22.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne 22 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti nė njė takim lamtumirės komandantin e KF0R-it Fabio Mini

  • I. Rugova: Kolonel Krasniqi ėshtė njėri ndėr heronjtė e Kosovės

  • Kazlas: Shkalla e krimit nė Kosovė mė e ulėt se nė Stokholm

  • Nė Prishtinė tė mėrkurėn do t'i fillojė punimet konferenca rajonale pėr mjedisin

  • Tribunali i Hagės ka refuzuar kėrkesat e Haradin Balajt dhe tė Isak Musliut qė tė mbrohen nė liri

  • Nė Mitrovicė filloi procesi gjyqėsor kundėr dy serbėve tė akuzuar pėr sulme kundėr policisė sė UNMIK-ut

  • Bordi i drejtorėve kėrkon prej qytetarėve tė Gjilanit qė tė lirohen nga armėt ilegale

  • Grupi i Kontaktit tė martėn do tė diskutojė nė Nju-Jork detajet rreth dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Zėdhėnėsi i UNMIK-ut thotė se bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit janė njė dritare e rastit

  • Nė Kosovė me aktivitete tė shumta u shėnua Dita Ndėrkombėtare e Paqes

  • Mė Gjermani pėrfundoi konferenca e pestė pėr investime nė Kosovė

  • Njė delegacion i Parlamentit tė Kosovės nisi njė vizitė nė Gjermani

  • Viti i parė akademik i Universitetit amerikan nė Kosovė fillon 26 tetor

  • R. Sheqerinska: Hapja e paraleleve pėr mėsim nė gjuhėn shqipe ėshtė pjesė e dispozitave kushtetuese

  • Zėvendėsministri maqedonas i arsimit thotė se nė Manastir nuk do tė ketė paralele tė mesme nė gjuhėn shqipe

  • Partitė e koalicionit qeveritar nė Maqedoni e kundėrshtojnė vendimin pėr mbylljen e paraleles shqipe nė Manastir

  • PDSH-ja refuzoi koalicionin e afruar nga PVD-ja pėr qeverisje nė pushtetin lokal nė Preshevė

  • Dy kolonelė dhe njė nėnkolonel tė ushtrisė serbo-malazeze janė arrestuar pėr spiunazh pėr njė vend tė Lindjes

  • NATO sot do tė bėjė tė ditur ardhjen e ministrit tė jashtėm holandez nė krye tė Aleancės

  • Tė pakten 7 vetė janė vrarė dhe 31 tė tjerė janė plagosur nė tri shpėrthime tė veēanta bombash nė Kinė

  • Forcat izraelite kanė vrarė njė militant islamik tė Hamasit nė Hebron

  • Nga njė autobombė janė vrarė dy vetė nė Bagdad dhe janė plagosur 8 tė tjerė

  • Shirak tha se Franca nuk do pėrdorė veton

  • Nė Uganadė janė vrarė brutalisht 30 vetė

  • Investitorėt e huaj do tė lejohen tė blejnė ndėrmarrjet e mėdha nė Irak

  • Arrestohet kapelani i Guantanamos

  • Vėllai i Hambalit ėshtė arrestuar nė Pakistan sė bashku me 17 person tė tjerė

  • Ėshtė dėnuar me vdekje lideri i njė grupi, qė ka vrarė misionarin australian dhe dy djemtė e tij

  • Nė njė fabrikė kimike nė Ohajo ka shpėrthyer njė rezervuar me oksid nitrik


 
Presidenti Rugova priti nė njė takim lamtumirės komandantin e KF0R-it Fabio Mini
 
   
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot nė njė takim lamtumirės komandantin e KF0R-it gjeneralin Fabio Mini, i cili kėto ditė i jep fund mandatit tė tij njėvjeēar nė krye tė forcave paqeruajtėse nė Kosovė.

Presidenti Rugova falenderoi gjeneralin Mini pėr punėn e tij qė ka bėrė gjatė shėrbimit njėvjeēar nė krye tė komandės sė KFOR-it dhe pėr progresin e arritur sė bashku.
 
Gjatė kėsaj kohe, vlerėsoi Presidenti, gjendja e sigruisė ka qenė mė e mirė dhe mė stabile, si dhe ka pasur progres nė fushėn ekonomike.
 
Poashtu Presienti Rugova vlerėsoi se gjenerali Mini ka krijuar njė besim tek institucionet dhe qytetarėt me qėndrimin e tij shumė miėqėsor dhe ka ndihmuar qytetarėtė e Kosovės nė jetėn e tyre tė pėrditshme, si njė nga detyrat e KFOR-it.
 
"Prandaj edhe mė tutje do tė punojmė nė kėtė rrugė tė Kosovės, nė zhvillimin ekonomik dhe gjithsesi tė kemi sa mė shpejt njė Kosovė tė pavarur, demokratike paqėsore, me njerėzit e Kosovės tė integruar nė tė gjitha strukturat, nė BE nė NATO dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė", tha Presidenti Rugova.
 
