|  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
 E enjte, 9 tetor 2003

 
   

  Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti komandantin e ri tė KFOR-it, gjeneralin gjerman Holger Kamerhof

  • Holkeri tha se bisedimet janė tė rėndėsishme pėr ta bėrė njė ditė tė panevojshme praninė e UNMIK-ut nė Kosovė

  • Polemika tė ashpra midis grupit parlamentar tė PDK-sė dhe kryeparlamentarit Nexhat Daci

  • Lari Rosin: Zotimi i SHBA-ve pėr Kosovėn mbetet nė fuqi

  • Beogradi megjithatė ka gisht nė ndaljen e procesit tė privatizimit nė Kosovė

  • Podujevė: Kėtė vjeshtė pėrgatiten tė mbillen 8.274 hektarė

  • Grupi punues diskutoi pėr kthimin e tė zhvendosurve

  • As takimi i mbrėmshėm i Holkerit me pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe tė partive politike nuk dha rezultate tė duhura

  • E. Busek thotė se qėndrimet krejtėsisht tė ndryshme tė Prishtinės dhe Beogradit flasin nė favor tė dėshtimit tė dialogut

  • K. Berisha thotė se shqiptarėt nuk janė fajtorė dhe nuk kanė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė

  • Zėdhėnėsja e BE-sė hodhi poshtė mundėsinė qė procesi i privatizimit tė jetė ndėrprerė me kėrkesė tė Serbisė

  • BE ia lė pėrgjegjėsinė pėr ndėrprerjen e procesit tė privatizimit administratės sė UNMIK-ut

  • Alfred Moisiu ka bėrė thirrje pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme

  • Efektivat e ushtrisė shqiptare do tė kujdesen pėr sigurinė e institicioneve tė shtetit gjatė zgjedhjeve lokale

  • Nxėnės maqedonas sėrish protestuan nė Shkup kundėr njė vendimi qė nxėnėsit shqiptarė tė mėsojnė nė shkollėn e tyre

  • Rritje tė krimit tė organizuar nė Greqi

  • Nė luftimet ndėrmjet fraksioneve rivale nė Afganistan janė vrarė ose janė plagosur rreth 80 vetė

  • Nė njė sulm me granatė raketore nė Irak ėshtė vrarė njė ushtar amerikan

  • Rreth 50 vetė janė vrarė ose janė plagosur nė luftimet ndėrmjet fraksioneve rivale nė Afganistan

  • Nė dy sulme tė sotme nė Bagdad, ndėr 10 tė vrarė ėshtė edhe njė diplomat spanjoll

  • Shpėrthimi i njė makinė-bombė nė Bagdad shkaktoi vdekjen e tė pakten 9 personave

  • Tė pakten 54 nxėnės shkolle kanė humbur jetėn nė njė fatkeqėsi trafiku nė Indonezi

  • Nė njė shpėrthim tė njė autobombe janė vrarė tė pakten 6 vetė

  • Kartėmonedha tė reja 20-dollarėshe

  • Iraku ndahet mbi dislokimin e trupave turke

  • NATO diskuton pėr modernizimin e aleancės

  • Shtohet popullsia emigrante nė SHBA

 
  
Presidenti Rugova priti komandantin e ri tė KFOR-it, gjeneralin gjerman Holger Kamerhof
 
   
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot komandantin e ri tė KFOR-it, gjeneralin gjerman Holger Kamerhof, i cili ditė mė parė nė kėtė post e zėvendėsoi gjeneralin italian, Fabio Mini.

Presidenti Rugova pasi i dėshiroi mirėseardhje gjeneralit Kamerhof, tha se me KFOR-in dhe NAT0-n do tė ketė njė bashkėpunim tė ngushtė.
Ai tha se KFOR-i ėshtė i dashur dhe i respektuar nga populli i Kosovės.
Nė kėtė takim, tha Presidenti, ėshtė biseduar edhe pėr progresin e arritur nė Kosovė, pėr objektivat e saja zhvillimore, siē ėshtė zhvilllimi ekonomik, privatizimi, krijimi i vendeve tė reja tė punės, integrimi i grupeve etnike.
  
Presidenti Rugova edhe me kėtė rast theksoi se gjithnjė insiston qė Kosova tė njihet e pavarur e demokratike, e integruar nė NATO dhe nė BE, nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė.

Poashtu nė takim ėshtė biseduar edhe pėr mundėsitė e bisedimeve nė Vjenė.

"Ishte nder i madh qė Presidenti gjeti kohė qė tė mė takojė sot. E di se ai ėshtė shumė i zėnė, sepse janė ēėshtje kritike nė agjendė", tha gjenerali Kamerhof. "Presidenti po punon shumė nė pėrgatitjet pėr bisedimet nė Vjenė, pėr tė cilat mendoj se janė njė dritare e mundėsive, dhe ndoshta edhe hapi i parė drejt njė zgjidhje praktike", tha ai, duke shtuar se krejt kjo ka tė bėjė me pėrfitimin e Kosovės.

Gjenerali Kamerhof i uroi Presidentit Rugova shumė fat nė kėto bisedime, me interlokutorėt, si dhe me pėrfaqėsuesit nga BE-ja, NATO, SHBA-ja.
 
"Pra, dėshirat mė tė mira nga tė gjithė ne, nga KFOR-i, sepse kėto bisedime pėrmbajnė edhe angazhimin e pėrsėtitur tashmė sa herė tė punės sonė kėtu bashkė me UNMIK-un", tha gjenerali Kamerhof, me shpresė se mė nė fund do tė shihet progres, hapat e parė tė vegjėl qė shkojnė nė drejtim tė duhur.
 
