20.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune 20 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • B. Klinton: Unė e solla vendimin qė tė mobilizoheshin aleatėt tanė tė NATO-s qė ta ndalonin spastrimin etnik nė Kosovė

  • Nesėr me njė akademi pėrkujtimore shėnohet 5-vjetori i vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit

  • Klinton nė Srebrenicė do tė inaugurojė sot njė memorial pėr tė vrarėt

  • Hari Holkeri ka shtruar mbrėmė njė darkė pune me drejtuesit e institucioneve dhe tė partive politike tė Kosovės

  • Italia si kryesuese e radhės tė BE-sė mbėshtet strategjinė e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Busek thotė se statusi i padefinuar i Kosovės mbetet ndėr problemet kryesore pėr zhvillimin ekonomik

  • Pėrfaqėsuesit e pensionistėve kėrkuan qė nė bisedimet me Beogradin tė trajtohet edhe fondi i grabitur nga Serbia

  • Nė Stubėll tė Epėrme tė Karadakut sot po mbahet manifestimi tradicional "Ditėt e Don Mikelit"

  • Nė Parlamentin maqedonas debat i ashpėr midis deputetėve shqiptarė tė pozitės dhe opozitės

  • Millosheviqi akuzohet pėr vrasjen e Stamboliqit dhe pėr atentatin kundėr Drashkoviqit

  • Nė takimin e kreut shtetėror maqedonas u pranua ideje pėr formimin e njėsitit special ushtarak me 2000 pjesėtarė

  • Rreth 2000 nxėnės maqedonas kanė protestuar nė Manastir kundėr hapjes sė njė paralele shqipe

  • Uragani Izabela deri tash ka lėnė tė vdekur tė pakten 25 njerėz

  • Nė pėrplasjen e njė treni me autobus nė Pakistan, kanė humbur jetėn tė pakten 27 njerėz

  • Forcat amerikane nė Afganistan kanė vrarė tė pakten 8 civilė, njė komandant dhe njė gueril taliban

  • Ėshtė plagosur rėndė anėtarja e Kėshillit qeveritar irakian, Akuila al-Hashimi

  • Liderėt e Britanisė, Francės dhe Gjermanisė takohen tė dielėn pėr tė diskutuar pėr Irakun


 
B. Klinton: Unė e solla vendimin qė tė mobilizoheshin aleatėt tanė tė NATO-s qė ta ndalonin spastrimin etnik nė Kosovė
 
   
Bonstill, 20 shtator 2003 - Ish-presidenti amerikan Bill Klinton pas vizitės qė i bėri Prishtinės, vizitoi edhe ushtarėt amerikanė nė kampin amerikan "Bondstill" afėr Ferizajt dhe punėtorėt shqiptarė tė cilėt punojnė nė kėtė kamp.
 
Nė pėrcjellje tė Presidentit Klinton ishte dhe komanadanti i NATO-s, Fabio Mini dhe komandanti i Brigadės Shumkombėshe tė Lindjes gjeneral Xheri Bek.
 
Bonstill, 20 shtator 2003 - Ish-presidenti amerikan Bill Klinton pas vizitės qė i bėri Prishtinės, vizitoi edhe ushtarėt amerikanė nė kampin amerikan "Bondstill" afėr Ferizajt dhe punėtorėt shqiptarė tė cilėt punojnė nė kėtė kamp. Nė pėrcjellje tė Presidentit Klinton ishte dhe komanadanti i NATO-s, Fabio Mini dhe komandanti i Brigadės Shumkombėshe tė Lindjes gjeneral Xheri Bek.

"Ėshtė shumė kėnaqėsi qė po kthehem sėrish nė kampin Bondstill. Unė e solla vendimin qė tė mobilizohen aleatėt tanė tė NATO-s qė ta ndalojnė spastrimin etnik nė Kosovė nė vitin 1999, kur kishim njė milion refugjatė, 20 deri 40 mijė njerėz ishin vrarė atėherė.
 