   
Duke e falėnderuar edhe njė herė gjeneralin Mini pėr punėn dhe aktivitetin e tij nė Kosovė, Presidenti Rugova tha se shpreson qė gjenerali Mini tė jetė njė mik i Kosovės dhe pret ndihmėn e tij edhe nė tė ardhmen.

Pasi falenderoi Presidentin Rugova pėr fjalėt e mira, gjenerali Fabio Mini, tha se ka qenė pėr njė vit nė shėrbim tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė.

"Presidenti Rugova ka qenė gjithmonė miqėsor dhe i hapur ndaj meje, ashtu siē edhe unė kam qenė shoqėror dhe i hapur ndaj tij", u shpreh pas takimit gjenerali Mini, duke shtuar se ka punuar shumė dhe nė drejtim tė duhur.
 
"Pra sinqerisht ju falenderoj shumė zoti President pėr bashkėpunimin tonė tė shkėlqyeshėm si dhe pėr miqėsinė tuaj", tha Mini, duke uruar nga zemra gjithė tė mirat pėr Presidentin dhe Kosovėn.

"Ju keni arritur shumė nė tė gjitha fushat nė Kosovė, edhe KFOR-i ka bėrė diēka, dhe mbetet tė bėhet edhe mė shumė nė tė ardhmen. Kosova ėshtė vendi juaj, dhe unė ju uroj gjithė tė mirat juve pėr njė tė ardhme sa mė tė mirė", u shpreh nė fund tė deklaratės ė tij, gjenerali Fabio Mini.
 
 
I. Rugova: Kolonel Krasniqi ėshtė njėri ndėr heronjtė e Kosovės
 
   
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Nė sallėn e Teatrit Kombėtar nė Prishtinė dje u mbajt njė akademi pėrkujtimore me rastin e 5-vjetorit tė vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit. Kolonel Ahmet Krasniqi ka drejtuar Ministrinė e Mbrojtjes dhe Shtatmadhorinė e Forcave tė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės deri mė 21 shtator tė vitit 1998, kur u vra pabesisht nė njė atentat nė Tiranė.

Kjo akademi pėrkujtimore u mbajt nėn patronatin e presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova.
 
Nė sallėn, ku ishin tubuar mysafirė tė shumtė nga jeta politike e Kosovės dhe familjarė tė Ahmet Krasniqit, foli Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
  
   
Presidenti i Kosovės, dr.Ibrahim Rugova, duke folur pėr jetėn dhe veprėn e kolonel Ahmet Krasniqi, tha:
 
"Jemi mbledhur sot pėr tė pėrkujtuar me krenari figurėn e madhe tė Ministrit tė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės. E themi se e kujtojmė me krenari, sepse ai punoi mbi tė gjitha pėr lirinė e vendit tonė tė dashur, pėr Kosovėn, pėr lirinė qė ne po e gėzojmė sot", tha ai.

Nė vazhdim Rugova tha se Kolonel Ahmet Krasniqit me aftėsitė e tij tė rralla bėri njė organizim tė mirė tė Ministrisė dhe tė forcave tė armatosura, tė cilat dhanė njė kontribut tė madh nė ēlirimin definitiv tė Kosovės, qė u bė me mbrojtjen madhėshtore tė SHBA-ve, NATO-s dhe vendeve tė Bashkimit Evropian.
 
"Kolonel Ahmet Krasniqi punoi me devotshmėri dhe pėrkushtim nė formimin dhe forcimin e forcave mbrojtėse tė Kosovės, nė kuadėr tė institucioenve legale tė vendit tonė" – tha Presidenti Rugova, duke shtuar se "me kulturėn e tij ushtarake, kolonel Krasniqi punoi nė krijimin e njė ushtrie me aftėsi tė fuqishme mbrojtėse dhe tė disiplinuar, ēfarė i duhet njė vendi, prandaj i shprehim nderimin tonė pėr kėtė".

"Kolonel Krasniqi ishte njeri i matur, burrė trim dhe ushtarak i rryer. Nė jetė ishte burrė i urtė dhe mbushte jetėn e tij me interesime e pasione pėr letėrsinė e artin" – tha Rugova, duke shtuar se kolonel Krasniqi ishte burrė i nderuar nga tė gjithė.
 
Rugova pastaj pėrkujtoi jetėn dhe veprėn e kolonel Krasniqit, duke thėnė se gjithė jetėn e tij punoi dhe u vu nė shėrbim tė popullit tė Kosovės pėr liri e pavarėsi. "Me veprėn e tij dhe me prsonalitetin e tij tė shquar u vu nė shėrbim tė mbrojtjes sė Kosovės pėr lirinė dhe pavarėsinė e saj, tė cilės ia kushtoi jetėn" – tha presidenti Rugova duke folur pėr figurėn e kolonel Ahmet Krasniqit.

Me kėtė rast Presidenti tha se ditė mė parė nė rezidencėn e tij nė njė takim kishte pritur fėmijėt e kolonel Krasniqit, Florentin dhe Teutėn, tė cilėt ata e kishin njoftuar pėr punėn dhe studimet qė ata janė duke i kryer. "Ndienin kėnaqėsi tė plotė rinore qė priteshin nė Rezidencėn e Presidentit tė Kosovės. Ishin tė edukuar dhe plot jetė, si tė gjithė tė rinjtė e Kosovės pėr tė punuar pėr vendin e vet si Ati i tyre" – tha Presidenti i Kosovės.