"Kjo ėshtė ajo ēka ju dėshiroj Juve dhe popullit tė Kosovės", u shpreh komandanti i KFOR-it pas takimit me Presidentin Rugova.
 
 
Holkeri tha se bisedimet janė tė rėndėsishme pėr ta bėrė njė ditė tė panevojshme praninė e UNMIK-ut nė Kosovė
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Shefi i UNMIK-ut Harri Holkeri, duke folur pėr dialogun mes Prishtinės e Beogradit mė 14 tetor nė Vjen, tha sot se koha po kalon dhe pėrgatitjet duhet bėrė.
 
Holkeri theksoi se dera ėshtė e hapur, ndėrkaq bisedimet janė njė derė shumė e rėndėsishme pėr ta bėrė njė ditė tė panevojshme praninė e UNMIK-ut nė Kosovė. Sipas tij, afati i fundit ėshtė 14 tetori, por shtoi se duhet tė vazhdojnė pėrgatitjet dhe diskutimet me miqtė e Kosovės sesi do tė veprohet.

Holkeri ka lėshuar edhe njė deklaratė nė tė cilin ka konfirmuar qėndrimin e shefave tė zyrave tė 'kuintit' nė Prishtinė pėr zgjerimin e kapaciteteve qeverėsise tė institucioneve vendore. Andaj qė nga fillimi i vitit tė ardhshėm njė gjė e tillė do tė ndodhė nė fushėn e energjetikės dhe tė bashkėpunimit ndėrkombėtar.
 
 
Polemika tė ashpra midis grupit parlamentar tė PDK-sė dhe kryeparlamentarit Nexhat Daci
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Seanca e sotme e rregullt e Kuvendit tė Kosovės u zhvillua me polemika tė ashpra midis grupit parlamentar tė PDK-sė dhe kryeparlamentarit Nexhat Daci.

Qė nė fillim tė mbledhjes Arsim Bajram, nė emėr tė PDK-sė, kėrkoi qė Kuvendi tė vazhdojė debatin e seancės sė kaluar, i cili sipas tij, ishte mbyllur nė mėnyrė arbitrare, pa u lejuar qė parlamenti ta thotė fjalėn e vet.
 
Ai kėrkoi qė tė vazhdojė debati pėr atė ēėshtje dhe tė tentohet arritja e njė koncensusi institucional, i cili do tė legjitimohet nga parlamenti pėr tė marrė njė qėndrim pėr bisedimet me Beogradin nė Vjenė.
 
Madje, sipas deputetit Bajrami, Kuvendi duhet tė mbetet i konvokuar edhe gjatė ditėve tė ardhshme derisa tė arrihet njė koncensus pėr takimin e Vjenės. Ai kėrkoi qė Kuvendit t'i drejtohen kreu i UNMIK-ut, Presidenti dhe Kryeministri.
 
Bajrami insistoi qė Kuvendi tė dalė me qėndrimin politik nėse duhet marrė pjesė nė takimin e Vjenės. Tė njėjtin qėndrim e paraqiti edhe deputeti dhe kreu i PDK-sė Hashim Thaēi.

Kryeparlamentari Daci tha se nė takimin e mbrėmshėm me Holkerin dhe "kuintin" nuk ėshtė arritur pajtueshmėri, qė Kryeadministratori dhe Presidenti t'i drejtohen Kuvendit.

Ndryshe Daci takimin e mbrėmshėm e vlerėsoi shumė serioz dhe shumė pėrmbajtėsor. Ai tha se pėrfaqėsuesit e kuintit kanė dhėnė njė kontribut shumė tė madh dhe pozitiv, njė ndihmesė nė kapėrcimin e problemit qė ėshtė nė rend tė ditės. Daci tha poashtu se Kryeministri mbrėmė e ka pasur pėrkrahjen e plotė tė tė gjithė pėrfaqėsuesve tė Kosovės.

Daci, duke hedhur poshtė akuzat qė u bėnė nė adresė tė tij nga grupi i PDK-sė, tha se se nuk i pranon diktatet se ēka duhet tė vihet nė rend e ēka jo, sepse pėr kėtė vendos Kuvendi dhe rregullorja e punės.
 
Nė vazhdim Daci e hodhi nė votim propozimin e grupit parlamentar tė PDK-sė dhe vetėm 26 deputetė, nga 96 sa ishin tė pranishėm, ishin pro propozimit tė tė grupit tė PDK-sė, por pa pyetur se kush ėshtė kundėr dhe kush abstenon.

Prandaj shefi i grupit parlamentar tė AAK-sė Bujar Dugolli sqaroi se deputetėt e kėsaj partie abstenojnė nė kėtė votim, duke thėnė se nuk don qė tė kuptohet se ata rreshtohen nė njė apo krah tjetėr.

Dugolli me kėtė rast ripėrsėriti se nuk ka koncensus pa kompletimin e qeverisė, pa transferin e kompetencave, pa kompletimin e qeverisė me ministrinė e jashtme, tė rendit dhe tė drejtėsisė.
 
