|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E marte, 21 tetor 2003

 

   Njoftim - Pėr shkak tė pėrkeqėsimit tė furnizimit me energji elektrike nė Kosovė, ėshtė vėshtirėsuar shumė edhe puna e QIK-ut, andaj kėrkojmė mirėkuptim nga lexuesit tanė.

 

   Pėrmbajtja:

  • Pėrfaqėsuesit e Kosovės ditėn e lumturimit tė Nėnės Tereze e quajtėn hostorike

  • Kryeministri i Kosovės udhėtoi nė Londėr

  • Ministrat Morina e Sadriu marrin pjesė nė njė takim ministror tė REBIS-it nė Paris

  • Kryesia e Kuvendit pėrkrah nismėn pėr ndryshimet nė Kornizėn Kushtetuese

  • Podujevė: U pėrurua ordinanca stomatologjike nė Lagjen Kuvajtiane

  • Nė zyrėn amerikane nė Prishtinė u krye trajnimi i zyrtarėve pėr marrėdhėnie me mediat

  • U pėrurua Instituti i Kosovės pėr administratė publike

  • Reduktimet e energjisė elektrike vazhdojnė edhe gjatė disa ditėve tė ardhshme

  • Hartman: Autoritetet e Beogradit duhet t'i pėrmbushin obligimet ndaj Tribunalit tė Hagės

  • Kryeministri dhe ministri serb i policisė refuzojnė t'i dorėzojnė nė Hagė katėr gjeneralėt e akuzuar

  • Gjykata e Hagės ngre aktpadi pėr krime lufte nė Kosovė kundėr katėr gjeneralėve serbė

  • Del Ponte paralajėmron edhe 13 aktakuza pėr krime lufte

  • Qytetarėt e Maqedonisė posedojnė mbi 100 mijė armė ilegale

  • Partia Socialiste nė prag tė krizės

  • Arafat kėrkon aksion tė menjėhershėm ndėrkombėtar pėr tė ndalė sulmet ajrore izraelite

  • Nė Somali janė vrarė me armė zjarri dy britanikė

  • Ushtarėt amerikanė kanė shtėnė nė ajėr pėr tė shpėrndarė njė turmė protestuesish nė Bagdad

  • Kryengritės seperatistė nė Kashmirin Indian kanė liruar 12 pengje

  • Nė Falluxha janė vrarė njė ushtar amerikan dhe dy civilė

  • Treshja evropiane nė Teheran

  • HRW akuzon trupat amerikane

  • Izraeli godet Gazėn me forcė

 
  
Pėrfaqėsuesit e Kosovės ditėn e lumturimit tė Nėnės Tereze e quajtėn hostorike
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Pas kthimit tė anėtarėve tė delegacionit tė Kosovės nga Roma ku mori jesė nė lumturimin e Nėnės Tereze tha nė se ajo qė ndodhi tė dielen mund tė ndodhė njėherė nė njėmijė vjet.
 
Kolė Berisha, nėnkryetar i LDK-sė deklaroi se "ėshtė evidente qė jo vetėm popujt e mėdhenj, por edhe popujt e vegjėl mund tė japin njerėz tė mėdhenj dhe kjo ėshtė diēka e jashtėzakonshme pėr shqiptarin siē ėshtė pėr gjithė popujt". "Ėshtė me rėndėsi qė kemi patur njė pėrfaqėsi shumė tė madhe, ėshtė treguar njė respekt i madh ndaj nesh nga ana e Selisė sė Shenjtė.
 
Kjo do tė thotė se e kemi dėshmuar dhe ne qė dimė tė regjistrojmė vlerat", tha Berisha. Ndėrkaq, Ismet Beqiri, kryetar i Komunės sė Prishtinės, Lumturimin e Nėnė Terezės vlerėsoi si akt historik pėr popullin shqiptar. Zef Morina, Ministėr i Transportit dhe Komunikacionit e quajti historike ditėn e lumturimit tė Nėnės Tereze, pasi siē tha ai kjo dėshmon se populli shqiptar ėshtė i barabartė me gjithė popujt e botės.
 