Presidenti Rugova nė kėtė akademi pėrkujtimore nė vazhdim theksoi se kolonel Ahmet Krasniqi ishte Ministėr i Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės, tė cilėn detyrė e kreu me nder e pėrkushtim. "Shpresojmė se sė shpejti do tė kemi Ministrinė e Mbrojtjes sė Kosovės, nė kohėn kur Kosova nė liri po bėn hapa tė rėndėsishėm tė progresit dhe kur po punon pėr njohjen formale tė pavarisėsė pėr t'u integruar nė bashkėsinė e kombeve tė lira, ēfarė ishte objektiv dhe ėndėrr e kolonel Krasniqit", tha Ibrahim Rugova.

Presidenti i Kosovės, nė pėrfundim tė fjalės sė tij tha se "sot me krenari themi se kolonel Krasniqi ėshtė njėri ndėr heronjtė e Kosovės. Pėr meritat e Tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės sė shpejti do tė jetė i dekoruar nga Presidenti i Kosovės.

"Zoti e bekoftė Ministrin, Kolonel, Ahmet Krasniqin. Zoti e bekoftė familjen krasniqi. Zoti e bekoftė dhe i ruajtė fėmijėt e Ahmet Krasniqit. Zoti e bekoftė Kosovėn", tha nė fund tė fjalės sė tij presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova.

Ndėrkaq prof. Zekeria Cana tha: "Sot e pesė vjet, nė kohėn kur okupatori barbar serb bėnte vrasje masive dhe terror tė paparė nė shkallė gjenocidi, nė njė natė tė errėt, nė mes tė Tiranės, dora mizore vrau kolonel Ahmet Krasniqin, i pari Ministėr i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės".

Pastaj nė njė monitor u shfaqėn sekuenca nga njė film dokumentar nė kohėn kur kolonel Ahmet Krasniqi, ministėr i atėhershėm i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės, i dorėzonte flamurin shqiptar kolonel Tahir Zemajt.

Nė kėtė akademi pėrkujtimore u kėnduan kėngė elegjike nga Gabriel Faune, Antonio Gashi – violonēel, ule Elezi-piano.
 
 
Kazlas: Shkalla e krimit nė Kosovė mė e ulėt se nė Stokholm
 
Kėln, 22 shtator 2003 - Kėshilltari i Presidencės sė Kosovės, Juozas "Joe" Kazlasi, punimet e konferencės sė pestė me radhė pėr investime qė u mbajt nė Gjermani, i vlerėsoi si "njė shembull tjetėr i vazhdimėsisė sė zhvillimit ekonomik tė Kosovės".
 
Numri i madh i njerėzve tė mbledhur nė atė konferencė pėr investimet nė Kosovė, tregoi interesimin e tyre tė madh, tha Kazlas, i cili nė atė konferencė mori pjesė si pėrfaqėsues i UNMIK-ut.

Ndėrkaq, duke folur pėr gjendjen e sigurisė nė Kosovė, Kazlas tha pėr "Dojēe velen" se Kosova ėshtė pėrballur me disa incidente tė cilat kanė tėrhequr vėmendjen ndėrkombėtare. "Por nė aspektin e pėrgjithshėm unė mendoj se ėshtė e rėndėsishme tė pėrmendet se shkalla e krimit nė Kosovė ėshtė e ulėt ose mė e ulėt nė krahasim me Stokholmin e Suedisė", tha Kazlas.

Sipas tij, legjislacioni kosovar ėshtė shumė i favorshėm pėr investime, ngase disa nga ekspertėt mė tė mirė tė Evropės dhe SHBA-tė kanė ardhur tė punojnė me zyrtarėt e Kosovės nė mėnyrė qė tė sigurohen se ligjet do ta mbrojnė pronėn private dhe investimet.
 
 
Nė Prishtinė tė mėrkurėn do t'i fillojė punimet konferenca rajonale pėr mjedisin
 
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Qė nga data 24 deri mė 27 shtator nė mjedisit e hotelin "Grand" nė Prishtinė do t'i zhvillojė punimet "Konferenca rajonale pėr mjedisin". Kjo konferencė do tė pėrqendrohet nė bashkėpunimin e nivelit qendror me komunat, ngritjen e vetėdijes publike dhe nė vendosjen e partneritetit privat - publik nė sektorėt e mbeturinave, ujit dhe gjelbėrimit.
 
Pjesa mė e madhe e kėtyre temave ėshtė ngushtė e lidhur me ēėshtjet e planifkimit tė qėndrueshėm hapėsinor. Nė kėtė konferėncė pritet tė marrin pjesė pėrfaqėsues tė ministrive tė mjedisit nė Evropėn Juglindore dhe mė gjerė, disa komunave dhe disa asociacionėve tė komunave.
 
