|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

ARTIKULIMI I NDJENJAVE FETARE DHE POLITIKE, E DREJTĖ E PATJETĖRSUAR E INDIVIDIT..!

 
 

 
26 tetor 2003 / Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Tė shfaqėsh pikėpamje pėr gjėra qė kanė tė bėjnė me jetėn dhe lėmitė e saja mė kryesore siē ėshtė ēėshtja kombėtare, feja, politika, ekonomia, kultura, etj, ėshtė e drejtė e patjetėrsuar e ēdo individi, mirėpo tė kalkulohet mbrapshtė me kohėn, njerėzit dhe ngjarjet pėr t’i vėnė ato qėllimisht mbi pasqyrė formė trapezi nga ku ēdo ditė, orė e ēast reflektohen “rreze” tė ashpra tė cilat vrasin sytė, mendjen dhe shpirtin e njeriut deri nė vėrbim, qė mugullojnė dhe trazojnė ndjenjat, mendimet dhe bindjet qė ke ose qė ushqen ndaj kombit dhe fesė sate, mbase janė veprime anticivilizuese tė cilat, jo se nuk i shėrojnė plagėt dhe vrragėt e individit si pjesė e shoqėrisė sė trazuar shqiptare nga tė ramet dhe goditjet e kohės, por pėrkundrazi i ngacmojnė dhe lėndojnė ato edhe mė shumė.
 
Tė nėnēmohen me qėllim ndjenjat politike dhe fetare tė njeriut nė kohėn e demokracisė moderne ėshtė veprim sa primitiv qa edhe antihuman, sepse me pėrcaktimet politike dhe fetare tė askujt nuk mund tė manipulohet mė pėr kurfarė interesash, meqė siē dihet pėrkatėsia politike dhe fetare e njeriut ėshtė eveniment i brendshėm shpirtėror i secilit, por edhe bindje e tij personale. Ndaj kur flitet dhe shkruhet pėr kėto kategori vlerash njerėzore duhet poseduar kompetencė tė duhur shkencore dhe intelektuale, ndonėsė pėr dallim nga pėrkatėsia kombėtare e individit tė cilėn ai nuk mund ta ndėrrojnė gjatė tėrė jetės sė tij, pėrkatėsinė politike dhe fetare ēdokush mund ta ndėrrojė saherė qė tė dojė, qė nėnkuptohet me dėshirė e jo me dhunė.
 
Fakti se jemi popull qė i takojmė dy konfesioneve mė tė mėdha nė botė; Islamit dhe Krishterimit, ka qenė dhe do tė mbetėt si njėri ndėr privilegjet mė tė mėdha kulturore dhe fetare ndėr shqiptarėt. Dhe pikėrisht pėr kėtė kėsaj veēorie civilizuese i kanė kushtuar vėmendje tė duhur tė gjithė Rilindasit dhe intelektualėt tanė pa dallim, sepse pėrkatėsia jonė fetare islame ose e krishterė ka qenė dhe do tė mbetet njėra ndėr vlerat mė sublime tė njeriut tonė rreth tė cilave nuk ka patur kurrė dilema ose diskutime brenda inteligjencisė shqiptare, siē ishte vlerė madhore tė qėnurit shqiptar, pamarrė parasysh pėrkatėsinė fetare, gjė qė u ka bėrė dhe do t’u bėjė nderė tė gjitha breznive tė kombit qyshse ėshtė kurdisur bota dhe deri nė amshim, prandaj ata tė cilėt shqiptarėve u kanė dhunuar dhe mohuar pėrkatėsinė fetare dhe kombėtare kanė qenė armiqėt mė tė mėdhenjė tė tyre, qė si tė tillė kurrė nuk e kanė gėzuar simpatinė dhe miradinė shqiptare, ndonėse miqėsinė e sinēertė tė shqiptarėve e kanė keqpėrdorur dhe nėpėrkėmbur deri nė marrėzi.
 
Shqiptarėt kurrė nuk kanė luftuar kundėr popujve tjerė, kurrė nuk kanė uzurpuar toka tė huaja dhe kurrė nuk kanė bėrė krime ndaj tė tjerėve, kurrė nuk i kanė pėrdhosur ndjenjat kombėtare dhe fetare tė fqinjėve tė tyre, sikur nuk rrėnuan kurrė monumente dhe objekte tė kulteve shpirtėrore dhe fetare tė popujve me tė cilėt jetuan. Pėrkundrazi, me kulturėn, edukatėn dhe ndjenjat e tyre tė mėdha humane dhe civilizuese qė posedojnė ata e ndihmuan pėrparimin dhe zhvillimin e gjithmbarshėm tė njerėzimit, ruajtėn dhe kultivuan tradita tė lashta tė civilizimit me tė cilat begatuan thesarin e kulturės europiane dhe asaj botėrore.
 
