29.09.2003 - Trepca.net

ESE

Shqipėria - Atdheu i Elefantėve

Mbi profanizmin shkencor dhe derdimenomaninė


29 shtator 2003 / Agron TUFA

S’besoj se ka gjė mė tė trishtueshme sesa atėherė kur nė vend tė ėndrrės realitet bėhet jermia. Dhe mėsymja e shtjellave tė saj ka si zanafillė dyndjen e asaj stihie tė errėt e tė paarsye qė ēlirohet nga bodrumet e njė vetėdijeje tė gėrbulur nė injorancė, ego-fallo-centrizėm primitiv dhe marri molepsėse, sė pari, duke pushtuar sferėn e personales e mandej rrezatohet nė marrėzinė kolektive tė sociumit.

Jermia, duke mos pasur arsye ėshtė e kundėrta diametrale e dijes. Ajo si tė thuash, ėshtė vetė shkak, vetė pasojė, gjithnjė e vetėmjaftueshme pėr t’u ndjerė e sigurt nė verbėrinė e vet, - ėshtė sendi nė vetvete, monadė e mbyllur hermetikisht, absurd ku thyen kokėn ēdo arsyetim i shėndoshė. E megjithatė, jermia ėshtė fakt dhe si e tillė - e pakapėcyeshme. Duke qenė se ndodhet, pėr vetė natyrėn e saj, jashtė sferave tė dijes dhe arsyes sė shėndoshė, jermia shtrohet si ēėshtje e madje, urgjente, si ēėshtje qė kėrkon gjithsesi njėfarė zgjidhjeje, pėrderisa ėshtė pjesė e pandarė e pėrjetimit tonė tė pėrditshėm.

Jermia nuk pranon kontenstim: ajo tė imponohet ta pranosh si teoremė pa vėrtetim, ose, sikundėrse bėjnė shumica e njerėzve tė esėllt, - ta injorosh, tė tallesh me tė.

Por pėrderisa thamė se jermia ėshtė molepsėse, domosdo do tė pranojmė se njeriu normal nuk i shmanget pėrjetueshmėrisė sė saj, aq mė tepėr kur efekti i saj negativ bėhet kanosje serioze me pasoja shoqėrore. Askush, besoj, nuk dėshiron t’i dalė vetja duarsh. Andaj, nisur nga shqetėsimi i madh i jermisė gjithnjė nė rritje, ėshtė mirė tė flasim hapur pėr sindromėn e saj shqiptare, gjithėpėrfshirėse. Por sot propozoj tė ndalemi e tė meditojmė mbi njėrėn nga sindromat e shumta tė jermisė sonė, - sindromėn e jermisė qė pretendon pėr status shkencor.

Rrėnjėt e kėtij jermi janė tė vjetra. Unė nuk do tė merrem me katalogjizimin dhe klasifikimin tipologjik tė tyre, pasi kėrkohet punė e durimtari e rreptė, ēka nuk bėn pjesė nė cilėsitė me tė cilat mund tė krenohej autori i kėtij shkrimi. Prandaj, mė e mira ėshtė tė flasim pėr raste tė veēanta tė bashkėkohėsisė e tė gjithė sė bashku, tė nėnkuptojmė tė tėrėn.

Ja pėr shembull, fjala vjen, njė rast i freskėt, si ai i gazetės “Shekulli” dt. 08.11.2002, nė rubrikėn “Posta”. Letėrshkruesi nga Italia (!) jep sihariqin se gjoja nė majė tė malit Olymp ėshtė gjetur njė mbishkrim nė shkėmb, shprehja e transliteruar e tė cilit nuk thoshte gjė nė greqishten e vjetėr dhe nė asnjėrėn prej gjuhėve tė vjetra, dhe se tė vetmin kuptim kjo shprehje na e paskėsh nė shqip. Siē na e kumton letėrdėrguesi, gjithė dalldi e rravgime zemre pėr krenarinė e tė parėve, kjo frazė u lexuakėsh: “Ape derėn!”. Mandej letėrdėrguesi vazhdon tė mahnitet me fjalėt shqipe qė janė ngjitur gjer nė fronin e zotave, Zeusit vetė (Zeusi fliste shqip!), e po kėshtu, jehona e mahnisė nuk po i lėshonte as disa poetė nė moshė tė thinjur, teksa diskutonin gjithė pathos patriotik, pas njė aktiviteti nė ambientet e “Shtėpisė sė Librit dhe Komunikimit”.

