|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Pėrtej foklorizmi

 
 

Debati pėr Himarėn, replikojnė Vehbiu, Topi dhe Kapllani, tri publicistė tė njohur

 
 

 
18 tetor 2003 / TN
 
Ēerēiz LOLOĒI
 
Njė debat elektronik mes studiuesit tė njohur Adrian Vehbiu dhe gazetarėve Topi dhe Kapllani ngėrthen njė vėshtrim krejt tė veēantė pėr Himarėn postzgjedhore e cila ėshtė bėrė mollė sherri mes forcave tė ndryshme politike, duke ripėrsėritur skenarė tė nėjtė me personazhe tė njėjtė  dhe qė askush nuk merr ndėshkimin e duhur. Autorėt e debatit duan tė thonė se Himara, njė zonė bregdetare nė jug tė vendit, e pėrbėrė nga shtatė fshatra (tri prej tyre flasin edhe gjuhėn greke) falė njė tradite tė hershme, pėr hir tė dhėniemarrjeve mes shqiptarėve dhe grekėve dhe pėr shkak tė prirjes himariote pėr tė parė mė shumė nda deti qė u sillte tė ardhura sesa duke kapėrcyer njė Llogara me shuėm shpenzime.
 
Himara ka vuajtur nė sistemin diktatorial siē kanė vujatur shumė zona tė tjera tė vendit, por ajo ka qenė gjithashtu njė perlė e harruar edhe e politikavė tė postnėntėdhjetės, megjithėse popullohet prej banorėve shumė tė zgjuar, mikpritės dhe me njė vel qytetarie nė njė terren disi tė thyer. Himarėn s’mund ta posedojė askush sepse kjo gjė nuk ka ndodhur edhe nė motė mė tė vėshtira pėr egzistencėn e saj; atje mund tė marrin fund pėrrallat me piratėt e pėrtejdetit, nėse nisin seriozisht investimet, riformulohen politika pėr mė shumė dashuri pėr truallin amė dhe pėr fqinjėt e dhėnė nga perėndia dhe kur atje kthehet mormaliteti i njė qyteteze krejt tė vecantė.
  
 
TOPI: Nė literaturėn qė lexoj unė i vetmi qyteterim "in continum" i Himarės ishte proto-shqiptar e shqiptar i ditėve tė sotme. Historia e prelatėve himariotė dhe kishės himariote ka qenė kristianė katolikė dhe jo bizantinė. Ka njė histori tė mirėdokumentuar qė nga mesjeta e hershme e deri nė vitet e osmanllinjve ku prelatėt e Himarės, zgjidheshin nga Roma, dhe jo nga Konstandinopoja.
 
ADRIAN VEHBIU: Unė flas mė tepėr pėr njė MODEL qytetėrimi bizantino-venecian, duke pasur nė mendje decentralizimin, autonominė, kontaktin dhe integritetin tė riprodhuara jo aq nėpėrmjet pushtetit politik sa nėpėrmjet shkėmbimeve tregtare detare e tė tjera tipare si kėto. Patjetėr qė ka njė histori tė katolicizmit (dhe tė uniatizmit) nė Himarė, por unė e kisha edhe kėtė parasysh, kur flisja pėr situatėn kufitare tė Himarės (kufitare nė pikėpamje meta-kulturore, jo politike).
 
TOPI: Himara ka pasur lidhje tokėsore tė rregullta jo vetėm me malėsitė pėrreth, por me thellėsinė e Hinterlandit. Kėtė himariotėt ja dinė pėr nder vet Jul Cezarit, i cili hapi rrugėn tokėsore ekzistuese (kthesat e Dukatit e qafėn e Llogarasė e nė vazhdim) pėr legjionet e veta. Kjo rrugė duket se ėshtė mjaft e vjetėr, pėr tė zhvilluar kontaktet e himariotėve me Hinterlandin.
 