Poashtu ai tha se nuk ka koncensus me partitė bashkėqeverisėse pa u shprehur vullneti i popullit tė Kosovės nė kėtė Kuvend. Nuk ka koncensus pėr biseda pa kėrkuar falje Serbia pėr gjenocidin dhe krimet qė ka bėrė nė Kosovė. Ai kundėrshtoi idenė qė, siē tha, pėrmes votave tė imponuara tė arrihet njė koncensus dhe ishte kundėr riaktulizimit tė kėsaj ēėshtjeje nė kuvend.

Pas njė puhshimi tė shkurtėr, parlamenti i vazhdoi punimet me procedurėn e pėrcaktuar mė herėt pėr dy projektligje.
 
 
Lari Rosin: Zotimi i SHBA-ve pėr Kosovėn mbetet nė fuqi
 
   
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Lari Rosin, zėvendėsasistent i Sekretarit amerikan tė Shtetit pėr ēėshtje evropiane, duke folur pėr pozicionin e SHBA-ve nė dialogun mes Kosovės dhe Serbisė, thotė se Qeveria amerikane beson qė ky ėshtė njė hap kritik pėrpara nė evolucionin politik tė Kosovės me qėllim tė stabilizimit dhe normalizimit tė gjendjes nė Kosovė.
 
Rosin, nė njė intervistė dhėnė gazetės "Zėri" thotė tha se kjo ėshtė njė mundėsi e mirė pėr kosovarėt dhe se ata duhet ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi pėr pėrmirėsimin e aftėsive dhe tė marrėdhėnieve tė tyre me tė tjerėt pėr t'u pėrgatitur pėr fazėn kur do tė vendoset ardhmėria afatgjate e Kosovės.

Nė konstatimin e gazetės pėr shqetėsimin e politikanėve kosovarė se nėse ata do tė trajtohen si palė e barabartė nė bisedime, Rosin tha se nuk ėshtė i sigurt pse bėhet kjo pyetje. "Nė kėtė dialog kemi anėn e Prishtinės dhe kemi anėn e Beogradit.
  
Nga ana e Boegradit do tė ketė politikanė dhe ekspertė, ashtu sikur edhe nga ana e Prishtinės", tha Rosin, duke shtuar se fjala ėshtė pėr njė dialog pėr ēėshtjet teknike. "Pra, tė dyja palėt do tė jenė tė barabarta, tė pėrfaqėsuara nga liderėt e tyre, prandaj mendoj qė kjo ēėshtje ėshtė e ngritur gabimisht", nėnvizoi Rosin.

Ndėrkaq, nė konstatimin e gazetarit se zotimi i SHBA-ve pėr statusin e Kosovės ėshtė shumė i rėndėsishėm, Rosin u pėrgjegj: "Nė tė kaluarėn kemi qenė tė zotuar, jemi tė zotuar dhe zotimi i SHBA-ve do tė mbetet nė fuqi", ishte decidiv nė pėrgjigjen e tij Rosin, dyke shtuar se nuk mund tė kuptojė pse njerėzit mėdyshen nė kėtė zotim.

Rosin konfirmoi se do tė jetė personalisht i pranishėm nė Vjenė nė lancimin e bisedave.

Rosin porositi liderėt e Kosovės me fjalėt: "Merreni kėtė mundėsi si shans e jo si kėrcėnim, pėr tė ndėrtuar aftėsitė dhe kapacitetet e institucioneve tė Kosovės, duke punuar nė ēėshtjet praktike".
 
 
Beogradi megjithatė ka gisht nė ndaljen e procesit tė privatizimit nė Kosovė
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Pėrkundėr mohimeve kategorike tė UNMIK-ut dhe pėrfaqėsuesve tė tjerė ndėrkombėtarė se procesi i privatizimit nė Kosovė nuk ėshtė ndalur me kėrkesė tė Serbisė, megjithatė Beogradi ka gisht nė kėtė ndalesė.

Sipas njė deklarate tė ministrit serb tė financave Bozhidar Gjeliq, Beogradi disa herė i ka paralajmėruar zyrtarėt e Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe tė Bankės Botėrore se Serbia rregullisht i paguan anuitetet e borxhit tė jashtėm tė Kosovės, i cili ėshtė 1,6 miliardė dollarė dhe se gjoja Serbia vetėm gjatė dy viteve tė kaluara nė emėr tė kamatave nė borxhet e ndėrmarrjeve tė Kosovės, ka paguar 47 milionė dollarė.

Edhe ministri i ekonomisė Aleksandar Vlahoviq thotė se ndėrmarrjet e Kosovės mund tė privatizohen vetėm nėse nė ēmim llogariten edhe borxhet e tyre. Ai thotė se Serbia dėshiron qė Kosova tė marrė pėrsipėr pjesėn e vet tė borxheve dhe tė respektohet pronari, duke shtuar se shumė ndėrmarrje tė Serbisė i kanė kapacitetet e veta nė Kosovė.

Mirėpo, zėdhėnėsja e BE-sė Monik dė Grot thotė se faza e tretė e privatizimit ėshtė anuluar pėr shkak se administrata e UNMIK-it po bėn disa qartėsime ligjore qė janė nė vazhdim e sipėr. Ajo hodhi poshtė mundėsinė qė procesi i privatizimit tė jetė ndėrprerė me kėrkesė tė Serbisė.
 
 
Podujevė: Kėtė vjeshtė pėrgatiten tė mbillen 8.274 hektarė
 
Podujevė, 9 tetor 2003 – Pėr mjelljet e sivjetme vjeshtore nė Llap, janė paraparė tė mbillen gjithsej 8.274 hektarė dhe e gjithė hapėsira ėshtė nė sektorin privat.
 
