27.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune 27 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti shqiptar Alfred Moisiu ka thėnė nė seancėn e OKB-sė se statusi i Kosovės nuk duhet shtyrė pafundėsisht

  • M.Abramovic: Pavarėsisht nga ngjarjet nė Irak, roli i Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė nuk duhet tė zvoglohet

  • Beogradi i ka propozuar AP tė Kėshillit tė Evropės tė diskutojė pėr situatėn aktuale nė Kosovė

  • R. Henc: Ende nuk dihet se sa do tė jenė nė gjendje Prishtina dhe Beogradi tė shkojnė nė bisedime

  • Nė afėrsi tė selisė sė UNMIK-ut nė Mitrovicė mbrėmė pati njė alarm tė rrejshėm pėr njė auto-bombė tė kurdisur

  • Mbrėmė nė Prishitnė filloi Festivali Ndėrkombėtar i filmit

  • AKSH ka marrė pėrsipėr sulmin kundėr njė patrulle tė policisė serbe nė fshatin Dobrosin

  • Nexhdet dhe Bedri Ramaj janė dėnuar me nga 10 vjet burgim nga njė gjykatė e Shkupit

  • Shtetet e Bashkuara kanė aktivizuar 15 mijė trupa pėr shėrbim nė Irak

  • Tri granata raketore godasin hotelin e trupave amerikane nė Bagdad, vriten dy irakianė nė Falluxha

  • Katėr irakianė janė vrarė mbrėmė dhe disa tė tjerė janė plagosur mga forcat ushtarake amerikane

  • Njė palestinez i armatosur ka vrarė dy izraelitė nė Bregun Perendimor

  • Tė paktren 15 vetė janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri nė njė bazė tė kryengritėsve nė Bregun e Fildishtė

  • Njė gjykatė marokene ka dėnuar me vdekje dy burra pėr vrasje dhe akte terroriste

  • Kushtetuta e Irakut tė mbrojė tė drejtat e individidit

  • Bushi takohet me Putinin

  • Annan inkurajon paqen nė Lindjen e Mesme


 
Presidenti shqiptar Alfred Moisiu ka thėnė nė seancėn e OKB-sė se statusi i Kosovės nuk duhet shtyrė pafundėsisht
 
 
Nju-Jork, 27 shtator 2003 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu nė fjalimin e tij nė seancėn e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė tė OKB-sė, ndėr tė tjera, ka thėnė se statusi pėrfundimtar i Kosovės nuk duhet shtyrė pafundėsisht. Ai ka shtuar se stabiliteti nė Kosovė ėshtė vendimtar pėr stabilitetin nė Ballkan, duke shtuar se Shqipėria e ka mbėshtetur ngritjen e institucioneve demokratike nė Kosovė, ka dėnuar aktet e dhunės.
 
Por, presidenti Moisiu tha se Shqipėria beson se e ardhmja e Kosovės, pra statusi final i saj ėshtė diēka qė i pėrket njė periudhe tė mėparshme. Ai ka theksuar se tashmė ėshtė bėrė e pranueshme qė ky status tė pėrcaktohet nga vullneti i qytetarėve tė Kosovės nė bashkėpunim me faktorin ndėrkombėtar.
 
Sipas Moisiut, pėrmbushja e standardeve dhe pėrcaktimi statusit tė Kosovės janė ēėshtje qė lidhen ngushtė dhe ndėrvaren nga njėra tjetra, duke shtuar se standardet sigurojnė funksionimin normal tė institicioneve vendore, ndėrkaq statusi sjell stabilitet, paqe, zhvillim pėr Kosovėn dhe rajonin.

Presidenit Moisiu ka shtuar se Shqipėria ka nxitur dhe mbėshtetur pėrpjekjet pėr nismėn e dialiogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje teknike me interes tė pėrbashkėt, ngase sipas tij, dialogu ėshtė rruga mė e mirė pėr tė zgjidhur problemet dhe pėr tė krijuar besimin e domosdoshėm.
 
 
M.Abramovic: Pavarėsisht nga ngjarjet nė Irak, roli i Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė nuk duhet tė zvoglohet
 
Uashington, 27 shtator 2003 - Duke shfaqur qėndrimin e tij lidhur me bisedimet Prishtinė-Beograd, Morton Abramovic, ekspert pranė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave nė njė intervistė pėr "Evropėn e lirė", tha se "nuk ka dyshim se Serbia dhe Kosova duhet tė ulen dhe tė bisedojnė pėr ēėshtjet me rėndėsi pėr tė dyja palėt, natyrisht pėrveē statusit". Por, sipas tij, duhet tė pėrcaktohen edhe modalitetet.