ADRIAN VEHBIU: Vetėm se Hinterlandi nė atė kohė ishte pak si i dominuar nga bandat e kusarėve, ndėrsa deti do tė ketė qenė mė i sigurt. Por edhe unė e kam pėrmendur, besoj, se Himara ishte njė nga ato pika tė shumta tė bregdetit ku dy qytetėrime, i detit dhe i tokės, komunikonin dhe shkėmbenin vlera. Nė kėtė kuptim, Himara ėshtė furnizuar rregullisht me material njerėzor nga Hinterlandi, prej nga i ka ardhur edhe dialekti shqip qė flitet atje (ka njė kontinuum me tė folmet e labėrishtes, me disa karakteristika kurioze, si p.sh. gjurmė tė hundorėsisė, qė flasin edhe pėr njė emigrim tė mundshėm nga Veriu, ndoshta pas dyndjeve osmane nė Arbėri).
 
TOPI: Krejtėsisht e papranueshme ideja pėr Himarėn "si kufiri virtual" midis dy shteteve. Kjo i shkon shumė pėr shtat ekstremistėve vorioepirotė, dhe ndonjė axhende tė shpallur apo gjysėm tė shpallur nė qarqet greke.
 
ADRIAN VEHBIU: Duam apo nuk duam ne, nė Himarėn e shekujve XIX dhe XX gjithnje janė pėrplasur tė paktėn dy kultura (natyrisht, unė flas pėr kultura jo shtete). Kushdo qė kalon sado pak kohė nė Himarė e kupton se kufiri kulturor ėshtė REAL, jo i shpikur prej analistėve tė ngeshėm. Fajin pėr kėtė e ka sa pozita gjeografike e Himarės dhe orientimi i saj nga deti, aq edhe politikat dritėshkurtra tė regjimeve nė Tiranė. Investimet e bėra nė Himarė kanė qenė qesharake; pėr arsye politike banorėve u ish hequr e drejta tė lėviznin me barkė (maskarallėk, pėr njė kulturė qė detin e ka hapėsirė jetese), dhe deri edhe peshkun ua dėrgonin (kur ua dėrgonin) me makinė frigorifer nga Vlora; dhe pėr ata qė nuk e dinė, po kujtoj se Bregu nuk ka qenė mbuluar kurrė me sinjal televiziv tė Tiranės.
 
TOPI: Himara nuk ka qenė kurrė koloni helene nė pikpamje tė ekspansionit kulturor. Ka qenė pikė tranzite tregėtie, qė i shėrbente nevojAdrian Vehbiue tė Himarės e fshatrAdrian Vehbiue pėrreth. Kultura helene nuk pati asnjė lloj influence nė fshatarėt himariotė.
 
ADRIAN VEHBIU: Altin, kultura helene, e futur nėpėrmjet gjuhės, televizionit e tani vonė edhe ekspedienteve te tjera, po e dominon Himarėn. Natyrisht, nuk ka pasur kurrė GREKĖ nė Himarė (si kolonė); prandaj ky helenizim po kryhet me INDUKSION. Ėshtė dukuri reale, nuk mund tė mbyllim sytė dhe ta injorojmė, nė emėr tė patriotizmit dhe tė sovranitetit dhe tė historisė!
 
TOPI: Kur lexova edhe kėtė "edhe/edhe", si konkluzioni i mendimeve tė tua mė tė hershme tė shkrimit, vetvetiu mė doli pyetja: Tallesh apo e ke me tė vėrtetė? Mirė unė nuk e kuptove se ku doje tė dilje me atė idenė e mullirit me erė e tė nevojės sė ujit pėr t'a vėnė nė punė. Po ky shkrimi juaj cilit mullixhi i vė mullirin nė punė?
 
ADRIAN VEHBIU: Unė sinqerisht besoj se njė diskutim i hapur i problemeve tė Himarės ashtu siē janė do tė ndihmojė pėr tė kuptuar shqetėsimet e atjeshme dhe shqetėsimet tona pėr helenizimin; ashtu si liberalizimi i politikes kulturore tė Tiranės do ta forcojė shqiptarėsinė e Himarės dhe tė Bregut, me kusht qė tė shoqėrohet me investime serioze.
 