Nga kjo sipėrfaqe, 7.565 hektarė janė planifikuar tė mbillen me grurė, 523 ha me elb, 54 ha me thekėr dhe 132 hektarė me baroja, thotė Drejtoria e bujqėsisė, pylltarisė dhe zhvillimit rural nė Podujevė. Organizata FAO ka dhuruar 22.050 kg farė dedikuar bujqve llapjanė.

Edhe kėtė vjeshtė mbjelljet planifikohen tė realizohen vetėm nė tokat e sektorit privat, ndėrsa ato tė sektorit shoqėror, nėse nuk merren me qira nga farmerėt, do tė mbeten djerrinė edhe sivjet.
 
Ky fakt vazhdon tė jetė njė hendikep i madh pėr ekonominė llapjane dhe njė vėshtirėsi mė shumė pėr sigurimin e bukės pėr popullatėn e kėsaj komune, qė llogaritet se ėshtė 140 mijėshe, thanė nė Drejtorinė e Bujqėsisė nė Podujevė.
 
 
Grupi punues diskutoi pėr kthimin e tė zhvendosurve
 
Podujevė, 9 tetor 2003 - Nė Podujevė ėshtė takuar grupi punues pėr kthimin e tė zhvendosurve dhe refugjatėve, tė cilin e pėrbėjnė pėrfaqėsues tė komunės, UNMIK-ut, KFOR-it, SHPK-sė, subjekteve politike komunale, OSBE-sė, UNHCR-sė, NKMDLNJ-sė, pėrfaqėsuesi i serbėve Milomir Ivanoviq.

Nė takimin qė e udhėhoqi pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Shahzad Khan Bangash, temė kryesore ishte kėrkesa e disa familjeve serbe qė nė kuadėr tė programit "Shko dhe shiko" (Go and see visit) tė vizitojnė pronat e tyre.
 
Pėrfaqėsuesja e UNHCR-it Paula Babos tha se 5 familje serbe tė zhvendosura janė tė interesuara qė t'i vizitojnė pronat e tyre pėr ēka ėshtė propozuar njė draft i nevojshėm.
 
 
As takimi i mbrėmshėm i Holkerit me pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe tė partive politike nuk dha rezultate tė duhura
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - As takimi i mbrėmshėm i kryeadministratorit Hari Holker me pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe tė partive politike tė Kosovės pėrfundoi pa ndonjė marrėveshje pėr dialogun Prishtinė-Beograd mė 14 tetor nė Vjenė.

Nė takimin e mbrėmshėm qė zgjati deri rreth mesnatės, ku morėn pjesė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, Kryeministri Bajram Rexhepi, Kryeparlamentari Nexhat Daci, lideri i PDK-sė Hashim Thaēi dhe ai i AAK-sė Ramush Haradinaj, si dhe pėrfaqėsuesit e pesė zyrave diplomatike perėndimore me mė ndikim nė Prishtinė, qėndrimet nuk kishin ndryshuar.

Bajram Rexhepi mbetet pranė qėndrimit tė vet qė parlamenti duhet tė marrė njė vendim politik pėr bisedimet nė Vjenė. Ndėrkaq Ramush Haradinaj, pėrkundėr faktit se ėshtė marrė vendimi pėr formimin edhe dy ministrive tė reja, thotė se ende nuk janė pėrmbushur kapacitetet e qeverisė.

"Kemi biseduar me kryeadministratorin e Kosovės dhe me anėtarėt e grupit tė 'kuintit' pėr modalitetet e bisedimeve dhe pėr ēėshtjet praktike dhe kėto takime tona do tė vazhdojnė edhe ditėt e ardhshme", tha PresidentiRugova pas takimit.

Ndėrkaq, kryeministri Rexhepi, pasi ka pohuar se "nė kėtė takim janė diskutuar tė gjitha modalitetet e dialogut dhe ne i kemi paraqitur tė gjitha kėrkesat tona, si nga ana e Qeverisė, ashtu edhe nga ana e liderėve tė tjerė politikė. Kurse, nesėr presim ofertėn me shkrim tė UNMIK-ut".

Kryetari i Parlamentit tė Kosovės, Nexhat Daci: "Jemi shumė afėr njė marrėveshjeje dhe ka shumė avansime nė qėndrimet mes nesh, grupit tė 'kuintit' e z.Holkerit dhe ėshtė bėrė njė propozim tė cilin nuk guxojmė ta hudhim poshtė dhe tė mos e akceptojmė.
 
Po e shoh se kryeministri nuk iu paska informuar sepse nuk e ka marrė 'lejen' e partisė sė tij, tha Daci. "Fjala ėshtė pėr mundėsinė e formimit tė dy ministrive tė reja, siē ėshtė ajo pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar dhe Energjetikė. Kėto propozime janė nė fazėn e pėrpunimit teknik tė tyre", tha ai.

Shefja e Zyrės Amerikane nė Prishtinė, znj. Marsi Ris tha: "Ne kemi patur njė takim mjaft konstruktiv. Ju mund tė konkludoni se prezenca ime dhe e pėrfaqėsuesve tė grupit tė 'kuintit' ėshtė kėtu qė tė ndihmojė pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės dhe tė PSSP-sė pėr fillimin e dialogut mė 14 tetor nė Vjenė.
 
Unė dua t’ju njoftoj se ne kemi bėrė njė punė shumė tė mirė nė kėtė takim tė sontėm", tha zonja Ris.
 