 
Tribunali i Hagės ka refuzuar kėrkesat e Haradin Balajt dhe tė Isak Musliut qė tė mbrohen nė liri
 
Hagė, 22 shtator 2003 - Tribunali i Hagės ka refuzuar kėrkesat e Haradin Balajt dhe tė Isak Musliut qė pėrkohėsisht tė lirohen nė liri, njoftohet nga Tribunali i Hagės. Balaj dhe Musliu janė akuzuar pėr krime lufte nė Kosovė gjatė viiti 1999.
 
Nė arsyetimin e vendimit pėr refuzimin e kėrkesės sė tyre, Kolegji penal i Tribunalit thotė se nuk ėshtė i sigurt se tė akuzuarit do tė ktheheshin nė fillimin e procesit, meqenėse UNMIK-u nuk ka mundur tė ofrojė garancione pėr kthimin e tyre.
 
 
 
Nė Mitrovicė filloi procesi gjyqėsor kundėr dy serbėve tė akuzuar pėr sulme kundėr policisė sė UNMIK-ut
 
Mitrovicė, 22 shtator 2003 - I ashtuquajturi lider i serbėve tė veriut tė Kosovės, Milan Ivanoviq sot para njė gjykate ndėrkombėtare nė Mitrovicė, tė kryesuar nga francezi Pol Shevalie, ka mohuar akuzat me tė cilat ngarkohet pėr veprime tė dhunshme nė trazirat e 8 prillit tė vitit tė kaluar nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Gjatė kėtyre trazirave janė lėnduar rėndė e lehtė 26 policė ndėrkomėtarė nga serbėt violentė.

Megjithatė, Ivanoviq ka pranuar se ditėn kritike ka gjuajtur njė gjėsend drejt policisė sė UNMIK-ut nė shenjė revolte, por sipas tij nuk ka mundur tė lėndojė policėt. Ai poashtu ka pranuar se ėshtė dėgjuar njė shpėrthim, nė momentin kur ai ka gjuajtur drejt policėve.

Sot pasdite para tė njėjtit trup gjykues do tė paraqitet Mebojsha Joviq, njė tjetėr i vetėquajtur lider serb i Mitrovicės, i cili akuzohet pėr vepėr penale sulm mbi personat zyrtar dhe lėndimin e njė polici tė UNMIK-ut me gurė nė kokė.
 
 
Bordi i drejtorėve kėrkon prej qytetarėve tė Gjilanit qė tė lirohen nga armėt ilegale
 
Gjilan, 22 shtator 2003 - Nė pėrkrahje tė aksionit tė UNMIK-ut pėr dorėzimin e armėve ilegale, tė cilin UNDP-ja do ta stimulojė me projekte zhvillimi, nė tri komuna tė Kosovės, Bordi i drejtorėve nė Gjilan u ka bėrė sot apel qytetarėve tė kėtushėm qė ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi dhe tė lirohen pa asnjė pasojė nga kėto mjete tė rrezikshme.

Kryeshefi ekzekutiv Enver Muja, i cili e ka informuar Bordin e drejtorėve rreth kėtij programi tė UNDP-sė tha se komunat qė dorėzojnė mė shumė se 300 armė, do tė jenė pėrfituese tė njė projekti nė vlerė prej 225 mijė dollarė.

Mbajtja e paligjshme e armėve nga qytetarėt paraqet rrezik tė pėrhershėm jo vetėm pėr poseduesit, por edhe pėr tė tjerėt rreth tyre, tė cilėt mund tė pėsojnė pa faj, siē ndodhi dje nė Ferizaj, ka thėnė drejtori pėr siguri dhe emergjencė civile Hazir Mustafa.

Pas 30 shtatorit, tė gjithė armėmbajtėsit e paligjshėm mund tė pėrballen me dėnime tė larta, nėse zbulohen.
 
 
Grupi i Kontaktit tė martėn do tė diskutojė nė Nju-Jork detajet rreth dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Nju-Jork, 22 shtator 2003 - Pėrfaqėsuesit diplomatik tė gjashtė vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit, tė martėn mė 23 shtator, do tė takohen nė Nju-Jork pėr tė diskutuar detajet rreth dialogut tė mundshėm pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.
 
Takimi do tė mbahet nė nivel tė drejtorėve ekzekutivė, tė ministrive tė jashtme tė Shteteve tė Bashkuara, Francės, Rusisė, Britanisė, Italisė dhe Gjermanisė.

Nė kėtė takim do tė marrė pjesė edhe Shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri, i cili do t'i njoftojė pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė dhe qėndrimet e zyrtarėve nė Prishtinė e Beograd me tė cilėt ka biseduar paraprakisht.
 
 
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut thotė se bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit janė njė dritare e rastit
 
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Zėdhėnės i UNMIK-ut nė Prishtinė Kristian Lindmajer i deklaroi mediave tė huaja se bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike janė njė dritare e rastit qė nduk do tė mbetet e hapur pėrgjithmonė.
 
Ai theksoi se ato bisedime do tė trajtojnė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me pėrditshmėrinė e njerėzve. Zėdhėnėsi Lindmajer tha se Holkeri do tė jetė kryesues i bisedimeve, duke refuzuar njėherėsh tė thoshte nėse ai do tė jetė pjesėmarrės apo ndėrmjetės i tyre.
 
