3.10.2003 - Trepca.net

Jehona e vizitės sė Ismail Kadaresė nė Rumani

Kadare: Shqiptarėt, mirėnjohje historike ndaj SHBA

 

 
Tiranė, 3 tetor 2003 / Ēerēiz  LOLOCI
 
Nė datat 18-24 shtator, nė stacionin turistik tė Neptunit, Konstancė, u zhvillua edicioni i dytė i Festivalit Ndėrkombėtar "Ditėt dhe Netėt e Letėrsisė", organizuar nga Lidhja e Shqiptarėve tė Rumanisė, nė bashkėpunim me Shoqėrinė Rumune tė Radiodifuzionit dhe nėn patronazhin e drejtpėrdrejtė tė kryeminsitrit Nastase. I parashikuar pėr t'u shndėrruar nė manifestimin mė tė rėndėsishėm letrar tė Europės Qendrore dhe Juglindore, Festivali mblodhi 70 shkrimtarė nga 20 vende tė ndryshme, 25 nga tė cilėt, shkrimtarė rumunė.
 
Organizatorėt lajmėruan nė kohė ardhjen e disa emrave tė rėndėsishėm tė letėrsisė mbarėbotėrore, si Ismail Kadare, portugezi Antonio Lobo Antunes, izraeliti Amos Oz dhe palestinezi Chanan Aėėadi, akordimin e ēmimit tė madh "Ovidius", nga njė juri autonome me motivacionin: "Pėr vlerėn e veprės letrare, kontributin nė afirmimin e lirisė sė shprehjes dhe tolerancės ndėretnike", si dhe zhvillimin pėr plot njė javė rresht tė kolokuimeve dhe recitaleve tė specialitetit.
 
Nė kėtė kuadėr, pjesėmarrja e shkrimtarit Ismail Kadare pati njė jehonė tė jashtėzakonshme mediatike nė Rumani. Kjo iu detyrua padyshim, pėrmasave tė personalitetit dhe veprės sė shkrimtarit tonė tė mirėnjohur, mjaft tė lexuar dhe tė admiruar nga elita dhe publiku i gjerė rumun, qė nga fillimet e viteve 70, por nga ana tjetėr, edhe surprizės sė natės sė ēmimeve, kur Kadaresė iu mohua trofeja e premtuar, Ēmimi i Madh "Ovidius" me vlerė 10.000 USD, nė favor tė shkrimtarit  portugez Antunes.
 
Nė ditėt qė pasuan, gazetat mė tė mėdha nė vend (Adevarul, Ziuam Romania Libera), e reflektuan menjėherė  atmosferėn e papėrshtatshme tė krijuar si pasojė e kėtij veprimi. U qarkullua me tė madhe se ēmimi honorifik qė iu dha  Kadaresė nė kėmbim tė ēmimit tė madh, ishte njė padrejtėsi dhe instrumentalizim i emrit tė madh tė shkrimtarit tonė. Perodikėt nė fjalė, vėrejtėn se Kadare, megjithėse i pėrmbajtur dhe diplomat nė komentet ndaj shtypit, kėrkoi ndihmėn e ambasadės shqiptare nė Bukuresht pėr t'i lehtėsuar kthimin nė Paris, pėrpara kohės sė parashikuar, dmth, dy ditė para mbylljes zyrtare tė Festivalit.
 
Kadare pati njė komunikim tė pėrzemėrt dhe tė zgjeruar me  shtypin dhe massmedian rumune, qė siē vlerėson njė nga gazetat mė tė mėdha nė vend, u shndėrruan nė "paparazė kulturore" pėr tė pasur aksesin e duhur pėr intervista dhe opinione nga shkrimtari i shquar. Duhet thėnė se kurioziteti i kėtyre "paparazėve", konsistoi nė fakte dhe aspekte tė spikatura tė jetės sė shkrimtarit, veprės dhe botėkuptimit tė tij nė kuptimin e gjerė tė fjalės. Mė poshtė, po fokusojmė disa pika interesi qė gazetarėt rumunė i parashtruan nė intervistat e tyre me shkrimtarin e madh.
 