 
Kryeministri i Kosovės udhėtoi nė Londėr
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Do tė kėrkojmė pėrkrahje nga qeveria britanike pėr ta bėrė mė efikase qeverinė e Kosovės, tha dje kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, para nisjes pėr nė Britaninė e Madhe, ku do tė qėndrojė nė njė vizitė dyditore me ftesė tė Ministrisė sė jashtme britanike.

Ditėn e parė tė vizitės zyrtare, kryeministri Bajram Rexhepi, do tė ketė njė takim tė veēantė me sekretarin e jashtėm Xhek Stro dhe sekretarin e shtetit pėr Evropėn Denis Mekshejn.
 
 
Ministrat Morina e Sadriu marrin pjesė nė njė takim ministror tė REBIS-it nė Paris
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Nga data 22 deri mė 25 tetor nė Paris do tė mbahet takimi ministror i radhės sė REBIS-it. Kosova nė kėtė takim ėshtė ftuar tė marrė pjesė sikundėr edhe tė gjitha vendet e rajonit. Ky takim ėshtė vazhdimėsi e takimit tė ngjashėm tė mbajtur nė qershor tė kėtij viti nė Luksemburg.
 
Nga Kosova nė kėtė takim ėshtė ftuar tė marrė pjesė edhe ministri i Transportit dhe Telekomunikacionit Zef Morina me stafin e tij dhe ministri i Ekonomisė dhe Financave Ali Sadriu.

Delegacioni i MTPT nė kėtė takim do tė prezentojė projektet me interes pėr Kosovėn vlera e tė cilėve arrinė nė disa miliona euro.

Projektet qė do tė prezentohen kanė tė bėjnė me zhvillimin e infrastrukturėn rrugore, hekurudhat dhe avioacionin. Gjatė takimit ėshtė paraparė tė nėnshkruhet marrėveshja pėr realizimin e disa projekteve nė Kosovė nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh.

Pas kėtij takimi delegacioni i Ministrisė sė Transportit dhe Telekomunikacionit tė Kosovės, mė 26 - 28 tetor 2003 nė Bruksel do tė ketė takime me pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Transportit tė Flandrisė.
 
Temė e takimiot do tė jenė bashkėpunimi i dy vendeve dhe kėmbimi i pėrvojave nė sferėn e Transportit rrugor, hekurudhor dhe atij ajror.
 
 
Kryesia e Kuvendit pėrkrah nismėn pėr ndryshimet nė Kornizėn Kushtetuese
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nėn drejtimin e Nexhat Dacit, kryetar, ka vendosur sot qė nė seancėn parlamentare tė 23 tetorit ta nxjerrė pėr shqyrtim tė dytė Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr menaxhimin e financave publike, kurse pėr shqyrtim tė parė Prtojektligjin pėr kadastėr dhe atė pėr Barazinė gjinore.
 
Pėr seancėn vijuese, ndėrkaq janė paraparė: shqyrtimi i dytė i Projektligjit pėr inspektoratin e Punės dhe i atij pėr Pensionet e aftėsisė sė kufizuar, kurse nė shqyrtim tė parė do tė jetė Projektligji kundėr diskriminimit.

Kryesia e ka shqyrtuar sot edhe pėrgjigjen e Qeverisė sė Kosovės lidhur me kundėrshtimin e Koalicionit “Kthimi” nė Ligjin pėr prokurimin publik, si dhe kėrkesėn e grupit parlamentar tė komuniteteve tė tjera pėr rishqyrtimin e vendimit pėr ndarjen e mjeteve pėr financimin e partive politike.

Vėmendje tė veēantė kryesia i ka kushtuar nismave pėr ndryshimin e Kornizės Kushtetuese, duke konstatur se ēėshtja ėshtė nė kompetencė tė Kuvendit tė Kosovės.
 
Kryesia e ka pėrkrahur vendimin e Komisionit legjislativ pėr krijimin e grupit punues pesanėtarėsh pėr pėrgatitjen e ndyshimeve, konform kėrkesave tė proceseve tė reja nė Kosovė. Ėshtė vlerėsuar ndėrkaq qė paraprakisht duhet mbėshtetja e PSSP-sė dhe e KS tė OKB-sė pėr tė pasur sukses projekti.
 