 
Nė Kosovė me aktivitete tė shumta u shėnua Dita Ndėrkombėtare e Paqes
 
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Nė Kosovė me aktivitete tė shumta u shėnua Dita Ndėrkombėtare e Paqes. Nė shkollėn fillore "Ardhmėria" nė Rahovec fėmijėt shqiptarė, serbė dhe hashkalinj kėtė ditė e shėnuan me njėhj program tė pėrbashkėt kulturo. Organizatorė tė kėtij shėnimi ishin UNICEF-i dhe Uord Vuzhen.
 
 
Mė Gjermani pėrfundoi konferenca e pestė pėr investime nė Kosovė
 
Frankfurt, 22 shtator 2003 - Nė Darmstad afėr Frankfurtit tė Gjermanisė nė organizim tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė, Sportit dhe Ēėshtjeve Jorezidente tė Qeverisė sė Kosovės, pėrfundoi konferenca e pestė pėr investime nė Kosovė. Dy seancat e saj i udhėhoqėn ministri i Kulturės Behxhet Brajshori dhe Ali Jakupi, ministėr i Tregtisė dhe Industrisė.
 
Nė konferencė pėrveē pėrfaqėsuesve tė UNMIK-ut ishin tė pranishėm edhe shumė biznesmenė shqiptarė e gjermanė, tė cilėt treguan interesim tė madh reth procesit tė privatizimit e ēėshtjeve tė tjera qė lidhen me sigurinė e investimeve nė Kosovė.

Biznesmenėt gjermanė shprehėn dy fusha tė interesimeve: mundėsia e investimeve gjermane nė prodhimin e rrymės elektrike me erė, e cila tashmė nė Gjermani ka dhėnė rezultatet e veta. Njėherėsh ata u interesuan tė dinė se ēfarė do tė bėhet me ndėrmarrjet qė shiten e tė cilat pasluftės kanė filluar veprimtarinė e tyre nė saje tė ndihmave gjermane.
 
 
Njė delegacion i Parlamentit tė Kosovės nisi njė vizitė nė Gjermani
 
Berlin, 22 shtator 2003 - Njė delegacion i Parlamentit tė Kosovė nė krye me kryeparlamentarin Nexhat Daci nisi njė vizitė disaditore nė Gjermani. Delegacioni qėndron nė kėtė vend me ftesė tė Fondacionit "Konrad Adenauer". Nė kuadėr tė kėsaj vizite parlamentarėt nga Kosova do tė vizitojnė Bundestagun, Ministrinė e Punėve tė Jashtme dhe institucionet e tjera tė vendit si dhe do tė takohen me politikanė tė nivelit tė lartė gjerman.

Duke folur pėr qėllimin dhe dobinė e kėsaj vizite, kryeparlamentari Daci i deklaroi "Dojēe veles" se ėshtė njė njohuri me praktikat parlamentare gjermane, ngase sipas tij Gjermania dhe Austria e kuptojnė Kosovėn mė mirė sepse kanė kaluar njė fazė tranzicioni bukur tė gjatė dhe tė ngjashme me kėtė nė Kosovė. Pra nė kėtė kontekst ka se ēka tė pėrfitohet nga njė vizitė e kėtillė, ka thėnė Daci.
 
 
Viti i parė akademik i Universitetit amerikan nė Kosovė fillon 26 tetor
 
Prishtinė, 22 shtator 2003 - Viti i parė akademik i Universitetit amerikan nė Kosovė fillon 26 tetor. Ėshtė ky institucioni dyvjeēar i arsimit tė lartė. Mėsimet do tė zhvillohet me kushte dhe sipas kritereve bashkėkohore, ndėrkaq i gjithė personeli mėsimdhėnės nė degėn e biznesit dhe tė ekonomisė ėshtė i huaj.

Ky universitet amerikan ėshtė licencuar nga Ministria e Arsimit tė Shkencės dhe Teknologjisė tė Kosovės, ndėrkaq diplomat e tij do tė pranohen anembanė botės.
 
 
R. Sheqerinska: Hapja e paraleleve pėr mėsim nė gjuhėn shqipe ėshtė pjesė e dispozitave kushtetuese
 
Mavrovė, 22 shtator 2003 - Nėnkryetarja e Qeverisė sė Maqedonisė, Radmilla Sheqirinska ka thėnė se duhet tė pėrmirėsohet komunikimi dhe bashkėpunimi midis partnerėve tė koalicionit qeveritar. Ajo ka theksuar se maqedonasve, duhet t'u sqarohet, se hapja e paraleleve pėr mėsim nė gjuhėn shqipe nė ēfarėdo qyteti nuk ėshtė rezultat i zbatimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, por ėshtė pjesė e dispozitave kushtetuese, tė cilat ky shtet ėshtė i obliguar t'i respektojė.
 
Maqedonia nuk mund tė humbė nėse zmadhohet numri i shqiptarėve tė cilėt shkollohen nė arsimim tė mesėm dhe nė atė lartė. Me kėtė mund tė fitojė vetėm stabiliteti i Maqedonisė, ka theksuar Shiqerinska nė njė seminar kushtuar marrėdhėnieve etnike ėn Maqedoni.

