|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

NĖ FOKUS TĖ NGJARJEVE

 
 

A DUHEJ TĖ NDODHTE OSE JO TAKIMI I VJENĖS..?!

 
 

 
22 tetor 2003 / Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Takimi i parė zyrtar i pas luftės midis pėrfaqėsuesėve shqiptarė tė Kosovės dhe atyre tė Serbisė i mbajtur nė Vjenė me 14 tetor 2003 me inicimin dhe ndėrmjetėsimin e faktorėve ndėrkombėtarė, si njėri prej “7 kushteve tė Michael Steiner-it para statusit”, nė opinionin e gjėrė shqiptar, pėrpos dilemave politike ka nxitur edhe ndarje tė mendimeve se a duhej tė fillonte tani dialogu shqiptaro-serb apo jo. Grupimi i parė pėrfaqėson pikėpamjen se takimi i Vjenės midis pėrfaqėsuesve shtetor tė Kosovės me ata tė Serbisė ka ndodhė nė momentin e duhur kur ėshtė fjala pėr interesat politike tė shqiptarėve, ndėrsa grupimi i dytė mendon se takimi nė fjalė ishte i parakohėshėm, bile i dėmshėm pėr interesat e Kosovės!?
 
Sa janė pikėpamjet e kėtyre dy grupimeve tė arsyeshme politikisht po sjellim sė pari disa nga qėndrimet tė cilat flasin nė favor tė grupimit tė parė:
 
1), se koha qėkur ka mbaruar lufta nė Kosovė sipas standardeve psikosociologjike konsiderohet periudhė e mjaftuar pėr zbutjen e tensioneve midis palėve nė konflikt (midis viktimės dhe xhelatit) e cila sado-kudo mundėson kontaktin e parė midis tyre, kuptohet jo pėr t’u pajtuar pa kushte, por qė pėrmes tij t’i ēelėn rrugė mė tė gjėra proceseve (tė bllokuara) politike siē ėshtė pėr shqiptarėt ēėshtja e pavarėsimit tė Kosovės.
 
Poashtu, siē thonė brenda kėtij grupimi, janė shumė ēėshtje “teknike” tė cilat ende kanė ngelė tė pazgjidhura, pikėrisht pėr ate se njė pjesė e madhe e problemeve tė pas luftės nė Kosovė janė pasojė e shaktėrrimeve barbare qė regjimi kriminel serb ndėrmorri nė Kosovė gjatė viteve 1989/99, sidomos ato tė natyrės ekonomike qė ndėrlidhen me aktorėt e tyre e qė praktikisht nuk mund tė zgjidhen pa biseduar me regjimin aktual tė Beogradit siē ėshtė ēėshtja e energjetikės, transportit, privatizimit, ēėshtja e tė zhdukurėve dhe tė kidnapurėve tė luftės, tė burgosurit politikė dhe pengjet shqiptare qė ende mbahen fshehtė nėpėr burgjet serbe, ēėshtja e kthimit nė Kosovė e librave amzė dhe kadastrale, ēėshtja e kursimeve tė shqiptarėve nėpėr bankat e Serbisė para dhe pas vitit 1989 nė shuma astronomike tė grabitura mė vonė nga regjimi kriminel i Millosheviēit, si dhe ēėshtja mė kryesore ajo e kompensimit tė dėmėve tė luftės nė Kosovė nga ana e Serbisė, etj, qė pėrbėjnė gamėn e problemeve tė cilat shikuar realisht nuk mund tė zgjidhen pa kontakt dhe dialog tė drejtpėrdrejt me palėn serbe.
 
Ata tė cilėt brenda kėtij grupimi e shohin zgjidhjen e kėtyre problemeve pėrmes dialogut me serbėt janė tė bindur se nė masė tė madhe vetė statusi i Kosovės vazhdon tė jetė peng i politikės aktuale serbe ndaj Kosovės, tė cilėt (zyrtarėt serbė) duke llogaritur se koha po punon pėr serbėt me ēdo mėnyrė po pėrpiqėn qė sa mė tej ta zhagisin zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė saj. Prandaj, duke e kuptuar kėtė hile tė politikės serbe ky grupim e pėrkrah fillimin e dialogut i ndodhur ditė mė parė nė Vjenė.
 