 
Podujevė: U pėrurua ordinanca stomatologjike nė Lagjen Kuvajtiane
 
Podujevė, 21 tetor 2003 – Zv.Kryetari i komunės sė Podujevės Agim Kikaj dhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Shahzad Khan Bangash sot pritėn njė delegacion tė Komitetit Kuvajtian tė Bashkuar tė Bamirėsisė (KJRC) tė udhėhequr nga sekretari i Zyrės qendrore nė Kuvajt z. Faisal Almoghawi dhe drejtori i zyrės nė Kosovė z. Ibrahim Mekki.

"Qėllimi i vizitės sė sotme ėshtė qė tė njihemi me nevojat e qytetarėve tė komunės suaj, por edhe pėrurimi i Ordinancės stomatilogjike nė Lagjen Kuvajtiane, projekt i cili ka kushtuar 9500 euro", tha drejtori i zyrės pėr Kosovėn i KJRC z. Mekki.
 
Ai pohoi se pėrkujdeja pėr 200 fėmijė jetimė ėshtė njė projekt tjetėr i cili po vazhdon edhe kėtė vit pėr ēka KJRC shpenzon nga 6 mijė euro nė muaj. Sipas z. Mekki Komiteti i Bashkuar Kuvajtian i Bamirėsisė ka ndėrtuar edhe dy xhami nė Sfeēėl dhenė Gėrdofc, vlera e tė cilave arrinė shifrėn 120 mijė euro.
 
Mirėpo Ibrahim Mekki njoftoi se pėr vitin 2004 ky komitet ka hartuar edhe disa projekte pėr zhvillimin e infrastrukturės dhe bujqėsisė nė komunėn e Podujevės, duke pėrfshirė kėtu edhe fondin pėr ambulancėn e Lagjs Kuvajtiane qė kap shifrėn prej 45 mijė euro.

Delegacioni i kėsaj organizate pėruroi ordinancėn stomatologjike nė Lagjen Kuvajtiane nė Ballofc, pėr tė cilėn drejtori i Shtėpisė sė shėndetit z. Bahri Thaēi tha se kjo paraqet njė ndihmė pėr popullatėn e kėsaj Legjeje por edhe tė rrethinės, kurse “materialin pėr kėtė ordinancė do ta sigurojė Shtėpia e shėndetit”, tha z. Thaēi.
 
 
Nė zyrėn amerikane nė Prishtinė u krye trajnimi i zyrtarėve pėr marrėdhėnie me mediat
 
Podujevė, 21 tetor 2003 – Drejtoria pėr Marrėdhėnie me Publikun dhe Demokratizim (DMPD) e komunės sė Podujevės njoftoi se ka pėrfunduar trajnimi i zyrtarėve tė disa komunave dhe zyrtarėve tė SHPK-sė pėr marrėdhėnie me mediat.
 
Nė kėtė trajnim intensiv pos zyrtarėve tė SHPK-sė pėr informim morėn pjesė edhe disa zyrtarė pėr marrėdhėnie me publikun nga 5 komuna tė Kosovės, ndėr tė cilat edhe komuna e Podujevės.
 
“Ishte njė trajnim i suksesshėm dhe mjaft aktiv nė tė cilėn ligjėroi zonja Tammy Van Dame, zyrtare pėr marrėdhėnie me publikun nė Komandėn e pėrbashkėt tė forcave luftarake nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės”, pohoi zyrtari pėr marrėdhėnie me publikun i komunės sė Podujevės.
 
Organizimi i zyrave pėr informimin nė kuadėr tė drejtorive tė komunės, teknikat e marrėdhėnieve me mediat dhe bashkėpunimi si dhe trajnimi nė situata emergjente ishin tema interesante pėr tė cilat edhe komuna e Podujevės dha provimin me sukses.

Kėtė trajnim e pėrshėndeti edhe ambasadorja nė USIS nė Kosovė zonja Marsi Ris si dhe z. Majkėll Mekllellen i cili nė fund u ndau diplomat zyrtarėve pėr marrėdhėnie me publikun nė 2 komuna dhe zyrtarėve tė SHPK-sė nga disa rajone tė Kosovės.
 