Ambasadori amerikan nė Maqedoni, Lorens Batler, duke folur nė kėtė seminar, ka vlerėsuar me kėtė rast se ėshtė njė dukuri e keqe qė tė rinjtė e shkollave tė mesme tė dalin nė rrugė. Ai tha se kėta nxėnės janė tė manipuluar, duke shtuar se dikush po luan me fatin e tyre dhe ata duhet tė jenė nė shkolla.
 
 
Zėvendėsministri maqedonas i arsimit thotė se nė Manastir nuk do tė ketė paralele tė mesme nė gjuhėn shqipe
 
Manastir, 22 shtator 2003 - Zėvendėsministri maqedonas i arsimit, pas takimit me profesorėt dhe nxėnėsit maqedonas tė Manastirit, ka deklaruar se nė kėtė qytet nuk do tė ketė paralele tė mesme nė gjuhėn shqipe.
 
Sipas tij, projekti i paraleles shqipe - gjimnazit ėshtė e mbyllur dhe mesazhi i nxėnėsve maqedonas tė shkollave tė mesme nė Manastir ėshtė pranuar. Sipas tij, nuk ekziston vendim me tė cilin hapet njė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe nė Manastir dhe nuk mund tė shfuqizohet diēka qė nuk ekziston.

Vendimi pėr dislokimin e paraleles sė Gjimnazit tė Kėrēovės pėr nė Manastir ėshte tėrhequr dhe ajo do tė funksionojė nė Kėrēovė, ose nė ndonjė qytet tjetėr ku ekziston mėsimi nė gjuhėn shqipe, ka thėnė zėvendėsministri maqedonas i arsimit nė kohėn kur ministri i arsimit tė Maqedonisė, Aziz Pollozhani kėto ditė po qėndron nė njė vizitė zyrtare jashtė vendit.
 
 
Partitė e koalicionit qeveritar nė Maqedoni e kundėrshtojnė vendimin pėr mbylljen e paraleles shqipe nė Manastir
 
Shkup, 22 shtator 2003 - Partitė e koalicionit qeveritar nė Maqedoni e kundėrshtojnė vendimin pėr mbylljen e paraleles shqipe nė Manastir. Nė kėtė mėnyrė ėshtė kundėrshtuar deklarata e zėvendėsministrit maqedonas tė arsimit, i cili kishte deklaruar se nė Manastir nuk do tė ketė paralele tė mesme nė gjuhėn shqipe.

Mirėpo kėtė qėndrim tė zėvendėsministrit tė arsimit maqedonas e ka kundėrshtuar edhe partia e tij LSDM-ja. Zėdhėnėsi i kėsaj partie, Igor Ivanovski ka thėnė se qeveria do tė debatojė nė mbledhjen e sotme pėr kėtė ēėshtje, e cila ishte pezulluar pėrkohėsisht pėr shkak tė mungesės sė ministrit tė arsimit.

Po kėshtu edhe BDI ka kundėrshtuar pretendimet e zėvendėsministrit maqedonas tė arsimit qė vendimi pėr hapjen e paraleles nė gjuhėn shqipe ėshtė bėrė nėn trysninė e BDI-sė.

Nadėrkaq, pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė nė Shkup janė shprehur tė habitur nga protestat e organizuara kundėr arsimimit tė njė bashkėsie etnike nė gjuhėn amtare.
 
 
PDSH-ja refuzoi koalicionin e afruar nga PVD-ja pėr qeverisje nė pushtetin lokal nė Preshevė
 
Preshevė, 22 shtator 2003 - Partia Demokratike Shqiptare e ka refuzuar koalicionin e afruar nga Partia pėr Veprim Demokratik pėr qeverisje nė pushtetin lokal nė Preshevė. Siē ka deklaruar Ragmi Mustafa, kryetar i PDSH-sė oferta pėr pjesėmarrje nė pushtet ka ardhur nga kryetari i PVD-sė Riza Halimi, i cili ka pėrjashtuar kryetarin e Kuvendit Komunal Skėnder Destanin nga PVD. Mustafa citohet tė ketė thėnė se kjo ofertė nuk mund tė pranohet pėr shkak tė problemeve tė shumta qė ka PVD-ja.
 
 
Dy kolonelė dhe njė nėnkolonel tė ushtrisė serbo-malazeze janė arrestuar pėr spiunazh pėr njė vend tė Lindjes
 
Beograd, 22 shtator 2003 - Dy kolonelė dhe njė nėnkolonel tė Shtatmadhorisė sė ushtrisė serbo-malazeze janė arrestuar nėn dyshimin se me vite janė marrė me spiunazh pėr njė vend tė huaj, shkruan gazeta e Podgoricės "Vijesti". Sipas kėsaj gazete, kjo aferė e spiunazhit mund tė marrė pėrmasa tė mėdha, sepse ndėrkohė priten edhe arrestime tė tjera nė vetė kreun e ushtrisė serbo-malazeze.