Ambramovic thotė se Qeverisė sė Kosovės i duhet dhėnė pushtetin, nė mėnyrė qė ajo tė bėhet njė qeveri e vėrtetė. "Dhe kur ata tė jenė njė qeveri vėrtetė e besuar, atėherė ata do tė jenė nė gjendje tė ulen dhe tė bisedojnė me serbėt", tha ai nė njė intervistė pėr radion "Evropa e lirė".

Abramovic theksoi se ėshtė e rėndėsishme qė UNMIK-u t'i kalojė mė shumė komptenca qeverisė sė Kosovės.

Abramovic shtoi se ėshtė nė dijeni qė kosovarėt gjithmonė dėshirojnė qė Shtetet e Bashkuara tė jenė tė pranishme nė dialog dhe njė gjė e tillė ėshtė e rėndėsishme. Shtetet e Bashkuara do tė jenė aty, qoftė edhe si lehtėsues, tha Ambramovic, por, megjithatė sipas tij, ėshtė themelore, qė tė dyja palėt tė jenė funksionale nė mėnyrė tė barabartė.

Ndėrkaq, sa i pėrket ēėshtjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, Abramovic ėshtė i mendimit se ajo nuk do tė varet aq nga kosovarėt sa nga bashkėsia ndėrkombėtare.
 
Ai tha se deri tash bashkėsia ndėrkombėtare ka shtyrė diskutimet nė ēėshtjen e statusit, ashtu siē nuk po i lejon kosovarėt tė kenė njė qeveri tė tyre efikase.

Sipas zotit Abramovic, pavarėsisht nga ngjarjet nė Irak, roli i Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė nuk duhet tė zvoglohet.
 
 
Beogradi i ka propozuar AP tė Kėshillit tė Evropės tė diskutojė pėr situatėn aktuale nė Kosovė
 
Strazburg, 27 shtator 2003 - Beogradi ka kėrkuar nga Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės qė mė 30 shtator tė vėrė nė rend dite tė sesionit vjeshtor situatėn aktuale nė Kosovė.

Vendimi do tė merret tė hėnėn nė seancėn plenare tė Asamlesė, kur tė miratohet rendi i ditės i sesionit.
Pėrfaqėsuesi i Beogradit pranė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės (APKE) tashmė ka hartuar njė propozim tė rezolutės pėr tė drejtat e njeriut nė Kosovė, tė cilėn ia ka paraqitur APKE.
 
 
R. Henc: Ende nuk dihet se sa do tė jenė nė gjendje Prishtina dhe Beogradi tė shkojnė nė bisedime
 
Uashington, 27 shtator 2003 - Robert Henc, zyrtar i Komisionit Amerikan tė Helsinkit, thotė se bisedimet e ardhshme ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit janė domethėnėse pėr dy arsye: pėr tė zgjidhur disa ēėshtje tė rėndėsishme praktike si dhe pėr tė krijuar nė frymė pune mes dy palėve.
 
Nė njė interevistė pėr "Zėrin e Amerikės", Henc ka thėnė se deri mė tash nuk ka parė ndonjė shprehje tė lartė optimizmi pėr rezultate tė shpejta nė kėto bisedime.
 
Ai ka shtuar se ende nuk dihet se sa do tė jenė nė gjendje Prishtina dhe Beogradi tė shkojnė nė bisedime, duke lėnė me njė anė polemikat.
 
Sipas tij edhe brenda vetė delegacioneve tė sė cilės palė pritet tė ketė qėndrime tė ndryshme tė ndikuara nga opinionie publik nė vendet e tyre, gjė qė mund tė ēojnė nė ngadalėsimin e bisedimeve, veēanėrisht nė fillim, tha ai.
 
 
Nė afėrsi tė selisė sė UNMIK-ut nė Mitrovicė mbrėmė pati njė alarm tė rrejshėm pėr njė auto-bombė tė kurdisur
 
Mitrovicė, 27 shtator 2003 - Nė afėrsi tė selisė sė UNMIK-ut nė Mitrovicė mbrėmė pati njė alarm tė rremė pėr njė bombė tė kurdisur. Njė veturė pa targa e parkuar nė afėrsi tė selisė sė UNMIK-ut ka bėrė qė njėsitė e KFOR-it pėr deminim tė ndėrmarrin tė gjitha masat e zakonshme pėr raste tė tilla.

Zėdhėnėsja e UNMIK-ut nė Mitrovicė Trejsi Beker tha se policia ka dyshuar pėr autobombė, por mė vonė ėshtė verifikuar se fjala ėshtė pėr njė alarm tė rremė.
 
 
Mbrėmė nė Prishitnė filloi Festivali Ndėrkombėtar i filmit
 
Prishtinė, 27 shtator 2003 - Me shfaqjen e filmit shqiptar "Yllka", mbrėmė nė Prishtinė filloi Festivali i parė Ndėrkombėtar i Filmit, nė tė cilin gjatė dhjetė ditėve sa do tė zgjasė do tė shfaqen 21 filma artistikė nga vende tė ndryshme.
 