Dhe pas fushatės ajrore tė NATO-s kosovarėt filluan tė kthehen nė shtėpitė e tyre dhe tė jetojnė nė paqe si rezultat i njerėzve si jeni ju", u tha paqeruajtėsve amerikanė ish-presidenti amerikan Bill Klinton, duke shtuar se ata po i ndihmojnė Kosovės qė tė kthehet nė kėmbė tė veta, i cili mbrėmė vonė ėshtė larguar nga Kosova.
 
 
Nesėr me njė akademi pėrkujtimore shėnohet 5-vjetori i vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit
 

Ahmet Krasniqi

 
   
Prishtinė, 20 shtator 2003 2003 - Nė Prishtinė mė 18 shtator ėshtė mbajtur mbledhja e Kėshillit Organizativ pėr shėnimin e 5-vjetorit tė vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqi, Ministėr i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės.
 
Nė Kėshillin Organizativ bėjnė pjesė: Akademik Mark Krasniqi, Akademik Nexhat Daci, Dr. Bajram Rexhepi, Akademik Rexhep Ismajli, Prof.Zekeria Cana (kryetar), z. Halit Muharremi, z. Sali Cacaj (sekretar), z.Muharrem Shabani dhe z. Agim Mehmeti.

Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, e ka mirėpritur propozimin e Kėshillit qė ky pėrvjetor tė shėnohet me patronatin e Tij.

Nesėr, mė 21 shtator, nė orėn 12.00, nė Teatrin Kombėtar, nė Prishtinė, do tė mbahet njė Akademi pėrkujtimore, me ē'rast Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, do tė flasė pėr jetėn dhe veprėn e kolonel Ahmet Krasniqit.
Po mė 21 shtator njė delegacion tre vetash i Kėshillit Organizativ do tė udhėtojė nė Tiranė pėr tė bėrė homazhe nė varrin e kolonel Ahmet Krasniqit, thuhet nė njė njoftim tė Kėshillit Organizativ./ CNN - Kosovar separatist leader assassinated in Albania /
   
 
Klinton nė Srebrenicė do tė inaugurojė sot njė memorial pėr tė vrarėt
 
Sarajevė, 20 shtator 2003 - Ish-presidenti amerikan, Bill Klinton, do tė inaugurojė sot njė memorial dhe njė varrezė tė re nė qytetin e Srebrenicės nė Bosnjė, pėr viktimat e masakrės mė tė madhe tė kontinentit qė nga lufta e dytė Botėrore.

Nė Srebrenicė, tė paktėn 7 mijė myslimanė u vranė nga forcat serbe tė Bosnjės nė vitin 1995.

Masakra ishte njė nga zhvillimet kyēe qė e bindi administratėn e presidentit Klinton tė ndėrhynte ushtarakisht nė Bosnjė.

Vejushat e tė vrarėve kanė kėrkuar me kėmbėngulje qė inaugurimin ta bėjė vetė ish-presidenti amerikan.
Klintoni nė Bosnjė shkoi pas njė vizite njėditėshe nė Kosovė.
 
 
Hari Holkeri ka shtruar mbrėmė njė darkė pune me drejtuesit e institucioneve dhe tė partive politike tė Kosovės
 
Prishtinė, 20 shtator 2003 - Shefi i Misionit tė OKB-sė nė Kosovė, Hari Holkeri ka shtruar mbrėmė njė darkė pune me drejtuesit e institucioneve dhe tė partive politike tė Kosovės me qė tė diskutohen mundėsitė pėr njė pėrparim siē ėshtė thėnė nė pėrgatitjen e fillimit tė dialogut Prishtinė - Beograd pėr ēėshtje teknike.
 
Nė kėtė atkim ishin: Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryeministri Bajram Rexhepi, kryeparlamentari Nexhat Daci si dhe kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi dhe ai i AAK-sė Ramush Haradinaj.