 
U pėrurua Instituti i Kosovės pėr administratė publike
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Nė Prishtinė u pėrurua Instituti i Kosovės pėr administratė publike, i cili ėshtė themeluar nė kuadėr tė Ministrisė sė shėrbimeve publike. Instituti do tė realizojė programe trajnuese pėr personelin e ri tė administratės publike qė qytetarėt e Kosovės tė pėrfitojnė shėrbime sa mė cilėsore.

Duke marrė pjesė nė kėtė pėrurim, shefi i UNMIK-ut Hari Holkerin tha se instituti do tė jetė instrument pėr zhvillimin e kapaciteteve tė shėrbimeve civile, nė funksion tė krijimit tė njė ambienti tė shėndoshė tė zhvillimit ekonomik dhe gjithashtu njė urė drejt Evropės.
 
 
Reduktimet e energjisė elektrike vazhdojnė edhe gjatė disa ditėve tė ardhshme
 
Prishtinė, 21 tetor 2003 - Edhe sot vazhdojnė reduktimet drastike tė energjisė elektrike nė Kosovė, me orarin 2 me drita katėr nė terr. Kjo ka ndodhur si pasojė e rėnies nga sistemi tė bllokut tė dytė tė termocentralit Kosova B, nė tė cilin ka ndodhur njė prishje nė kaldajė. Riparimi mund tė zgjasė 2-3 ditė, por edhe mė shumė, thotė zėdhėnėsja e KEK-ut Beti Dauson.

Nė funksion pėr momentin janė vetėm dy blloqet e termocetralit Kosova A, tė cilėt prodhojnė 230 megavatė energji, ndėrkohė qė importohen edhe 100 megavatė tė tjerė.

Remonti nė Bllokun e dytė tė termocentralit B ėshtė kryer muajin e kaluar, por si duket ėshtė bėrė shkelo e shko kur aq shpejti doli nga funksioni.
   
 
Hartman: Autoritetet e Beogradit duhet t'i pėrmbushin obligimet ndaj Tribunalit tė Hagės
 
Hagė, 21 tetor 2003 - Zėdhėnėsja e Tribunalit tė Hagės Florans Hartman ka deklaruar se nga autoritetet e Beogradit pritet qė t'i pėrmbushin obligimet kur ėshtė fjala pėr gjeneralin e policisė Sreten Llukiq, i cili akuzohet pėr krime kundėr njerėzimit nė vitin 1998 e 1999 nė Kosovė.
 
Ndėrkaq, Hartman pėr gjeneralin e arratisur Vlastimir Gjorgjeviq, i cili akuzohet pėr tė njėjtat vepra penale nė Kosovė, tha se do tė kėrkohet ndihma e Interpolit.
 
 
Kryeministri dhe ministri serb i policisė refuzojnė t'i dorėzojnė nė Hagė katėr gjeneralėt e akuzuar
 
Beograd, 21 tetor 2003 - Ministri serb i policisė Dushan Mihajloviq ka deklaruar se nuk do t'i dorėzojė katėr gjeneralėt e akuzuar pėr krime lufte nga Tribunali i Hagės. Mihajloviq ka thėnė se gjenerali i policisė Sreten Llukiq ka qenė "dora e tij e djathtė" nė operacionin pėr arrestimin e grupit kriminal nė operacioni "Sabla".
 
Megjithatė, Mihajloviq thotė se do ta respektojė vendimin e qeverisė, por nuk do tė jetė ai qė do t'ia dorėzojė Tribunalit tė Hagės dy gjeneralėt e policisė, Llukiq e Gjorgjeviq.

Poashtu edhe kryeministri serb Zoran Zhivkoviq ka deklaruar se nuk duhet pritur reagime tė shpejta tė shtetit nė aspektin e arrestimit dhe tė dorėzimit tė Llukiqit, Gjorgjeviqit, Pavkoviqit dhe Llazareviqit nė gjykatėn e Hagės. Madje Zhivkoviq thotė se ka refuzuar tė pranojė aktakuzat kundėr kėtyre gjeneralėve nga Karla del Ponte kur ajo vizitoi para do kohe Beogradin.
 