Festivalin e hapi ministri pėr Kulturė, Rini, Sport dhe Ēėshtje Jorezidente Behxhet Brajshori, ndėrkaq me kėtė rast kėtė manifestim e pėrshėndeti edhe kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri. Tė pranishmit i pėrshėndeti edhe doajeni i artistėve tė Kosovės Muharrem Qena.
 
 
AKSH ka marrė pėrsipėr sulmin kundėr njė patrulle tė policisė serbe nė fshatin Dobrosin
 
Preshevė, 27 shtator 2003 - Armata Kombėtare Shqiptare (AKSH) nėpėrmjet njė komunikate ka marrė pėrsipėr sulmin kundėr njė patrulle tė policisė serbe nė fshatin Dobrosin. Sipas AKSH-sė ky, sulm i ishte kryer nga njėsia speciale "Kobra". Gjithashtu AKSH thotė se dy pjesėtarė tė saj janė plagosur gjatė kėtij incidenti.

Nga ana tjetėr ministri serbo-malazez i Mbrojtjes Boris Tadiq mė parė kishte hedhur mundėsinė qė AKSH-ja tė jetė pėrgjegjėse pėr kėtė sulm, duke thėnė se patrulla e policisė serbe ishte goditur nga disa banorė vendės tė armatosur.
 
 
Nexhdet dhe Bedri Ramaj janė dėnuar me nga 10 vjet burgim nga njė gjykatė e Shkupit
 
Shkup, 27 shtator 2003 - Nexhdet dhe Bedri Ramaj, kushėrinj nga fshati Uēė i Istogut, janė dėnuar me nga 10 vjet burgim nga njė gjykatė e Shkupit, pėr veprėn penale "terrorizėm".

Sipas aktakuzės kėtė tė dy nė shtator tė vitit 2002 nė fshatin Ēellopek tė Tetovės, bashkė me Kastriot Vokshin, i vrarė nga policia maqedonase, kanė tentuar tė sulmojnė policėt rezervė nė atė fshat.
Tė akuzuarit kanė hedhur poshtė kėto pohime tė aktakuzės.
 
 
Shtetet e Bashkuara kanė aktivizuar 15 mijė trupa pėr shėrbim nė Irak
 
Uashington, 27 shtator 2003 – Shtetet e Bashkuara kanė aktivizuar 10 mijė trupa tė Gardės Kombėtare pėr shėrbim nė Irak dhe ua kanė shtuar atyre edhe 5 mijė trupa nė gatshmėri, njofton Rojter. Ky aktivizim ushtarak amerikan ėshtė bėrė pas thirrjes drejtuar ministrave tė jashtėm pėr ndihmė ushtarake dhe mospėrgjigjes sė tyre.
 
Kėshtu, Brigada e 30-tė e kėmbėsorisė nga Karolina e Veriut dhe Brigada e 39-tė e kėmbėsorisė nga Arkanzasi, secila me nga 5 mijė ushtarė janė urdhėruar tė aktivizohen nė detyrė mė njė, pėrkatėsish mė 12 tetor. Atyre u nevojiten tre muaj ushtrime para se tė shkojnė nė Irak nė vitin e ardhshėm.
 
 
Tri granata raketore godasin hotelin e trupave amerikane nė Bagdad, vriten dy irakianė nė Falluxha
 
Bagdad, 27 shtator 2003 – Tri granata raketore kanė goditur sot (e shtunė) ndėrtesėn e hotelit tė trupave amerikane dhe tė civilėve, por nuk kanė shkaktuar viktima dhe tė lėnduar, ndėrsa nė qytetin Falluxha trupat amerikane kanė vrarė dy irakianė nė njė pikė kontrolli, kanė thėnė burimet ushtarake, njofton AP.
 
Zėdhėnėsi ushtarak i koalicionit, Xhejms Smith, ka thėnė se projektilet e kanė goditur Hotelin Al-Rashid nė orėt e hershme tė mėngjesit.
 
 
Katėr irakianė janė vrarė mbrėmė dhe disa tė tjerė janė plagosur mga forcat ushtarake amerikane
 
Falluxha, 27 shtator 2003 - Katėr irakianė janė vrarė dhe disa tė tjerė janė plagosur tė premtėn nė mbrėmje, kur forcat ushtarake amerikane kanė hapur zjarr nė njė rrugė nė periferi tė Falluxhės, njofton Rojetr. Hollėsi tė tjera pėr incidentin nuk janė dhėnė.

Mjeku i spitalit ka thėnė se disa vetė tė plagosur janė pranuar nė spital nga njė sulm i forcave amerikane. Nė mesin e tė plagosurve ėshtė edhe njė vajzė e vogėl. Para spitalit u tubuan banorė lokalė duke brohoritur parulla atniamerikane.
 