TOPI: Nė zemėr tė Shqipėrisė, sipas konkluzionit tuaj, do tė krijojmė sot kufirin virtual ku tė ballafaqojmė kulturat. Cilat kultura? Kulturėn helene tė tremijė vjetėve pėrpara, t'a sjellim atje ku nuk ka ekzisuar mė parė, e ta helenizojmė Himarėn, pasi nuk mundėn t'a kolonizonin helenėt para tridhjet shekujsh. Apo kulturėn e sotme greke tė ekspansionit pėrballė mjerimit kulturor e ekonomik shqiptar? Kjo nuk ėshtė njė dilemė, kjo ėshtė njė axhendė e mirėorkestruar.
 
ADRIAN VEHBIU: Kjo nuk varet nga ne. Ballafaqimi kulturor nė zonėn e Bregut po ndodh ēdo ditė, pAdrian Vehbiuarėsisht nga qėndrimet ose pozat e Tiranės. Pėr fat tė keq, administratat shqiptare e kanė zakon vetėm tė REAGOJNĖ kur ndodh ndonjė hata ose provokacion; pėrndryshe parapėlqejnė t'i injorojnė problemet, me shpresė se do tė zgjidhen vetvetiu. Regjimi i sotėm ia ka dorėzuar krejt ekonominė shqiptare Greqisė, nuk don t'ia dijė pėr fatet kulturore tė Himarės. As administrata greke nuk ka ndonjė interes tė ngrejė probleme etnike nė Himarė, nė njė kohė qė e kontrollon krejt Shqipėrinė si tė dojė. Prandaj dhe pAdrian Vehbiuarėsisht nga "axhendat" e ekstremistėve dhe tė hajvanėve, konfliktet nė Himarė pasqyrojnė njė siklet tė vjetėr, tė paadresuar dhe tė kronicizuar.
 
Tani dua tė kaloj te polemika e z. Kapllani, i cili mė pyet:
 
(1) Kush jeni ju qė jepni “zgjidhje optimale” pėr njė zonė tė caktuar tė territorit tė njohur ndėrkombėtarisht tė Republikės sė Shqipėrisė? (2) A mos jeni gjė deputet i asaj zone? (3) Pėrfaqėsues i PBDNJ-sė? (4) Pėrfaqėsues i Omonia-s? (5) Kush ju pyeti ju tė jepnit mendim pėr status? Etj.
 
KAPLLANI: Kjo orvatje pėr ta devijuar objektin e diskutimit nga Himara tek autori i shkrimit pėr Himarėn (unė nė kėtė rast) ėshtė tė paktėn e pahijshme. Gjithashtu, pyetja e pestė, "kush ju pyeti" tingėllon pak si vulgare, sidomos nė njė debat tė lirė diskutimesh ku shprehja e mendimeve ėshtė vetė arsye e ekzistencės sė forumit!
Kush ėshtė nė dilemė? Shqiptarėt? Grekėt? Grekėt nuk kanė dilemė: ata duan VorioEpirin gjer nė Shkumbin dhe jo gjer nė Himarė. Shqiptarėt nuk kanė dilemė gjithashtu: Shqiptarėt nuk diskutojnė territorin e tyre prej 28748 kilometra katrorė. Pėrkundrazi kėrkojnė tokat ēame gjer nė Prevezė.
 
ADRIAN VEHBIU: Nuk mė rezulton qė shqiptarėt tė kėrkojnė "toka ēame deri nė Prevezė"; shqiptarėt kėrkojnė tė integrohen nė Evropė dhe tė shpėtojnė njė herė e mirė nga mjerimi ku i kanė lėnė "patriotėt" qė shqetėsohen vetėm pėr territore e flamurė. Problemi ėshtė nėse do tė integrohemi nė Evropė si shqiptarė me dinjitet e kulturė, apo do ta lėmė Shqipėrinė tė kthehet edhe njė herė nė njė shprehje gjeografike, d..m.th. nė njė tokė tė lėnė (kėtė herė pėrfundimisht) djerrė, ku tė vazhdojė tė valėvitet flamuri me shkabėn dykrenare? Sa pėr grekėt, kėta janė po aq tė pėrēarė sa edhe shqiptarėt; nuk ka kuptim tė flitet pėr GREKĖT sikur tė jenė ndonjė parti politike apo grup rock-u; dhe nuk besoj se i pėrfaqėsojnė ekstremistėt qė ngrenė leckat bardheblu nė gėrmadhat e Himarės.
 