Pas darkės Presidenti Rugova deklaroi para mediave se ky ishte njė takim miqėsor nė tė cilin ėshtė biseduar pėr njė bashkėpunim mė tė ngushtė mes institucioneve tė Kosovės dhe UNMIK-ut nė fusha tė ndryshme.
 
Gjithashtu ai tha se janė bėrė edhe disa konsultime pėr bisedimet e mundshme. Presidenti tha se Holekri i kishte njoftuar pėr bisedat e mundshme pėr ēėshjte praktike me fqinjin e Kosovės, Beogradin.

Kryeministri Rexhepi tha se nė kėtė takim ėshtė folur edhe pėr transferin e kompetencave dhe pėr bisedimet eventuale, ndėrkaq Holkeri kishte shjeguar tė gjitha takimet qė ka pasur.
 
Rexhepi tha se nė kėtė takim nuk ėshtė vendosur asgjė. Sipas Rexhepit, Holkeri ka sqaruar se njė dokument i publikuar nė media nuk ka dalė nga zyra e tij.

Ndėrkaq, Holkeri gjatė ditės sė djeshme ka thėnė se ka pėr qėllim t'ua paraqesė udhėheheqėsve kosovarė, propozimet e tij pėr kohėn dhe mėnyrėn e fillimit tė bisedimeve, duke theksuar se ato bisedime janė tepėr tė rėndėsishme pėr Kosovėn.
 
 
Italia si kryesuese e radhės tė BE-sė mbėshtet strategjinė e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Romė, 20 shtator 2003 - Ministri i jashtėm italian Franko Fratini dhe shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri kanė nėnshkruat njė memorandum bashkėpunimi lidhur me projektin e UNMIK-ut pėr rikthimin nė Kosovė tė tė refugjatėve serbė. Nė kėtė projekt Italia do tė kontribuojė me 3.8 milionė euro.
 
Fratini e vlerėsoi ndihmėn e Italisė pėr Kosovėn nė fushėn politike, ushtarake dhe bashkėpunimin, duke mbajtur Kosovėn nė qendėr tė vėmendjes. Italia si kryesuese e radhės tė Bashkimit Evropian mbėshtet strategjinė e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike.

Ministri italian me kėtė rast ka theksuar nevojėn e arritjes sė standardeve nė fushėn politike, ekonomike dhe tė bashkėjetesės etnike pėrpara fillimit tė bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
 
Busek thotė se statusi i padefinuar i Kosovės mbetet ndėr problemet kryesore pėr zhvillimin ekonomik
 
Prishtinė, 20 shtator 2003 - Nė Prishtinė pėrfundoi punimet takimi dyditor i Paktit tė Stabilitetit me institucionet e Kosovės dhe komunitetin e bizneseve pėr nxitjen e biznesit vendor i cili ka fitim pėr biznesin kosovar nė nismat e bizneseve rajonale.
 
Koordinatori i Paktit Erhard Busek ka thėnė se puna e Paktit tė Stabilitetit nė Kosovė po shkon shumė mirė, duke shtuar se Kosova ėshtė pėrfshirė nė ēdo grup tė Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore.

Busek gjithashtu ka theksuar se gradualisht janė duke u krijuar kushtet qė Kosova tė jetė anėtare e barabartė me vendet e rajonit. Siaps tij, statusi i padefinuar i Kosovės mbetet ndėr problemet kryesore pėr zhvillimin ekonomik, ngase pėrkrahja financiare nga institucionet pėrkatėse botėrore mund t'i gėzojnė vetėm shtetet.

Busek poashtu ka shtuar se ėshtė duke u shikuar mundėsia e lidhjes sė Kosovės nėpėrmjet korridorit Nish-Prishtinė - Shkup. Sa i pėrket lidhjes me Tiranėn, pėrkatėsisht Durrėsin Busek tha se nuk don qė t'i ngjallė shpresat para kohe.
 