Tė njėjtin mendim e shprehu edhe Mark Dikinson, shefi i Zyrės Britanike nė Prishtinė.
 
 
E. Busek thotė se qėndrimet krejtėsisht tė ndryshme tė Prishtinės dhe Beogradit flasin nė favor tė dėshtimit tė dialogut
 
Vjenė, 9 tetor 2003 - Koordinatori i Paktit tė Stabiliteti pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek ka vlerėsuar se nė dialogun ndėrmjet Prishtinės e Beogradit duhet tė pėrfshihen diplomatė tė jashtėm me pėrvojė.
 
Nė njė tekst autorial nė tė pėrditshmėn vjeneze "Kurir" z. Busek ka vlerėsuar se zgjedhjet e ardhshme i pengojnė autoritetet serbe qė tė bėjnė koncesione, ndėrkaq qėndrimet krejtėsisht tė ndryshme tė Prishtinės dhe Beogradit flasin nė favor tė dėshtimit tė dialogut.

Erhard Busek mė tutje shkruan se gjendja e tashme nė Kosovė nuk mund tė zgjasė shumė pasi shqiptarėt nuk janė tė kėnaqur me formulėn standardet para statusit, bashkėsisė ndėrkombėtare kjo situatė po i kushton shumė, ndėrkaq Unionin Serbi - Mali i Zi e pengon rrugėn drejt Bashkimit Evropian.
 
 
K. Berisha thotė se shqiptarėt nuk janė fajtorė dhe nuk kanė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - Nėnkryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės Kolė Berisha thotė se kosovarėt duhet tė shkojnė nė bisedimet e Vjenės. Ai tha se pala kosovare ėshtė e interesuar tė bisedojė pėr tė zhdukurit nė radhė tė parė, e pastaj pėr ēėshtjen e energjisė e tė tjera. Ai bėri kėto komente nė njė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė". Ai shtoi se kosovarėt nuk e kanė asnjė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė, sepse tė gjitha tė drejtat dhe tė gjitha kushtet janė plotėsuar qė tė shkojnė nė Vjenė dhe tė bisedojnė me palėn serbe.

"Kur them tė gjitha kushtet kam parasysh faktin se edhe e drejta historike, qė dikush thirrej nė tė si deri mė tash, edhe e drejta demokratike dhe ēdo e drejtė tjetėr ėshtė nė anėn e shqiptarėve, e palės kosovare, prandaj nuk ka arsye qė tė mos shkohet nė Vjenė qoftė edhe pėr njė fotografim tė momentit", ka thėnė z. Berisha.

Ai ka nėnvizuar se shqiptarėt nuk janė fajtorė dhe nuk kanė arsye tė mos shkojnė nė Vjenė, sepse gjatė tėrė historisė sė tyre kurrė nuk kanė vrarė serbė, apo popuj tjerė, por gjithmonė kanė qenė tė dėnuar, pėrkatėsisht tė masakruar dhe tė denoncuar nga popuj tjerė, pėrkatėsisht nga serbėt.
 
 
Zėdhėnėsja e BE-sė hodhi poshtė mundėsinė qė procesi i privatizimit tė jetė ndėrprerė me kėrkesė tė Serbisė
 
Prishtinė, 9 tetor 2003 - AKM-ja pėr njė kohė ka ndėrprerė nė fazėn e tretė procesin e privatizimit nė Kosovė, duke thėnė se po bėhen disa qartėsime ligjore. Shkak i anulimit tė kėtij procesi ėshtė njė padi ndėrkombėtare ndaj AKM-sė pėr disa ēėshtje me tė cilat merret AKM-ja, ndonėse ende nuk ėshtė bėrė e ditur se nga kush dhe pėr ēka saktėsisht ėshtė ngritur kjo padi.

Mirėpo, zėdhėnėsja e BE-sė Monik dė Grot ka thėnė se faza e tretė e tenderit tė privatizimit ėshtė anuluar sepse administrata ndėrkombėtare nė Kosovė po bėn disa qartėsime ligjore qė janė nė vazhdim e sipėr.
 
Ajo shtoi se procesi i privatizimit do tė rifillojė sapo tė qartėsohen kėto ēėshtje ligjore. Ajo hodhi poshtė mundėsinė qė procesi i privatizimit tė jetė ndėrprerė me kėrkesė tė Serbisė.

Nė ndėrkohė, Bordi i Drejtorėve i AKM-sė ėshtė mbledhur dje pasdite me njė takim urgjent pėr tė diskutuar vendimin e marrė nga Shtylla e Katėrt e UNMIK-ut.

Njoftohet se Xhon Xhonson, drejor i Departamentit tė Privatizimit nė AKM ėshtė nisur dje pėr nė Nju-Jork pėr tė diskutuar vendimin e marrė pėr ndėrprerjen e procesit tė privatizimit nė Kosovė.
 
 
BE ia lė pėrgjegjėsinė pėr ndėrprerjen e procesit tė privatizimit administratės sė UNMIK-ut
 
Bruksel, 9 tetor 2003 - Zyrtarėt e BE-sė nė Bruksel kanė hudhur poshtė kategorikisht mundėsinė qė vendimi pėr tė ndėrprerė procesin e privatizimit nė Kosovė ėshtė i lidhur me dialogun qė duhet tė fillojė. "Ėshtė totalisht e pakuptimtė qė kėto dy gjėra tė lidhen", ka thėnė dje njė zyrtar i BE-sė nė Bruksel, duke ia lėnė pėrgjegjėsinė pėr procesin e privatizimit nė Kosovė atyre tė cilėt edhe kanė kompetenca pėr kėtė, pra administratės sė UNMIK-ut.