Si mund tė arrihet njohja botėrore, kur bėn pjesė nė njė kulturė tė vogėl kur ekzistojnė barrierat e gjuhės, kufizimet e Lindjes? A kapėrcehet kjo duke shkruar nė njė gjuhė tė qarkullimit universal? (Gazeta Adevarul Literar si Artistic, e Vėrteta Letrare dhe Artistike, 23.09.2003):
 
Pėrgjigja e Kadaresė: Raste tė tilla nuk janė tė pakta nė botėn e sotme. Ka gjithmonė e mė shumė shkrimtarė, tė cilėt megjithėse vijnė nga tė ashtuquajturat "kultura tė vogla", kanė hyrė tashmė nė ndėrgjegjen e botės... Unė vetė nuk kam shkruar ndonjėherė nė gjuhė tjetėr, pėrveē shqipes. Jam qytetar shqiptar dhe pjesėn mė tė madhe tė jetės e kam kaluar nė Shqipėri. Megjithėkėtė, qė prej romanit tė parė "Gjenerali i Ushtrisė sė Vdekur", jam pėrkthyer pothuajse nė tė gjitha vendet...".
 
"Evenimentul Zilei" (Ngjarja e Ditės), i datės 23.09.03 reflekton nė intervistėn e marrė, pjesė tė rėndėsishme tė biografisė sė shkrimtarit.
 
I pyetur kėsisoj mbi rininė e vet, Kadare shprehet:
 
"E kam prejardhjen nga njė familje qė jetonte nė njė qytet mesjetar tė Shqipėrisė. Kam pasur njė familje interesante. Im atė ishte njė postier modest dhe ēuditėrisht, nuk e duronte regjimin komunist.... Nėna ime rridhte nga njė familje e pasur dhe, megjithėse im atė ishte me gjithė shpirt kundėr komunistėve, familja e saj, pėrfshirė dajallarėt, ishin krah tyre, pavarėsisht se tė pasur... Ky ishte njė paradoks. Por vetė Shqipėria ėshtė plot me paradokse. Kėshtu, unė kam jetuar  gjithė kohės me zėrin e tim eti qė i thoshte nėnės sime: Ti, me vėllezėrit e tu komunistė! Nga ana tjetėr kisha dajallarėt e mi, tė cilėt ishin atėhere studentė apo gjimnazistė dhe e cilėsonin tim atė, si reaksionar. Unė luhatesha sa nga njėra anė nė tjetrėn; isha i magjepsur nga im atė, e doja shumė, por dajallarėt e mi ishin zotėruesit e librave. Tek ata kam gjetur pėr herė tė parė vėllimet qė lexoja. Kėshtu qė kam jetuar gjithė kohės nė mes, si nė njė lloj asnjanėsie...".
 
I pyetur pėr fuqinė e letėrsisė nė diktaturė, dhe nėse kjo e fundit e pengon gjeniun, Kadare shprehet pėr tė njėjtėn gazetė se asnjė diktaturė nuk mund tė pengojė shprehjen e gjeniut tė njė shkrimtari. Ka shkrimtarė qė bėjnė letėrsi mediokre edhe kur nuk vuajnė nga presionet e ndonjė regjimi. Njeriu mund tė tregojė madhėshtinė e vet, edhe nė njė letėr drejtuar sė dashurės... "I pyetur mbi kandidaturėn pėr t'u bėrė  presidenti i Shqipėrisė, ai pėrgjigjet se populli beson se njė shkrimtar mund tė shpėtojė vendin. Unė nuk e besoj kėtė gjė... Atyre qė mė propozuan presidencėn, iu thashė se jam tiranik si tė gjithė shkrimtarėt. Unė nuk jam i aftė tė drejtoj njė vend.  Njė gazetari shqiptar qė kėrkoi tė dinte mė tepėr rreth kandidaturės time, i drejtova pyetjen: Ēdo tė bėje sikur tė tė fusja nė burg? Ai m'u pėrgjigj duke mė thėnė se, nėse unė do ta fusja nė burg, ai do tė pranonte. Ky ėshtė njė qėndrim tipik ballkanas, ne ballkanasit u jemi besnikė klaneve, personave, familjes, por jo ideve apo parimeve". Mbi analogjinė e mundshme tė ndėrhyrjes amerikane nė Irak, sė cilės iu kundėrvunė shumė shkrimtarė dhe bombardimeve nė Serbi, Kadare shprehet se:
 
"... Problemi i Kosovės ėshtė shumė i thjeshtė. Di se kėtu nė Rumani, ka pasur zėra kundėr bombardimeve. Kėtė gjė e kuptoj. Edhe unė vetė jam kundėr bombardimeve. Gjithė bota proteston kundėr amerikanėve, por askush nuk thoshte asgjė pėr masakrat nė Kosovė. Ndjehesha i dėshpėruar. Pėr mua, njė masakėr ėshtė mė e tmerrshme sesa njė bombardim. Historia e botės na tregon se nuk ka ekzistuar asnjėherė ndonjė masaker e justifikuar, ndėrkohė qė bombardimet e nevojshme kanė ekzistuar, siē ishin pėr shembull, ato nė luftėn kundėr hitlerizmit. Nuk mund tė krahasohen si tė barabarta tė dyja situatat. Kur masakron njė fėmijė dhe e vret atė me gjak tė ftohtė, nuk ėshtė e njėjta gjė me vdekjen e tij nga njė bombardim.
 
