|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

MITI I PARALIZUAR

 
 

 
Gjilan, 10 tetor 2003 / Arbėr R. IISMAJLI
 
Mungesa e saj e gjatė dhe sidomos mėria e madhe e komunisto-socialistėve tė Tiranės kuislinge dhe argatėve tė Nanosit nė Kosovė nė fakt ėshtė pazgjidhshmėrisht e lidhur me presidentin Rugova dhe LDK-nė nė pėrgjithėsi.
 
Presidenti Rugova ėshtė njeriu qė ka refuzuar tė vendos njė tufė me lule nė shkurt tė vitit 1991 nė varrin e xha Enverit dhe ka shpėtuar nga atentati i  ish-ministrit tė brndshėm, Gramoz Ruqi vetėm pėr shkak tė ndergjegjies shqiptare tė disa ish-oficerėve tė sigurimit tė shtetit Shqiptar nė atė kohė.
 
Pluralizmi politik nė Kosovė njė vit pėrpara Shqipėrisė dhe dalja e Presidentit Rugova nė krye tė forcave demokratike ishte pa dyshim njė goditje e madhe pėr komunistėt shqiptar tė « xhaxhi »  Enverit tė tyre, tė cilėt ngelėn pas kėsaj edhe pa mbėshtetjen e klanit politik qė pėrdornin nė Kosovė pėr interesa tė tyre. Mėria e madhe e komunisto-socialistėve shqiptarė ndaj presidentit Rugova nis, pra, politikisht.
 
Tė „vetėndėrgjegjėsuar“ nga sundimi i gjatė politik nė kėtė vend se interesat politike janė mė tė rėndėsishme se ato kombėtare, komunisto-socialistėt shqiptarė e pėrdorėn Kosovėn si mjet politik kundėr ish-opozitės demokratike dhe nė fushatėn e 22 marsit. Komisarėt e tyre politikė mundoheshin ti frikėsonin njerėzit me njė propagandė aktive kundėr Kosovės.
 
I kanė ende tė freskėta qytetarėt shqiptarė dhe pėr shkak tė regjenerimit tė tyre tė vazhdueshme ato sllogane qė pėrpiqeshin tu mbushnin menden njerėzve se „Berisha do t’ua jepte dyqanet kosovarėve“ se „Berisha do t’i ēojė ndihmat e Europės nė Kosovė“ e dhjetėra tė tjera tė cilat u pėrpoqėn dhe bėnė sa mundėn pėr ta bėre faktik kufirin mes dy pjesėve tė kombit.
 
Rishfaqja e Kosovės dhe e presidentit Rugova nė fjalorin e tyre politik ndodhi pikėrisht nė kulmin e njė beteje politike, atėhere kur ata e ndjen vetėn e vetmuar nga pjesa mė e madhe e kombit shqipėtar. Servet Pėllumbi zgjodhi Pezėn, vendi ku shqiptarėt i kanė dhėnė njėri-tjetėrit dorėn e bashkimit pėr tė institucionalizuar luftėn e socialistėve shqipėtar ndaj Kosovės.
 
Sulmi i tij ndaj presidentit Rugova i analizuar qetėsisht nga analist i ftohėt i njė skene politike ėshtė nė fakt njė thirje pėr ndarjėn e Kosovės pėrfundimisht nga Shqipėria. „T’i tregosh kufirin“ presidentit Rugova vetėm nga nervozizmi politik pėr mos mbėshtetjėn e ideve tė t’ua politike ėshtė njė akt real i njohėjes sė asaj politike qė ka ngritur kėtė kufi nė mes tė shqiptarėve.
 
Mė tej ēdo kush e kupton se ky ėshtė njė aksion pėr theksimin e kėtij kufiri, pėr ta bėr atė prezent edhe nė jetėn politike shqiptare. Kosova dhe ēdo shqipėtar qė jeton nė botė ka tė drejt tė interesohet pėr jetėn politike nė Shqipėri, tė mbėshtes ose jo njė levizje tė caktuar politike.
 
Parimi themelor i gjithė kėsaj mbėshtetjeje ka ngelur zakonisht njohja dhe mbėshtetja e politikės sė ēdo shteti shqipėtar tė zgjedhur nė mėnyr tė ligjshme. Pėr mė tepėr qendrimi i presidentit Rugova qė ėshtė njė president legjitim i votuar nga shumica e shqiptarėve tė Kosovės, ėshtė njė qendrim i popullit tė Kosovės, i cili edhe pse nuk mund tė interesojė nuk mund tė mohohet, as tė shmangėt nga ndikimi nė jetėn politike shqipėtare.
 
Ata u kujtuan vonė t’i tregojnė kufirin presidentit Rugova, pasi ai ka kapėrcyer tanimė, kufinjėt e tjerė politikė mė tė mėdhenjė se ky qė pėrpiqet ta ngrej Pėllumbi mes shqiptarėve. Presidenti Rugova ėshtė mė i njohuri nė Europė dhe nė botė se ēdo lider socialistėsh shqipėtar dhe ka mė shumė pėrkrahės dhe dashamir jashtė Kosovės se ēka njė parti qė ka trashėguar potencialin e komunistėve shqiptarė.`
 
Ėshtė vonė tani ta sulmosh presidentin Rugova, dhe t’i heqėsh atij kontributin historik nė luftėn pėr bashkimin e shqiptarėve, pasi ai e ka bėrė mė dinjitoz dhe tė patundshėm vendin nė historin e Shqipėrisė dhe shqiptarėve se ēdo lider i komunistėve shqiptarė qysh nga 1941.
 
Ėshtė vonė dhe qesharake t’i shpallėsh luftė nga Peza njeriut qė me idealet e Pezės po mban tė bashkuar mė se dy milionė shqiptarė dhe po i drejton pėr nga njė e ardhme drejtė pavarsisė dhe europes se bashkuar demokratike.
 
Gjilan, Arbėr R.Ismajli
01-10/2003
 

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.