Zyrtarėt e BE-sė thonė se pėrkundėr faktit se BE-ja ka detyra tė caktuara nė kuadėr tė Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut, legalisht i tėrė procesi i ėshtė besuar administratės sė OKB-sė, sepse BE-ja nuk ka administratė tė vetėn nė Kosovė.

Ky reagim i BE-sė u bė pasi qė edhe disa media serbe dje kishin spekuluar se Brukseli kishte vendosur qė tė ndėrpritet pėrkohėsisht procesi i privatizimit nė Kosovė.
 
 
Alfred Moisiu ka bėrė thirrje pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme
 
Tiranė, 9 tetor 2003 - Tre ditė para zgjedhjeve presidenti Alfred Moisiu ka bėrė thirrje pėr angazhimin e tė gjithėve nė mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme.

"Ftoj institucionet pėrgjegjėse pėr zgjedhjet tė pėrmbushin mė sė miri detyrėn e tyre kushtetuese. Nuk ėshtė asnjėherė vonė qė forcat politike tė demostrojnė frymėn e kuptimit dhe vullnet tė vėrtetė politik pėr zgjidhjen e problemeve qė lidhen me kėtė proces zgjedhor. E rėndėsishme ėshtė qė nga kėto zgjedhje tė dalė e fituar Shqipėria dhe shqiptarėt", tha Presidenti Moisiu.

Tri ditė para votimeve duket se fushata elektorale ėshtė intensifikuar nė maksimum.
 
 
Efektivat e ushtrisė shqiptare do tė kujdesen pėr sigurinė e institicioneve tė shtetit gjatė zgjedhjeve lokale
 
Tiranė, 9 tetor 2003 - Nė prag tė zgjedhjeve tė tetorit pėr shkaqe sigurie efektivat e ushtrisė shqiptare tė forcave komando do tė ruajnė tė gjitha institucionet qė deri mė sot janė ruajtur nga policia e objekteve dhe policia e rendit. Kėshtu kanė bėrė tė ditur nga Ministria e Rendit Publik dhe ajo e Mbrojtjes sė Shqipėrisė.
 
 
 
 
Tiranė, 9 tetor 2003 - Kryetarja e Delegacionit tė Parlamentit Evropian pėr Evropėn Juglindore, Doris Pak, shpreh shqetėsim pėr procesin e zgjedhjeve lokale tė 12 tetorit nė Shqipėri.
 
Ajo ka shtruar pyetjen se a ėshtė e mundur qė klasa politike shqiptare tė mos ketė mėsuar asgjė nga pėrvoja e zgjedhjeve tė kaluara, tė cilat gjithmonė janė konsideruar nga bashkėsia ndėrkombėtare si me tė meta dhe larg standardeve me demokraci tė konsoliduar.
 
 
Nxėnės maqedonas sėrish protestuan nė Shkup kundėr njė vendimi qė nxėnėsit shqiptarė tė mėsojnė nė shkollėn e tyre
 
Shkup, 9 tetor 2003 - Disa qindra nxėnės maqedonas kanė protestuar edhe dje para selisė sė Qeverisė sė Shkup kundėr njė vendimi tė Qeverisė qė nė shkollėn ekonomike "Arseni Jokov" tė vendosen edhe katėr klasė me mėsim nė gjuhėn shqipe. Qė nga fillimi i vitit shkollor njė pjesė e madhe e kėtyre nxėnėsve nuk kanė zhvilluar mėsimin.

Ministria e Arsimit thotė se nė kėtė shkollė ka kushte pėr katėr klasė. Por nxėnėsit maqedonas thonė se nė shkollėn e tyre nuk ka ambiente pėr nxėnėsit shqiptarė!

Radmilla Sheqerinska, zėvendėskryeministre thotė se vendimi i Qeverisė maqedonase duhet tė zbatohet.

Vėzhguesit ndėrkombėtarė thonė se nxėnėsit nuk duhet tė keqpėrdoren pėr motive politike.
 
Ata gjithashtu thonė se kėto protesta mė shumė tregojnė reflektimin e shoqėrisė sesa problemet qė mund tė shfaqen nė arsimin e mesėm.
 
 
Rritje tė krimit tė organizuar nė Greqi
 
Athinė, 9 tetor 2003 - Sipas njė raporti tė policisė greke, krimi i organizuar nė zonėn e kryeqytetit Athinė, kontrollohet nga 6 banda tė mėdha me mė shumė se 100 pjesėmarrės.

Sipas raportit sekret tė policisė greke, tė cilin e nxjerr nė dritė gazeta proqeveritare "To vima", krimi i organizuar gjatė dy viteve tė fundit ka marrė pėrmasa shqetėsuese dhe aferat pėrkatėse kanė shėnuar gjatė periudhės nė fjalė njė rritje prej 100 pėr qind.

Raporti ka shqyrtuar vetėm rastet qė i pėrkasin zonės sė gjerė tė kryqytetit dhe rrethinave tė tij, pėr tė kumtuar pėrfundimin se nė kėtė zonė krimi i organizuar kontrollohet nga 6 grupe tė mėdha, me mė shumė se 100 pjesėtarė.
 
Nė trafikun e drogės ėshtė konstatuar rritja e bashkėpunimit ndėrmjet trafikantėve grekė dhe karteleve kolumbiane tė drogės, por edhe grupeve tė organizuara nė Holandė dhe Spanjė.