 
Gjykata e Hagės ngre aktpadi pėr krime lufte nė Kosovė kundėr katėr gjeneralėve serbė
 
Hagė, 21 tetor 2003 - Gjykata e Kombeve tė Bashkuara pėr Krime Lufte ngriti aktpadi pėr krime lufte nė Kosovė nė fund tė viteve '90 kundėr 4 gjeneralėve serbė, pėrfshirė shefin aktual tė sigurimit tė Serbisė.

Nė padi pėrmenden emrat e shefit tė sigurisė publike tė Serbisė e Malit tė Zi, Gjenerali Sreten Llukiq; ish-shefi i shtabit i forcave jugosllave tė armatosura, Gjenerali Nebojsha Pavkoviq; ish-komandanti i forcave jugosllave nė Kosovė, Gjenerali Vladimir Llazareviq; dhe ish-shefi i policisė serbe, Vlastimir Gjorgjeviq.

Ata u akuzuan zyrtarisht muajin e kaluar pėr krime kundėr njerėzimit dhe pėr shkelje tė ligjeve tė luftės. Gjykata e Hagės njoftoi dje ngritjen e aktpadive.

Ata janė akuzuar pėr planifikimin dhe urdhėrimin e dėbimit me forcė, persekutimin dhe vrasjen e rreth 800 mijė civilėve shqiptarė nga Kosova nė vitin 1998-99.

Prokurorėt thonė se, ndėrsa gjeneralėt mund tė mos kenė vrarė personalisht apo dėbuar me forcė civilėt, ata janė pėrgjegjės pėr krimet e kryera nga ushtarėt qė kishin nėn komandėn e tyre.

Thuhet se tėr tė gjithė tė akuzuarit vazhdojnė tė jetojnė nė Serbi e Mal tė Zi, me pėrjashtim tė Gjeneralit Gjeorgjeviq, i cili besohet se ka shkuar nė Rusi para mė shumė se dy vjetėsh.
 
 
Del Ponte paralajėmron edhe 13 aktakuza pėr krime lufte
 
Shkup, 21 tetor 2003 - Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės Karla del Ponte njoftoi se ėshtė duke pėrgatitur edhe 13 aktakuza pėr krime lufte nė hapėsirėn e ish-Jugosllavisė, duke pėrfshirė edhe Maqedoninė. Del Ponte ka thėnė se Tribunali i Hagės me siguri do tė ngrisė aktakuzė pėr njė ose dy raste pėr krime lufte nė konfliktin e armatosur nė Maqedoni nė vitin 2001.
 
Del Ponte thotė se pėr hir tė interesit tė hetimeve nuk mund tė japė hollėsi pėr ato raste, por ka shtuar se pėr njėrin nga rastet ka probleme nė mungesė tė provave dhe se nevojitet ende kohė pėr hetime. Del Ponte poashtu ka thėnė se ėshtė duke pėrgatitur edhe 13 aktakuza nė territorin e Serbisė e Malit tė Zi, Kroacisė, Bosnjės e Hercegiviėn dhe nga Kosova.
 
 
Qytetarėt e Maqedonisė posedojnė mbi 100 mijė armė ilegale
 
Shkup, 21 tetor 2003 - Qytetarėt e Maqedonisė posedojnė mbi 100 mijė armė ilegale, tha ministri i mbrojtjes Vllado Buēkovski. Kėto armė janė paralajmėrim pėr tė gjithė ne, ka thėnė Buēkovski, nė prag tė aksionit pėr dorėzimin vullnetar tė armėve, qė do tė zgjatė prej 1 nėntorit deri 15 dhjetor.
 
 
Partia Socialiste nė prag tė krizės
 
Tiranė, 21 tetor 2003 - Nė Shqipėria partia socialiste ėshtė nė prag tė krizės. Kundėrvėnia e hapur e njė grupi deputetėsh tė drejtuar nga zoti Ilir Meta, ndaj kandidaturave tė reja pėr kabinetin qeveritar, mund tė vėrė seriozisht nė pikėpyetje pushtetin e sė majtės.
 
Kundėrshtarėt e kryeministrit Nano, kanė vėnė kusht rikompozimin e qeverisė, duke refuzuar tė votojnė nė parlament ministrat e jashtėm dhe tė Rendit.