 
Pėrfaqėsuesit e pensionistėve kėrkuan qė nė bisedimet me Beogradin tė trajtohet edhe fondi i grabitur nga Serbia
 
Prishtinė, 20 shtator 2003 - Pensionistėt e Kosovės kėrkojnė nga Qeveria e Kosovės qė tė angazhohet mė shumė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė pensionistėve.
 
Nė njė takim me kryeminsitrin, Bajram Rexhepi dhe me ministrin pėr Punė dhe Mirėqenie Sociale, Ahmet Isufin, pėrfaqėsuesit e pensionistėve kėrkuan qė nė bisedimet me Beogradin tė shtrohet edhe problemi i fondeve tė pensionistėve tė grabitura nga Serbia.
 
Nė kėtė takim pensionistėt e Kosovės pėrsėritėn kėrkesėn pėr realizimin e statusit tė tyre.

Pensionistėt e Kosovės kanė paralajmėruar njė protestė pėr tė enjtėn nėpėrmjet sė cilės ata do tė kėrkojnė realizimin e tė drejtave tė tyre.
 
 
Nė Stubėll tė Epėrme tė Karadakut sot po mbahet manifestimi tradicional "Ditėt e Don Mikelit"
 
Gjilan, 20 shtator 2003 - Nė Stubėll tė Epėrme tė Karadakut sot po zhvillohen aktivitete tė ndryshme kulturore nė kuadėr tė manifestimit tradicional "Ditėt e Don Mikelit".
 
Manifestimi filloi me njė tribunė tė hapur, nė tė cilėn po diskutojnė studiues nga Prishtina dhe Tirana. Ndėrkaq, nė mesditė mbahet njė meshė pontifikale e udhėhequr nga imzot Mark Sopi.

Poashtu do tė organizohet edhe njė orė letrare, ku do tė jipet ēmimi pėr poezi qė mban emrin "Agim Ramadani" nė njė vlerė prej 500 eurosh.

Gjatė kėtij manifestimi do tė pėrurohet edhe libri me poezi i Nėnės Tereze botuar nė tri gjuhė: shqip, anglisht dhe gjermanisht.
 
 
Nė Parlamentin maqedonas debat i ashpėr midis deputetėve shqiptarė tė pozitės dhe opozitės
 
Shkup, 20 shtator 2003 - Nė vazhdimin e seancės sė Parlamentit tė Maqedonisė nė tė cilėn po debatohet pėr gjendjen e sigurisė ėshtė zhvilluar njė debat i ashpėr midis deputetėve shqiptarė tė pozitės dhe opozitės, ku aty kėtu ndėrhynte edhe ndonjė deputet i VMRO-DPMN-sė.

"Vetėm zgjidhja e problemeve nė kontinuitet do tė mundėsojė stabilitetin nė Maqedoni. Nuk ėshtė koha e dhėnies se deklaratave tė mėdha siē ėshtė ajo pėr ndarjen e Maqedonisė", ka theksuar Hisni Shaqiri, deputeti i Bashkimit Demokratik pėr Integrim.

Ndėrkaq deputeti i PDSH-sė Zamir Dika tha se derisa nė Qeveri ėshtė BDI ai nuk po vėren se po realizohet Marrėveshja e Ohrit, por pėrkundrazi ka dėshtime nė ēdo aspekt.

Nė kėto akuza u pėrgjigj Hisni Shaqiri duke thėnė se nuk ka pritur reagime tė kėsaj natyre nga njė deputet shqiptar. Ai tha se kur dikush nuk ka me ēka ta ushqejė popullatėn merret pikėrisht me kėto ngjarje edhe me kėto probleme. Ai nėnvizoi se humbja e jetės sė ēdo tė riu pėr tė ėshtė e dhimbshme.
 