2), pranimi i dialogut nga ana e palės shqiptare me armiqėt e tyre shekullorė, kuptohet me zėmėr dhe shpirt tė thyer pėr shkak tė dhimbjeve pėr mijėra shqiptarė tė vrarė nga ushtria dhe policia kriminele serbe, politikanėve shqiptarė tė Kosovės para opinionit ndėrkombėtar (ky pranim) u garanton pozitė mė tė fortė nė tė ardhmėn nė kuptimin; se shqiptarėt janė pėr dialog, paqė dhe stabilitet nė rajon, duke i hapur vetės poashtu rrugėn pėr aktivitet mė tė dėndur diplomatik nė arenėn ndėrkombėtare.
 
Ngase, siē mendojnė kėtu, nuk mund tė ndėrtosh rend demokratik nė Kosovė ose politikė integruese nė rajon, nė njėrėn, nderisa nė anėn tjetėr refuzon kontaktin dhe bisedimet me fqinjėt, nė rastin konkret me serbėt, kur dihet fakti se faktorėve ndėrkombėtarė nė rend tė parė u intereson arritja e qėllimeve tė tyre strategjike nė rajon siē ėshtė stabilizimi politik, paqja sado e brishtė, qė tė mos ketė mė luftėra nė Ballkan, pastaj rikompozimi i marrėdhėnieve tė shkėputura midis popujve tė cilėt deri dje luftuan nė mes veti, integrimi sa mė i shpejtė i rajonit tė Ballkanit, siē po e quajnė tani perėndimorė, nė familjen europiane, eliminimi i ēdo pengese qė ngadalėson kėto procese siē janė marrėdhėniet ende tė acaruara midis shqiptarėve dhe serbėve, midis shqiptarėve dhe maqedonėve, midis grekėve dhe maqedonėve, midis serbėve dhe boshnjakėve, dhe kėshtu merradhė.
 
3), se kontakti me Beogradin pas katėr viteve e gjysėm pas mbarimit tė luftės me ndėrmjetsimin e faktorėve ndėrkombėtarė ka karakter tjetėr politik krahasuar me dialogun e inicuar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė midis kėtyre dy popujve, prandaj nisur nga kėto pozicione qė cekėm mė lartė ky grupim nuk e sheh si gabim politik takimin e Vjenės tė udhheqėsve legjitim tė institucioneve tė Kosovės (Presidencės dhe Parlamentit) me pėrfaqėsusit e regjimit tė Beogradit, edhe pse pala serbe nuk i kishte plotėsuar as kushtet mė elementare ndaj palės shqiptare para se tė fillonte takimi siē ėshtė kėrkimfalja pėr krimet dhe gjenocidin e bėrė nė Kosovė, kthimi nė Kosovė i tė gjithė shqiptarėve tė zhdukur dhe tė masakruar, lirimi i tė gjitha pengjeve shqiptare qė ende mbahen nė Serbi, kthimi i librave tė amzės tė vjedhura gjatė luftės, etj, gjė qė do t’i shėrbente krijimit tė atmosferės pėr fillimin e njė dialogu mė konstruktiv.
 
Megjithė kėto mungesa dhe kushte tė paplotėsuara nga ana e Beogradit zyrtar, pranimi i politikanėve shqiptarė qė tė bisedojnė dhe ulėn nė tė njėjtėn tyrezė me palėn serbe, pranė asaj se kishte simbolikėn e vetė politike, sipas vlersimit tė kėtij grupimi, njė hap i tillė ishte megjithate nė interes tė Kosovės, ngase mospranimi i dialogut me serbėt do tė kishte dėmė si dhe reperkusione tė mėdha pėr politikėn shqiptare.
 
