mund tė fshihen demagogėt as ata qė e lėshuan rrugėn e tyre. Ata mundohen qė edhe dėshmorė t’i ndajnė, ashtu siē ishin ndarė vetė nga rruga e tyre, ashtu siē kishin lėnė nė gjysmė amanetin e tyre dikurė, ashtu qysh edhe sot po pėrpiqen pėr atė qė nuk ranė dėshmorėt.
 
Ata ranė nė altarin e lirisė sė bashku dhe me kėtė simbolizojnė bashkimin e jo ndarjen Askush nuk do tė mund qė nė emėr tė rrugės sė tyre tė promovoj idera e zgjidhje tė ndryshme pa vlerė pėr fatin e ēėshtjes sonė kombėtare. Ideja dhe veprimtaria e tyre ishte decidive dhe e qartė: ēlirimi dhe bashkimi i trojeve shqiptare nė njė shtet. Dėshmorėt nuk lanė asnjė shteg tjetėr pėr zgjidhje tė mesme.
 
Afrimi e Fahriu, kishin konstatuar kėtė fakt politik, shkencorė dhe historik me aq vendosmėri sa qė kėtij qėllimi ia kushtuan edhe jetėn e vet. Me gjakun e tyre vulosėn edhe drejtėsinė e ideve tė tyre politike. Por, jo vetėm kaq. Ata u bėnė udhėrrėfyesit e mėdhenj pėr tė na prirė praktikisht sa ishin gjallė kurse tani moralisht deri nė fund nė zgjidhjen e vetme tė mundshme , nė atė tė ēlirimit dhe bashkimit tė trojeve tona nė njė shtet. Tė gjithė ata qė do tė veprojnė nė kėtė rrugė – do tė jenė me rrugėn e tyre. 
  
Koha nė tė cilėn po jetojmė kėrkon dorėn e Fahriut e tė Afrimit, dhe tė tė gjithė shokėve tjerė qė ranė nė fushėn e nderit. Koha kėrkon devotshmėrinė dhe vendosmėrinė e tyre. Tė gjithė ata qė e shohin veprimtarinė e tyre, do tė mėsojnė se ata nuk njohėn zbrapsje as pėrkulje. Tek ata mbizotėroi njė moral i lartė dhe njė bindje e patundur nė rrugėn e lirisė.
 
Fryma e tyre ėshtė luftė e papushim deri nė fitore. Dorėn e tyre nuk mund ta gjejmė nė asnjė rrugė tjetėr, nė asnjė artikull pėr biografinė e tyre, nė asnjė poezi. Atė, siē thotė dėshmori Bahri Fazliu, do ta gjejmė vetėm nėse ecim nė rrugėn e tyre.   
 
Afėrditė Kaēiu
29 tetor 2003
 

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.