Po ashtu raporti konfirmon lidhjet e ngushta ndėrmjet trafikantėve grekė dhe atyre shqiptarė, kryesisht nė trafikun e kanabisit dhe tė heroinės.
 
 
Nė luftimet ndėrmjet fraksioneve rivale nė Afganistan janė vrarė ose janė plagosur rreth 80 vetė
 
Kabul, 9 tetor 2003 – Sipas njoftimeve mė tė reja rreth 80 vetė janė vrarė ose janė plagosur nė luftimet ndėrmjet fraksioneve afgane rivale nė pjesėn veriore tė Afganistanit, kanė bėrė tė ditur liderėt e kėtyre dy fraksioneve.
 
Trupat lojale tė komandantit Abdul Rashid Dostum, janė pėrleshur me ato tė rivalit tė tij, Ustad Mohamed Ata dhe luftimet kanė ndodhur rreth qtytetit Fajzbad, 60 km nė perendim tė Mazari Sherifit. Tė dy, z. Ata dhe gjeneral Dostum, janė kėshilltarė tė qeverisė dhe pėrkrahės tė presidentit afgan, Hamid Karzai.
 
 
Nė njė sulm me granatė raketore nė Irak ėshtė vrarė njė ushtar amerikan
 
Bagdad, 9 tetor 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė sot (e enjte) nė njė sulm me granatė raketore nė njė autokolonė ushtarake nė verilindje tė kryeqytetit, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsja ushtarake amerikane, njofton Rojter. Ajo tha se ushtari ėshtė shpallur i vdekur nė spitalin ushtarak amerikan vetėm disa orė pas sulmit afėr qytetit Bakuba.

Ushtria amerikane ka thėnė se deri tash janė vrarė 92 ushtarė amerikanė nė Irak qė kur ėshtė shpallur e pėrfunduar lufta e atjeshme mė njė maj.
 
 
Rreth 50 vetė janė vrarė ose janė plagosur nė luftimet ndėrmjet fraksioneve rivale nė Afganistan
 
Kabul, 9 tetor 2003 – Rreth 50 vetė janė vrarė ose janė plagosur nė luftimet ndėrmjet fraksioneve afgane rivale nė pjesėn veriore tė Afganistanit, kanė bėrė tė ditur liderėt e kėtyre fraksioneve, njofton BBCnews.
 
Trupat lojale tė komandantit Abdul Rashid Dostum, janė pėrleshur me ato tė rivalit tė tij, Ustad Mohamed Ata dhe luftimet kanė ndodhur rreth qtytetit Fajzbad, 60 km nė perendim tė Mazari Sherifit. Tė dy, z. Ata dhe gjeneral Dostum, janė kėshilltarė tė qeverisė sė presidentit afgan, Hamid Karzai.
 
 
Nė dy sulme tė sotme nė Bagdad, ndėr 10 tė vrarė ėshtė edhe njė diplomat spanjoll
 
Bagdad, 9 tetor 2003 – Siē bėn tė ditur Rojter, nė dy sulme tė sotme (e enjte), njėri me autobombė dhe tjetri me armė zjarri, nė Bagdad, pėrpos 8 civilėve, ėshtė vrarė edhe njė diplomat spanjoll.
 
Nė incidentin e parė, njė sulmues vetėvrasės me autobombė ka depėrtuar furishėm nėpėr portė tė stacionit policor dhe ka vrarė kėshtu tė pakten 3 policė dhe pesė civilė dhe plagosur shumė tė tjerė, ka thėnė policia irakiene.

Ndėrkaq, nė incidentin e dytė, qė ka ndodhur nė pjesėn tjetėr tė qytetit, Hose Antonio Bernal, ushtarak i forcave spanjolle, tė vendosura nė ambasadė, ėshtė qėlluar pėr vdekje me armė zjarri sapo e kishte lėshuar sot nė mengjes shtėpinė e tij.

Ndėrkaq, AP njofton se nė kėto shpėrthime janė vrarė 10 vetė dhe janė plagosur gjithsej 28 tė tjerė. Shoferi vetėvrasės i automjetit dhe njė kalimtar i rastit, janė vrarė gjithsashtu.
 
 
Shpėrthimi i njė makinė-bombė nė Bagdad shkaktoi vdekjen e tė pakten 9 personave
 
Bagdad, 9 tetor 2003 – Njė shpėrthim ka goditur stacionin e policisė nė kryeqytetin irakian, Bagdad dhe kėshtu ka shkaktuar vdekjen e tė pakten 9 personave, pesė syresh civilė dhe dy tė tjerė policė, njofton BBCWorld.
 
Shpėrthimi ka ndodhur sot nė mengjes (e enjte) nė qytetin Sadėr, nė njė zonė verilindore tė tij, kryesisht i banaur me tė varfėr dhe me popullatė tė dendur muslimane shite. Njoftimet e pakonfirmuara thonė se shpėrthimin e shkaktoi njė makinė-bombė.
 
 
Tė pakten 54 nxėnės shkolle kanė humbur jetėn nė njė fatkeqėsi trafiku nė Indonezi
 
Xhakartė, 9 tetor 2003 – Tė pakten 54 vetė, kryesisht nxėnės shkolle nė njė udhtim mėsimor nė Bali, kanė humbur jetėn kur autobusi i tyre ėshtė pėrplasur me dy automjete tė tjera nė rajonin e Javės lindore tė Indonezisė, njofton BBCWorld. Kamioni qė lėvizte me shpejtėsi ka goditur ballin e autobusit derisa po shkonte nė autostradėn bregdetare nė drejtim tė Xhakartės.
 