Arsyetimet pėr kėtė siē pohojnė pėrkrahėsit e dialogut me serbėtė janė tė shumta; se pala serbe refuzimin e shqiptarėve do ta shfrytėzonte pėr akuza tė reja kundėr tyre nė arenėn ndėrkombėtare me pretekstin se ja shqiptarėt janė kundėr dialogut, kundėr paqės, kundėr procesve demokratike, kundėr integrimeve nė Europė, se janė jo kooperativė, se janė element destabilizues nė rajon, se kanė synim krijimin e “Shqipėrisėsė madhe”, etj, etj, qė tė gjitha kėto pėr ta mbajtur sa mė gjatė gjendjen e status-quos nė Kosovė e me kėtė edhe situatėn e tensionuar politike nė rajon.
 
Mbase zyrtarėt serbė janė tė sigurtė se nė momentin e pavarėsimit tė Kosovės u del nga dora alibia “kryesore” pėr gjetjen e fajtorėve kujdestarė pėr gjendjen jo stabile nė Ballkan, siē i kanė akuzuar gjithmonė shqiptarėt. Zyrtarėt e Beogradit poashtu e dijnė mirė se me pavarėsimin e Kosovės humbin gjithashtu adutin e tė qėnurit faktor kryesor politik dhe ushtarak nė Ballkan (tutor nė rajon), synim ky i vjetėr i tyre i cili i ka nxitur qė tė bėjnė krime dhe gjenocide nė dekandėn e fundit tė shekullit qė lamė pas ndaj popujve joserb.
 
Prandaj, heqja nga dora politikanėve tė Serbisė kėto “armė” ėshtė gjithsesi aftėsi dhe menēuri politike e palės shqiptare, mendon ky grupim, i cili bisedimet dhe dialogun me serbėt i konsideron si pozitiv pėr shqiptarėt. 4), nė rrethanat aktuale politike dhe ekonomike tė cilat mbretėrojnė sot nė Kosovė duke filluar nga prezenca e enklavave serbe, pushteti paralel i tyre brenda njė Kosove tė administruar nga faktorėt ndėrkombėtarė, nė njė Kosovė ku veriu i saj ėshtė i okupuar nga ekstremistėt serbė me Mitrovicėn e ndarė, pastaj tregtia e papenguar e shumė firmave private shqiptare me ato tė Serbisė, ku artikujt kryesorė ushqimorė nė Kosovė vijnė nga Serbia, nė njė Kosovė ku njė pėrqindje e madhe e shqiptarėve ende mbajnė dhe vazhdojnė tė pajisen me dokumente identifikuese dhe tė udhtimit tė Serbisė, nė njė Kosovė nė Parlementin e sė cilės ulėn 22 deputet serbė, ku nė qeverinė e saj ka edhe dy ministra serb, etj, dialogu dhe bisedimet me Beogradin sipas kėtij grupimi del plotėsisht nė harmoni me strategjinė e proklamuar tė zyrtarėve shqiptarė pėr njė Kosovė tė pavarur dhe demokratike, sepse nė tė kundėrtėn refuzimi i dialogut do tė ishte akt qė bie nė kundėrshtim me kėto parime. Realiteti i sotėm politik dhe ekonomik nė Kosovė palės shqiptare pashmangshėm se i ka diktuar dhe imponuar edhe hapa tė padėshiruar politikė nė rrugėn e saj drejtė pavarėsisė, thonė analistėt nė kėtė grupim, situatė tė cilėn politikanėt shqiptarėt me mjeshtėri dhe menēuri duhet ta shndėrrojnė nė favor tė interesave politike dhe kombėtare tė shqiptarėve.
 