Pra, me punėn e tyre tė palodhshme ndėr shekuj dhanė kontribut tė madh nė zhvillimin e tė gjitha shkencave shoqėrore, por edhe nė mbrojtjen e vlerave fetare duke dhėnė shembullin mė tė ndritshėm se si ruhet dhe kultivohet toleranca ndėrfetare, dhe ate nė kushte dhe rrethana mjaftė tė komplikuara historike, ku gati gjithmonė u gjenden nė mes tė udhėkryqit ballkanik midis dy civilizimeve, atij tė orientit dhe oksidentit. Madje, edhe pse jetuan dhe vepruan nėn rrebeshe tė shtėrngatave tė furishme politike tė cilat as sot nuk kanė tė ndalur, arritėn qė ta ruajnė qėnjėn e tyre kombėtare dhe fizike nga zhdukja dhe asimilimi i plotė.
 
Duke i patur parasysh kėto si dhe shumė vlera tjera qė kanė shqiptarėt si njėri ndėr popujt mė tė vjetėr tė Europės, por duke mos i harruar as vuajtjet dhe tragjedit e panumėrta tė cilat i pėrjetuan gjatė gjithė shkujve, siē ishin shkeljet sistematike tė tė drejtave tė tyre kombėtare dhe fetare, peripetitė, diskriminimet, kalvaret, gjenocidet, dėbimėt, ekzodet, hollokaustet, nėnēmimet, pėrgojimet, shpifjet, denigrimet, malltretimet, vrasjet si dhe masakrat deri nė shkallėn mė antinjerėzore tė ushtruara ndaj tyre nga ana e armiqėve fqinjė, dhe kėshtu me rradhė, ia dolėn qė me sakrifica mbinjerėzore tė mbijetojnė si popull nė hapsirat e veta etnike.
 
Pra, pas aq shumė mynxyrave dhe barbarive arritėn qė tė shpėtojnė si komb dhe si shoqėri, andaj, tė nxitėsh sot dallime dhe diferencime tė reja politike dhe fetare midis shqiptarėve nė emėr tė ideologjive dhe interesave tė huaja, tė orvatėsh qė ta zhbėsh historinė 500 vjeēare tė kombit shqiptar si dhe vlerat e tij tė mėdha civilizuese, shoqėrore, fetare dhe kulturore, tė bėsh propagandė subverzive nė emėr tė egocentrizmave fetarė dhe politikė tė llojeve mė hipokrite, duke bėrė dallime mbi baza fetare pėr hirė dhe nė shėrbim tė politikave dhe ideologjive tė stėrvjetruara dhe pa ndonjė bazė reale pėr sukses, siē ėshtė puna e indoktrinimeve politike dhe ajo e tendencave pėr rikonvertime tė reja fetare me njė papjekuri fetare (Kanti: “Papjekuria fetare ėshtė jo vetėm mė e dėmshjma, por edhe mė e pandershmja nga tė gjitha”), etj, tė ēon pashmangshėn nė pėrfundim tė hidhur se injoranca dhe analfabetizmi fetar prezent nė disa qarqe intelektuale, jo vetėm se ėshtė njė anakronizėm i vrazhdė qė ta vretė syrin, por nė fakt ėshtė duke i sjellur dėmė tė pariparueshme forcimit tė mėtejm tė vetėdijes sonė kombėtare e cila sot mė shumė se kurrė ka nevojė pėr unitet nė veprime si dhe pėr kohezion politik, pa patur nevojė qė brenda qenjės sonė kombėtare tė instalohen doktrina dhe koncepte tė ideologjive tė huaja, tė cilat fund e krye paraqesin rrezik pėr tė ardhmėn tonė kombėtare.
 
Bashkimi i kombit nuk arrihet dot pėrmes pėrēarjeve tė ēfardo lloji qofshin ato, veēėse ate e bėn tė realizueshėm angazhimi ynė i pėrbashkėt mbi baza unike kombėtare tė zhveshura nga bagazhet e stėrvjetruara politike dhe fetare. Dhe, derisa tė mos kuptohet ky fakt kyē pėr mendėsinė dhe politikėn shqiptare cenimi dhe loja me ndjenjat fetare tė shqiptarėve do tė ngelė mjeti mė i preferuar me tė cilin hipokritėt politikė, fetarė dhe kvazinacionalistėt do tė manipulojnė edhe mėtej nė emėr tė patriotizmit tė rremė shqiptar!

 


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.