Nuk desha t’ua prish harenė e asaj krenarie fiktive dhe dola, duke ndėrmendur njė bisedė tė disa viteve mė parė me etnografin dhe antropologun e ditur e urtak, Mark Tirtja. Asokohe kisha marrė njė temė pėr mitologjinė shqiptare dhe m’u desh patjetėr tė kosultohesha me tė. Kisha nė dorė njė libėr mbi mitologjinė ilire shkruar nga njė poet dhe po e pyesja se sa tė besueshme ishin tė dhėnat. Buzėqeshi dhe, duke iu shmangur pėrgjigjes sė drejtpėrdrejtė, mė tha: “Punė e ēuditshmė me kėta poetėt... Ne kemi njė jetė tė tėrė qė rrekemi tė vėrtetojmė prejardhjen e shqiptarėve nga ilirėt dhe nuk gjejmė dot prova bindėse, gjuhėsore, pėr shembull, a ndonjė gjė tė tillė... pra jemi ende nė nivelin e hipotezave, e hipotezat janė pėr t’i bėrė vetes qejfin, por gjithsesi, nuk pėrfillen pėr shkencė... Ndėrsa poetėt, atė qė nuk vėrtetojmė ne pėr dhjetėravjeēarė tė tėrė, ulen dhe e shkruajnė tė mirėqenė brenda njė dite”.

Unė do ta quaj cektėsi mistrece e jo naive, atė gatishmėri grabitqare nė zgrip, me tė cilėn e presin shqiptarėt ēdo pallavėr, dhe mistrece e quaj se, pėrkundėr ngrefosjes profane, jermi tė ēfarėdolloji gėlltiten dhe pėrcillen tė mirėqena tejpėrtej opinionit, pa vėrtetim, pa dyshimin as mė tė vogėl, duke pėrhapur gjithkund njė ndjeshmėri derdimene. Nė jo pak raste na ka bėrė qesharakė, kur kjo krenari tyryfyle, ky fiktivitet dhe pathos marrėzie del nė selamet jashtė kufijve amėtarė dhe del nė selamet nė botėn shkencore europiane, procedurat e sė cilės edhe vetė dyshimin dhe pandehmėn e ndajnė nė disa momente principiale nėndyshimesh dhe nėnpandehmash. Nėse tė tilla gjėrave bėhet zakon t’u japim zgjidhje tė tilla, atėherė do tė vijė njė ditė, kur kokėngjeshur e krenarė tė dėshmojmė para gjithė botės se Shqipėria, ėshtė, sidomos Atdheu i Elefantėve.

Ka kaluar mėse njė muaj nga dita kur fraza e Olympit e transliteruar nė shqip “Ape derėn” ka kryer itinerarin e gėnjeshtarit proverbial tė asaj anekdotės, kur njėri gėnjeu nė fillim tė pazarit dhe kur e dėgjoi gėnjeshtrėn e vet nė tė dalė - e besoi. Nuk e dija qė fraza e gjetur “nė fronin e perėndive” do tė shumohej kaq shpejt dhe do tė “apte” dyert e budallallėkut shqiptar. Dam, thashė me vete, se sikur t’u kisha thėnė atė mbrėmje dy poetėve tė moshuar qė antikiteti i fjalės “derė” nuk ėshtė dhe aq antik, e sidomos, nuk ėshtė shqiptar, se kėtė fjalė e kemi peshqesh nga sllavishtja dver (rusisht: dvjer), atėherė mbase dyert e marrėzisė nuk do tė ishin ēapėlyer kanatėsh dhe se Zeusi nė kėtė rast, sė paku, nuk ka folur shqip, sikundėrse nuk ka folur as sllavisht.