KAPLLANI: Marsi shkatėrrimtar i 97-ės dhe shkatėrrimi i ushtrisė shqiptare filloi pikėrisht nė Himarė. Agjentėt e e shėrbimit sekret grek, tė Asfalisė, organizata terroriste ``MADRIAN VEHBIUI``, si dhe ushtarė tė Vorio Epirit sulmuan repartet ushtarake nė breg...Mė lejoni t`u kujtoj prerjen e kokės sė njė kapteri shqiptar nga turmat e egėrsuara tė grekėve. (Nėse qeveria shqiptare kėrkon megjithė mend tė bėjė njė hetim atje, duhet ta fillojė punėn qė nga 97-a.)
 
ADRIAN VEHBIU: Pse nuk e shtyn edhe mė analizėn, z. Kapllani, pėr tė pėrmendur shkaqet e katastrofės sė 97-es? Nuk besoj se mendon qė e kanė fajin "grekėt" edhe pėr piramidat, ose pėr dezintegrimin e ushtrisė shqiptare. Natyrisht, shėrbimet sekrete greke ishin tė parat qė pėrfituan nga kaosi i krijuar, e ndoshta edhe ndihmuan per precipitimin e tij; por ishin gabimet e shtetit shqiptar vetė dhe naiviteti ose grykėsia e shqiptarėve qė ua hapėn  rrugėn agjentėve grekė, serbė dhe tė tjerėve.
 
KAPLLANI: Nė Ballkan flitet vetėm me grykėn e pushkės.
 
ADRIAN VEHBIU: No comment.
 
KAPLLANI: Nė Shqipėri, i nderuar zoti Vehbiu, qė nga 16 e gjer nė moshėn 70 vjeēare, janė qė tė gjithė tė armatosur. A e dini ju zotėri, se himariotėt janė po ashtu tė armatosur dhe se t`i japesh njė status ``edhe, edhe``, ca kriminelėve tė importuar nga Greqia ėshtė njė lojė shumė e rrezikshme me interesat kombėtare?
 
ADRIAN VEHBIU: Nėse janė tė armatosur, tė shkojė policia dhe t'i ēarmatosė. Nėse bėjnė krime, t'i burgosė. Pastaj tė ndėrhyjė shteti shqiptar seriozisht nė Himarė e gjetiu nė Breg, ashtu siē i takon nė pėrputhje me rolin qė duhet tė luajė si shtet dhe nė njė mėnyrė tė tillė qė t'u pėrshtatet specifikAdrian Vehbiue kulturore tė zonės, nė mėnyrė qė fėmijėt e kėtyre filogrekėve tė Himarės tė ridashurohen me shqiptarizmin. Kėshtu shėrbehen interesat kombėtare, z. Kapllani, jo me fjalė tė mėdha e me rrahje gjoksi.
 
KAPLLANI: Nuk e di sinqerisht se cili ju ka detyruar personalisht ju qė tė dilni nė shtyp me mendime tė tilla. Nėse do t`i jepnim njė status ``edhe, edhe``, Himarės, nesėr do tė detyroheshim tė jepnim njė status `ĆØdhe, edhe``, edhe pėr Voskopojėn, meqė kryevllahu Kristo Goxhi, na e quan Voskopojėn, ``djepin greko-vllah``. Pasnesėr do tė ngriheshin ata tė Gollobordės, qė do tė kėrkonin edhe ata njė status ` `edhe, edhe``, meqė kanė gjuhė tė importuar bullgarishten.
 
ADRIAN VEHBIU: Po ē'e keqe do t'i vijė Shqipėrisė qė t'i trajtojė mirė minoritetet? Aq mė tepėr kur pretendohet qė minoritetet shqiptare nė Ballkan, kudo qė janė, tė trajtohen me njerėzillėk e dinjitet? Nėse ka vllehė, gollobordas a vrakas qė kėrkojnė privilegje kulturore, pse tė mos u jepen? Nė emėr tė cilit parim do t'ua shkelim tė drejtat?


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.