 
Njė palestinez i armatosur ka vrarė dy izraelitė nė Bregun Perendimor
 
Jerusalem, 27 shtator 2003 – Njė palestinez i armatosur ka vrarė njė vajzė dymuajshe dhe njė burrė, i cili ia kishta hapur derėn atij nė vendbanimin ebrait nė Bregun Perendimor nė njė kohė kur izraelitėt po kremtonin Vitin e Ri hebraik, njofton Rojter. Sulmuesi pastaj ėshtė vrarė gjithashtu.
 
Gjatė kėtij sulmi, ai gjithashtu ka plagosur edhe nėnėn dhe babain e vajzės. Ky incident ėshtė njė grusht i ri kundėr palanit amerikan tė paqes dhe kundėr pėrpjekjes sė ndėrmjetėsuesve ndėrkombtarė pėr tė realizuar atė.
 
 
Tė paktren 15 vetė janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri nė njė bazė tė kryengritėsve nė Bregun e Fildishtė
 
Abixhan, 27 shtator 2003 – Tė pakten 15 njerėz janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri nė njė bazė tė kryengritėsve nė Bregun e Fildishtė, njofton Rojtetr. Incidenti ka ndodhur ndėrmjet bandave tė armatosura rivale, tė cilat luftonin ndėrmjet tyre pėr tė ndarė prenė e plaēkitur nga njė bankė, tė cilėn e kishin thyer.
 
Zėdhėnėsi i kryengritėsve ka thėnė se janė zhvilluar tri lloje luftimesh rreth degės sė Bankės qendrore perendimore tė Afrikės nė qytetin Bouake. Njė palė pėrpiqej tė plaēkiste paratė, pala tjetėr pėrpiqej tė mbronte bankėn, kurse pala e tretė ishin plaēkitėsit civilė.
 
 
Njė gjykatė marokene ka dėnuar me vdekje dy burra pėr vrasje dhe akte terroriste
 
Rabat, 27 shtator 2003 – Njė gjykatė marokene ka dėnuar me vdekje dy burra pėr vrasje dhe akte terroriste, kurse dy klerikėve muslimanė u ka shqiptuar dėnime me burg tė rėndė, ngase me predikimet e tyre nė xhami kanė frymėzuar vetėvrasėsit islamikė me bombė, njofton Rojter.
 
Qė nga bombardimi vetėvrasės nė Kazablankė nė maj tė kėtij viti kur u vranė 45 njerėz, pėrfshirė edhe 12 bombėhedhėsit vetėvrasės, janė shqiptauar 16 dėnime me vdekje.
 
 
Kushtetuta e Irakut tė mbrojė tė drejtat e individidit
 
Bagdad, 27 shtator 2003 - Kreu i administratės amerikane nė Irak Paul Bremer ka thėnė se nė kushtetutėn e re tė Irakut duhet tė reflektohen tė drejtat individuale dhe liria e besimit fetar.

"Ka disa ēėshtje pėr tė cilat ne keni njė qėndrim tė fortė dhe njė prej tyre ėshtė mbrojtja e tė drejtave tė individit, nga rrjedh edhe liria e fesė", tha zoti Bremer nė Uashington pasi i kėrkoi Kongresit tė aprovojė kėrkesėn e presidentit Bush pėr fonde shtesė pėr rindėrtimin e Irakut.
 
 
Bushi takohet me Putinin
 
Kemp Dejvid, 27 shtator 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush dhe homologu i tij rus, Vladimir Putin, po zhvillojnė njė takim tė nivelit tė lartė qė po pėrqėndrohet nė ndalimin e pėrhapjes sė armėve bėrthamore dhe vendosjen e paqes nė Lindjen e Mesme.

Njoftohet se nė takimin qė po zhvillohet nė Kemp Dejvid, pranė Uashingtonit, po diskutohet njė propozim amerikan pėr tė parandaluar pėrhapjen e armėve tė shkatėrrimit nė masė.

Ky diskutim bėhet nė njė kohė kur Rusia kėmbėngul, megjithė kundėrshtimet amerikane, qė t'i japė Iranit teknologjinė e nevojshme pėr tė pėrfunduar programin e tij bėrthamor.
 
 
Annan inkurajon paqen nė Lindjen e Mesme
 
Nju Jork, 27 shtator 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Annan u ka bėrė thirrje si izraelitėve ashtu edhe palestinezėve tė pranojnė njė ndihmė mė tė madhe ndėrkombėtare pėr tė dalė nga qorrsokaku ku ėshtė futur procesi i paqes nė Lindjen e Mesme.

Ai tha se nevojitej tė ndėrmerreshin hapa tė guximshėm pėr ta ngritur pėrsėri nė kėmbė planin e paqes, por nuk bėri ndonjė propozim.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.