Nė mos vetvetiu, po e shtroj thjesht e naivisht pyetjen: pse kjo dyndje e madhe librash qė kėrkojnė nė mėnyrė aq profane tė vėrtetojnė tabanin dhe themelet e botės medoemos pėrmjet shqipes? Dhe akoma mė keq, pse merren me kėtė punė idiotėt shqeto dhe pse ngjit me kaq saktėsi idiotizmi i tyre? Rėndom autorėt qė marrin pėrsipėr misione tė tilla, vijnė nga fusha komplet incognito, veterinerė a mjekė, njerėz qė nuk kanė kaluar tė paktėn fakultet a institut gjuhėsie. Efekti qė japin kėto libra (gjithkush besoj i ka parė), ėshtė mė shumė se negativ, diskreditues, sikundėrse po kaq tė pagėlltitshme vijnė pėrpjekjet e autorėve qė nėnshkruajnė me tituj tė lartė shkencorė monologjet e tyre nė jermi. Nė rastin e fundit, profanizmi akademik bėhet edhe mė i neveritshėm, edhe mė beterr, pasi monologjet e tyre nė gjendje kome janė tė pajisur mirė edhe me shenja diakritike. Atėherė, njė Zot e di se nė ē’asosacione bredh mendja e parehatshme e kakademikut: pėrroska e ligjėrimit tė pavetėdijshėm nxjerr xhevahire qė tė shkulesh gazit apo tė tilla turpėri sa tė vjen ta strukėsh kokėn ngutazi diku, me keq se struci. Marrim, pėr shembull, artikullin e gjatė tė studiuesit Dr. Nezir Myrta me titull “Etimologjia e emrit - Makedonia”, revista “Vlera”, nr. 66-67, 2002, Tetovė.

Autori, pasi bėn njė sėrė zbulimesh “etimologjike” me anė pėrsiatjesh tė tipit Kirill & Medod (shpikėsit e alfabetit cirilik), del nė pėrfundimin se gjoja emrat e dy vėllezėrve janė shqip. Dhe ja se si e shpjegon shkencėtari ynė: emri i parė, Kirill-i, ėshtė dypjesėsh, ku pjesa e parė do tė thotė Kir-i (cir-i, ēir-i, qiri), pra qiri - dhe pjesa e dytė - ill-i (ylli); demek kemi tė bėjmė me qiri-yllin, qiririn qė lėshon dritėn si yll: Kirill! Po me kėtė procedurė shkencėtari shpjegon emrin tjetėr dypjesėsh, Metod-it, ku pjesa e parė ėshtė pėremri pavetor mė (mua mė), ndėrsa pjesa e dytė - Thot, ēka do tė thotė: Mua mė thot, ngase, siē na siguron shkencėtari, sllavishtja nuk e shqipton dot bashkėtingėlloren dh, andaj ka mbetur trajta Metod. Mandej shkencėtari lėshohet nė origjinėn historiko-mitologjike (pėranash filozofisė sė emrit) dhe e lidh atė me emrin e perėndisė egjiptiane Toti/Thoti (ama nuk na e thotė nė e pėrdornin egjiptianėt e vjetėr fonemėn dh), qė gjithashtu ka qenė shqiptaro-iliro-pellazg (Thoti).

