19.09.2003 - Trepca.net

Edhe njė botim me rėndėsi nė diasporė

VRUNDUJ KUJTIMESH TĖ HAMZA HALABAKUT


   
19 shtaor 2003 / Shkruan: Ēerkin BYTYĒI
 
Ditė mė parė, doli nga shtypi monografia kushtuar  zhvillimit tė Shkollės Shqipe nė disa mjedise tė Bavarisė Veriore tė Gjermanisė, hartuar nga shkrimtari dhe punėtori i palodhshėm i arsimit Hamza Halabaku. Ėshtė ky botim i rėndėsishtėm qė ngėrthen historikun  shumėvjeēar dhe traditėn e punės intensive me nxėnėsit mėrgimtarė nė kėtė pjesė tė Gjermanisė, ku me pėrkushtim mėsohet dhe kultivohet gjuha shqipe.
 
Nga bankat  e Shkollės Shqipe nė Bavarinė Veriore deri mė tash dolėn qindra nxėnės shqiptarė tė cilėt duke mėsuar  pėr gjuhėn dhe letėrsinė shqipe, pėr historinė kombėtare, gjeografinė e vendit, kulturėn muzikore e artin figurativ, thelluan dhe forcuan edhe mė shumė ndjenjėn e atdhedashurisė, mirkuptimin dhe tolerancėn nė kėtė mjedis tė Gjermanisė mike.
 
Ndėrkaq, nė kėtė libėr qė ka vlerė tė pėrhershme pėr historikun e shkollės shqipe nė diasporė, nė hollėsi dhe me kujdes tė veēantė, autori flet pėr rėndėsinė e mėsimit plotėsues pėr fėmijėt e mėrgimtarėve tanė dhe faktin se  arsimimi dhe edukimi kombėtar janė njė nga ēėshtjet mė madhore tė kombit.  Janė pėr tu ēmuar  lart pėrpjekjet e mėdha, sfidat e pareshtura, sakrificat e vetmohimet e atyre bashkatdhetarėve tanė pėr formimin e shkollės, e cila tashmė ka njė traditė tė mirė dhe mbi rrėnjėt e forta e tė thella tė saj mund tė priten suksese edhe mė tė mėdha.
 
Ėshtė pėr tu ēmuar edhe kontributi i subjekteve arsimore tė shteteve pėrkatėse dhėnė shkollės me mėsim  plotėsues nė gjuhėn shqipe, qė krijuan parakushte tė volitshme duke ofruar lokalin shkollor, mjetet mėsimore etj., pėr  nxėnėsit shqiptarė. Tė gjitha kėto, autori i kėtij libri Hamza Halabaku sikundėr edhe aktivitetet e gjithmbarshme tė nxėnėsve shqiptarė nė Bavarinė Veriore, i prezenton nė mėnyrė tė detajizuar. Duke u rrėfyer nė vetėn e parė, nė monografinė „Vrunduj kujtimesh“ pasqyrohen edhe vėshtėrsitė e shumta rreth hapjes sė shkollave shqipe nė diasporė, kontributin e madh tė individėve dhe subjekteve gjermane pėr tė mbėshtetur kėtė aktivitet tė rėndėsishėm shqiptar dhe nė pėrgjithėsi pėr vullnetin e pathyeshėm tė nxėnėsve pėr  tė mėsuar nė gjuhėn shqipe.
 
- Mėsimi plotėsues nė gjuhėn shqipe pėr mėrgimtarėt tanė ėshtė i nevojshėm aq sa edhe buka qė e hanė dhe uji qė e pijnė. Pa kėtė mėsim fėmijėt e tyre nuk mund tė kenė tė ardhme tė ndritshme. Sepse, nuk mjafton qė fėmijėt e tyre vetėm tė dijnė se janė shqiptarė, por ata duhet edhe tė marrin dituri nga gjuha amtare, nga historia e gjeografia kombėtare, arti, kultura dhe tradita jonė e begatshme. Ata nėpėrmjet kėtij mėsimi frymėzohen me atdhedashurinė e pajisen me njohuri qė lehtėsojnė rrugėn e zotimit tė tyre pėr ēėshtjen e mirėfilltė kombėtare, shkruan  nė kėtė monografi H. Halabaku.
 
Ky libėr i posabotuar ėshtė i ndarė nė disa kaptina qė pasqyrojnė rrugėn e zhvillimit tė shkollės shqipe. Ndėrkaq, i ilustruar me  mėse tetėdhjetė fotografi, paraqet njė material tė ēmueshėm fotodokumentar qė mund tė shfletohet dhe lexohet shpesh dhe kudo, pėr tė rikujtuar gjithė punėn e madhe tė bėrė nė arsimimin e  fėmijėve shqiptarė nė diasporė pėrkatėsisht nė Bavarinė Veriore tė Gjermanisė. Vend me rėndėsi zė kontributi i arsimdashėsve dhe miqve  gjerman tė cilėt nė ēdo kohė mbėshtetėn shkollėn shqipe.
 
Njėri nga rezenzentėt e kėtij libri, Gani Bajrami, nė parathėnien e shkruar konstaton se autori hamza Halabaku, nė kėtė libėr ka arritur tė sjell informacione dhe dėshmi pėr realitetin e njė kohe dhe materiale fotografike qė librit i japin peshė dhe vlerė tė veēantė. Ndaj, ly libėr nuk mund tė merret  shkurt vetėm si  njė kronikė e kohės sė caktuar, por ėshtė njė plotėsi dokumentare qė len gjurmė pėr ekzistimin dhe funksionimin e Shkollės Shqipe nė Bavarinė veriore.
 
Me kėtė botim, autori Hamza Halabaku, kryen njėkohėsisht njė obligim morqalo-qytetar nė ndriēimin e kėsaj pjese tė historisė sonė reale, duke pasqyruar kontributin e bashkatdhetarėve tanė si prindėr dhe pėrpjekjet dhe sfidat e tyre tė pareshtura pėr formimin e shkollės shqipe.
 
Libri ka 90 faqe dhe ėshtė  njė botim luksoz, i tėri nė teknikėn kolor. Sėbashku me monografitė tjera tė botuara deri mė tash si ajo kushtuar shkollės shqipe nė Gjermani, Shkollės  Shqipe nė Wupertal, Düsseldorf, Gelserkirchen, Neuss, Nürnberg,  Rottweil, Tuttlingen etj., paraqet njė thesar tė ēmueshėm pėr tė mbėshttur studimet lidhur me diasporėn shqiptare dhe aktiviteetet e saj arsimore e kulturore.


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.