Kurse, argumentet nė tė cilat thirret grupimi i dytė se dialogu shqiptaro-serb ishte i parakohėshėm dhe i dėmshėm pėr Kosovėn janė: 1), se nuk mund tė ketė dialog me Beogradin pa njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, se dialogu me gjelatin ėshtė nėnēmim pėr shqiptarėt, se fillimi i dialogut nė kėtė kohė Kosovėn e rikthen nėn sovranitetin e Serbisė, se bėhėt fjalė pėr lojė antishqiptare nga ana e faktorėve ndėrkombėtarė, se dialogu shqiptaro-serb nisė me porosi tė Beogradit, se ende nuk janė pjekur kushtet pėr bisedime me armiqėt tanė shekullorė, se qėllimi i qendrave tė vendosjes ndėrkombėtare ėshtė futja e Kosovės nė Unionin Serbi Mal i Zi, se kontakti me serbėt ėshtė i pamundur derisa organet vetėqeverisesė tė Kosovės nuk kanė kompetenca tė plota pėr tė dialoguar me shtetet fqinje, se dialogu nė kėto rrethana politike legjitimon Kosovėn si pjesė tė Serbisė me vetė faktin se niveli i pėrfaqėsimit shtetror ende nuk ėshtė i barabartė, se ende nuk ka ardhur koha pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve me Beogradin zyrtar, etj, etj, sipas tė cilave argumente ky grupim shkuarjėn nė Vjenė tė dy udhėheqėsve mė tė lartė tė Kosovės dhe fillimin e dialogut me zyrtarėt e Serbisė e sheh si gabim tė madh politik, bile edhe si tradhėti kombėtare, ngase siē thonė pėrkrahėsit e kėtij mendimi, nėsė i bėhėt njė vėshtrim mė i thellė rrethanave aktuale politike nė rajon, del se me fillimin e kėtij dialogu intenca kryesore e Beogradit ėshtė qė Kosova pėrsėri tė kthehėt nėn jurisdikcionin e saj politik dhe juridik, gjė qė ėshtė shkak i mjaftuar qė ai (kontakti) nuk duhej tė ndodhte, as tani dhe as mė vonė derisa Kosova tė mos njihet shtet i pavarur dhe sovran.
 
Kėto argumete ky grupim i mbeshtet nė disa fakte: a), se nuk mund tė ketė dialog me armikun i cili vrau dhe masakroi njė popull tė tėrė, se nuk mund tė ketė dialog derisa regjimi serb tė mos u kėrkojė falje publike shqiptarėve pėr krimet e bėra gjatė viteve 1990/99, derisa t’iu paguajė shqiptarėve dėmshpėrblimet e luftės, se nuk mund tė bisedohet me palėn e cila vazhdon ta injorojė dhe refuzojė faktorin shqiptar nė rajon, qoftė nė aspektin politik, qoftė ate ekonomik, se nuk mund tė ketė dialog derisa nė Kosovė ende nuk janė hapur tė gjitha varrezat masive dhe ende nuk ėshtė tharė gjaku i 20 mijė dėshmorėve tė cilėt dhanė jetėn e tyre pėr liri dhe pavarėsi tė Kosovės, e jo pėr tė mbetur nėn sundimin dhe okupimin serb. b), se nuk ka qenė koha pėr kurfarė bisedimesh, pra as pėr ēėshtje “teknike”, sepse pa status tė barabartė tė Kosovės nė ēfarėdo bisedimesh qofshin ato, problemet midis dy vendeve nuk mund tė zgjidhen nė favor tė shqiptarėve, se dialogu me Beogradin nė kėtė kohė Kosovėn e kthen nė provincė serbe, etj. Ndaj siē thonė brenda kėtij grupimi, kjo qė bėnė “krye me vete” presidenti i Kosovės dhe kryetari i Parlamentit ishte gabim i madh politik dhe diplomatik me pasoja tė rėnda politike pėr Kosovėn dhe tė ardhmėn e saj(!?).
 
Se, cila palė nė vlerėsimet e saja rreth fillimit tė dialogut shqiptaro-serb ėshtė mė afėr realitetit, mbetėt qė tė shihet shumė shpejtė, ndonėse matur sipas barometrit politik tė disa qarqeve politike nė Perėndim dialogu nė mes Prishtinės dhe Beogradit, jo vetėm se ėshtė i pashmangshėm, por njėkohėsisht ėshtė edhe sprova mė e rėndė politike me tė cilėn duhet tė ballafaqohėn tė dy palėt nė konflikt. Ndėrsa sa i pėrketė asaj se cila palė do tė jetė fituese ose humbėse mė e madhe nga kėto bisedime do tė mvarėt sigurisht nga rrethanat tjera politike, dhe jo vetėm nga fakti se cila palė do t’i pėrmbushė mė mirė kushtet e parashtruara nga vetė inicuesit e kėtij dialogu.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.