3.10.2003 - Trepca.net

                                   Nga Arkivi i Trepca.net-it

HALLI I KOSOVĖS

Artikull i tė pėrditshmės "THE NEW YORK TIMES" botuar nė vitin 1996


 
Ribotuar nė "INTERNATIONAL HERALD TRIBUNE" / mė 24-25 dhjetor 1996
 
Kriza politike qė ka mbushur rrugėt e Jugosllavis me kundėrshtarė pėr mė shumė se njė muaj parashikon ca shpresa pėr viktimat e harruara tė Kryetarit Sllobodan Millosheviq - 1.8 milon Shqiptarė  qė jetojn nė regjionin  jug-perendimor tė Kosovės. Poashtu 90 pėrqind e popullsisė, shqiptarėt janė tė sunduar nė formė tė Aparteidit brutal nga Serbėt etnik.
 
Zoti Millosheviq fillon ngritjen e tij prej njė funksioneri komunist nė kryetar me njė fjalim emocional nė Kosovė gjatė pėrkujtimit tė njė humbje serbe nė vitin 1389, duke rrahė  nė ndjenjėn serbe  se shqiptarėt janė tė huaj nė tokėn e shenjtė serbe.
 
Pas marrjes sė pushtetit  mė 1989, Zoti Millosheviq fillon njė pastrim etnik tė shqiptarėve, qė kishin autonomi nėn komunizėm. Zyrtarėt komunist  tė cilėt mbikqyrnin udhėheqjen, shkollat dhe policin ishin shqiptarėt lokal. Pushteti i Millosheviqit i dėboi ata, shumica e shqiptarėve tė punėsuar nė udhėheqje dhe industri. Shkollat shqiptare janė tė nxjerra jasht ligjit. Sipas raportit mė tė ri nga "HUMAN RIGHTS WATCH", policia mban nėn arrest apo rrah shumė shqiptarė pėr ēdo ditė.
 
Forcat e sigurimit kanė vrarė 21 shqiptarė nė dy vitet e fundit.
 
Serbėt etnik, nė veēanti refugjatėt e luftės, janė tė inkurajuar tė shkojnė nė Kosovė dhe tė zėn vendet e punės nga shqiptarėt. Rreth 350.000 shqiptarė kanė emigruar.
 
Njė grup terrorist filloi sulmet kėtė vit, por pjesa mė e madhe e shqiptarėve kanė zgjedhur jodhunėn. Aleati i tyre i vetėm,  kombi i Shqipėrisė nė jug tė Kosovės ėshtė i varfėr, me njė ushtri tė dobėt. Kryetari i tyre, Sali Berisha  ėshtė pėrmbajtur nga nxitja e shqiptarėve tė Kosovės. Kjo ėshtė me rėndėsi, sepse konflikti nė Kosovė mund tė shpėrthej nė Maqedoninė fqinje dhe ndezjen e njė lufte regjionale.
 
Administrata e Klintonit hedh pavarsinė qė shumnica shqiptare e kėrkon, por ajo ishte mbėshtetja kryesore e Kosovės. Ajo ka kėrkuar respektimin e plotė tė tė drejtave njerėzore si kusht pėr heqjen e sanksioneve  qė e mban Beogradin jasht Bankės Botėrore dhe Fondi monetar ndėrkombėtar dhe blokimi i huave qė do’t e ndihmonte ringjalljen e ekonomisė sė saj tė rrėnuar.
 
Zoti Millosheviq ėshtė pėrgjigjur me disa bisedime tė pajtueshme ndaj Kosovės, poashtu tash njė kohė tė gjatė kėto ishin vetėm biseda.
 
Liderėt mė tė lartė tė zgjedhur  nga  shqiptarėt e Kosovės kanė qenė kundėrshtues nė mbėshtetje tė protestave anti-Millosheviqiane, pėrshkak se kundėrshtarėt e shumtė nacionalist tė Millosheviqit, mbėshtetėn ramjen e Kosovės nė tė kaluarėn.
 
Por nacionalistėt kanė ndrruar retorikėn e tyre. Nė njė miting-protestė nė fillim tė kėtij muaji, njėri nga liderėt e tyre , Vuk Drashkoviq, kėrkoi njė ēast heshtje  pėr njė mėsonjės shqiptarė i cili vdiq  nė arrestim policor  nė Kosovė. Shqiptarėt e Kosovės kanė arsye tė jenė tė kujdesshėm, ndėrsa liderėt e tyre kryesor duhet tė njoftohen se Kosova do’t pėrfitoj nga njė vend demokratik.
 
Shqiptarėt e Kosovės kėrkojnė  vazhdim dhe  vendosmėri prej Vashingtoni.
 
Shkatėrrimi ekonomik ka nxit protestat, dhe Millosheviqi ėshtė i dėshpruar ndaj heqjes sė sanksioneve. Nuk ėshtė me rėndėsi se kush do t'i ndal marshimet e Beogradit. Vashingtoni duhet tė vazhdoj tė vė nė dukje (nėnvizoi)  se sanksionet do heqen vetėm nėse plotsohen kushtet e parashtruara, pėrfshirė tė drejtat e plota pėr Kosovėn.
 
                                   - THE NEW YORK TIMES / 1996


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.