Ofiecerėt e lartė tė arrestuar kanė udhėhequr me shėrbimin sekret ushtarak dhe sipas hetimeve tė gjertanishme thuhet se kanė punuar pėr njė shėrbim tė huaj tė zbulimit tė njė vendi tė madh tė Lindjes. Tre oficerėt kanė pasur konto bankare nė Izrael, ku janė derdhur paratė.

Ndėrmjetėsues i tyre ka qenė njė biznismen malazez nė Moskė, andaj indirekt thuhet se ata kanė spiunuar pėr Rusinė, ndonėse kėtė nuk e thotė shrehimisht gazeta.

Njė nga kolonelėt e arrestuar ka qenė njė nga mė pėrgjegjėsit nė sigurimin ushtarak.
 
 
NATO sot do tė bėjė tė ditur ardhjen e ministrit tė jashtėm holandez nė krye tė Aleancės
 
Bruksel, 22 shtator 2003 - NATO do tė duhej qė sot tė bėjė tė ditur ardhjen e ministrit tė jashtėm holandez Jap de Hop Shefer nė postin e sekretarit tė pėrgjithshėm tė Aleancės Veriatlantike.
 
Nė takimin e sotėm tė ambasadorėve tė 19 vendeve anėtare tė NATO-s duhet tė konfirmohet se Shefer nė postin e sekretarit tė pėrgjithshėm do tė zėvendėsojė lordin Xhorxh Robertson tė cilit mandati katėrvjeēar i skadon nė dhjetor tė kėtij viti.
 
 
Tė pakten 7 vetė janė vrarė dhe 31 tė tjerė janė plagosur nė tri shpėrthime tė veēanta bombash nė Kinė
 
Pekin, 22 shtator 2003 – Tė pakten shtatė vetė janė vrarė dhe 31 tė tjerė janė plagosur nė tri shpėrthime tė veēanta bombash, tė cilat e kanė tronditur gjatė fundjavės Kinėn, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) mendiat vendore. Shpėrthimet kanė ndodhur nė qendrėn tregtare tė qytetit Vuhan.
 
Derisa zjarrfikėsit po luftonin me zjarrin dhe ekipet mjekėsore po trajtonin banorėt e njė ndėrtese dykatėshe, njė shpėrthim i papandehur i ka hedhur nė erė zjarrfikėsit dhe personelin mjekėsor. "Njė person i paidentifikuar befas kishte hedhur njė mjet shpėrthyes nė vendngjarje", citohen tė kenė thėnė dėshmitarėt okularė. Fill pas shpėrthimit, bombėhedhėsi kishte bėrė vetėvrasje.
 
 
Forcat izraelite kanė vrarė njė militant islamik tė Hamasit nė Hebron
 
Hebron, 22 shtator 2003 – Forcat izraelite kanė vrarė sot (e hėnė) njė militant islamik tė Hamasit pasi mė parė kishin rrethuar dhe pastaj shkatėrruar shtėpinė e tij nė Hebron tė Bregut Perendimor, ku ishte strehuar, njofton Rojter.
 
Dėshmitarėt palestinėzė kanė thėnė se trupat e kishin rrethuar shtėpinė me 15 xhipa dhe dy tanke dhe s'kishte pasur shkėmbim zjarri. Trupat kishin sjellė buldozherin dhe e kishin rrėnuar shtėpinė. Nuk ėshtė e qartė nėse militanti ėshtė vrarė me armė zjarri apo ka vdekur pasi e ka zėnė pėrfundi shėtėpia e rrėzuar.
 
 
Nga njė autobombė janė vrarė dy vetė nė Bagdad dhe janė plagosur 8 tė tjerė
 
Bagdad, 22 shtator 2003 – Njė vėtėvrasės me autobombė ka hedhur sot (e hėnė) veten nė erė te selia e Kombeve tė Baashkuara nė Bagdad, duke vrarė kėshtu pos vetvetes edhe rojen irakiene tė sigurimit dhe duke plagosur tetė persona, ka bėrė tė ditur ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Shpėrthimi i sotėm bėhet pasi sulmuesit kishin vrarė dje dy ushtarė amerikanė nė njė sulm me morataja, kur ėshtė vrarė gjithashtu tw njwjtwn ditw edhe njė ushtar i tretė amerikan, por nga shpėrthimi i njė mine tokėsore. Kwshtu, qė kur presidenti Bush e shpalli tė pėrfunduar luftėn nė Irak mė njė maj, nė incidentet armiqėsore janė vrarė 79 ushtarė amerikanė.
 
 
Shirak tha se Franca nuk do pėrdorė veton
 
Paris, 22 shtator 2003 - Presidenti i Francės, Zhak Shirak, tha se ai nuk do tė vėrė veton kundėr pėrpjekjeve amerikane pėr tė marrė miratimin pėr njė forcė paqėruajtėse nė Irak.

Por nė tė njėjtėn kohė, ai paralajmėroi se Franca as nuk do ta mbėshtesė njė rezolutė, e cila sipas tij, nuk do tė pėrmbushte dy kushte.

Presidenti francez tha se vendi i tij nuk do tė mbėshteste rezolutėn nėse ajo nuk nuk do tė vendoste njė afat pėr dorėzimin e pushtetit tek vetė irakjanėt dhe nuk do tė parashikonte njė rol kyē tė Kombeve tė Bashkuara nė Irak.
 