Prandaj edhe unė u tregova i prerė: nėse nuk ndėrpriten masakrat, le tė bombardohet pa mėshirė Serbia! I njėjti problem ėshtė edhe me terrorizmin dhe pėr tė nuk ka justifikim. Romantizimi i atyre kamikazėve ėshtė krejtėsisht idiot. Unė kam qenė "pro" ndėrhyrjeve, sa herė qė shkelen tė drejtat e njeriut. Eshtė konflikti i Antigonės: drejtėsi  shtetėrore, apo drejtėsi hyjnore? Antigona bėri diēka kundėr shtetit, sepse ashtu ia diktonte ndėrgjegja. Njė ligj superior e lejon ndėrhyrjen nė Afganistan apo nė Irak.
 
Pėrsa i pėrket antiamerikanizmit tė disa shkrimtarėve, Kadare tha nė vazhdimėsi pėr "Evenimentul Zilei" se, kjo nuk ėshtė  gjė tjetėr, veēse njė fushatė bolshevike e pėrhershme kundėr amerikanėve. Kjo propagandė u mor nga islamikėt. Mund tė jesh  kundėr rendit shoqėror perėndimor, i cili fsheh shumė drama, por kjo nuk e shpjegon qėndrimin e shkrimtarėve pėr tė cilėt  flisni. Unė nuk e pranoj kėtė valė antiamerikanizmi. Shqiptarėt ushqejnė ndaj amerikanėve, njė mirėnjohje historike  normale - na kanė ndihmuar dy herė gjatė shekullit tė kaluar. Ashtu siē ndihmuan tė gjithė zonėn e Ballkanit. Prandaj edhe nuk arrij ta kuptoj antiamerikanzimin e grekėve psh, qė u ndihmuan aq shumė nga amerikanėt. Antiamerikanizmi ngatėrrohet ndonjėherė me antisemitizmin dhe kjo situatė nuk e nderon Europėn. Kjo pėrbėn njė gabim historik".
 
Sot gjithashtu, shtypi rumun i ka kushtuar njė hapėsirė tė pazakontė Kadaresė dhe veēanėrisht episodit tė ēmimit "Ovidius". Kėshtu gazeta "Gardianul" (Gardiani), e cila i ka pėrmbledhur nė njė editorial tė tėrė, si dhe nė njė faqe tjetėr tė plotė, vėzhgimet e korrespondentėve tė vet pranė Festivalit. Kėta tė fundit nxjerrin nė pah faktin, se mbi kulisat meskine tė drejtuesve tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, Kadare gėzoi respektin absolut tė publikut rumun. Lanēimet e versionit tė ri tė "Gjeneralit tė Ushtrisė sė Vdekur" dhe romanit "Lulet e Ftohta tė Marsit", u pritėn me entuziazėm nga njerėzit, ndėrkohė qė shitjet e tyre patėn njė rekord tė mėnjehershėm. Pėr mė tepėr, shtėpia botuese "Polirom", aktualisht mė prestigjiozja nė Rumani, pėrsa i pėrket botimit dhe ribotimit tė shkrimtarėve tė mėdhenj klasikė dhe atyre bashkėkohorė, ka marrė pėrsipėr botimin e plotė tė tė gjithė veprave tė Kadaresė. Citohet shkrimtari ynė, tė jetė shprehur me kėtė rast "ajo qė mė intereson me tė vėrtetė, ėshtė reagimi i lexuesit dhe jo i autoriteteve tė njė vendi. Unė shkruaj pėr njerėzit!"
 
Mė poshtė po pėrcjellim nė tėrėsi editorialin e djeshėm mbi kėtė subjekt, nga analisti i njohur rumun, Sorin Ovidiu  Balan:
 
Duku edhe njė herė nė mbrėmje nga ne, Ismail i dashur!
 