Parlamenti mbetet pra skena ku do tė zhvillohet edhe njė herė dueli i forcės. Nė rast tė njė rrėzimi tė dytė tė kandidaturave, qeveria e kryeministrit Nano do tė futej realisht nė krizėn mė tė thellė.

Ndonėse ligjėrisht ai mund tė bėjė edhe njė pėrpjekje tė tretė, moralisht socialistėt do tė dėshmonin se nuk zotėrojnė mė shumicėn dhe se vendi ėshtė shumė afėr zgjedhjeve tė parakohshme.
 
 
Arafat kėrkon aksion tė menjėhershėm ndėrkombėtar pėr tė ndalė sulmet ajrore izraelite
 
Ramallah, 21 tetor 2003 – Presidenti Jaser Atrafat ka kėrkuar sot (e martė) aksion tė menjėhershėm ndėrkombėtar, “pėr tė ndalė kėtė ēmenduri ushtarake”, siē quhen sulmet e fundit ajrore izraelite nė Rripin e Gazės, ku u vranė 10 palestinezė, kryesisht civilė, njofton Rojter.

Nė anėn tjetėr kryeministri izraelit, Ariel Sharon, si kundėrpėrgjigje ka thėnė se nuk do tė ndalet gjurmimi i militantėve islamikė, pėrkundėr viktimave civile, tė cilat shkaktuan kritika tė fuqishme nė Izrael dhe opozita madje kėrkoi edhe hetime.
 
 
Nė Somali janė vrarė me armė zjarri dy britanikė
 
Londėr, 21 tetor 2003 – Dy britanikė janė vrarė me armė zjarri nė Somali, ka bėrė tė ditur Ministria e Jashtme e Britanisė sė Madhe nė njė njoftim tė sotėm (e martė), njofton BBCWorld. Ēifti britanik ėshtė vrarė tė hėnėn nga persona tė paidentifikuar, siē thuhet, nė republikėn e vetėshpallur Somalilend nė Somali, ka thėnė policia vendėse.
 
Detaje mė tė hollėsishme pėr ēiftin ende nuk janė dhėnė, ngase ende s'ka kontakte me ndonjė tė afėrm tė tyre, ka thėnė zėdhėnėsi i Forin Ofisit. Policia ka thėnė se ata janė vrarė nė banesėn e tyre duke e shikuar televizorin.
 
 
Ushtarėt amerikanė kanė shtėnė nė ajėr pėr tė shpėrndarė njė turmė protestuesish nė Bagdad
 
Bagdad, 21 tetor 2003 - Ushtarėt amerikanė kanė shtėnė nė ajėr disa herė pėr tė shpėrndarė njė turmė tė mijėra punėtorėve tė ministrive tė qeverisė irakiane nė Bagdad, qė protestonin kundėr arrestimit tė njė gruaje narkomane, e cila ishte zbuluar me anėn e njė qeni tė dresuar, njofton Rojter.
 
Meqenėse qeni sipas fesė islame ėshtė I ndotur, pėrdorimi I qenit pėr zbulim ka shkaktuar revoltat e irakianėve. S’ka njoftime pėr viktima. Ushtria amerikane ende s’I ka komentuar kėto ngjarje.
 
 
Kryengritės seperatistė nė Kashmirin Indian kanė liruar 12 pengje
 
Srinagar, 21 tetor 2003 - Kryengritės tė dyshimtė seperatistė, tė rrethuar nė njė shtėpi nė Kashmirin Indian, kanė liruar sot (e martė) 12 pengje, tė cilėt I kishin kapur njė ditė mė iu dorėzuar atyre, ka thėnė=parė, derisa ata po kėrkonin tė bisedonin pėr t zėdhėnėsi I policisė, njofton Rojter.
 
Tre nga katėr militantėt ende janė nė shtėpinė e barrikaduar nė njė fshat tė largėt afėr Srinagarit, kurse ushtria ende po e mban nė rrethim shtėpinė nė fjalė.
 