 
Nė Uganadė janė vrarė brutalisht 30 vetė
 
Kampala, 22 shtator 2003 – Zyrtarėt e Ugandės kanė thėnė se luftėtarėt e Karamoxhongut, njė fis me tradita tė vjetra luftarake, kanė vrarė egėrsisht 30 vetė gjatė njė sulmi nė distriktin Katavi, njofton BBCWorld. Ndėr viktimat janė edhe tri gra, kurse njė djalosh dhe njė foshnje janė plagosur dhe janė dėrguar nė spital.
 
Nė vendngjarje janė gjetur 21 trupa tė pa jetė, kurse 9 trupa tė tjerė janė gjetur mė vonė nė fshatin e afėrm. Zyrtarėt kanė thėnė se kėrkimi po vazhdon pėr trupa tė tjetrė. Sulmi ėshtė bėrė me motiv rrėmbimi tė bagėtive tė fshatarėve.
 
 
Investitorėt e huaj do tė lejohen tė blejnė ndėrmarrjet e mėdha nė Irak
 
Bagdad, 22 shtator 2003 - Tė dielėn administrata amerikane nė Irak bėri publike njė plan tė sajin, sipas tė cilit, investitorėt e huaj do tė lejohen tė blejnė ndėrmarrjet e mėdha nė Irak, me pėrjashtim tė atyre qė i pėrkasin industrisė sė naftės.

Ministri irakian i financave, Kamel al-Keylani, tha se njė hap i tillė ėshtė i rėndėsihėm pėr rindėrtimine vendit qė ėshtė dėmtuar keq nga lufta, sanksionet ndėrkombėtare dhe dekadat e njė rregjimi shtypės.
 
 
Arrestohet kapelani i Guantanamos
 
Guantanamo, 22 shtator 2003 - Njė kapelan mysliman i ushtrisė amerikane, qė punonte si kėshilltar shpirtėror i qindra tė burgosurve tė dyshuar si Talebanė dhe luftėtarė tė Al-Kaidės qė mbahen nė Gjirin Guantanamo nė Kubė, ėshtė arrestuar nga autoritetet ushtarake amerikane.
 
Njė zėdhėnės i ushtrisė tha se mbi kapiteni Jusef Jei, nuk ėshtė ngritur ende ndonjė akuzė, por autoritetet nuk pranojnė tė tregojnė shkaqet pse ėshtė burgosur.

Ai u arrestua nė Florida nė 10 shtator pas kthimit nga baza ushtarake amerikane nė Guantanamo.
 
 
Vėllai i Hambalit ėshtė arrestuar nė Pakistan sė bashku me 17 person tė tjerė
 
Islamabad, 22 shtator 2003 – Vėllai mė i ri i Hambalit, pjesėtar i shquar i dyshimtė i Al-Kaidės pėr Azinė juglindore, ėshtė arrestuar nėn akuzėn e imigrimit tė paligjshėm nė Pakistan sė bashku me disa tė tjerė, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) dy zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė brendshme tė Pakistanit, njofton AP.
 
I arrestuari quhet Rusman Gunavan dhe ėshtė njė nga 17 personat e arrestuar nga Maleizia, Indonezia dhe Myanmari tė arrestuar gjatė fundjavės nė tri shkolla islamike nė qytetin jugor tė Pakistanit, Karaēi, ka thėnė zyrtari me kusht anonimiteti, i cili kishte marrė pjesė nė aksionin e aresimeve nė fjalė. Nuk dihet nėse Gunavan ka bėrė ndonjė krim, apo vetėm e ka shkelur ligjin e imigrimit.
 
 
Ėshtė dėnuar me vdekje lideri i njė grupi, qė ka vrarė misionarin australian dhe dy djemtė e tij
 
Nju Delhi, 22 shtator 2003 – Njė gjykatė indiane i ka shqiptuar dėnimin me vdekje liderit tė njė grupi tė fajėsuar pėr vrasjen e njė misionari australian dhe tė dy djemve tė tij tė ri, njofton BBCnews.
 
Ndėrkaq, 12 tė akuzuarve tė tjerė u janė shqiptuar dėnime me burg tė pėrjetshėm pėr djegien tė gjallė tė misionarit Graham Seins dhe tė djemve tė tij, Filipin, 10-vjeēar dhe Timoti, 8-vjeēar. Gjykata i ka fajėsuar ata pėr kryengritje, zjarrvėnie dhe pėr vrasje tė njerėzve.
 
 
Nė njė fabrikė kimike nė Ohajo ka shpėrthyer njė rezervuar me oksid nitrik
 
Ēikago, 22 shtator 2003 – Nė njė fabrikė kimike nė Ohajo ka shpėrthyer njė rezervuar dhe kėshtu e ka hedhur nė erė kulmin dhe ka detyruar tre mijė njerėz tė evakuohen brenda rrezės prej njė mile, njofton Rojter.
 
Rezervuari i shpėrthyer pėrmbante oksid nitrik, njė gas tejet reaktiv. Tė pakten dy zjarrfikės kanė pėrsuar lėndime.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.