(titulli ėshtė marrė nga njė refren i njė kėnge popullore humoristike rumune- shėn.ynė)
 
"E morėm edhe njė shuplakė tjetėr, aq sa na pėrcėlluan veshėt. Kėsaj here nga njė njeri, i cili meriton veēse respektin dhe admirimin tonė. I cili asnjėherė nuk na ka bėrė ndonjė tė keqe. Tė cilin nuk kishim tė drejtė ta poshtėronim. Ismail Kadare, shkrimtari mė i madh shqiptar, luftėtar i zjarrtė kundėr komunizmit, i nominalizuar katėr herė pėr ēmimin "Nobėl" nė Letėrsi, deklaroi nė fund tė javės sė kaluar, pasi u largua nga vendi ynė dy ditė pėrpara mbylljes sė programit tė vizitės, se nuk do tė vijė mė asnjėherė nė Rumani. Vini re, nė Rumani, jo nė Lidhjen e Shkrimtarėve, apo nė ndonjė organizatė tjetėr. Nė Rumani, 30 vjet mė parė, i njėjti Ismail Kadare u thumbua nga autoritetet komuniste tė atėhershme. Gjendej nė vizitė nė Bukuresht pėr t'u takuar me bashkėsinė shqiptarė tė kėtushme. Kjo nuk iu lejua. Kėshtu qė, u largua duke thėnė se nuk do tė shkelė mė kėtu asnjėherė. Tani e mori edhe njė pickim tė dytė. Jo mė nga autoritetet komuniste, sepse ato firuan, por nga Lidhja e Shkrimtarėve. Ku qėndroi hileja?
 
Ftesat pėr Festivalin Ndėrkombėtar "Ditėt dhe Netėt e Letėrsisė" tė Neptunit, u redaktuan nė mėnyrė tė mjegullt. Lihej tė kuptohej se shkrimtari i ftuar vijonte tė merrte Ēmimin e Madh "Ovidius" me vlerė 10 mijė USD. I mashtruar, Kadare e theu premtimin e bėrė kėtu e 30 vjet mė parė dhe u rikthye nė Rumani.
 
Megjithatė, Ēmimin e Madh e mori njė tjetėr shkrimtar i madh, portugezi Antunes, edhe ky i ftuar nė tė njėjtat kushte si Kadare, nė veprimtarinė e Neptunit. Burime nga bota letrare pohojnė se ēmimi nuk u dha mbi kriter vlerash, por pėrkundrazi, mbi kriteret meskine tė interesit personal tė shkrimtarit Eugen Urikaru, kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve. Antunes do tė pėrdorė tė gjithė ndikimin e mundshėm qė ka nė vendin e vet, nė mėnyrė qė vepra e Urikarut tė pėrkthehet dhe botohet nė Portugali.
 
Dhe qė ta na duket gostia edhe mė e bollshme, kur iu dorėzua diploma, Urikau na i propozoi shkrimtarit tė madh "njė ekskursion nė Rumani, me kė tė dėshirojė". Sigurisht, pasi i shkeli edhe syrin. Domethėnė, "eja, zotrote, me ndonjė zogėz qė e ke mė afėr shpirtit tėnd, se ne do tė merremi me gostitjen e rakisė, ullinjve dhe djathit! Pastaj jemi apo s'jemi djem me namuz e plot jetė!"
 
Pavarėsisht nėse kėto zėra janė tė vėrteta ose jo, faktet mbeten. Intelektualėt, ata qė duhet t'i vinin shpatullat  pėrmirėsimit tė imazhit tė Rumanisė, bėrė copė e ēikė nga bandat e ciganėve qė kryejnė gjithfarė shkeljesh nėpėr Europė, nuk bėjnė gjė tjetėr, veēse vėnė edhe nga ana e tyre stėrkėmbėsha.
 
Besoj se ėshtė e lehtė tė merret vesh se ēfarė do tė thotė Kadare, kur do tė pyetet mbi Rumaninė. Dhe fjala e tij rėndon shumė".
 
Jashtė komenteve tė lartpėrmendura, vlen tė vėrehet se pritja qė i rezervoi Kadaresė publiku rumun, si dhe personazhe tė rėndėsishme tė elitės kulturore tė kėtushme, ishin tė jashtėzakonshme.
 
Shtypi rumun vazhdon edhe mė tej t'i bėjė jehonė tė gjerė pranisė sė Kadaresė nė Rumani. 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.