 
Nė Falluxha janė vrarė njė ushtar amerikan dhe dy civilė
 
Falluxha, 21 tetor 2003 - Njė ushtar amerikanė dhe dy civilė janė vrarė kur njė patrullė ushtarake amerikane ėshtė sulmuar nė qytetin e trazuar Falluxha, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt dhe ushtria amerikane, njofton Rojer. Zėdhėnėsi I ushtrisė amerikane ka thėnė se njė bombė ka shpėrthyer anės rrugės derisa patrulla po kalonte andej pari me njė automjet.
 
Sulmuesit pastaj kanė hapur zjarr me pushkė automatike kundėr patrullės amerikane, tė cilėt pastaj ua kanė kthyer zhjarrin. Dėshmitarėt kanė thėnė se gjatė shkėmbimit tė zjarrit janė vrarė dy civilė , kurse pesė tė tjerė janė plagosur, ndėr tė cilėt njė grua dhe njė fėmijė.
 
 
Treshja evropiane nė Teheran
 
Teheran, 21 tetor 2003 - Njė delegacion i lartė i BE-sė ndodhet nė Teheran, nė njė mision pėr tė bindur Iranin tė bėjė tė ditur shtrirjen e programit tė tij bėrthamor.

Kombet e Bashkuara i kanė dhėnė afat deri nė fund tė kėtij muaji, Iranit, pėr tė provuar se nuk po zhvillon armė bėrthamore.

Ministrat e jashtėm tė Gjermanisė, Britanisė dhe Francės nuk do ta ndėrmerrnin njė udhėtim tė njė profili kaq tė lartė dhe dramatik, nėse nuk do tė kishte asnjė shenjė nga Irani pėr bashkėpunim.

Rrugės pėr nė Teheran, sekretari i jashtėm britanik, Xhek Stro tha se qėllimi ishte tė inkurajonin Iranin tė tregonte se nuk kishte asgjė pėr tė fshehur nė programet bėrthamore tė sė tashmes apo tė sė shkuarės.
 
 
HRW akuzon trupat amerikane
 
Nju Jork, 21 tetor 2003 - Njė grup pėr tė drejtat e njeriut me seli nė Nju-Jork thotė se ka konfirmuar se njėzet civilė janė vrarė nė Bagdad nė rrethana tė diskutueshme nga trupat amerikane qė nga njė maji, dita kur presidenti Bush shpalli pėrfundimin e operacioneve luftarake.

Human Rights Watch akuzon forcat amerikane nė Bagdad pėr veprime tė cilat nė tė vėrtetė mbeten tė pandėshkuara. Grupi thotė se nuk e kupton se si ushtarakėt nuk i numėrojnė vdekjet civile ose nuk kanė kryer hetime tė hollėsishme.

Grupi thotė se problemi pjesėrisht qėndron nė atė se shumė nga trupat e njėjta qė i hapėn rrugėn vetes pėr nė Bagdad nuk ishin tė trajnuara, tė pajisura ose tė pėrgatitura psiqikisht pėr tė drejtuar vendin.
Human Rights Watch e pranon se ushtarakėt nuk i vunė qėllimisht nė shėnjestėr civilėt, por akuzoi disa ushtarė tė kenė qenė shumė tė rrėmbyer.

Njė zėdhėnės i Pentagonit tha se pasojat e paqėllimshme janė tė paevitueshme nė ēfarėdo lloj konflikti.
 
 
Izraeli godet Gazėn me forcė
 
Gazė, 21 tetor 2003 - Njė seri sulmesh ajrore tė djeshme izraelite mbi Rripin e Gazės janė vrarė sė paku 10 persona dhe ka plagosur shumė tė tjerė.

Nė njė nga sulmet mė tė ashpra, helikopterėt gjuajtėn dy raketa mbi njė makinė pranė njė kampi refugjatėsh nė Gazėn Qėndrore duke vrarė 6 persona.

Veprimi izraelit erdhi vetėm njė ditė pasi tre ushtarė izraelitė u vranė nė njė pritė pranė Bregut perėndimor.

Ndėrsa dhuna ka vazhduar, shtetet arabe kanė prezantuar rezolta nė KB nė pėrpjekje pėr tė ndaluar ndėrtimin e barrierės aq kontraverse.

Njė rezolutė bėn thirrje pėr transferim tė ēėshtjes nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

 


  |  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.