Inkursionin mė tė rėndėsishėm autori e ndėrmerr me shpjegimin etimologjik tė toponimit Makedonia. Pasi na ka sqaruar mė parė pėr pamundėsinė e sllavėve nė artikulimin e fonemės dh, shkencėtari i turret fjalės me hanxharė pėr ta prerė nė copa e pėr ta ngjitur siē di vetė, se nuk i thonė kot demonstrim metode (metode: - mė thotė de!?). Dhe punėt (ptu-ptu-ptu!) i shkojnė mbroth. E kėshtu, pjesa e parė - MA (mua mė = ma), pjesa e dytė - KE (mua ma ke), pjesa e tretė - DO/DHO (mua ma ke, dho) ndėrsa mbaresa i - ėshtė trajtė e shquar, ose mbaresė substancivi. Pra, MAKEDONIA do tė thotė: mua ma ke dhonė ti. Shih ku i ka shkue mendja burrit tė botės! Aferim bre Dr!

Dhe i vė kapak floriri shkencėtari ynė me shpjegimin e emrit tė filozofit tė lashtė grek, Aristoteli. Ai shkruan se Aleksandrin e Madh e ēuan tė mėsojė tek AristoTeli. Dhe shkencėtari i jep goditje asgjėsuese edhe kėtij misteri tė fundit kur shpjegon, duke e copėtuar fjalėn me hanxhar, si tė ishte ndonjė copė mishi nė kasphanė. Aristo - thotė shkencėtari - do tė thotė zotėri (veēse heziton tė na thotė ase tė na shpjegojė nėse kjo fjalė vjen nga shqipja: kėtu shkencėtari ėshtė fjalėkursyer). Dhe meqenėse Aristo do tė thotė zotėri, gjysma e dytė e fjalės, do tė thotė Tel, qė nė tė folurėn shqiptare ėshtė idiomė e njeriut tė menēur, pra: i menēur - tel; ZotėriTeli/ zotėria mendjetel.

Pas zbavitjes nga kjo piramidė mendjeleshtėsie, tė pushton trishtimi kur mendon se kėto dokrra merren seriozisht dhe i serviren si argumente palės nacionale maqedonase. Njė perceptim tė tillė metafiziko-infantil e kam ndeshur mė parė kur im nip tetėvjeēar kėmbėngulte nė mendimin e tij se marka e makinės “Opel”, do tė thoshtė “Osht pelė (nė vend tė pelės) dhe se susta e magnetofoni ku shkruhet eighet, nė fakt do tė thotė “e ēet/ e qet, e nxjerr”. Veēse nė rastin e shkencėtarit-etimolog, fėmija ishte tetėdhjetėvjeēar.

Rasti mė i sprasėm ndodhi me pėrgjigjen ēapraze qė njė tjetėr fėmijė tetėdhjetėvjeēar i dėrgoi shtojcės sonė “FjalA”, si reagim ndaj njė shkrimi tė A. Qazimit, pėr simbolet e flamurit tė Rugovės. Shkrimi i tij i gjatė, pėrpos replikės, pėrmbante hulumtime tė hollėsishmė heraldike me rrėnjė nė hava, mbi yllin e Davidit. Autori shtron me imtėsi (pa asnjė referim) se si njėri nga djemtė e Davidit paskej migruar nė Kosovė dhe ka themeluar Dardhaninė, vendin e dardhave, e se si mandej gjithė popullsia e kėtij Davidi qė thirrej Davut ose Daut, paska pėrcjellė ē’prej moti simbolin hebre. Pėr vėrtetim, autori rrėfen pėr strehimin qė iu bėnė shqiptarėt hebrejve nė kohėn e pėrndjekjes naziste (anipse jo nė Kosovėn e Davit-Davut-Dautit), gjė qė qeveria izraelite nuk e harroi dhe i strehoi kosovarėt nė kohėn e luftės sė Kosovės 1999. Por gjithēka, kėmbėngul ky autor, fillon me bijtė e Davidit, Davutit ose Dautit. Zaten, dihet, ka dhe asi njerėzish qė e nisin dhe e sosin jetėn pa ardhur njėherė nė vete.

E po ecėm, them, me logjikėn shkencore tė Davidit, Davutit ase Dautit, - kjo ėshtė mėnyra mė e sigurt me ia hy rrugės sė m...t!


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.