Automjeti i tretė, njė minikombi, pastaj ėshtė pėrplasur nė pjesėn e prapme tė autobusit dhe ka shpėrthyer nė flakė. Udhėtarėt e autobusit janė mbėrthyer nė rrėnojat e tė tri automjeteve, tė cilat i kishte kapur flaka tė gjitha.
 
 
Nė njė shpėrthim tė njė autobombe janė vrarė tė pakten 6 vetė
 
Bogota, 9 tetor 2003 – Tė pakten gjashtė persona janė vrarė dhe 12 tė tjerė janė plagosur kur njė autobombė ka shpėrthyer nė kryequytetin kolumbian, Bogota, njofton BBCWorld. Policia ka thėnė se dy nga tė vrarėt janė policė. Shpėrthimi ka ndodhur sot nė mengjes (e enjte) nė zonėn komerciale nė qendėr tė Bogotės.
 
Ende nuk ėshtė e qartė se kush qendron prapa kėtij shpėrthimi. Shpėrthimi ka thyer xhamat e lokaleve pėr rreth dhe ka shkaktuar dėme tė tjera. Besohet se ky ėshtė akt i forcave majtiste kryengritėse (FARC).
 
 
Kartėmonedha tė reja 20-dollarėshe
 
Uashington, 9 tetor 2003 - Departamenti amerikan i Thesarit lėshon sot (e enjte) nė qarkullim njė kartėmonedhė tė re 20-dollarėshe - bankėnotat e para amerikane nė njė shekull qė janė me shumė ngjyra dhe jo thjesht tė gjelbėrta.

Kartėmonedha e re do tė ketė figura me ngjyrė pjeshke dhe blu nė njė sfond tė gjelbėrt.

Ky hap ėshtė pjesė e njė strategjie pėr t'i bėrė kartėmonedhat me vlerė mė tė madhe tė vėshtira pėr t'u fallsifikuar.
"E vetmja arsye qė Shtetet e Bashkaura duhet tė ndryshojnė kartėmonedhat ėshtė pėr tė parandaluar fallsifikuesit," thotė Dawn Haley, zėdhėnėse e zyrės sė shtypjes nė Departamentin e Thesarit.
 
 
Iraku ndahet mbi dislokimin e trupave turke
 
Bagdad, 9 tetor 2003 - Kėshilli qeverisės irakian nuk ka mundur tė arrijė njė marrėveshje me koalicionin e drejtuar nga amerikanėt mbi vendimin pėr dėrgimin e trupave nė Irak. Kundėrshtimi ndaj dislokimit turk kėrcėnon qė tė sjellė njė nga ndarjet mė serioze publike midis kėshillit dhe autoriteteve amerikane.

Pas njė takimi prej disa orėsh me administratorin Pol Bremer, kėshilli tha se ēėshtja nuk ishte zgjidhur akoma.

Pėrfaqėsuesit kurdė nė kėshill, nė veēanti, kanė qenė kundėr praninės sė rreth 20 mijė trupave turke duke patur parasysh tensionet midis kurdėve tė Irakut dhe Turqisė.
 
 
NATO diskuton pėr modernizimin e aleancės
 
Kolorado, SHBA, 9 tetor 2003 - Udhėheqėsit e NATO-s po takohen nė Kolorado Springs tė Shteteve tė Bashkuara pėr tė diskututar se si tė modernizojnė aparatin ushtarak tė aleancės qė tė pėrballojė misione dhe pėrgjegjėsi tė reja.

Mė shumė se 5000 trupa tė NATO-s janė nė Afganistan, shumica e tyre tė vendosura jashtė Kabulit.

Prioritetet e tyre janė reflektuar nė prezantimin javėn qė vjen tė njė force te re tė ndėrhyrjes sė shpejtė qė ka njėsi tokėsore, detare dhe ajrore.

Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Lordi Robertson tha se shumica e ushtarėve tė NATO-s janė tė trajnuar dhe dislokuar nė misione tashmė tė vjetėruara.
 
 
Shtohet popullsia emigrante nė SHBA
 
Uashington, 9 tetor 2003 - Regjistrimi mė i fundit i popullsisė nė Shtetet e Bashkuara flet pėr njė rritje tė madhe tė njerėzve qė flasin gjuhė tė tjera nga anglishtja nė shtėpi.

Sipas shifrave tė regjistrimit tė vitit 2000, rreth 40 milion njerėz mbi pesė vjeē - gati njė e pesta e popullsisė sė SHBA-sė - nuk e pėrdorin anglishten nė familje. Kjo shifėr ėshtė dyfish mė e lartė se dhjetė vjet mė parė.

Ka pasur njė rritje tė madhe nė numrin e amerikanėve qė konsiderohen 'tė izoluar nga ana linguistike' pėr shkak tė anglishjtes sė tyre tė keqe.

Gati 12 milion vetė jetojnė nėpėr familje ku tė rriturit nuk flasin anglisht lehtėsisht pėr tė komunikuar nėpėr dyqane, apo me mjekėt e policinė.

Ky ndryshim pasqyron rritjen e imigracionit nė SHBA qė nė vitin 1990, njė fluks qė i ka bėrė hispanikėt grupin mė tė madh pakicė.
 

  |  KOMENTE  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.