OPINIONE

   
1.10.2003 - Trepca.net
 

Letėr e hapur zotit Fatos Nano:

 

Pse e vratė Shkollėn "Marubi"?!


 
1 tetor 2003 / Nga Kujtim Ēashku
 
Pushteti vrau pa plumb dhe viktimė e kėsaj vrasjeje obskurantiste ėshtė njė shkollė, Shkolla e parė e Filmit dhe Multimedias MARUBI. Heshtja juaj, z.Kryeministėr, pėrballė dokumentave tė paraqitura lidhur me hapjen e kėsaj shkolle, dhe tė pranishme dita-ditės nė faqet e shtypit, deri tani me mbi 50 artikuj, nga personalitete tė shquara tė artit dhe kulturės - kjo heshtje e juaja ėshtė shprehje e drejtpėrdrejtė e njė vullneti politik tė mbrapshtė.
 
Kur ish - ministrat E.Rama, E.Uruēi, L.Rama, A.Tato, kanė thėnė PO dhe ministrja Dade thotė JO, kur ministri Malaj thotė PO dhe ministrja Dade thotė JO, duke bllokuar gjithēka, ahere JU si kryeministėr duhet tė kishit ndėrhyrė qoftė dhe vetėm pėr tė vėnė rregull nė kėtė kakofoni brenda strukturės qė JU drejtoni.
 
Njė heshtje e tillė e JUAJA, z.Kryeministėr, zbulon nė dritė tė diellit se Ju nuk doni qė kjo shkollė tė hapet.
 
Institucione tė rėndėsishme ndėrkombėtare si UNESCO, si dhe tė shteteve perėndimore, ndėr tė cilėt Ministria e Jashtme e Francės (mbas kėrkesės zyrtare tė ministres Uruēi drejtuar ministrit Hubert Vedrin, qė dha pėrgjigje pozitive), e po kėshtu qeveritė e Gjermanisė, tė Zvicrės, tė Italisė dhe Departamenti Amerikan i Shtetit pėrmes Ambasadės nė Shqipėri, kanė dhėnė mbėshtetjen e tyre tė gjithanshme (pėrfshirė edhe financiare, edhe akademike me profesorė europianė e amerikanė) ndaj hapjes sė Shkollės MARUBI nė Shqipėri.
 
Tė gjitha kėto janė tė dokumentuara, tashmė jo vetėm nė sirtarėt tuaj, po edhe nė faqet e shtypit tonė tė pėrditshėm.
 
Pėrkundėr kėtij angazhimi kombėtar dhe ndėrkombėtar, JU, si Kryeministėr i Shqipėrisė zgjodhėt HESHTJEN, duke krijuar konflikte qė penguan hapjen e sė parės Shkollė Kinematografike nė Shqipėri. Edhe kjo tregon qartė, z. Kryeministėr, se HESHTJA JUAJ ėshtė shprehje e njė vullneti politik tė mbrapshtė.
 
JU kam shkruar letėr, e JU nuk m`u pėrgjigjėt. JU kėrkova takim disa herė, e JU asnjė herė nuk pranuat. U telefonoja vartėsve tuaj, e JU i kishit urdhėruar tė mos mė pėrgjigjeshin. Pėrsėri kjo tregon qartė, z.Kryeministėr, se HESHTJA JUAJ ėshtė shprehje e njė vullneti politik tė mbrapshtė.
 
Kur JU heshtni pėrballė iniciativės sė njė kineasti tė mbėshtetur nga personalitete tė shquara tė kinematografisė shqiptare, kur JU heshtni pėrballė njė konflikti tė brendshėm institucional tė qeverisė shqiptare, kur JU heshtni pėrballė njė konflikti mes institucioneve tona dhe atyre ndėrkombėtare, duke hedhur poshtė gatishmėrinė e tyre pėr tė ndihmuar kulturėn tonė, ahere si tė mos e konsideroj heshtjen tuaj njė HESHTJE obskurantiste qė vret kulturėn.
 
P.S.
Pėr dijeni tė opinionit publik, po botoj letrėn qė i kam shkruar z.Fatos Nano, dhe qė mbeti pa pėrgjigje duke u varrosur nė sirtarin e tij.
 
Kjo letėr mban datėn 10.07.2003.
 
______________
 
Zotit Fatos Nano
Kryetar i Kėshillit tė Ministrave
 
Tiranė 10.07.2003
 
 
KERKESE
 
Pas njė pune intensive prej dy vjetėsh pėr hapjen e Shkollės sė Filmit dhe Multimedias "MARUBI" nė mjedise tė ish Kino-Studios, ndjehem i bllokuar dhe i paragjykuar.
 
Kam siguruar bashkėpunim me partnerė europianė dhe amerikanė.
 
Parnerėt e huaj i kanė ngrirė paratė e depozituar nė emėr tė Orafilmit si zė mė vete, pėr shkollėn "MARUBI" pranė Bankės sė Kursimeve.
 
Institucionalisht, Ministrja Uruēi i ka shkruar njė letėr Ministrit tė Jashtėm Francez Vedrin, pėr hapjen e shkollės "MARUBI". Nga ana e tij ėshtė kthyer pėrgjigjja pozitive, duke u ēelur njė fond i posaēėm pėr shkollėn dhe profesorėt. francezė.
 
Z. Nano, brezi mė i ri i kineastėve tanė, ėshtė 45 vjeēar. Tashmė ėshtė krijuar njė hendek 20 vjeēar brezash, ēka do bėjė, qė ky art i krijuar me mundime nė vite, tė vdesė nesėr.
 
Shkolla "MARUBI" ėshtė e vetmja ide konkrete, nė mjediset e 32 000 m2 tė Kino-Studios. Ky mjedis prej 13 vjetėsh tragjikisht po vdes ēdo ditė. "Ide" tė tjera s`ka, pėrveē atyre, qė lumturohen qė jo shkolla, por asgjė mos ngrihet nė Shqipėri, ose primitivėve qė duan, atė qė s`e bėjnė dot vetė, mos t`a bėj as tjetri.
 
Unė kėrkoj, njė objekt 700m2, objekt qė mbart traditė e Histori Kinematografike, nė pėrputhje me ligjin e huapėrdorjes siē kemi rėnė dakord me Ministrinė e Ekonomisė. Ky objekt do i mbetet shtetit dhe mbi tė do kryen investime. Unė s`mund t`u kėrkoj partnerėve parą dhe pėr qera dhe pėr investime. Ata duan tė ndjejnė ndihmėn dhe predispozitėn e shtetit, pėrkundruall hapjes sė shkollės dhe donacioneve qė ata bėjnė.
 
Shpreh bindjen, se si pedagog ju e kuptoni rėndėsinė e shkollės dhe si kryeministėr do merrni vendimin e duhur pėr hapjen e saj, mė parė se sa kjo shkollė tė ngrihet nė Shkup, Beograd apo Sarajevė.
 
Tek e fundit, po hapim njė shkollė artistėsh me profesorė Shqiptarė, Amerikanė dhe Europianė. Ju e dini, se kjo s`ėshtė njė shkollė qė bėn biznes.
 
Kėtė letėr, po jua shkruaj pas njė kohe tė gjatė mundimesh, pritjesh e zvarritjesh, kur nuk mė ka mbetur mė asnjė hapėsirė pėr shfrytėzimin e kapaciteteve tė mia tė akumuluara nė vite dhe lidhjeve me personalitete tė kinematografisė ndėrkombėtare.
 
Me respekte
Kujtim Ēashku


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.