 
Millosheviqi akuzohet pėr vrasjen e Stamboliqit dhe pėr atentatin kundėr Drashkoviqit
 
Beograd, 20 shtator 2003 - Ish-diktatori serb Sllobodan Millosheviq do tė akuzohet pėr vrasjen e ish-presidentit tė Serbisė Ivan Stamboliq dhe pėr tentim vrasjen e liderit tė Lėvizjes sė Rimėkėmbjes Serbe Vuk Drashkoviq.
 
Mediat serbeė njoftojnė se nė aktakuzėn qė do tė ngritet nga njė gjykatė e Beogradit mė 23 shtator Millosheviqi ndodhet nė mesin e dhjetė tė akuzuarve pėr kėto dy vepra penale.
 
 
Nė takimin e kreut shtetėror maqedonas u pranua ideje pėr formimin e njėsitit special ushtarak me 2000 pjesėtarė
 
Shkup, 20 shtator 2003 - Nė takimin e kreut shtetėror maqedonas i thirrur nga presidenti Boris Trajkovski nė tė cilin kanė marrė pjesė kryeministri Cėrvenkovski, ministri i mbrojtjes Buēkovski, zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Hazbi Lika dhe ministri Kostov ėshtė pranuar ideja pėr formimin e njėsitit special ushtarak i cili do tė numėrojė 2000 pjesėtarė.

"Pėr formimin e kėsaj brigade tė re speciale tė Armatės sė Maqedonisė, nevojiten disa ndryshime ligjore, me qėllim tė mundėsisė sė veprimit tė saj nė tėrė territorin e Maqedonisė", ka deklaruar presidenti maqedonas, Boris Trajkovski pas takimit tė kreut shtetėror.
 
 
Rreth 2000 nxėnės maqedonas kanė protestuar nė Manastir kundėr hapjes sė njė paralele shqipe
 
Manastir, 20 shtator 2003 - Rreth 2000 nxėnės maqedonas kanė protestuar edhe dje nė qendėr tė Manastirit kundėr vendimit tė Ministrisė sė Arsimit pėr hapjen e njė paraleleje shqipe nė Gjimnazin e qytetit.
 
"Manastiri ėshtė qytet maqedonas", kanė brohoritur nxėnėsit, tė cilėve iu kanė bashkangjitur edhe njė grupė e arsimtarėve dhe qytetarėsh maqedonas. Ata kėrkuan dorėheqjen e ministrit tė arsimit, Aziz Pollozhani.
 
Protesta kundėr zhvillimit tė mėsimit nė gjuhėn shqipe nė Shkollėn e Mesme Ekonomikem, u mbajtėn dje edhe nė Shkup.
 
 
Uragani Izabela deri tash ka lėnė tė vdekur tė pakten 25 njerėz
 
Riēmond, 20 shtator 2003 - Siē njofton CNN, uragani Izabela, i cili gjatė kėsaj jave goditi shtatė shtete tė SHBA-ve buzė Atlantikut ka lėnė tė vdekur tė pakten 25 njerėz.

Ekipet e riparimit nė shtetet nė fjalė po punojnė pandėrprerė nė riparimin e rrjetit tė energjisė elektrike, tė dėmtuar nga stuhia, pėr t'ua kthyer dritėn 2,5 milionė konsumatorėve, qė tash sa kohė kanė mbetur nė terr.
 
Por, siē thonė kryerėsit e punimeve, kjo punė kėrkon njė kohė mė tė gjatė, tė pakten gjashtė ditė. Stuhia aktualisht ėshtė dobėsuar dhe po lėviz nė drejtim tė Merilendit dhe tė Pensilvanisė dhe eventuarlisht do tė kalojė nė Kanada.
 
 
Nė pėrplasjen e njė treni me autobus nė Pakistan, kanė humbur jetėn tė pakten 27 njerėz
 
Islamabad, 20 shtator 2003 - Njė tren dhe njė autobus janė pėrplasur nė Pakistanin qendror, ku kanė humbur jetėn tė pakten 27 njerėz, njofton BBCWorld. Aksidenti ka ndodhur afėr Malikualit, njė qytet nė jug tė kryeqytetit Islamabad, derisa autobusi po pėrpiqej tė kalonte hekurudhėn, ka thėnė shefi i policisė vendėse.
 
Ai ka thėnė gjithashtu se tė gjitha viktimat kanė qenė nė autobus, kurse udhėtarėt e trenit kanė shpėtuar tė palėnduar. Sipas njė polici, i cili citohet nga Rojter-i, numri i tė vdekurve nė kėtė aksident arrin nė 40 sish. Njė numėr i konsdsiderueshėm udhėtarėsh ėshtė lėnduar, 6 syresh gjenden nė gjendje tė rėndė.
 
 
Forcat amerikane nė Afganistan kanė vrarė tė pakten 8 civilė, njė komandant dhe njė gueril taliban
 
Kabul, 20 shtator 2003 – Tė pakten tetė civilė janė vrarė nė njė bombardim amerikan nga ajri nė provincėn jugore tė Zabulit, ku gjithashtu ėshtė vrarė edhe njė komandant taliban, kanė bėrė tė ditur sot zyrtarėt afganė, njofton Rojter.
 
Civilėt, njė grua dhe fėmijėt e saj, kanė vdekur mbrėmė nė shtretėrit e tyre, kur bomba ka depėrtuar nėpėr tendėn e tyre nė distriktin e Zabulit Nau Bahar, ka thėnė ndihmėsguvernatori i Zabulit.
 
Ai gjithashtu ka thėnė se Mohamed Gul Nejazi, njė komandant i lartė taliban dhe njė tjetėr guerrilė taliban janė vrarė gjithashtu gjatė njė sulmi afėr kufirit me Pakistanin.
 
 
Ėshtė plagosur rėndė anėtarja e Kėshillit qeveritar irakian, Akuila al-Hashimi
 
Bagdad, 20 shtator 2003 – Njė anėtare e Kėshillit qeveritar irakian, Akuila al-Hashimi, ėshtė qėlluar me armė zjarri dhe ėshtė plagosur rėndė nė Bagdad, njofton BBCWorld. Sipas kėtyre njoftimeve ajo ėshtė qėlluar dy herė nė stomak, njė herė nė sup dhe njė herė nė kėmbė dhe ėshtė nė gjendjje tė rėndė shėndetėsore.
 
Aktualisht ajo gjendet nė spitalin e Bagdadit, i cili ėshtė rrethuar nga forcat e sigurimit. Edhe truproja e saj ėshtė plagosur gjithashtu. Zonja Al-Hashimi, ėshtė njė nga tri gratė nė Kėshilit qeveritar dhe ėshtė e besimit shit.
 
 
Liderėt e Britanisė, Francės dhe Gjermanisė takohen tė dielėn pėr tė diskutuar pėr Irakun
 
Berlin, 20 shtator 2003 - Udhėheqėsit e Britanisė, Francės dhe Gjermanisė takohen tė dielėn pėr herė tė parė qė nga mosmarrėveshjet e thella qė shkaktoi mes tyre lufta nė Irak.

Nė qendėr tė takimit do tė jenė pikėpamjet e ndryshme qė kanė tre nga vendet kryesore tė kontinentit tė vjetėr rreth mėnyrės se si duhet tė vendoset dhe ruhet paqja nė Irak.

Kryeministri britanik, Toni Bler, presidenti francez Zhak Shirak dhe kancelari gjerman, Gerhard Shrėder do tė takohen nė Berlin nė njė kohė kur ende kanė mendime tė ndryshme rreth tė afėrmes sė afėrt pėr Irakun.

Uashingtoni do qė vendet e tjera tė dėrgojnė trupa dhe ndihma financiare pėr vendin, por Franca ende e kundėrshton fuqishėm kėtė.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.